europos centrinis bankas

Ketvirtadienį Europos akcijų rinka dienos prekyboje nusmuko iki žemiausio lygio per 11 mėnesių, kai kalnakasybos akcijos smarkiai atpigo dėl krintančių vario ir kitų metalų kainų. Investuotojai baiminasi, kad metalų paklausa sumažės dėl silpnų ekonominių duomenų. Europos akcijų indeksas „FTSEurofirst 300“ ketvirtadienį sumažėjo 0,94 proc. iki 1018,01 punkto.

Po Graikijos parlamento sprendimo pritarti taupymo priemonių paketui euro kursas JAV dolerio atžvilgiu ketvirtadienį pasiekė aukščiausią lygį per tris savaites. Ketvirtadienį Graikijos parlamentas ruošiasi antrajam balsavimui dėl taupymo programos, kuris yra susijęs su trečiadienį patvirtinto griežtų taupymo priemonių paketo įgyvendinimu.

Europos centrinis bankas (ECB) pasirengęs padidinti bazinę palūkanų normą, jeigu kiltų tokia būtinybė, trečiadienį pranešė Europos centrinio banko (ECB) valdybos narys Jurgenas Štarkas (Juergen Stark). Atsakydamas į Graikijos laikraščio „Kathimerini“ žurnalistų klausimą, ar ECB pasirengęs vėl didinti bazinę palūkanų normą, prieš tai balandį ją pakėlęs iki 1,25 proc.

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas padidinti euro zonos palūkanų normą būsto paskolas eurais paėmusių ir kintamąsias palūkanas pasirinkusių lietuvių mėnesio išlaidas netrukus gali padidinti keliomis dešimtimis litų. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai pataria jau dabar įvertinti šių pokyčių reikšmę namų ūkio biudžetui ir paskolos įmokų kitimui pradėti ruoštis iš anksto. Bazinė euro zonos palūkanų norma padidinta nuo rekordiškai žemos 1 proc. iki 1,25 proc. ribos.

Atlyginimams daugelyje šalies sektorių vis dar nejudant iš mirties taško arba kylant labai minimaliai, tačiau nuolat augant maisto, kuro ir šildymo kainoms, gyventojams teks susitaikyti ir dar su viena „dovana“ – pradedančiomis didėti paskolų palūkanomis. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2010-ųjų trečio ketvirčio pabaigoje paskolas turėjo pasiėmę beveik 716 tūkst. šalies gyventojų.

Kaip tikėtasi, Europos centrinis bankas (ECB) padidino euro zonos palūkanų normą nuo rekordiškai žemo 1 proc. iki 1,25 proc.Palūkanų norma buvo rekordiškai žema dvejus metus dėl ekonominės krizės ir nuosmukio, todėl šio žingsnio buvo jau ilgai laukta. Europos Komisija neseniai atnaujino infliacijos euro zonoje prognozę iki 2,2 proc., tai viršija ECB nustatytą rodiklį.

Teigiama, kad didžiausiems aukso turėtojams – centriniams bankams, tarptautinėms organizacijoms ir šalių vyriausybėms – priklauso beveik 16,5 proc. viso pasaulio aukso. Iš viso tai sudaro beveik 30 tūkst. tonų aukso. Pasaulio aukso taryba yra pagrindinis aukso pramonės rinkos plėtros organas, kuris kiekvieną mėnesį teikia atskaitą apie pasaulinius aukso rezervus. Pasaulinėms aukso kainoms mušant rekordus, siūlome pasižiūrėti, kas šiuo metu turi daugiausiai šio tauriojo metalo atsargų.

Vasario pabaigoje vykusio G-20 šalių susitikimo dalyviai laužė galvas, kaip stabdyti kainų didėjimą, tapusį pasauliniu reiškiniu. Kylančios kainos visuomet sukelia stiprią žmonių ir politikų reakciją. Politikai dažnai tiesiog atsiliepia į  žmonių susirūpinimą ir nepraleidžia progos rasti kaltų bei juos pasmerkti. Taip pat dažnai kaltų ieškoma visai ne ten, kur reiktų. G-20 susitikime dėl konkrečių priemonių sutarta nebuvo.

Axelis Weberis – pagrindinis kandidatas į Europos centrinio banko prezidento postą – nusprendė trauktis iš kovos. Euro zona sunerimo. Vokietijos centrinio banko valdybos pirmininkui A. Weberiui nusprendus trauktis iš pareigų ir kartu nekandidatuoti į Europos centrinio banko (ECB) prezidento postą, euro zona sunerimo ir prakalbo apie gilėjančią euro krizę. Dabartinio ECB vadovo Jeano Claude'o Tricheto kadencija baigiasi spalį ir daugelis prognozavo, kad į jo vietą stos vokietis.

Praėję metai su savimi nenusinešė Europos valstybių finansinių problemų. Jas turėsime spręsti dar ir šiemet. Į pagalbą Europai atskubėjo Azijos valstybės. Kai kuriomis vadinamosiomis PIIGS valstybėmis finansų rinkų žaidėjai pasitiki labiau nei anksčiau. Štai Italija pasiskolino kelis milijardus eurų. Įdomus faktas, kad Italijos vyriausybės vertybinių popierių (VVP) paklausa buvo beveik pusantro karto didesnė nei pasiūla. Tiesa, „kreditoriai“ reikalauja ir didesnių palūkanų.

Europos Centrinis bankas pirmadienį paskelbė, kad mažėja apyvartoje esančių padirbtų euro banknotų skaičius. Skelbiama, kad šiemet per pirmąjį pusmetį konfiskuota 13 proc. mažiau padirbtų euro banknotų nei pernai per tą patį laikotarpį. Iš viso šiemet konfiskuota padirbtų banknotų už 387 tūkst. eurų.

Ispanijos bankai iš Europos centrinio banko (ECB) birželį pasiskolino rekordinę sumą, praneša CNBC.com. Ispanijos centrinio banko duomenimis, šalies bankai iš ECB birželį pasiskolino 136,49 mlrd. eurų, tai yra daugiau nei gegužę, kuomet pasiskolino 105,6 mlrd. eurų. Atėmus sumą, kurią bankai grąžino ECB, pasiskolinimas siekė 126,3 mlrd. ir sudarė ketvirtadalį visos sumos, kurią tą mėnesį išskolino ECB.  Gegužę šis rodiklis buvo 85,6 mlrd. eurų.

Dar per anksti teigti, kad finansų krizė baigėsi, o valstybių biudžetų apkarpymai nesukliudys ekonomikos augimui, Europos centrinio banko (ECB) prezidentą Jeaną-Claude'ą Trichet'ą cituoja CNBC.com. „Pastarųjų kelių mėnesių įvykiai aiškiai parodė, kad dar per anksti skelbti krizės pabaigą“, - ECB prezidentas sakė konferencijoje Frakfurte. J.-C. Trichetas pripažino, jog Centrinis bankas kategoriškai nesutinka su požiūriu, kad viešųjų išlaidų karpymai trukdys ekonomikos atsigavimui.

CNBC duomenimis, Europos Centrinis Bankas 3 mėnesiams paskolino 131,9 mlrd. eurų su 1 proc. palūkanomis 171 iš visų Europos bankų, kurie rytoj, liepos 1 d., turės grąžinti prieš 12 mėnesių paimtą paskolą - 442 mlrd. eurų - didžiausią iš visų ECB išduotų paskolų, skirtą užkirsti kelią finansinei krizei. Paskolų suma atskleidžia Europos bankų situaciją, nes buvo prognozuojama, kad skolinsis tik bankai, turintys likvidumo problemų.

Europos Centrinis bankas (ECB) padidino spaudimą vyriausybėms laikytis griežtesnių biudžeto planavimo taisyklių, praneša CNBC. ECB prezidentas Jeanas-Claude'as Trichetas pareiškė, kad vyriausybės privalo sustiprinti vartotojų ir investuotojų pasitikėjimą imdamosi tvirtos fiskalinės politikos ir įrodyti, kad euro zonos ekonomikos atsigavimas tebesitęsia. ECB ragina pradėti naują skatinimo ir sankcijų sistemą ir taip užtikrinti fiskalinių taisyklių laikymąsi 16 euro zonos valstybių.

Europos centrinis bankas (ECB) perspėjo, kad dėl finansų krizės per ateinančius 18 mėnesių euro zonos bankai gali susidurti su antra paskolų nuostolių banga kuri gali siekti 195 mlrd. eurų, praneša naujienų agentūra CNBC. Pasak ECB, euro zonos bankų paskolų nuostoliai šiemet gali sudaryti 90 mlrd. eurų, o ateinančiais metais nuostoliai gali siekti 105 mlrd. eurų. Tai buvo pirmoji ECB ateinančių metų prognozė.

Europos Centrinio banko prezidentas Jean-Claude Trichetas pareiškė, kad šį savaitgalį priimtas sprendimas dėl pagalbos Graikijai teikimo detalių yra teigiamas, tačiau visos suinteresuotos šalys privalo vykdyti savo įsipareigojimus. Kalbėdamas ECB konferencijoje prezidentas teigė, kad ECB aktyviai dalyvavo priimant sprendimą kartu su Europos komisija ir Tarptautiniu Valiutos fondu.

Europos Sąjungoje (ES) įsibėgėja diskusijos ar europinė Tarptautinio valiutos fondo versija galėtų tapti vaistu nuo viešųjų finansų „ligų“, su kuriomis šiuo metu susiduria Graikija ir kitos ES šalys? Vyrauja nuomonė, kad Europos valiutos fondas (EVF) galėtų tapti papildoma apsaugos priemone, tačiau jis nepadės išvengti krizių ir atstoti finansinės disciplinos priemonių.

Tarptautinis valiutos fondas ar kokia kita institucija negali prisiimti euro zonos vyriausybių atsakomybės sprendžiant ekonomikos problemas, teigia Europos Centrinio banko prezidentas Jeanas-Claude'as Trichetas. ECB prezidentas kalbėjo, kad 16 euro zonos šalių turėtų prisiimti atsakomybę, numatytą Mastrichto sutartyje, kuri apima stabilumo ir augimo tikslus. Pasak J.C. Tricheto, bet kas, kas rodo atsakomybės vengimą, nežada nieko gero.

Europos padėtis dėl pagalbos suteikimo finansinių problemų kamuojamai Graikijai dar labiau suprastėjo Europos Centrinio banko prezidentui Jean-Claude Trichet pasisakius prieš žemas paskolų palūkanų normas, kurių prašo Graikijos vyriausybė.

Europos centrinio banko prezidentas Jeanas-Claudas Trichet paragino Graikiją nutraukti bendravimą su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir, siekiant sumažinti rekordinį biudžeto deficitą, bendradarbiauti su Europos sąjungininkais. Protestuotojams apgulus Graikijos finansų ministeriją, siekiant atšaukti mokesčių didinimą ir išlaidų karpymą, kuriais būtų galima sutaupyti 4,8 mlrd. eurų, šalies vyriausybė pareiškė, kad Europos paramos nebuvimas gali perduoti šalį į TVF rankas.

Europos centrinio banko prezidentas Jeanas-Claudeas Trichet stengiasi įtikinti investuotojus, kad euro regionas neturėtų būti baudžiamas dėl Graikijos biudžeto problemų. Graikijai bandant sukontroliuoti rekordinį biudžeto deficitą ir pristabdyti obligacijų nuosmukį, J.C. Trichet teigia, kad euro zonos ekonomika yra stabili ir jos deficitas šiemet turėtų būti mažesnis nei nei JAV ar Japonijos.

Europos centrinis bankas (ECB) devintą mėnesį iš eilės išlaiko rekordinę žemą 1 proc. palūkanų normą ir yra mažiausios per visą 1999 metais įkurto banko istoriją. ECB prezidentas Jeanas Claudas Trichetas spaudos konferencijoje sakė, kad euro zonos ekonomika ir toliau atsigavinės netolygiai, o atsigavimo kelyje bus daug kliūčių. "Ekonominis aktyvumas euro zonoje praėjusių metų pabaigoje ir toliau augo. Valdančioji taryba prognozuoja, kad euro zonos ekonomika šiais metais augs nuosaikiai.

Augantys įsiskolinimai – pagrindinė Europos valstybių problema, penktadienį pareiškė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Jeanas Claude`as Trichet, įspėdamas, kad Graikijai reikės itin smarkiai pasistengti, kad sutvarkytų šalies biudžeto reikalus. Prancūzijos radijo stočiai „France Inter Radio“ J. C. Trichet sakė, kad nors Europa ir išsikapstė iš recesijos, atsigavimas bus „chaotiškas“ ir nepastovus.

Ketvirtadienį finansų rinkos dalyviai sulaukė nemažai svarbių naujienų. Prekyba pagrindinėmis valiutų poromis buvo permaininga. Aiškiausią kryptį rodė svaro kursas. B.Britanijos valiuta prieš JAV dolerį ir eurą stiprėja jau kelinta diena paeiliui. JAV akcijų rinkos indeksai Dow Jones ir S&P 500 atitinkamai kilo 0.28 proc. ir 0.24 proc. Naftos barelio kaina smuko žemiau 79 JAV dolerių.

Trečiadienį pasaulinėje valiutų rinkoje labai ženklių permainų nebuvo. Kiek stipriau prieš JAV dolerį pabrango svaras ir Kanados doleris. Šiandien skelbiama aibė svarbių makroekonominių naujienų, todėl tikėtina, kad pagrindinių valiutų kursai gali parodyti didesnius pokyčius. JAV akcijų rinkos indeksai Dow Jones ir S&P 500 atitinkamai paaugo 0.50 proc. ir 0.83 proc. Naftos kaina pakilo nuo šiųmetinių žemumų, tačiau grįžti virš 80 JAV dolerių už barelį nepajėgė.

Pirmadienį pasaulinės valiutų rinkos dalyviai nesulaukė makroekonominių naujienų, tačiau prekyba vyko intensyviai. JAV doleris ko gero vis dar veikiamas praėjusio penktadienio naujienų pigo pagrindinių valiutų atžvilgiu. Sustiprėti JAV doleriui pavyko tik prieš Kanados valiutą, tačiau banko UBS analitikai šį JAV dolerio sustiprėjimą vertiną kaip palankią progą įsigyti Kanados dolerių.

Praėjęs penktadienis pasaulinėje valiutų rinkoje buvo nerami diena. Sulaukti JAV darbo vietų skaičiaus pokyčių duomenys patvirtino savo svarbą ir įtaką finansų rinkai. Prekyba buvo labai permaininga. Visgi vėliau JAV doleris turėjo pripažinti kitų valiutų pranašumą. Paskelbtas gruodžio mėn. JAV darbo vietų skaičiaus pokytis (-85 tūkst.) nuvylė rinkos dalyvius, kurių didesnė dauguma prognozavo darbo vietų skaičiaus augimą.

Europos Sąjunga nepadės Graikijai išbristi iš skolų, - teigia Europos centrinio banko vykdomosios valdybos narys Jürgen Stark. J. Stark teigė, kad rinkos klaidina pačios save manydamos, kad kitos valstybės narės atvers savo pinigines siekdamos išgelbėti Graikiją. J. Stark nuomone, pastariausiais metais Graikija nekontroliavo viešųjų finansų ir nesistengė pagerinti šalies konkurencingumo.

Nedarbo lygis Europoje artimiausius kelis mėnesius greičiausiai ir toliau augs, kas turės įtakos vartotojų pasitikėjimui. Tai Italijos dienraščiui „La Nazione“ duotame interviu sakė Europos centrinio banko Valdančiosios tarybos narys Lorenzo Binis Smaghis. „Finansų sektoriui blogiausi laikai jau praeity, tačiau dabar dėmesio centre išlieka reali ekonomika, – sakė L. B. Smaghis. – Krizės pėdsakai liks ilgam.

Lapkričio mėnesį Europoje užfiksuotas trečias iš eilės paskolų ūkiui ir kompanijoms mažėjimas. Paskolų mažėjimą lėmė nuosmukio sukeltas paskolų paklausos kritimas ir griežtesnė bankų skolinimo politika. Europos centrinis bankas pranešė, kad paskolos privačiam sektoriui lapkričio mėn. smuko 0,7 proc. lyginant su pernai metais ir 0,8 proc. lyginant su spalio mėn.

Europos centrinio banko išplatintoje apžvalgoje perspėjama, kad euro zonos bankų ateinančiais metais laukia nuostoliai, sieksiantys 187 mlrd. eurų. Ši prognozė yra 65 mlrd. eurų didesnė už ECB šių metų birželį išleistą prognozę. Finansų krizės laikotarpiui tarp 2007 ir 2010 m. ECB prognozuoja bendrus nuostolius, sieksiančius 553 mlrd. eurų. Iš šių 198 mlrd. eurų - susiję su vertybinių popierių nurašymu, likę 355 mlrd. eurų - su nuostoliais iš kreditų.

Ketvirtadienį pasaulinės finansų rinkos dalyviai sulaukė nemažai naujienų tiek iš Europos, tiek iš Amerikos. Tačiau itin ženklių permainų valiutų kursai nerodė. Rinka buvo linkusi konsoliduotis, tačiau šiandien letargą gali nutraukti skelbiamos svarbios naujienos iš JAV. Europos akcijų rinkos indeksas FTSEurofirst 300 pakilo 1 proc. ir nutraukė trijų dienų kritimo periodą. JAV pagrindiniai biržos indeksai Dow Jones ir S&P500 atitinkamai paaugo 0.67 proc. ir 0,58 proc.

Baltijos šalys rizikuoja būti įtrauktos naujos krizės, kurią paskatins augančios skolos, jei valstybės nesugebės taikyti tinkamų taupymo priemonių. Tokią nuomonę reiškia Europos centrinis bankas (ECB), praneša naujienų agentūra „Bloomberg“, skelbianti, jog gavo konfidencialų tai išdėstantį dokumentą, datuotą lapkričio 17 diena ir parengtą Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos bei finansų komitetui.

Dėl papildomų paskolų, susijusių su globaline ekonomine krize, išdavimo Europos Centrinis Bankas uždirbo papildomą 1 mlrd. eurų pelno. Net 300 mln. eurų buvo uždirbti nuo birželio mėnesio, kai ECB, siekdamas padidinti likvidumą eurozonoje, suteikė vienerių metų trukmės paskolų už 442 mlrd. eurų. Pelnas, kaip skelbia „Financial Times“, galėjo būti dar didesnis, jei ne 1 proc. palūkanų norma, kuri yra mažiausia per pastaruosius 11 metų.

Per pastaruosius 15 mėnesių Europos Sąjungoje (ES) darbo neteko daugiau kaip 5 mln. žmonių. Tačiau krintančios kainos gali padidinti vartotojų perkamąją galią. Birželį nedarbas 16 euro zonos šalių buvo didžiausias per 10 metų - 9,4 procento. Tačiau dėl priemonių, kurių ėmėsi kai kurios su ekonomikos krize kovojančios vyriausybės, jis padidėjo mažiau negu tikėtasi. Kita vertus, liepą infliacija euro zonoje gerokai sumažėjo - vartojimo kainų metinis kritimas buvo 0,6 procento.

Į Briuselį susirinkę Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį sprendė eilę klausimų susijusių su Bendrijos ekonomika, klimato kaita bei ateities institucijų reformą. Tačiau ne visais klausimais pavyko rasti bendrus sutarimus. Klimato kaitos klausimai atidėti Buvo tikimasi, kad ši Europos Vadovų Taryba priims bendrą sprendimą, kuriuo  ragins visas valstybes, išskyrus skurdžiausias, prisidėti prie tarptautinio klimato kaitos finansavimo besivystančiuose šalyse.

Liepos mėnesį dauguma pasaulio šalių ir toliau kentėjo dėl augančios infliacijos bei daugiau ar mažiau stengėsi imtis veiksmų pristabdyti jos augimą. Tuo tarpu pagrindinės pasaulio akcijų rinkos šį mėnesį daugiau raudonavo nei žaliavo, teigiama Hansabanko parengtoje investavimo apžvalgoje. Didžiausias kritimas buvo pastebėtas Rusijos akcijų rinkose, kuriam daugiausiai įtakos turėjo valdžios pasisakymai bei grasinimai. Įsisenėjo naftos koncerno TNK-BP persekiojimas.

Pastaruoju metu bankai pradėjo aktyviau konkuruoti dėl klientų ir bando juos prisivilioti iš konkurentų, siūlo mažesnes banko maržas ir kitas kuo palankesnes sąlygas. Esant tokiai situacijai, bankai turės susitaikyti su mažesniais pelnais. Teigiama konkurencijos pusė Didieji Lietuvos komerciniai bankai teigia, kad konkurencija didėja labiau dėl mažųjų bankų siekio prisitraukti klientus nei dėl didžiųjų bankų veiksmų.

Bankų nuostoliai dėl negrąžinamų būsto paskolų auga, o nekilnojamojo turto krizė pasaulyje vis dar tęsiasi. Ekspertai ženklaus pagerėjimo kol kas nežada nei Lietuvai, nei pasauliui. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas Dominique‘as Straussas-Kahnas vakar pareiškė, kad pasaulinės ekonomikos prieaugis šiais metais gali būti mažesnis, nei prognozavo TVF, o Europos bankai esą gali pranešti apie dar didesnius nuostolius, susijusius su krize hipotekos sektoriuje.