europos centrinis bankas

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Po praėjusią savaitę vėl rekordiškai nurėžtos bazinės palūkanų normos, svarstoma, ar dabar Europos centrinis bankas jau imsis tarpbankinių indėlių palūkanų. Jeigu jų normą nustatytų neigiamą, pinigų laikymas centrinio banko sąskaitoje komerciniams bankams kainuotų. Ekspertai Lietuvoje sako, kad jeigu taip atsitiktų, tai dar nereikštų, kad už savų pinigų laikymą bankuose tektų mokėti gyventojams.

Irma Janauskaitė, Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Finansų rinkų atstovų teigimu, turintieji būsto paskolas dar gali būti ramūs, nes bazinės palūkanų normos, nuo kurių ir priklauso mėnesinės įmokos bankui dydis, apie porą metų išliks žemos. Prognozuojama, kad dabartinės vos 0,5 proc. bazinės palūkanos eurais 2015 m. pabaigoje dar nebus perkopusios 1 proc. Tačiau kada jos vėl pasieks prieškrizinį lygį, spėjama skirtingai.

Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs Europos centrinio banko (ECB) valdybos narys Jorg Asmussen skyrė daug dėmesio Lietuvos vykdytai ir vykdomai ekonominei politikai. Tačiau įžvalgų apie galimą ECB politikos kryptį pašykštėjo – paklaustas apie ECB vaidmenį užtikrinant ekonomikos augimą ir užimtumą atsakė, kad jau dabar vykdoma pinigų politika yra labai ekspansyvi ir kažin ar galima padaryti daug daugiau.

ECB pažadas „daryti viską ko reikės“, dabar atsidūrė teisme, o tai gali iš naujo įžiebti paniką rinkose. Vokietijos centrinis bankas bus pagrindinis dalyvis Vokietijos konstitucinio teismo svarstyme dėl Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir ECB obligacijų pirkimo programos.

Geluonį iš euro zonos krizės pavyko ištraukti Europos centrinio banko (ECB) dėka, tačiau vis dar nenutyla diskusijos, ką veikia nacionalinės vyriausybės su joms suteiktu šansu. Pavyzdžiui, Italija – gimtoji ECB vadovo Mario Draghi šalis – po neaiškių rinkimų suformavo gremėzdišką vyriausybę. Šalies skola yra lygi jos BVP, taigi būtent į ją žvelgiamą kaip tą, kuriai labiausiai reikia agresyvių struktūrinių reformų, rašoma CNBC.

Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Mario Draghi pirmadienį pareiškė, kad yra pasirengęs ir toliau mažinti palūkanų normas, praneša „Reuters“. Anot M. Draghi, bankas yra pasiruošęs imtis visų būtinų priemonių, kurios bus reikalingos siekiant sustabdyti recesiją euro zonoje.

2012 m. iš apyvartos išimta 184 000 padirbtų eurų monetų, tai yra 17 proc. daugiau nei 2011 m., kai jų buvo išimta 157 000. Šiuo metu apyvartoje cirkuliuoja 16,5 mlrd. autentiškų eurų monetų, taigi kiekvienam šimtui tūkstančių autentiškų monetų tenka viena padirbta moneta. Vis dar dažniausiai padirbinėjamos 2 eurų nominalo monetos – beveik du trečdaliai surastų padirbtų monetų yra būtent šio nominalo.

Kuriai šaliai priklauso euro likimas? Kuri iš 17 šalių taps „ašine šalimi“, aplink kurią suksis euro zonos likimas? Prieš porą metų buvo galima pamanyti, kad šia valstybe buvo Graikija, teigia BBC ekonomikos redaktorė Stephanie Flanders. Politikai buvo įsitikinę, kad Graikijos išėjimas iš euro taptų visos zonos pabaiga. Išsaugoti eurą reiškė išlaikyti Graikiją sąjungoje. Tačiau taip nebemąstoma.

Prieš savaitę vykusios Europos Vadovų Tarybos išvados patvirtina Europos Sąjungos ryžtą įveikti ekonomines ir finansines problemas, pasiekti  ekonomikos augimą, užkirsti kelią įsiskolinimų didėjimui bei spręsti užimtumo problemą ypač akcentuojant jaunų žmonių įsidarbinimo galimybes. Ekonomikos augimui skatinti per ateinančius trejus metus numatoma suformuoti per 120 mlrd. eurų finansinių priemonių paketą.

Italijos finansų ministras Vittorious Grillis mano, kad Graikijai prireiks daugiau laiko įgyvendinti reformas ir sustiprinti savo ekonomikos būklę, tačiau iš euro zonos ji nepasitrauks. „Ji tikrai gali ir bus išsaugota. Akivaizdu, kad restruktūrizacijos procesas yra dar sudėtingesnis nei mūsų, tačiau alternatyvų nėra. Tikrai prireiks daugiau laiko, bet Graikija bus išsaugota“, – Italijos žiniasklaidai sakė V. Grilli.

Rinkų dalyviai šią savaitę be didelių lūkesčių stebėjo Europos centrinio banko (ECB) susirinkimą. Kaip ir tikėtasi, buvo susilaikyta nuo tolesnio pinigų politikos švelninimo, palikta galioti sena bazinė palūkanų norma, kuri šiuo metu yra 0,75 proc. Visiems buvo įdomu sužinoti, kada ECB gali pradėti supirkinėti euro zonos šalių obligacijas. ECB vadovas patikino, jog yra pasiruošta anksčiau minėtai obligacijų pirkimo programai.

Euro zona grįžta į recesiją, pareiškė ekonomistai, gavę oficialius duomenis, kurie vaizduoja bliūkštančią ekonomiką. Tačiau kai kurių požymių nuosmukis fiksuojamas jau ne vienerius metus, rašo „The New York Times“. Išskyrus Vokietiją, nė viena iš didžiausių Europos ekonomikų nepasiekė lygio, kuriame buvo 2008 metų pradžioje.

Pasibaigus ECB tarybos susitikimui tapo šiek tiek aiškiau, kokiomis priemonėmis Mario Draghi rems į bėdą papuolusias euro zonos nares. Prieš keletą dienų ECB prezidentas pareiškė, kad imsis visų būtinų priemonių, kad išgebėtų monetarinę sąjungą, tačiau po vakarykščio susitikimo vis dar liko neatsakytų klausimų, rašo BBC. M. Draghi patvirtino banko planus supirkinėti valstybių narių obligacijas antrinėje rinkoje. Vis dėlto ECB iškėlė tris sąlygas.

Į Atėnus vėl atvyko skolintojų trejeto – Europos Sąjungos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo – inspektoriai, turintys įvertinti, ar Graikija pasiekė nors kiek pažangos. Tačiau, kaip pranešama, Graikiją nuo bankroto gelbėjantys kreditoriai jau sotūs, Vokietijos aukšto rango pareigūnai vienas po kito kalba apie galimą jos pasitraukimą iš euro zonos. Skelbimų, kad verslas parduodamas, Graikijoje daugybė.

Šiandien Europos Sąjungos vykdoma politika yra ižūli, kadangi nėra orientuota į ekonominės krizės mažinimą ir beveik priėjo savo galą, praneša Bloomberg. Praeitą savaitę investuojai per mažiau nei vieną dieną nusprendė, kad pasiūlyto paramos paketo Ispanijos bankams neužteks. Šią savaitę geros žinios iš Graikijos (kairieji, kurie labiau siekė konfrontuoti nei bendradarbiauti su Briuseliu, pralaimėjo visuotiniuose parlamento rinkimuose) buvo sumenkintos dar greičiau.

Reaguodamas į euro zonos patiriamą finansų krizę, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) parengė ir atsakingosioms institucijoms pateikė planą, kuris padėtų iš euro zonos išeinančioms šalims sukurti stabilius ir stiprius pinigus. LLRI pasiūlymu taip pat gali pasinaudoti pati euro zona, norėdama sustiprinti eurą ir atstatyti žmonių pasitikėjimą vieninga valiuta.

Kokia centrinių bankų ateitis? Ji bus užimta, nes dabar iš bankų tikimasi tiek monetarinio, tiek finansinio stabilumo užtikrinimo, rašo „Financial Times“. Ji bus kontroversiška, nes jų sprendimai turi didelę įtaką pajamų pasiskirstymui, žmonių prieigai prie finansų, finansinės sistemos veiklai bei valstybių mokumui. Prieš krizę atrodė, kad iškilus moderniems sofistikuotiems finansams, centrinių bankų, kaip finansinio stabilumo sergėtojų, vaidmuo tapo nereikalingu.

Kovo mėnesį turėjo išaiškėti – žlugs euras ar ne. Pasaulis įtikėjo, kad jei Graikija susitars su skolininkais, krizės šešėlyje skendinčią Europą pasieks pirmieji atsigavimo spinduliai. Graikijos skolų sandoris pavyko ir kai kurie pradėjo skelbti krizės pabaigą. Tačiau kiti tikina, kad tai tik ekonominių sunkumų pradžia. Optimistiškai vertinti situaciją yra linkę politikai. Jie tikina, kad krizės įkarštis jau praėjęs ir ekonomika krypsta į gera.

Euro zonos bankai prašys du kartus padidinti paramą, kurią skiria Europos centrinis bankas (ECB). Apie tai rašo „The Financial Times“,remdamasis bankų atstovais. aip rašo laikraštis, jei ECB sutiks su bankų prašymais, 2012 m. vasarį parama finansinėms įstaigoms gali padidėti iki trilijono eurų. Kai kurie stambiausių Europos bankų vadovai, nepanorę skelbti savo pavardžių, pranešė laikraščiui apie savo ketinimus prašyti ECB netgi ne padvigubinti, o patrigubinti finansinę paramą.

Europos bankų rinkoje tvyro įtampa – bankai nepasitiki vieni kitais ir toliau vengia skolinti pinigus. Praėjusią savaitę Europos centriniame banke laikomų Europos bankų indėlių suma kone kasdien šturmavo naujus rekordus. Ketvirtadienį šis rodiklis siekė 489,9 mlrd. eurų (1,69 trln. litų) – tai daugiausia nuo euro įvedimo 1999-aisiais. Palyginimui, savaitės pradžioje Europos bankai ECB buvo patikėję 463,6 mlrd. eurų (1,599 trln.

Pirmadienį Europos centrinis bankas (ECB) pranešė, kad praėjusią savaitę įsigijo trigubai daugiau euro zonos vyriausybių obligacijų, praneša AFP. Praėjusią savaitę ECB įsigijo euro zonos vyriausybių obligacijų už 3,76 mlrd. eurų, o ankstesnės savaitės suma siekė 1,10 mlrd. eurų. Tačiau ši suma toli gražu nesiekia praėjusios vasaros rodiklių, kai per vieną rugpjūčio savaitę ECB įsigijo obligacijų už 22 mlrd. eurų.

Nesitikėkite, jog Europą kamuojančios ekonominės problemos greitu metu bus efektyviai išspręstos. Bent jau ekonomikos ekspertai tuo tikrai netiki. „CNNMoney“ pakalbino dvidešimt iškiliausių pasaulio ekonomistų, kurie pateikė savo vertinimus apie Europos ekonominės padėties perspektyvas. Pusė apklaustų ekspertų teigė, jog Europos ekonominė būklė galėtų pasiekti augimo stadiją ne anksčiau kaip 2013 metais.

Rizikos, gresiančios Europos finansų sistemai, stiprėja, ketvirtadienį pareiškė Europos sisteminės rizikos taryba (ESRB). Organizacija, įsteigta tam, kad įspėtų apie gresiančius sunkumus, pranešė, kad euro zonos skolų rinkų sunkumai ir nepasitikėjimas Europos bankais stiprino rizikas, gresiančias regionui. „Priklausomybė nuo centrinių bankų išaugo ir daugėja požymių, kad įtempta finansinė situacija turi įtakos realiajai ekonomikai“, - sakoma ESRB pareiškime.

Europos Sąjungos šalys nusprendė atriekti 150 milijardų eurų Tarptautiniam valiutos fondui (TVF). Šie pinigai bus skirti valstybėms, kurios šiuo metu ieško būdų išlipti iš gilių skolų. Britai programoje dalyvauti atsisakė, nors iš jų buvo tikimasi apie 50 milijardų eurų indėlio. Sutelkti biudžeto išteklius ir paremti TVF nusprendė eurozonai priklausančios valstybės, tarp jų – Vokietija bei sunkius laikus išgyvenančios Italija ir Ispanija bei kelios Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės.

Turiu jums gerų ir blogų naujienų, rašo BBC ekonomikos redaktorius Robertas Pestonas. Jeigu 2012 metais mums pavyks išvengti didelio banko arba euro zonos valstybės bankroto, tuomet ekonomika turėtų po truputėlį kopti į viršų. Ši žinia skamba visai gerai. Bloga naujiena yra ta, kad 2012 metais prasiskolinusioms valstybėms ir nusilpusiems bankams bus itin sunku susimokėti savo skolas. Ekonominio klestėjimo metais buvo švaistomasi paskolomis, daugelio jų mokėjimo terminas subręs kitais metais.

Dėl Graikijos ir Italijos problemų aukso kaina iki metų pabaigos pakils iki 1 tūkst. 850 JAV dolerių už unciją, o 2012 metais viršys 2 tūkst. dolerių už unciją ribą, prognozuoja investicinis bankas ANZ. Banko analitikai atmetė pesimistines kai kurių rinkos dalyvių prognozes - jų nuomone, aukso kaina turėtų sumažėti iki 1 tūkst.-1,2 tūkst. dolerių už unciją.

Žmonės dažnai teiraujasi, kokia valiuta jiems verčiau taupyti ir laikyti savo santaupas – litais, eurais, doleriais, o gal svarais sterlingų. Užduodami šį klausimą, žmonės greičiausiai galvoja, kad valiutų kursas yra objektyvus dydis, nulemtas rinkos, ir kad būtent rinkos veikimą aiškinantys ekonomistai gali į jį atsakyti. Ir iš tikro, juk pinigai yra rinkos produktas, pinigus žmonės atrado mainydamiesi.

Europos centriniam bankui sumažinus bazinę palūkanų normą iki itin žemos, analitikai didelio poveikio nei Lietuvoje, nei euro zonoje nesitiki. Esą pigių paskolų era – jau praeityje, praneša LTV „Šiandien“. Mažėjančias palūkanų normas Lietuvos specialistai vadina trumpalaikiu džiaugsmu. Vienos mažiausių istorijoje bazinės palūkanos, prognozuojama, išsilaikys iki 2013 metų vidurio. Dabar jos yra 1,25 proc., gruodį, spėjama, jos gali būti dar sumažintos iki 1 proc.

Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį netikėtai sumažino bazinę palūkanų normą nuo 1,50 iki 1,25 proc., informuoja BBC. Kadangi mažos bazinės palūkanos skatina skolinimąsi, tokiu būdui tikimasi  paskatinti ekonomikos atsigavimą. Dauguma analitikų prognozavo, kad galiojanti 1,50 proc. bazinė palūkanų norma nebus keičiama. Papildyta 17.15 val.

Bankai, tarp jų - „BNP Paribas“ ir ING, - skuba išparduoti euro zonos obligacijas už milijardus eurų, taip siekdami sumažinti priklausomybę nuo valiutų bloko probleminių šalių. Tarptautinių finansų institutas, atstovaujantis 450 finansinių kompanijų, pusė kurių - iš Europos, parašė laiške Didžiojo dvidešimtuko (G20) lyderiams viršūnių susitikimo Kanuose išvakarėse, kad valstybinių obligacijų išpardavimą paskatino sugriežtinti reikalavimai dėl kapitalo ir bankų likvidumo.

Nuo lapkričio 1 dienos Europos centrinio banko (ECB) vadovo pareigas iš Jeano-Claude‘o Trichet perima italas Mario Draghis. Italijos centrinio banko vadovo paskyrimas naujuoju ECB vadovu šių metų birželį nustebino ne vieną ekspertą, kadangi daugelis tikėjosi, kad naujuoju vadovu taps Vokietijos atstovas, rašo portalas „Euinside“. Tačiau atsistatydinus Vokietijos centrinio banko vadovui Axeliui Weberiui, M. Draghis liko vienintelis potencialus kandidatas pakeisti J. C. Trichet.

Pirmadienį paliekantis savo postą Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Jeanas Claude'as Trichet per interviu BBC pareiškė, kad euro zonos kreipimasis paramos į Kiniją – „absoliučiai normalus dalykas“, praneša BBC. Pasak J. C. Trichet, tai nereiškia, kad euro zonos šalys ketina Kinijos „nusižeminusios prašyti“. Kiek anksčiau Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) vadovas Klausas Reglingas per savo vizitą Kinijoje mėgino įtiktini Kiniją skirti 100 mlrd. dolerių fondui.

Europos centrinis bankas (ECB) pasirengęs toliau naudoti nestandartines priemones, kad rinkos deramai funkcionuotų, tačiau vyriausybės užduotis - kovoti su krizės priežastimis, pareiškė būsimas ECB vadovas Marijus Dragis (Mario Draghi) trečiadienį dieną. ES šaltiniai antradienį pranešė, kad M. Dragis, minėdamas „nestandartines priemones“, turėjo galvoje ECB planus supirkinėti euro zonos probleminių šalių obligacijas antrinėje rinkoje.

Laikas parodė, kad, nepaisant kai kurias šalis smaugiančių skolų, euras yra „didelė sėkmė“, penktadienį pažymėjo kadenciją baigiantis Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Jean Claude Trichet, informuoja AP. Jis Varšuvoje susitiko su Lenkijos centrinio banko vadovu Marekas Belka, kuris savo ruožtu patikino, kad Lenkija tebenori įsivesti eurą.

Europos Komisija (EK), Europos centrinis bankas (ECB) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) - vadinamoji kreditorių „trijulė“ - skirs Graikijai eilinę finansinės paramos dalį - 8 mlrd. eurų. Kaip teigiama „trijulės“ pareiškime, tikimasi, kad lėšas šalis gaus jau lapkričio pradžioje. Tuo pačiu kreditoriai skelbia, kad Graikijos ekonomikos recesija bus sunkesnė nei buvo prognozuota anksčiau. „Recesija bus gilesnė.

Didėja spaudimas Europos centriniam bankui (ECB) mažinti palūkanų normas, nes atsiranda vis daugiau ženklų, liudijančių, kad euro zoną gali ištikti recesija, informuoja „Associated Press“. Ekonomistai mano, kad sparčiai blogėjant ekonomikos perspektyvai ECB palūkanų normas gali sumažinti jau lapkritį. ECB šiemet jau du kartus padidino bazinę palūkanų normą iki 1,5 proc.

Pagrindiniai pasaulio centriniai bankai teiks trijų mėnesių paskolas doleriais euro zonos bankams ir taip sieks padidinti dolerio likvidumą. Rinkos šią naujieną sutiko itin džiugiai. Apie tai pranešęs Europos centrinis bankas (ECB) pažymėjo, kad dėl šio tikslo bendradarbiaus su JAV, Didžiosios Britanijos, Japonijos ir Šveicarijos centriniais bankais. Bankai numato teikti paskolas su fiksuotomis palūkanų normomis spalio 12, lapkričio 9 ir gruodžio 7 dienomis.

Graikijos, Prancūzijos ir Vokietijos šalių lyderiai teigia, kad Graikija yra būtina euro zonos dalis, informuoja BBC. Tokie komentarai paskelbti po Prancūzijos prezidentoNicolas Sarkozy, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Graikijos premjero George Papandreou telefoninio pokalbio. G. Papandrėjus pakartojo, kad šalis yra pasiryžusi įgyvendinti visas taupymo priemones, dėl kurių susitarė mainais už paskolą.

Ar mes atsidūrėme ant didžiulio finansinio žlugimo slenksčio Europoje? Gandai apie artėjantį Graikijos bankrotą sklando visur, o šalies vyriausybės atstovai atvirai prisipažįsta, kad valstybė jau beveik nebeturi pinigų, rašo portalas yolohub.com. Jei nebus suteikta dar viena finansinė parama, beveik neabejojama, kad Graikija netrukus nesugebės vykdyti savo skolos įsipareigojimų.

Pirmadienį pasaulio centrinių bankų atstovai pareiškė, kad nors pasaulio ekonomikos augimas lėtėja, jie nemano, kad jai gresia nauja krizė, tačiau yra pasirengę padėti bankams, jeigu to prireiks, praneša „Associated Press“. „Mes matome, kad pasaulio ekonomikos augimas lėtėja, tačiau tikrai nemanome, kad gresia nauja recesija“, – centrinių bankų atstovų susitikimo metu sakė Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Jeanas Claude'as Trichet.

Ketvirtadienį Europos Komisija griežtai pareiškė, kad nė viena euro zonos valstybė narė negali pasitraukti iš bendros valiutos bloko. Tokį pareiškimą išprovokavo Vokietijos ir Nyderlandų oficialūs siūlymai apsvarstyti tokią galimybę.

Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį paliko galioti 1,5 proc. bazinę palūkanų normą, informuoja BBC. Palūkanų norma nebuvo pakeista antrą mėnesį iš eilės. Liepą bankas padidino bazinę palūkanų normą nuo 1,25 proc. iki 1,5 proc., nes taip stengėsi pažaboti augančią infliaciją. ECB taip pat sumažino šių metų euro zonos ekonomikos augimo prognozę nuo 1,7 proc. iki 1,6 proc., o kitų metų - nuo 1,9 proc. iki 1,3 proc.

Italijos Senatas, nepaisydamas masinių gatvės protestų, trečiadienį vėlai vakare pritarė vyriausybinių griežto taupymo priemonių paketui, skirtam sumažinti valstybės biudžeto deficitą. Vyriausybė tikisi per trejus metus sumažinti valstybės skolą 54 mlrd. eurų (186,5 mlrd. Lt), praneša vietos radijas. Nepaisant masinių protestų šalies miestų gatvėse savaitės pradžioje, 165 senatoriai balsavo "už" ir 141 - "prieš", trys susilaikė.

Vadinamoji Europos centrinio banko (ECB) šešėlinė taryba teigia, kad bankas turėtų atšaukti šių metų palūkanų normų didinimus ir taip apsaugoti euro zonos ekonomiką nuo recesijos. Anot tarybos, susitraukęs Europos pramonės sektorius ir smukęs vartotojų bei verslininkų pasitikėjimas rodo, kad didelis ekonomikos augimo sulėtėjimas antrąjį metų ketvirtį gali tęstis ir trečiąjį. ECB šešėlinę tarybą sudaro 15 ekonomistų ir vertybinių popierių vadybininkų grupė.

Dėl netikėto Europos ekonomikos augimo sulėtėjimo ir antros recesijos rizikos Europos centrinis bankas (ECB) gali būti priverstas šiemet nebedidinti bazinės palūkanų normos. Per antrąjį šių metų pusmetį euro zonos ekonomika ūgtelėjo vos 0,2 proc.

Jokiai euro zonos valstybei narei nebus leista pasitraukti iš vieningosios valiutos sąjungos, teigė Europos centrinio banko Valdančiosios tarybos narys Yvesas Merschas, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Kinijos žiniasklaidoje pasirodžiusiame interviu Y. Merschas yra pasakęs, kad bet kokiai euro zonos valstybei pasitraukti iš bendros valiutos bloko, neturint jokios kitos veikiančios valiutos, kuria būtų galima pasikliauti, būtų nerealu ir tai prilygtų finansinei savižudybei.

Europos Komisijos, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pritarė antrosios finansinės paramos Portugalijai dalies - 11,5 mlrd. eurų - skyrimui, teigiama bendrajame jų pareiškime. „Lėšos gali būti skirtos jau rugsėjį“, - pastebima pareiškime. Šiam nutarimui dar turi pritarti Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir ES šalių ministrai. Portugalijai buvo skirta 78 mlrd. eurų parama iš ES ir TVF šių metų gegužės viduryje.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas gina institucijos sprendimą padėti stabilizuoti Italijos ir Ispanijos obligacijas. Tačiau jis leido suprasti, kad ECB nelaiko savęs ilgalaikiu pagrindiniu euro zonos gaisrų gesintoju, praneša naujienų agentūra AP.

JAV Prezidentas Barackas Obama penktadienį, rugpjūčio 5-ąją paskelbė, kad „buvo audringi metai“, pradedant Arabų revoliucija, žemės drebėjimu Japonijoje ir baigiant krize Europoje bei partinių kovomis Vašingtone. Daugelis populiarių pasaulio lyderių, įvardytų žemiau, jau laikomi „atpirkimo ožiais“, rašo foreignpolicy.com.