energetika

Valstybės kontroliuojamos „Ignitis grupės“ valdoma bendrovė „Ignitis gamyba“ ir „Litgrid“ išsamiau apibrėžė paslaugas esant izoliuotam elektros energetikos sistemos režimui.  Kaip pranešė „Ignitis grupė“, pagal pasirašytą papildomą susitarimą galimą izoliuoto darbo tikimybę įvertinusi „Litgrid“ iš anksto turės nurodyti „Ignitis gamybai“ pagal grafiką pasirengti nepertraukiamai elektros gamybai, o „Ignitis gamyba“ iš anksto įsigys gamtinių dujų.

Energetikos ministras sako, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo negalima mažinti kitiems energijos šaltiniams tiek dėl ribotų biudžeto galimybių, tiek dėl geopolitinių rizikų. Pasak Dainiaus Kreivio, joms nurimus, energetinių resursų kainos vėl smuks.   „Jeigu sumažintume PVM elektros tiekimui, gautume, kad kainos net mažėtų, nes 9 proc.

Europos Sąjunga kartu su Amerika spręs transatlantinio energetinio saugumo klausimus ir padės apsisaugoti nuo grėsmių Ukrainai, sekmadienį pareiškė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

Augant įtampai tarp Rusijos ir Vakarų bei baiminantis, kad Rusija gali nutraukti gamtinių dujų tiekimą Europai, o kartu ir Lietuvai, Energetikos ministerija parengė specialų Lietuvos energetinio saugumo užtikrinimo planą, BNS patvirtino energetikos ministras Dainius Kreivys.   „Turbūt jau rudenį buvo priimti pirmieji žingsniai rengiantis galimoms problemoms energetikos sektoriuje. Jau tada buvo pirmieji žingsniai.

Lietuvoje siekiant daugiau elektros pagaminti iš atsinaujinančių šaltinių – saulės ir vėjo, Seimui siūloma atlaisvinti dabartinius suvaržymus tokių jėgainių statytojams.  Iniciatoriai įsitikinę, kad šių elektrinių statybų liberalizavimas skatins jų plėtrą, o tai leis sumažinti elektros kainas.   Jie siūlo pakeisti sanitarinės apsaugos zonų prie vėjo elektrinių nustatymo sąlygas bei leisti jas įrengti ant kultūros paveldo pastatų stogų ar fasadų bei draustiniuose, rezervatuose.

Dar visai neseniai lietuviško biokuro tiekėjai skundėsi nepajėgiantys konkuruoti su šalį užplūdusia pigia baltarusiška produkcija. Dabar, pastarosios srautui mažėjant pasirodė, kad tiekimo grandinė Lietuvoje sutrūkusi, o staigus vietinio kuro poreikis lėmė kainų šuolį. Situacijos pagerėjimo tikimasi kitą šildymo sezoną, tačiau ne visi rinkos žaidėjai su tuo sutinka  – manoma, kad ji gali dar labiau blogėti.

Prancūzijoje susitikę Europos Sąjungos aplinkos ir energetikos ministrai penktadienį, likus kelioms valandoms iki galutinio termino pateikti prieštaravimus, vis dar smarkiai nesutarė dėl Europos Komisijos siūlymo pripažinti branduolinę ir dujų energiją tausojančia aplinką. Šiuo klausimu šalių grupė, vadovaujama Prancūzijos, kurioje atominės jėgainės pagamina 70 proc.

Aplinkos ministerija iki pavasario žada įsukti vėjo energetikos „audrą“, pareiškė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.  „Atsinaujinančią energiją vis dar tebestabdo biurokratinė inercija, bet nepaisant to, žaliosios energijos transformacija jau įsibėgėja lyg vėtra. Aplinkos ministerijoje darbą pradėjo proveržio darbo grupė, kuri iki pavasario privalo apskirtai įsukti vėjo energetikos audrą“, – pranešime sakė ministras.

Ar Lietuva turėtų statyti naują modernią branduolinę elektrinę, o gal net kelias? Apie tai ragina diskutuoti prezidentas Gitanas Nausėda. Energetikos ministras Dainius Kreivys palankiai vertina Lietuvos atomines perspektyvas, tačiau artimiausią dešimtmetį prioritetą dar teiks saulei ir vėjui. Na, o energetikos ekspertai ginčijasi – vieni sako, kad sava atominė elektra Lietuvai bus labai reikalinga.

Lietuva ateityje galėtų svarstyti apie nedidelio pajėgumo branduolines jėgaines, sako prezidentas. Gitanas Nausėda, be kita ko, teigia, kad šalis turi sparčiau pertvarkyti energetikos sektoriaus struktūrą, kad ji būtų atsparesnė kainų šuoliams.

Europos Sąjunga planuoja įtraukti branduolinę energiją bei iš gamtinių dujų gaunamą energiją į „žaliųjų“ energijos rūšių sąrašą, kad būtų galima toliau investuoti į šiuos sektorius, nepaisant vidaus nesutarimų, ar šias energijos rūšis tiktai galima laikyti tvariomis.

Lietuva neseks Lenkijos pavyzdžiu ir nemažins mokesčių degalams bei energijos šaltiniams, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Mažindami mokesčius kažkurioje vietoje, automatiškai turime galvoti, kur nukirpsime – kurioje vietoje mažinsime (valstybės išlaidas – BNS). Šiandien priešingai – yra kalbama, kad mokesčius reikia padidinti, kad pagerintume mūsų (valstybės paslaugų – BNS) kokybę“, – ketvirtadienį Žinių radijui teigė D. Kreivys.

2022-ieji Lietuvos energetikai ir jos nepriklausomybei nuo trečiųjų šalių bus itin svarbūs – pradės veikti dujotiekis su Lenkija (GIPL), bus įrengta viena didžiausių Europoje elektros kaupiklių sistemų, išbandomas šalies elektros sistemos izoliuotas veikimas, sako rinkos dalyviai ir ekspertai.  Kai kurie jų tikina, kad būtina dar daugiau dėmesio skirti sinchronizavimo projektui. Lietuvoje jau baigta apie 40 proc. visų jo darbų.

Tebesitęsiant energetikos išteklių brangimui, ekonomistai ragina valdžią jau dabar galvoti, kaip kompensuoti rizikas tiek daug energijos vartojančiam verslui, tiek labiausiai pažeidžiamiems gyventojams.  Pasak SEB analitiko Tado Povilausko, Latvija ir Estija kompensuoja vartotojams elektros kainos infrastruktūros dedamąją, todėl Lietuvos verslas irgi galėtų prašyti panašios valdžios pagalbos.

Elektros ir gamtinių dujų kainoms Europoje pasiekus rekordines aukštumas, Baltijos šalims būtina didinti elektros gamybos pajėgumus ir taip pristabdyti energetinių išteklių brangimą, sako Estijos premjerė. Pasak Kaja'os Kallas, problema trečiadienį aptarta Vilniuje vykusiame Baltijos Ministrų Tarybos posėdyje. „Augančios (energetikos – BNS) kainos mus verčia veikti greitai. Aptarėme, kaip būtų galima padidinti pasiūlą, kad nukristų kainos.

Lietuvai ir Lenkijai praėjusį šeštadienį pirmą kartą atlikus sinchroninio elektros sistemų veikimo bandymą, Lietuvos energetikos ministras teigia, kad tai yra kertinis momentas Baltijos šalims sinchronizuojant tinklus su žemynine Europa.

Energetikos grupės „Epso-G“ vadovas Rolandas Zukas artėjant kadencijos pabaigai 2022 metais nusprendė pasitraukti iš pareigų.  Anot pranešimo, septynerius metus įmonei vadovavęs R. Zukas darbą baigs sausio 3 dieną. Bendrovės valdyba patenkino jo prašymą. „Priėmiau jau kurį laiką brandintą sprendimą, leisiantį man panaudoti sukauptą patirtį kitose veiklos srityse, o įmonių grupei tęsti šalies energetikos sektoriaus transformaciją“, – pranešime teigė R. Zukas.

Valstybės kontroliuojama energetikos grupė „Ignitis grupė“ ketina skolinti iki 300 mln. eurų antrinei elektros ir dujų tiekimo įmonei „Ignitis“.  Grupės stebėtojų taryba pirmadienį pritarė sutarties pasirašymui.

Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį užsakyta daugiausia vėjo jėgainių šalies istorijoje – jų bendra galia siekia 262 megavatus (MW), skelbia Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (LVEA).  Remdamasi Europos vėjo energetikos gamintojų organizacijos „Wind Europe“ duomenimis, LVEA skelbia, kad Lietuvos įmonės per šį laiką bendrovės „Enefit Green“ ir „European Energy“ pateikė užsakymų „General Electric“ pagaminti 48 penkių-šešių MW galios vėjo jėgaines.

Dalis nepriklausomų Kauno šilumos gamintojų sako nebegalintys išgyventi. Jų teigimu, tai lemia reguliavimo spragos ir didžiulė konkurencija.  Seimo Ekonomikos komitetas šią savaitę turėtų pasiūlyti, kaip spręsti problemą. Tarp siūlymų – šilumos aukcionų tvarkos keitimas. Seimo narys, buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas teigia, kad mieste šilumos gamybos situacija yra netipiška.

Viena labiausiai aptariamų šio rudens temų ne tik finansų rinkose, bet ir žmonių pokalbiuose – kylančios energijos ir jos išteklių kainos. Po kelerius metus trukusio žemų kainų štilio gyventojų, verslo ir valstybių link artėja energijos kainų audra, kuri neišvengiamai turės įtakos ir investuojančiųjų portfeliams. Pasaulinėje energetikos rinkoje vykstančius procesus jau pajuto ir Lietuvos gyventojai.

Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar skirti Energetikos ministerijai 174 tūkst. eurų šių metų arbitražo išlaidoms apmokėti, valstybei bylinėjantis su Prancūzijos energetikos bendrove „Veolia“.  „Energetikos ministerija prašo papildomai skirti 200 tūkst. JAV dolerių arbitražo procedūrinėms išlaidoms padengti. Lėšų šiam tikslui 2021 metų valstybės biudžete nenumatyta“, – teigiama Vyriausybės kanceliarijos pažymoje.

Pastaruoju metu viešumoje itin daug kalbama apie dujų, elektros kainų augimą. Tačiau oficialūs duomenys rodo, kad bent jau pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje jos buvo bene mažiausios visoje ES. Be to, per metus jos bene daugiausia ir buvo sumažėjusios. Eurostat duomenimis, palyginti pirmą pusmetį 2020 m. ir 2021 metais, vidutinės namų ūkių elektros kainos Europos Sąjungoje (ES) šiek tiek pakilo.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį rekomendavo Europai vadovautis Lietuvos pavyzdžiu ir ieškoti įvairių energijos šaltinių, siekiant mažinti smarkiai išaugusias jos kainas.  „Ilgalaikėje perspektyvoje mes turime ryžtingai taikyti energijos išteklių diversifikavimą, žengti žaliuoju kursu. Nematau prieštaravimo tarp energijos kainų stabilumo ir klimato kaitos uždavinių ir tikslų.

Seimas linkęs pritarti Vyriausybės planui amortizuoti nuo kitų metų smarkiai didėjančias dujų, elektros ir šilumos kainas gyventojams. Seimas antradienį po svarstymo pritarė penkių įstatymų pakeitimams, kurie leistų energijos kainas nuo sausio padidinti mažiau negu jos kiltų nieko nedarant. Už balsavo 66 Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė 50.  Dujų kainų augimą vartotojams siūloma išdėstyti iki penkerių metų.

Energijos išteklių kainos Europos Sąjungoje artėjančią žiemą išliks aukštos, o pavasarį sumažės, pareiškė ES energetikos komisarė Kadri Simson. „Per pastarąjį dešimtmetį kainos sumažėjo. Dabar kainos kyla. Jos išliks aukštos visą žiemą ir sumažės pavasarį“, – K. Simson cituoja Italijos televizija „TGcom24“. „Toks šokas kenkia ekonomikai ir gali sulėtinti ES ekonomikos atsigavimą“, – pridūrė komisarė, trečiadienį kalbėdama Europos Parlamente.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Europos energetikos rinkas apėmusią „isteriją“ nulėmė nepakankamos investicijos į energetikos pramonę, ir tvirtino, kad pasauliui būtina sklandžiau pereiti prie žaliųjų energetikos technologijų. Kalbėdamas per vyriausybės posėdį, V. Putinas teigė, kad dabartinė padėtis, kai Europoje sparčiai kyla gamtinių dujų kainos, iš dalies susiklostė dėl investicijų trūkumo.

Energetikos ministerija svarsto idėją mokėti kompensacijas namų ūkiams, jei jų sąskaitos už elektrą, dujas, šildymą ir galbūt vandenį viršys 15 proc. jų pajamų.  Viceministrė Inga Žilienė teigia, jog tam ketinama nustatyti energetinio skurdo lygį – jis galėtų siekti 15 proc. namų ūkio pajamų, išleidžiamų energetikos ištekliams.  „Jeigu namų ūkis išleidžia 15 proc.

Energetikos ministerija siūlo leisti šilumos gamintojams lanksčiau įsigyti gamtinių dujų ir taip atpiginti gaminamą šilumą, pranešė energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Energetikos ministrui pareiškus, kad nei Jonavos trąšų gamintoja „Achema“, nei elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ Latvijos Inčukalnio požeminėje saugykloje šią vasarą dujų nekaupė, „Achema“ teigia dujų joje niekada nelaikiusi ir nelaikanti.  „Saugykla dirba nelanksčiai: šaltu periodu tik išduoda, o šiltu – tik priima dujas.

Vyriausybei trečiadienį paskelbtus planą elektros ir dujų kainų augimą vartotojams išdėstyti per penkerius metus, prezidentas ragina šios naštos neperkelti tik ant gyventojų  pečių. Gitano Nausėdos patarėja sako, jog dalį jos turėtų prisiimti ir energetikos įmonės.

Orams vėstant vis labiau ir prasidedant šildymo sezono pradžiai, dujomis besišildantys gyventojai sunerimę. Šilumininkams kalbant apie iki 60 proc. kilsiančias dujų kainas, viešojoje erdvėje kyla klausimų – dėl ko šiemet taip stipriai brangsta šiluma? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ žurnalistas Aurimas Perednis kalbino energetikos sektoriaus atstovus, specialistus ir ekonomistus.

Gamtinių dujų kainoms Vakaruose kylant, jos toliau augs ir Lietuvoje, įspėja dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ vadovas. Pasak Nemuno Bikniaus, kol kas dujų kainų augimą labiausiai jaučia nereguliuojami vartotojai – pramonės ir šilumos tiekimo įmonės, bet netrukus jį pajus ir gyventojai, ypač naudojantys dujas būstui šildyti.    „Šiai dienai Vakarų rinkose kaina yra apie 70 eurų (už megavatvalandę – BNS) – Vokietijoje ir Nyderlanduose. Tuo tarpu Lietuvoje dar siekia 46 eurus.

Europos Komisija (EK) rengiasi patvirtinti „trumpalaikes laikinas priemones“, kurios leistų įveikti pasaulinės energetikos krizės poveikį. Už energetiką atsakinga EK narė Kadri Simson tai pareiškė po trečiadienį Slovėnijoje įvykusio Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrų susitikimo, kuriame daugiausia dėmesio buvo skirta šiam klausimui, kurį keli susitikimo dalyviai pavadino „kritiniu“. Europos ekonomikai atsitiesiant po COVID-19 pandemijos, energijos kainos žemyne sparčiai kyla, o gamtini...

Centralizuotas šildymas artėjantį sezoną Lietuvoje gali brangti vidutiniškai iki 30 proc., tuo metu Vilniuje, kur šilumos gamybai daugiausiai kūrenamos dujos, kaina gali kilti net iki 60 procentų. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pažymi, kad prognozės atliktos atsižvelgiant į brangstančio kuro kainas – pastarosioms kintant, keistųsi ir numatoma šilumos kaina.

Lietuvos energetikos ministras neatmeta, kad artimiausiu metu Europa gali pritrūkti gamtinių dujų, o krizę lemtų išaugęs dujų vartojimas Azijoje ir sumažintas Rusijos dujų tiekimas Europai norint paskubinti dujotiekio „Nord Stream 2“ veiklą. Vis dėlto Dainius Kreivys tikisi, kad Briuselis imsis priemonių išvengti krizės.   „Dujų krizė galima.

Pasaulio rinkose išliekant aukštoms elektros ir dujų kainoms artimiausiu metu joms mažėti sąlygų Lietuvoje nėra, o tai neabejotinai didins infliaciją, teigia verslo atstovai ir analitikai. Kai kurie jų perspėja, kad sąskaitų už energiją problema gali paaštrėti ir net sukelti politinių įtampų metų pabaigoje, be to, tai darys įtakos elektros rinkos liberalizavimo procesui.

Gyventojai pastebi, kad pastaruoju metu brangsta beveik viskas – prekės parduotuvėse, įvairios paslaugos, netgi energetiniai ištekliai, pavyzdžiui, elektra. Dalis gyventojų skaičiuoja, kad už elektrą šiemet jau mokėjo daugiau nei pernai. Specialistai pažymi, kad gyventojai, suskubę pasirinkti naują tiekėją, šiek tiek sutaupė. Kiti tuo metu gali ir toliau mokėti daugiau. O gyventojai laiku nepasirinkę elektros tiekėjo apskritai gali likti be elektros.

Europos Sąjungoje (ES) manoma, kad dujotiekio „Nord Stream 2“ operatorei – Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ dukterinei įmonei „Nord Stream 2 AG“ – galbūt teks parduoti šį objektą, kad būtų užtikrinta jo atitiktis ES dujų direktyvos nuostatoms, rašo vokiečių laikraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“. Tarp svarbiausių direktyvos nuostatų yra dujas tiekiančių ir transportuojančių kompanijų atskyrimas.

Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Modernizavimo fondo šiemet planuoja sulaukti 63 mln. eurų paramos elektromobiliams, švaresnėms technologijoms, savivaldybių pastatams atnaujinti, neariminei žemdirbystei.  Aplinkos ir energetikos ministrai patvirtino nacionalines finansavimo kryptis fondo paramai 2021-2022 metams, praneša Energetikos ministerija.  „Per šį dešimtmetį į Lietuvos ekonomiką pagal Žaliąjį kursą bus įlieta iki 7 mlrd.

Ignalinos atominėje elektrinėje (AE) antradienį apsilankęs energetikos ministras su įmonės vadovu aptarė strategines veiklos kryptis, jėgainei ruošiantis reaktorių išmontavimui.  Ministras Dainius Kreivys susitikimo su Audriumi Kamienu metu taip pat apžiūrėjo naujus radioaktyviųjų atliekų tvarkymo infrastruktūros objektus bei šiuo metu vykdomus įrangos išmontavimo darbus, praneša Ignalinos AE.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ darbuotojų ir vadovų skatinimo akcijomis programa lieka sustabdyta, nutarė teismas, nepaisant to, kad patys grupės vadovai gegužę opcionų sutartis nutraukė. Vilniaus apygardos teismas praėjusį ketvirtadienį atmetė „Ignitis grupės“ apeliacinį skundą dėl gegužę priimtos Vilniaus apylinkės teismo nutarties, kuria prokurorų prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ elektros ir dujų tiekimo bendrovės „Ignitis“ generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku turėtų būti paskirtas Artūras Bortkevičius. Jis pakeistų Darių Montvilą – jis toliau bus „Ignitis“ valdybos patarėju. Jo kandidatūrai antradienį pritarė grupės valdyba, o galutinį sprendimą priims „Ignitis“ stebėtojų taryba ir valdyba liepos 8 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė.

Prieš energetinę infrastruktūrą nukreiptos kibernetinės atakos yra valstybių sienas peržengianti grėsmė, rodanti poreikį toliau gerinti parengtį šioje srityje, teigia energetikos viceministras.  Albinas Zananavičius šią savaitę Vašingtone dalyvavo antrajame specialios aukšto lygio transatlantinės darbo grupės susitikime, praneša Energetikos ministerija.

Vienos įtakingiausių energetikos organizacijų pasaulyje – Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) – valdyba šiandien oficialiai pakvietė Lietuvą tapti šios organizacijos nare. Tai padės Lietuvai užsitikrinti aukščiausio lygio energetikos ekspertų pagalbą pereinant prie klimatui neutralios energetikos, stiprinant valstybės energetikos inovacijų politiką, didinant energetinį efektyvumą, rašoma pranešime spaudai.

Baltarusijos Astravo atominės elektrinės (AE) pirmajam blokui pradedant pramoninę elektros gamybą, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog Lietuva inicijuoja teisinį procesą, kuris leis šaliai perimti elektros jungčių su Baltarusija valdymą. Pasak jo, AE reaktoriui pradedant gaminti elektrą, įsigalioja antiastravinio įstatymo nuostatos, kurios suteiks papildomų teisinių svertų užkertant baltarusiškos elektros patekimą į Lietuvos rinką.

JAV administracija mano, kad dujotiekio „Nord Stream 2“ projektas kelia pavojų Europos energetiniam saugumui, ir imsis tolesnių priemonių prieš jo užbaigimą, ketvirtadienį sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as. „Tai prastas sandoris. Mes pavadinome jį rusų geopolitiniu projektu, keliančiu grėsmę Europos energetiniam saugumui ir Ukrainos rytiniame mūsų NATO sąjungininkių sparne saugumui“, – sakė atstovas.

Savaitgalį atšilus orams, Vilnius, Kaunas ir Klaipėda dar neplanuoja baigti šildymo sezono, motyvuodami kintančia oro temperatūra bei darbu ir mokymusi iš namų.  „Žiūrime į oro temperatūras, tai bent kol kas – ryte apsitarėme su Energetikos skyriumi, – kad centralizuoto sprendimo išjungti šildymo kol kas nepriimsime“, – BNS sakė sostinės vicemeras Valdas Benkunskas.  Gyventojams vis dėlto bus pranešta, kad bet kuris namas jų sprendimu gali išsijungti šildymą savarankiškai.

Baltarusijai ketvirtadienio vidurnaktį pradedant šalies elektros energetikos sistemos bandymus, 24 valandoms atjungtos keturios Lietuvą ir Baltarusiją jungiančios elektros perdavimo linijos. Tai pirmas kartas per visą šalies energetikos istoriją, kai atjungiamos visos keturios linijos.