energetika

Nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas energija“ sprendimas nutraukti fiksuotos kainos sutartis yra neteisėtas ir pažeidžia vartotojų interesus, pareiškė Energetikos reguliavimo taryba (VERT). „Perlas energija“ išplatinta informacija elektros energijos vartotojams dėl jau sudarytų sutarčių sąlygų pakeitimo yra neišsami, nesąžininga bei klaidinanti“, – pirmadienį pranešė VERT.

Latvijos valstybinės energetikos monopolininkės „Latvenergo“ ir valstybių miškų valdytojos „Latvijas valsts meži“ bendros įmonės „Latvijas veja parks“ investicijos į vėjo jėgainių parkų kūrimą bus vienos didžiausių Latvijos istorijoje ir sieks 1 mlrd. eurų, pirmadienį bendros įmonės steigimo renginyje sakė vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis. Pasak jo, Latvijos siekiai mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos buvo rimtai svarstomi dar iki karo Ukrainoje pradžios.

 Aukštos gamtinių dujų ir elektros kainos yra pagrindinis vis dar aukštos, tačiau išsikvepiančios infliacijos faktorius, sako finansų analitikas Marius Dubnikovas.  Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas tai pat sutinka, kad išskyrus dujų ir elektros brangimą, liepą vartotojų kainos iš esmės neaugo.

Augant žaliavų kainoms, energetikos ištekliams, darbuotojų atlyginimams, įmonės ieško įvairių būdų sumažinti išlaidas. Vienos jų bando taupyti energetinius išteklius, kitos – atsisako plėtros planų ir investicijų. Tačiau nepaisant to, tikina, kad rudenį situacija bus dar sudėtingesnė, tad gali mažėti gamybos apimtys, dalis darbuotojų gali būti atleisti. Tuo metu ekonomistai irgi prognozuoja, kad infliacija rudenį gali neslopti dėl situacijos energetikos ir žemės ūkio sektoriuose.

Didžiosios Britanijos energetikos milžinė „Shell“ ketvirtadienį pranešė, kad jos grynasis pelnas antrąjį ketvirtį išaugo daugiau nei penkis kartus, pasiekdamas 18 mlrd. JAV dolerių, o jį skatino į aukštumas šovusios naftos ir dujų kainos. Londone listinguojama energetikos kompanija paskelbė ir apie 6 mlrd. JAV dolerių vertės akcijų supirkimo programą.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) planuoja kurti energetikos sektoriaus duomenų bazę.  Agentūra pranešė pasirašiusi sutartį su konkursą laimėjusia įmone „IO Projects“, kuri už 51,7 tūkst. eurų (be PVM) turės parengti galimybių studiją, pagal ją bus kuriama energetikos sektoriaus duomenų bazė, skirta rinkti, kaupti, sisteminti ir analizuoti duomenis. „Šią duomenų bazę planuojama kurti, siekiant sudaryti sąlygas sistemingam energetikos duomenų modeliavimui, stebėsenai ir vertinimui.

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ pietvakarių Lenkijoje pradeda 50 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parko statybas, į kurias numatoma investuoti 70 mln. eurų.

Teksaso valstijoje, netoli Krouelio miesto audros metu užsidegė vėjo jėgainė, o netoliese esantį mobiliojo ryšio bokštą tvarkęs specialistas danguje išvydo intriguojantį reginį. Amerikietis Brentas Havinsas netrukus į rankas čiupo savo mobilujį telefoną ir šią nekasdienišką situaciją nufilmavo. Pranešama, kad į vėjo turbiną trenkė žaibas, o ugnis greitai persimetė ir į vėjo turbinos mentę. Vėjo jėgainei toliau sukantis netrukus danguje susiformavo dideli dūmų žiedai.

Antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojams toliau galint rinktis nepriklausomus tiekėjus, per pastarąją savaitę išaugo trijų įmonių – „Enefit“, „Igničio“ ir „Perlas energijos“ – siūlomos kainos. Tuo metu „Elektrum Lietuvos“ siūloma kaina mažėjo, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys.

Vokietijai susidūrus su energetinės krizės grėsme, šalyje atsinaujino diskusijos dėl paskutinių trijų šalies atominių elektrinių uždarymo tikslingumo, ir net valdančiosios koalicijos nariams tų jėgainių eksploatavimo pratęsimas nebėra tabu. Vokietijos vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad prieš priimdama sprendimą toliau laikytis seniai užsibrėžto branduolinės energijos atsisakymo plano ji palauks naujo nacionalinio elektros tinklo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų.

Lietuvai nereikėtų imtis papildomų priemonių siekiant 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą, sako energetikos viceministras Albinas Zananavičius. Pasak jo, tai padėtų padaryti sumažėjusi dujų paklausa bei Vilniaus planai kitą šildymo sezoną gamtines dujas pakeisti mazutu.  Tai jis BNS teigė antradienį Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrams pasiekus susitarimą, kaip 15 proc. sumažinti valstybių narių gamtinių dujų vartojimą ir mažinti jų priklausomybę nuo rusiškų dujų tiekimo.

Už energetiką atsakingi Europos Sąjungos (ES) šalių ministrai antradienį sieks susitarti dėl praėjusią savaitę Europos Komisijos (EK) pateikto pasiūlymo sumažinti gamtinių dujų poreikius ruošiantis žiemos sezonui. Lietuvai transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje atstovaus energetikos viceministras Albinas Zananavičius, pranešė Energetikos ministerija.

Vakarai pateko į keblią padėtį dėl didelių energijos kainų ir menkos pasiūlos. Kadangi gamtinių dujų eksportas sudaro tik 2 proc. Rusijos BVP, Kremliui ši sritis nėra Achilo kulnas. Tačiau dujų importas kritiškai svarbus klientams, pavyzdžiui, Vokietijai. Ten savivaldybės jau imasi taupyti šildomų plaukimo baseinų sąskaita. Ir bus dar blogiau. Žiemą planuojamų tiekti dujų kainos – septyniskart didesnės negu ilgametis vidurkis.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su Omano užsienio reikalų ministru Badru Albusaidi. Šalies vadovas su ministru aptarė dvišalį Lietuvos ir Omano ekonominį ir politinį bendradarbiavimą, taip pat Europos Sąjungos (ES) energetinių ryšių plėtrą su Omanu, rašoma prezidentūros pranešime.

Sparčiai populiarėjant individualioms saulės elektrinėms, gyventojai jas įrengia ant individualių namų, kotedžų, garažų, sodybų stogų. Nors pagal teisės aktus tokių elektrinių montavimas ant pastato stogo ar sienų priskiriamas paprastajam remontui, kuriam specialių leidimų nereikia, ekspertai atkreipia dėmesį, kad yra išimčių, kuomet elektrinės įrengimą gali tekti derinti su kaimynais ar institucijomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Apie du trečdalius gamtinių dujų gavybos pajėgumų kontroliuojantis koncernas „Gazprom“ paskelbė nuo metų pradžios iki liepos 15-osios jų išgavęs 29,1 mlrd. kubinių metrų, arba 10,4 proc., mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai – 249,7 mlrd. kubų. Tiekimas vidaus rinkai sumenko 1,9 proc., arba 2,7 mlrd. kubų. Eksportas už NVS ribų sunyko 35,6 mlrd. kubų, arba 33,1 proc., iki 71,9 mlrd. kubų.

 Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) ir kitų svarbių šalies energetikos objektų statytojai bendrovei „Šiaulių dujotiekio statyba“ (ŠDS) dėl daugiau nei 60 tūkst. eurų skolos inicijuojamas bankrotas. Šalčininkų rajono statybų bendrovės „Verslo invazija“ prašymą iškelti bankroto bylą ŠDS liepos 4-ąją priėmė nagrinėti Šiaulių apygardos teismas. Pareiškimą teismas ketina nagrinėti rugpjūčio 22-ąją, rašoma nutartyje, kurią matė BNS.

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ į 252 megavatų (MW) galios saulės elektrinių parką Jonavos rajone ketina investuoti iki 200 mln. eurų. Tai būtų didžiausia iki šiol grupės plyno lauko investicija. Be to, šioje teritorijoje bendrovė ateityje numato dar plėstis. „Šis projektas svarbus tuo, kad tai didžiausias iki šiol mūsų vystomas plyno lauko investicijos projektas, užsitikrinęs pajungimo į elektros perdavimo tinklą galią.

Vengrijos vyriausybė paskelbė įvedanti „nepaprastąją padėtį energetikos srityje“ ir priėmė keletą ribojamųjų priemonių, pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, cituodama ministro pirmininko kanceliarijos vadovą Gergely Gulyasą.

Aukštos naftos kainos vis dar neslopina paklausos, kuri, kaip manoma, ir toliau augs, o netrukus netgi gali viršyti pasiūlą, trečiadienį perspėjo Tarptautinė energetikos agentūra (TAE). Pasak agentūros, pasaulio ekonomikos atsigavimas gali pradėti strigti, jei vyriausybės nesiims priemonių sumažinti vartojimą ir degalų kainas, kurios kelia grėsmę kai kurių šalių stabilumui.

Lietuva būtų pasiruošusi staigiam atjungimui nuo bendros su Rusija ir Baltarusija energetikos sistemos (BRELL), jeigu Rusija imtųsi tokio žingsnio, sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.  „Jeigu Rusija mus atjungtų (nuo BRELL sistemos – BNS), kad ir šiandien, mes būtume tam pasiruošę“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Masiulis.  Pasak jo, tokiu atveju Lietuvai nereikėtų riboti elektros vartojimo, o elektros kainos, tikėtina, išliktų panašios.

Tarptautinė energijos agentūra prognozuoja, kad Europos valstybių laukia nelengvi ateinantys mėnesiai ir sunki žiema dėl naftos ir dujų tiekimo, tačiau yra būdas, kaip vilniečiams ją padaryti lengvesnę, teigė Dainius Kreivys. Energetikos ministras TV3 žinių „Dienos komentare“ aiškino, kad tokią galimybę Vilnius turėjo ir ankščiau, tačiau tam reikia atitinkamų teisės aktų.

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalui tapus pagrindiniu dujų tiekimo šaltiniu Lietuvai ir Baltijos šalims, prognozuojama, kad 2023 metais iš SGD terminalo (per Klaipėdos stotį) į bendrą Lietuvos dujų sistemą bus įleista apie 32 teravatvalandės (TWh), arba 78,7 proc. visų dujų. 2021 metais iš Klaipėdos SGD terminalo buvo įleista 16,34 TWh, arba 62 proc. viso dujų kiekio, 2020 metais – 21,9 TWh (77 proc.

Elektros linijos tarp Lietuvos elektrinės ir Alytaus transformatorių pastotės rekonstrukcijai papildomai skiriama 4,1 mln. eurų (be PVM), ji iš viso kainuos 19,1 mln. eurų (be PVM). Šiam pakeitimui pirmadienį pritarė „Litgrid“ akcininkai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad dėl Otavos sprendimo Vokietijai grąžinti kanadiečių remontuotą eksporto dujotiekio „Nord Stream“ turbiną į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviesta Kanados ambasadorė Larisa Galadza.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo priimtą atsinaujinančios energetikos proveržį Lietuvoje skatinančių įstatymų paketą, ketvirtadienį pranešė Prezidentūra. Paketu bus mažinami pertekliniai ribojimai saulės ir vėjo elektrinėms, gerinama investicinė aplinka jų vystytojams bei gaminančių vartotojų padėtis, skatinamas vietos bendruomenių ir vystytojų bendradarbiavimas.

Europos Parlamentas trečiadienį pritarė Europos Komisijos pasiūlymui, pagal kurį tam tikra branduolinė ir su gamtinėmis dujomis susijusi veikla įtraukiama į aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos sąrašą. EP Prancūzijos rytuose esančiame Strasbūro mieste atsisakė atmesti Prancūzijos ir Vokietijos remtą priemonę. 278 EP nariai balsavo už rezoliuciją, siūlančią nepritarti EK pasiūlymui, 328 – prieš, o 33 europarlamentarai susilaikė.

Vokietijos federalinė vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuris leistų jai padėti energetikos bendrovėms, susiduriančioms su dideliais sunkumais dėl gamtinių dujų kainų šuolio, pranešė visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Padarysime viską, ką galime, kad žiemą būtų užtikrintas tiekimas ir energijos rinkos veikimas, nepaisant kylančių kainų ir rizikų sustiprėjimo“, – pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas.

Šri Lankoje žmonės laukia kilometrinėse eilėse, kad galėtų prisipilti degalų į automobilius. Bangladeše, siekiant taupyti energiją, parduotuvės užsidaro 20 valandą.

Vokietijos pramonės grupė „Siemens“ nurašo 2,8 mlrd. eurų, smarkiai kritus  energetikos padalinio akcijų kursui. Sumažėjus „Siemens Energy“ vertei, patronuojančiai bendrovei priklausantis 35 proc. akcijų paketas „gerokai pigesnis  už buhalterinę vertę“, pranešė „Siemens“. Turbinų gamintojos, kuri 2020-aisiais tapo atskira nuo „Siemens“ bendrove, akcijos Frankfurto vertybinių popierių biržoje nuo metų pradžios atpigo beveik 40 procento.

Bendrovė „Uniper“ tapo pirmąja didžiąja Vokietijos energijos tiekėja, kuri konflikto su Rusija sąlygomis paskelbė atsidūrusi krizinėje situacijoje ir paprašė valstybės pagalbos, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Vokietijos ekonomikos ministerija ketvirtadienį patvirtino, kad su Diuseldorfe įsikūrusia bendrove deramasi dėl priemonių jos finansinei padėčiai stabilizuoti. „Derybos tęsiamos.

Pasibaigus antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo tiekėjo pasirinkimo terminui, šią savaitę išaugo visų nepriklausomų tiekėjų siūlomos kainos, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. Šios kainos aktualios tiekėjo vis dar nepasirinkusiems gyventojams – jie raginami nedelsti ir pasirinkti tiekėją, kuris tieks elektrą nuo rugpjūčio 1-osios. Nuo liepos jiems bus teikiama garantinio tiekimo paslauga – ji bus 25 proc.

Stokholmo arbitražas išnagrinėjo Vilniaus savivaldybės ir jos valdomų Vilniaus šilumos tinklų ieškinį Prancūzijos energetikos koncernui „Veolia“ – juo iš prancūzų reikalaujama 560 mln. eurų kompensacijos už 2002–2017 metais „Veolia“ ir jos partnerės Lietuvoje „Vilniaus energijos“ valdytą Vilniaus šilumos ūkį. Arbitražo sprendimo laukiama maždaug po metų ar dar vėliau.  Arbitražo bylos liudytojų apklausos vyko balandžio mėnesį, BNS patvirtino Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Europos Sąjungos energetikos komisarė Kadri Simson pranešė, jog rusiškų gamtinių dujų tiekimas šiuo metu yra nutrauktas arba apribotas 12 iš 27 Bendrijos narių. Ji pabrėžė, kad pirmadienį prasidėsiančios ES diskusijos šia tema yra labai svarbios, kad ES būtų vieninga ir kuo geriau pasirengusi artėjančiai žiemai.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl pluošto įstatymų pataisų, kuriomis siekiama spartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą.    Pakeitimais siūloma supaprastinti su atsinaujinančių energijos išteklių infrastruktūra susijusį reglamentavimą, apibrėžti leidimų išdavimo sąlygas, taip pat nustatyti, kada būtų atliekamos su poveikio aplinkai vertinimu bei teritorijų planavimu susijusios procedūros.    Taip pat ketinama įteisinti hibridines elektrines.

Rusijos energijos milžinės „Gazprom“ sprendimas sumažinti gamtinių dujų tiekimą Europai yra Maskvos „ataka prieš mus“, antradienį sakė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas. „Dujų tiekimo dujotiekiu „Nord Stream 1“ sumažinimas yra ataka prieš mus, ekonominė ataka prieš mus“, – sakydamas kalbą pabrėžė R. Habeckas.

Švedija tapo dar viena šalimi, kurios Energetikos agentūra paskelbė pirmojo lygio „ankstyvąjį perspėjimą“, nerimaudama, kad dėl karo Ukrainoje sumažėjęs energijos importas iš Rusijos paveiks dujų tiekimus. Įspėjimas taikomas vakarų Švedijai, o panašų pareiškimą pirmadienį jau padarė Danija. „Švedija ir Danija turi bendrą dujų rinką ir bendrą balansavimo zoną, todėl Danijos tiekimo situacija yra labai svarbi Švedijai“, – teigiama agentūros pranešime.

Jungtinių Valstijų tarptautinės plėtros finansavimo korporacija (DFC) ir Trijų jūrų iniciatyvos investicinis fondas pasiekė susitarimą, tapsiantį pagrindu sutarčiai, įpareigosiančiai JAV skirti šiam fondui iki 300 mln. dolerių (285,3 mln. eurų), pranešė DFC atstovai. Finansavimas bus skiriamas investicijoms į energetiką ir infrastruktūrą palaikyti, siekiant didinti aprūpinimo energija saugumą ir energetikos diversifikaciją, taip pat siekiant stiprinti tarpusavio ryšius Trijų jūrų regione.

Sumažėjus rusiškų dujų tiekimui, Vokietija imsis skubių priemonių, siekdama užtikrinti, kad būtų tenkinami šalies energijos poreikiai, sekmadienį pareiškė vyriausybė.  „Siekiant mažinti dujų vartojimą, turi būti naudojama mažiau dujų elektros energijos gamybai“, – rašoma ekonomikos ministerijos paskelbtame pranešime. „Vietoj to reikės intensyviau naudoti anglimis kūrenamas elektrines“, – pažymėjo ministerija.

Energetikos ministras Dainius Kreivys per artimiausius 8 metus Lietuvai žada energetinę revoliuciją. Esą nuo kito dešimtmečio Lietuva visą elektrą pasigamins pati ir didžiąją dalį jos sudarys atsinaujinantys šaltiniai. Ministras ragina visus statytis saulės elektrines, pirkti nutolusias elektrines ir žada iki trečdalio išlaidų kompensuoti. Žmonės skaičiuoja, per kiek laiko atsipirks jų saulės elektrinės.

Antrojo liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, nesuspėję pasirinkti nepriklausomo elektros tiekėjo, tai galės padaryti dar savaitę, šeštadienį pranešė Energetikos ministerija.   „Jiems sudaroma galimybė nepriklausomą elektros tiekėją pasirinkti iki sekmadienio, birželio 26 dienos imtinai“, – šeštadienį pranešė ministerija.

Prancūzijai tapus naujausia šalimi, kuri buvo atkirsta nuo rusiškų gamtinių dujų, o jų tiekimui į Vokietiją, Austriją ir Italiją smarkiai sumažėjus, Europos planai per vasarą sukaupti solidžias dujų atsargas  tampa abejotini. Baigiantis ketvirtam karo Ukrainoje mėnesiui, Maskva smogia Europai, kuri rusiškomis patenkino apie 40 proc. savo dujų poreikio, į skaudžią vietą.

Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“, šią savaitę sumažinusios dujų tiekimą į Vokietiją, vadovas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva žais tik pagal savo nustatytas taisykles. „Mūsų produktas, mūsų taisyklės. Nežaidžiame pagal taisykles, kurias kūrėme ne mes“, – pareiškė Aleksejus Milleris Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo viešoje diskusijoje.

Vašingtonas antradienį pranešė apie ketinimus pratęsti terminą, per kurį leidžiama atlikti mokėjimus Rusijai už energetikos produktus, iki gruodžio 5 dienos, kad Europos šalys turėtų laiko pasiruošti beveik visiškam naftos embargui, paskelbtam reaguojant į Maskvos įsiveržimą į Ukrainą. Ši išimtis iš griežtų JAV finansinių sankcijų, kurios faktiškai atskyrė Rusiją nuo didžiosios dalies pasaulinės finansų sistemos, turėjo baigtis birželio 24 dieną.

Į Vilnių atvykusi energetikos eurokomisarė ragina ruoštis žiemai – dar vienam sudėtingam šildymo sezonui ir aukštoms kainoms. Ji ragina europiečius apsirūpinti dujomis ir rengtis blogiausiam scenarijui – jei Rusija iš viso nutrauks jų tiekimą. O Lietuvos vyriausybę skatina nepalikti gyventojams visos išlaidų naštos.

Europos Sąjungos (ES) energetikos komisarė Kadri Simson sako, kad artėjantį šildymo sezoną Bendrijos valstybių laukia trigubas iššūkis – aukštos energetikos išteklių kainos, tiekimo saugumas bei pasaulinė klimato krizė.  Ji pataria šalių vyriausybėms palaikyti namų ūkius, mažmeninius vartotojus bei pasirengti blogiausiam scenarijui.

Lietuvoje pirmadienį lankosi už energetiką atsakina Europos Komisijos narė Kadri Simson.   Susitikimuose su prezidentu Gitanu Nausėda, energetikos ministru Dainiumi Kreiviu ji aptars gegužės viduryje Europos Komisijos pristatytą planą „RePowerEu“ – jame pateikiami pasiūlymai dėl Europos energetikos sistemos pertvarkos.

Premjerė Ingrida Šimonytė ragina ES vieningai mažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių. Ji trečiadienį šį klausimą aptarė su Vilniuje viešinčia Graikijos prezidente Katerina Sakellaropoulou, pranešė Vyriausybė.

Nepriklausomą tiekėją besirenkantiems gyventojams brangiausiai parduoti elektrą trečiadienį siūlo „Enefit“, o pigiausiai – „Elektrum Lietuva“, rodo Lietuvos energetikos agentūros skelbiamos preliminarios tiekėjų siūlomos kainos.  Palyginti su antradieniu didėjo „Enefit“ siūloma kaina, „Igničio“ ir „Elektrum Lietuvos“ mažėjo, o „Perlas energijos“ liko tokia pat.