energetika

Rusija žingsnis po žingsnio, dešimtmečiais didino savo energetinių išteklių tiekimą į Europos Sąjungą. Taip ji gaudavo milžinišką pelną, kurį naudojo ginklavimuisi, bet nešykštėjo lėšų ir Vakarų politikų kyšiams. Tokia korupcinė „šrioderizacija“, lyg koks vėžys apėmė valstybių politinį elitą, kuris tapo strategiškai trumparegis, nustojo rūpintis savo šalių energetiniu saugumu, prarado bet kokius, ne tik energetinio bet ir karinio saugumo instinktus, rašoma politiko atsiųstame komentare spaudai.

Latvijoje per septynis šių metų mėnesius sudeginta 5,056 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 34,5 proc. mažiau nei per tą laikotarpį pernai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vertinant mėnesiais, labiausiai vartojimass per metus sumenko liepą – 66,8 proc. iki 201,7 tūkst. megavatvalandžių (MWh). Birželį suvartojimas sunyko 58,1 proc. iki 201,5 tūkst. MWh, gegužę – 32,6 proc. iki 333,1 tūkst. MWh, balandį – 21,2 proc. iki 672,4 tūkst. MWh.

Vokietijos gamtinių dujų saugyklos pildosi sparčiau, nei buvo planuota, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“ cituodama ekonomikos ministrą Robertą Habecką. Pasak jo, nepaisant smarkiai sunykusio dujų tiekimo iš Rusijos, saugyklos šiuo metu užpildytos daugiau kaip 82 proc., o tikslas spaliui pasiekti užpildymą 85 proc. veikiausiai bus įgyvendintas jau rugsėjį. „Gamtinių dujų saugyklos pildosi sparčiau, nei buvo numatyta“, – sekmadienį leidiniui „Der Spiegel“ pabrėžė R. Habeckas.

Turto bankas kartu su Finansų ministerija skelbia iniciatyvą „putinOut“, kuria planuojama skirti 50 tūkst. eurų trims institucijoms, sutaupysiančioms daugiausiai elektros energijos.  Nacionalinės taupymo varžybos prasidės rugsėjo 2-ąją ir truks iki metų pabaigos, o už gautas lėšas daugiausiai išteklių sutaupiusios institucijos galės atnaujinti patalpas, įsirengti lauko terasą ar laisvalaikio kambarį, pirmadienį pranešė Turto bankas.

Bulgarija nesiderės su Rusijos dujų monopolininku „Gazprom“ dėl naujos tiekimo sutarties, praėjusį šeštadienį per vaizdo konferenciją su Europos Komisijos Energetikos direktorato generaline direktore Ditte Juel-Jorgensen pranešė Bulgarijos vicepremjeras, atsakingas už ekonominę politiką, Hristo Aleksijevas. Pasak Bulgarijos vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo, ilgalaikiame plane numatyta skelbti tarptautinį konkursą dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo.

Lenkija ir Slovakija penktadienį atidarė jų tinklus sujungusį dujotiekį, galintį padidinti šalių energetinį saugumą, Rusijos invazijai į Ukrainą sukėlus energetinę krizę Europos.  Rusija pastaraisiais mėnesiais sumažino arba sustabdė dujų tiekimą kelioms Europos Sąjungos šalims. Lenkijai tiekimas buvo nutrauktas, tuo metu Slovakija gavo tik 40 proc. sutarto kiekio.

Aukštos dujų ir elektros kainos baugina ne tik eilinius gyventojus, bet ir verslus. Norėdami išlaikyti savo įmones, dauguma verslų yra priversti kelti kainas, tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ramina, kad jos neaugs greitai, nes tai įmonėms būtų šūvis sau į koją. Pokalbis su V. Janulevičiumi ir ekonomistu Mariumi Dubnikovu – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Kai yra didžiulės sąskaitos, į minusą niekas nenori dirbti.

Gyventojams smogusios energijos kainos verčia pripažinti, kad šildymas ir elektra yra jau nebe tik energetikos, bet ir socialinė problema. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad kompensacijos turėtų būti kaip trečia priemonė, o pirmiausia visi turėtume taupyti energiją, kol tapsime visiškai energetiškai savarankiški.

Smarkiai išaugusios dujų kainos parklupdė tikrą titaną – veiklą stabdo didžiausia Lietuvos trąšų gamintoja „Achema“. Vis neramiai jaučiasi ir kitos įmonės, kurių kišenes tuština ir rekordinės elektros kainos. Ekonomistas Marius Dubnikovas išlieka optimistiškas ir sako, kad vyksta sparčios permainos, kurios kitąmet jau leis atsikvėpti lengviau.

Lietuva yra suinteresuota plėsti bendradarbiavimą su Islandija energetikos srityje, ypač perimti gerąsias praktikas diegiant atsinaujinančius energetikos šaltinius, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Oficialų vizitą Islandijoje tęsiantis Lietuvos vadovas penktadienio popietę lankėsi Islandijos Hellisheidi geoterminėje jėgainėje, pranešė Prezidentūra. 85 proc.

Elektros kaina Lietuvoje šią savaitę mažėjo 1,4 proc., dujos brango 21 proc., o degalų kainos išliko panašios – mažiausios Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė elektros kaina Lietuvoje rugpjūčio 19-25 dienomis buvo 503 eurai už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 502 eurai, arba 1,38 proc. mažesnė nei praėjusią savaitę, o Estijoje per savaitę atpigo 22 proc. iki 367 eurų.  Elektros gamyba Lietuvoje padidėjo 9,7 proc.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Berbock penktadienį pareiškė, kad Baltijos jūros energetinės galimybės milžiniškos, jos dukart viršija visų Vokietijos anglimi kūrenamų elektrinių. Pasak jos, Vokietija, nuo liepos vieneriems metams perėmusi pirmininkavimą Baltijos jūros valstybių tarybai, nori paspartinti vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje plėtrą.

Gyventojai su nerimu laukia prognozuojamos „auksinės“ žiemos, nes sąskaitos už elektrą ir šildymą, tikėtina, augs kartais. Kad gyventojams nereiktų papildomai veržtis diržų, energetikos ministras Dainius Kreivys žada rugsėjį parengsiantis elektros taupymo planą. Tuo pat metu energetikos ekspertai tikinčius, kad elektros kainos gali grįžti prie įprastų kainų, patikina – valstybė neturi galimybių greitai jų sumažinti.

„Perlas Energija“ praėjusią savaitę pranešusi apie veiklos stabdymą, skelbia, kaip ir kokiems klientams skirs kompensacijas: jas gauti galės visi bendrovės klientai. Įmonė buitiniams vartotojams kompensuos fiksuotos kainos skirtumą tarp tos, už kurią buvo įsipareigoję tiekti elektrą, ir naujo tiekėjo kainos, bet ne daugiau nei 0,0631 Eur/kWh, rašoma pranešime spaudai. Kompensacijos bus mokamos už rugsėjo-gruodžio mėn.

Visuomeninio elektros tiekimo kaina nuo sausio didės, įspėja energetikos viceministrė.  Ingos Žilienės teigimu, vertinant šios dienos biržos duomenis, garantinio elektros tiekimo kaina gali siekti apie 74-76 centus už kilovatvalandę ir be valstybės subsidijos, greičiausiai, nebus mažesnis negu 50 centų už kilovatvalandę.

Lenkija ir Slovakija penktadienį atidarys naują dujų jungtį, sustiprinčią šalių energetinę nepriklausomybę, skelbia Lenkijos radijas. 164 kilometrų ilgio vamzdyno, nutiesto tarp dujotiekių mazgo Lenkijos Strachocine ir perpumpavimo stoties Slovakijos Velkė Kapušanuose, didžiausias metinis pralaidumas Slovakijos kryptimi – 4,7 mlrd. kubinių metrų, o priešinga kryptimi – 5,7 mlrd. kubinių.

Prancūzijos energetikos milžinė EDF ketvirtadienį paragino JK vyriausybę padvigubinti britams skirtą paramos paketą, kuriuo siekiama kompensuoti numatomą staigų namų ūkio sąskaitų už energiją augimą.  JK energetikos reguliavimo institucija „Ofgem“ penktadienį ketina paskelbti naujausias energijos kainų viršutines ribas. Prognozuojama, kad daugeliui namų ūkių bus sunku apmokėti sąskaitas už elektrą.

Šveicarija sieks gamtinių dujų poreikį per artėjantį šaltąjį metų laiką sumažinti 15 proc., pareiškė valdžios institucijos, atsižvelgdamos į Europos Sąjungos nustatytą tikslą reaguoti į energetikos krizę. Anot Šveicarija valdžios, tikslas tiek sumažinti dujų vartojimą, palyginti su pastarųjų penkerių metų vidurkiu, užsibrėžtas laikotarpiui nuo spalio iki kovo pabaigos.

Elektros kainoms Lietuvoje pasiekus rekordinį lygi, tradicinis atsakymas, kad niekas dėl to nekaltas, kelia vis daugiau abejonių ne tik Lietuvoje, bet ir Europos elektros energijos pardavimų biržoje „Nord Pool Spot“. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad Lietuva jau seniai turėjo būti ne tik daug suvartojanti, bet ir pagaminanti elektros energijos šalis bei pridūrė, kad jei verslai negaus subsidijų, dėl to labiausiai kentės vartotojai.

Premjerė Ingrida Šimonytė paskelbė, kad trečiasis elektros rinkos liberalizavimo etapas turėtų būti atidėtas 3–4 metams. Ilgą laiką šį modelį peikęs ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad politikai nekritiškai ir „komjaunuoliškai“ priima viską, ką mums atneša Europos Sąjunga (ES), o tai ir sukėlė chaosą elektros rinkoje.

Premjerei Ingridai Šimonytei paskelbus apie planus paskutinį, trečiąjį mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti 3-4 metams, valstiečiai siūlo gyventojams leisti nepriklausomą tiekėją pasirinkti po 1,5 metų – iki 2024-ųjų.  Iki to laiko visiems dar nepasirinkusiems tiekėjo vartotojams – tiek trečiojo, tiek kitų etapų – būtų užtikrintas visuomeninis elektros tiekimas, o ne šešių mėnesių garantinis tiekimas.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ antradienį elektros biržai „Nord Pool“ pateikė siūlymus, kaip spręsti algoritmo problemą, dėl kurios Baltijos regione formuojasi rekordiškai aukštos kainos.

Premjerei Ingridai Šimonytei pareiškus, kad elektros ir dujų kainų kompensavimui kitų metų biudžete gali būti skirta  0,5–1 mlrd. eurų, finansų analitikai sutinka, kad tai daryti reikia, tačiau primena, jog tai didins valstybės skolą, gali didėti mokesčiai ar atsiras naujų, o galbūt bus mažinamos valstybės išlaidos.  Tuo metu politologas neatmeta, kad kompensacijos gali būti siejamos ir su artėjančiais rinkimais.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingu Europos Komisijos nariu Virginijumi Sinkevičiumi. „Būtina įvertinti siūlomus veiksmus tiek karo, tiek energetikos išteklių kainų kontekste. Turime užtikrinti, kad nedidėtų energetinis skurdas, o priimami sprendimai apsaugotų pažeidžiamiausius gyventojus“, – šalies vadovas cituojamas Prezidentūros pranešime spaudai.

Naujai atrastame gamtinių dujų telkinyje netoli Kipro pietinės pakrantės yra apie 70 mlrd. kubinių metrų šių energijos išteklių, pirmadienį pranešė Energetikos ministerija Nikosijoje. Ši žinia gali būti palanki Europai, kuri ieško alternatyvių energijos išteklių tiekėjų vystantis apsirūpinimo dujomis krizei dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Daugeliui šiais laikais į sąskaitą ateinantys pinigai beveik iš karto ir dingsta, nes brangsta bakalėjos ir degalų kainos, nuomotojai didina nuomą, o sąskaitos nuolat auga.

Įmonė „Perlas Energija“ informavo visus klientus, kad nuo šių metų rugpjūčio 31 dienos nutraukia savo, kaip nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, veiklą. Gyventojams energijos tiekimas nenutrūks, prireikus tai užtikrins bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Ką daryti šio tiekėjo klientams priklauso nuo to į kurį liberalizavimo etapą pateko, o sprendimui priimti ESO suteikia daugiau laiko ir stiprina pajėgas, kurios galės konsultuoti gyventojus, rašoma praneša spaudai.

Elektros birža „Nord Pool“ ketvirtadienį paragino rinkos dalyvius teikti daugiau kasvalandinių paraiškų vietoje siūlymų tiekti elektrą keletui valandų už tą pačią kainą (vadinamųjų „blokų“). Anot biržos, tai leistų užtikrinti, jog siūlymai nebus paradoksaliai atmesti, ir taip būtų sumažinta biržoje prekiaujamos elektros kaina.

Vokietijos energetikos tinklų priežiūros tarnybos vadovas Klausas Muelleris ketvirtadienį pareiškė, kad beveik nėra vilčių, jog Vokietijai pavyks pasiekti dujų saugyklų užpildymo tikslus, atsižvelgiant į sumažėjusį tiekimą iš Rusijos. „Nesitikiu, kad kitus saugyklų užpildymo tikslus pasieksime taip greitai, kaip ankstesnius“, – naujienų svetainei „t-online“ teigė K. Muelleris.  Pasak jo, kitas numatytas tikslas – 85 proc.

Energetikos grupė „Ignitis grupė“ neigia Seimo nario Algirdo Butkevičiaus teiginius, kad grupės antrinė įmonė „Ignitis“ galimai patyrė apie 500 mln. eurų nuostolių, ketvirtadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė. Pasak bendrovės, konsoliduotas grynasis jos pelnas pernai siekė 6,6 mln. eurų.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su premjere Ingrida Šimonyte. Šalies ir Vyriausybės vadovai aptarė padėtį elektros rinkoje bei kitus klausimus. Numatė, kad Vyriausybė turėtų parengti priemonių planą, kaip padėti gyventojams. Apie vykusį susitikimą ir trumpas pokalbio detales vėliau pakomentavo ir Prezidentūra. „Prezidentas su ministre pirmininke aptarė padėtį Lietuvos elektros rinkoje, taip pat kitų energetikos išteklių kainų šuolį.

UAB „Perlas Energija“ stabdo veiklą: elektrą klientams tieks iki rugpjūčio 31 d., naują tiekėją klientai turi pasirinkti iki rugpjūčio 28 d.  Bendrovė veiks tol, kol išparduos turtą, išmokės kompensacijas klientams, atsiskaitys su kreditoriais ir partneriais. Bendrovės akcininkai negaus jokio „Perlas Energija“ turto ir uždarbio įmonę uždarius, rašoma bendrovės paskelbtame pranešime spaudai. „Tokį sprendimą priimti paskatino kelių veiksnių visuma.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį ketina susitikti su premjere Ingrida Šimonyte ir aptarti padėtį elektros rinkoje, kur pastarosiomis dienomis biržoje susiformavo itin aukštos elektros kainos, o mažmeninėje rinkoje vienas tiekėjų pareiškė nutraukiantis fiksuotos kainos sutartis.   „Per susitikimą bus aptarta situacija elektros rinkoje ir kiti einamieji klausimai“, – BNS sakė prezidento atstovas Ridas Jasiulionis.

Energetikos ministrui antradienį suabejojus, ar elektros biržos algoritmas nėra dar viena aukštų kainų Lietuvoje priežastis, trečiadienį Dainius Kreivys sako, jog algoritmas bus pakoreguotas, tačiau elektros kainas diktuos augančios dujų kainos.   Ministras pabrėžė, kad artėjant žiemai nereikia tikėtis, jog dujų ir elektros kainos mažės.     „Tikėtis, kad kainos dujų reikšmingai mažės artėjant žiemai, to neverta.

Opoziciniai socialdemokratai užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį ir energetikos ministrą Dainių Kreivį ragina valstybės vardu pradėti tarptautinę kampaniją reikalaujant peržiūrėti elektros energijos pardavimų biržos „NordPool“ tvarkas ir taisykles, rašoma pranešime spaudai. „Ministrai turėtų imtis aktyvių veiksmų gindami Lietuvos interesus – burti sąjungininkus ir reikalauti peržiūrėti „Nord Pool“ taikomas taisykles ir prekybos tvarkas.

Energetikos ministrui pranešus, kad rugsėjį visuomenei bus pristatytas elektros taupymo planas, energetikos viceministrė Inga Žilienė teigia, kad iš esmės tai bus gyventojų švietimo kampanija. „Mes planuojame rugsėjį paleisti plačią viešinimo, edukacijos, gyventojų informavimo kampaniją, nes yra paprastų patarimų, kaip pakeitus įpročius galima sutaupyti“, – trečiadienį lrt radijui sakė I. Žilienė.

Dujų kainos Europoje antradienį pakilo iki šešių mėnesių aukštumų, dar labiau padidindamos nuogąstavimus dėl ekonomikos nuosmukio, regionui susiduriant su dujų vartojimo normavimo grėsme dėl tiekimo iš Rusijos mažėjimo karo Ukrainoje fone.  Tuo tarpu naftos kainos, išvakarėse smukusios daugiau nei 5 proc., toliau judėjo žemyn, rinkai nerimaujant, kad paklausa sumažės dėl ekonomikos nuosmukio ar lėto augimo tokiose šalyse kaip Kinija.

Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas teigia, kad smarkiai kylant elektros energijos kainai valstybė turi padėti savo žmonėms. „Bus peržiūrimas kompensacinis mechanizmas, galbūt plečiamas tas ratas kompensacijas gaunančių žmonių. Valstybė turi padėti savo žmonėms“, – trečiadienį Žinių radijui sakė jis. „Ruošiamės sunkiam etapui. Čia gal dar nėra ir pabaiga. Energetikos badas gresia ne tik Lietuvai, jis gresia visai Europai“, – teigė politikas.

Klausimas dėl Seimo narių grupės siūlymo sumažinti Lietuvoje veikiančių tradicinių ir valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų išlaidas energetikos ištekliams trečiadienį išimtas iš Vyriausybės posėdžio darbotvarkės. Klausimas dar bus derinamas, BNS sakė Vyriausybės komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir žiniasklaida skyriaus patarėja Žydrė Lyčienė.

Aukštoms elektros kainoms keliant siaubą Lietuvos gyventojams planuojama atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizacijos etapą. Ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžia, kad su aukštomis kainomis liberalizacija niekaip nesusijusi – kalčiausias yra gamtinių dujų trūkumas. Tačiau, anot eksperto, vartotojai už brangiai perkamas dujas pilnos kainos nemokės dėl uždėtų lubų. Pokalbis su ekonomistu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Jau kurį laiką kunkuliuoja aistros dėl elektros kainų.

Lietuvos sprendimas nebevystyti branduolinės energetikos buvo klaida, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. „Kaip rodo šiandieninė situacija tai (Visagino atominės elektrinės projekto atsisakymas – BNS) buvo klaida. Reikia pripažinti, kad tai buvo didelė klaida. Mūsų visų“, – antradienį bendrame Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos ir darnios plėtros komisijos bendrame posėdyje pareiškė D. Kreivys.

Valstybės kontroliuojama energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ keis trijų antrinių bendrovių valdymo modelį – bus atsisakoma iš darbuotojų suformuotų vykdomųjų valdybų, vietoj jų suformuojant valdybas, kuriose dirbs ne mažiau kaip trečdalis nepriklausomų narių, valstybės tarnautojai ir akcininko atstovai, pranešė grupė.

Šiandien, rugpjūčio 16 d. prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu ir aptarė  būtinus pokyčius elektros rinkoje apsaugant vartotojų interesus. Nuspręsta atidėti trečiąjį elektros liberalizavimo etapą ir didinti kompensacijas už suvartojamą elektrą.

Elektros ir dujų kainos išlieka rekordinėse aukštumose, tad vis daugiau ekspertų kalba apie būtinybę didinti pagalbą skurdžiausiai gyvenantiems. Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys siūlo taikyti norvegišką modelį, pagal kurį kompensuojamas tik tam tikras suvartotas kiekis, nes nepasiturintieji ir suvartoja mažiau energijos. Pokalbis su V. Poderiu ir energetikos ekspertu prof.

Aukštų elektros ir šildymo kainų posiutpolkė, regis, nė neketina sustoti. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas siūlo Vyriausybei sekti Prancūzijos pavyzdžiu ir imtis radikalios priemonės – užšaldyti energetikos kainas. Tiesa, anot eksperto, tai gali paveikti valstybės finansus.

Antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojams toliau galint rinktis nepriklausomus tiekėjus, per pastarąją savaitę išaugo dviejų įmonių – „Igničio“ ir „Enefit“ – siūlomos kainos. Tuo metu „Elektrum Lietuvos“ siūloma kaina nesikeitė. Tačiau pakilo garantinio tiekimo kaina, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys.

Praėjusią savaitę 180 tūkstančių vartotojų turinti „Perlas energija“ paskelbė apie fiksuotų kainų planų naikinimą. Šis įvykis atkreipė dėmesį ir į kitas elektros tiekėjų rinkos naujokes. Anot energetikos eksperto prof. Vidmanto Jankausko, jiems taikyti reikalavimai buvo per maži, atsižvelgiant į dabartinę „nenormalią“ situaciją, todėl ministerija bus priversta juos peržiūrėti.

Energetikos ministrui prabilus apie tai, kad trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą gali tekti atidėti dėl internetu sutarčių sudaryti negebančių vyresnių gyventojų, nepriklausomi tiekėjai sako, kad gali užtikrinti fizinį jų aptarnavimą. Vis dėlto kai kurie jų abejoja, ar tai būtina, ir primena, kad kiekviena paslauga papildomai kainuoja. „Ignitis grupės“ elektros tiekimo bendrovė „Ignitis“, jau valdanti 67 proc.

Ilgą laiką sunkiai „kovoję“ su šildymo kainomis, Lietuvos gyventojai rado naują priešininką – elektrą. Gavę naujausias sąskaitas, vartotojai nustėro. Jos šį kartą yra rekordinės ir padidėjo daugiau nei trečdaliu. Energetinių tyrimų instituto ekspertas Tomas Janeliūnas sako, kad greito sprendimo šiai situacijai nėra, o vienintelis būdas vartotojui kažką pakeisti – pamėginti taupyti.