elektra

Vyriausybė pateikė planą, kaip gelbės gyventojus nuo milžiniškų sąskaitų: dar du šildymo sezonus siūlo taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį centralizuotam šildymui, taip pat žada, kad kompensacijas už šildymą gaus didesnė dalis gyventojų nei anksčiau.

Aplinkos ministerijai kalbant apie tai, kad netrukus į gatves ši jau nebeišleis senesnių automobilių su vidaus degimo varikliais, elektromobiliai pozicionuojami kaip prioritetinis kiekvieno lietuvio pirkinys. Ir vis dėlto elektromobiliai dažnu atveju vis dar brangesni nei automobiliai su vidaus degimo varikliais, o ar apsimokės važinėti jais, kai elektros kainos auga kaip ant mielių? Liko dar metai laiko, kai elektromobilius įsikrauti bus galima nemokamai, tiesa – ne visur.

Rekordinėms energetikos kainoms verčiant gyventojus atiduoti paskutines santaupas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai kritikuoja Vyriausybę nerandant sprendimų, kaip padėti šalies gyventojams ir verslui. Parlamentarai pateikia krizės valdymo pasiūlymus, kurių turėtų būti imtasi jau dabar.

Italija antradienį nurodė vienu laipsniu sumažinti termostatus, įgyvendindama ES planą sumažinti dujų suvartojimą nepaliaujamai kylančių kainų fone, kurių augimą paskatino Rusijos invazija į Ukrainą. Pramoniniuose pastatuose temperatūra sieks 17 laipsnių pagal Celsijų, o kituose – 19 laipsnių. Tai yra vienu laipsniu mažesnė temperatūra nei reikalaujama pagal dabartines gaires, paskelbė Ekologinio perėjimo ministerija.

Netrukus daugumoje lietuvių namų bus įmontuoti nauji išmanūs elektros skaitikliai. Tuomet žmonėms nereikės kas mėnesį nurašinėti skaitiklių parodymų ar rašyti jų į atsiskaitymų knygeles, žmonės galės internete matyti, kiek ir kokiu metu elektros sunaudoja ir kur gali sutaupyti. Per 3 metus skaitikliai bus keičiami tiems, kas sunaudoja daugiau kaip 1000 kwh per metus.

Energetikos ministerija oficialiai siūlo pratęsti III elektros liberalizavimo etapą trims metams iki 2026 m. Tai reiškia, kad jei Seimas pritars tokiam pasiūlymui, iki 1000 kWh per metus suvartojantys gyventojai toliau elektrą gaus visuomeninio tiekėjo kaina iš „Ignitis“.  Tokių pakeitimų Energetikos ministerija ėmėsi dėl drastiškai pakilusių elektros kainų. Šiuo metu numatoma, kad III etapas įvyks iki 2022 metų gruodžio mėnesio.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ mažins elektros energijos perdavimo tarifą, TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ pranešė energetikos ministras Dainius Kreivys. „Litgrid“ yra susirinkęs perkrovos lėšas, kurių dalis bus panaudota sinchronizacijos projektui, kita dalis bus grąžinta vartotojams per perdavimo tarifo mažinimą“, – kalbėjo D. Kreivys. Patikslinti, nuo kada tarifas bus mažinamas, ministras negalėjo.

Energetikos ministras Dainius Kreivys nepripažįsta, kad Lietuva laiku nereagavo į kylančias dujų kainas ir neparengė plano, kaip pasiruošti elektros kainų kilimui. Jo teigimu, dujų kainų kilimui Lietuva negalėjo niekaip pasiruošti. Apie tai ministras kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Anot D. Kreivio, Lietuva buvo pirmoji šalis, sureagavusi į karą Ukrainoje ir nutraukusi dujų pirkimą iš Rusijos.

Sąskaitoms už elektrą ir dujas pažaboti valdžia ketina fiksuoti jų kainas ir kompensuoti dalį šildymo kainų. Didžiausia mįslė dabar – kokia gali būti ta fiksuota elektros kaina. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad visuomeninė kaina galėtų išlikti tokia, kaip dabar – 24 centai už kilovatvalandę. Taip pat Nausėda ragina išlaidas kompensuoti ir verslui. Tačiau valdantieji nusiteikę įmonėms teikti lengvatines paskolas, o ne kompensacijas.

Norėdami gauti elektrą iš nepriklausomo tiekėjo ar jį pakeisti nuo kito mėnesio, gyventojai jį pasirinkti galės iki einamojo mėnesio pabaigos, teigia bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovas. Pasak Pauliaus Kalmanto, tokia tvarka įsigalios jau šį mėnesį.

Dujų ir elektros kainos Europoje pastaruoju metu kyla iki rekordinių aukštumų, o tai reiškia sunkią žiemą žemynui, ekonomiškai nukenčiančiam dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir gerokai sumažinto rusiškų dujų tiekimo. Tad ko imsis valdžia ir kas laukia Lietuvos gyventojų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Mindaugas Lingė ir ekonomistas Žygimantas Mauricas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vyriausybė artimiausiu metu turėtų skelbti, kokia dalis galutinė elektros ir dujų kainos bus kompensuojama gyventojams nuo kitų metų. Tačiau svarstoma, kad kompensacijos turėtų būti mokamos ne už visą, o tik nustatytą kiekį suvartotos energijos. Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis savo socialiniame tinkle paskelbė įrašą, kuriame teigė, kad teisingiausia būtų už žemesnę kainą siūlyti tik dalį dujų ir elektros, nes tai paskatintų vartotojų taupymą.

Vartotojų tyrimų įmonė „Which?” nustatė, kad vartotojai gali sutaupyti šimtus eurų, peržiūrėdami, kaip jie naudoja savo buitinius prietaisus. „Which?” pasidalino keletu patarimų, kaip galite gauti mažesnes energijos sąskaitas, rašo mirror.co.uk. Skalbimo mašinos išlaidų mažinimas „Which?” sakė, kad vartotojai, vengdami kelis kartus skalbti po nedidelį skalbinių kiekį, gali sumažinti išlaidas.

Reguliuojama visuomeninė elektros kaina nuo sausio galėtų siekti apie 65 centus už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius. Pagal jo, ši kaina  bus signalas vartotojams renkantis nepriklausomą tiekėją.  „Pagal šiandien turimą informaciją mes prognozuojame, kad visuomeninė kaina galėtų būti apie 65 centus už kilovatvalandę.

Vokietija pirmadienį pareiškė, kad paliks dvi atomines elektrines veikti parengties režimu ir pasibaigus 2022 metams. Po naujo tinklo bandymo, dvi iš trijų likusių elektrinių „prireikus, galės bus įjungtos iki 2023 metų balandžio vidurio“, sakoma ekonomikos ministro Roberto Habecko pranešime.  Šiuo žingsniu iš dalies atidedamas buvusios kanclerės Angelos Merkel planuotas branduolinės programos atsisakymas.

Elektros kaina turėtų būti užfiksuota 24 centų lygyje, o kompensavimo turėtų sulaukti visi gyventojai, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Mano įsivaizdavimu, būtų labai gerai, jei sugebėtume užfiksuoti kainą 24 centų lygyje. Premjerės pateikti šiandien pasiūlymai buvo susiję su kitokiomis kainomis, šiek tiek didesnėmis“, – pirmadienį TV3 laidoje „Dėmesio centre“ sakė prezidentas.

Europos Komisijos pateiktas pirminis siūlymas dėl elektros rinkos sureguliavimo Lietuvai yra „visiškai nepriimtinas“, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Yra pateiktas neoficialiai Komisijos matymas, kuris yra naudingas šiandien šalims, kurios turi pigesnės elektros energijos generaciją.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) antradienį paskelbė plataus masto išmaniųjų elektros skaitiklių diegimą visoje Lietuvoje. Bendrovės specialistų teigimu, vieno skaitiklio pakeitimas užtruks nuo pusvalandžio iki valandos. Žadama, kad tuo metu gyventojas be elektros bus tik 10 ar 15 minučių. Per dieną planuojama pakeista vidutiniškai apie 1000 skaitiklių.

Europos Komisijos (EK) pateiktas pirminis pasiūlymas dėl elektros rinkos sureguliavimo kelia nerimo, sako prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius. Pasak jo, Europos Sąjunga (ES) turi rasti sprendimus mažinti kainas rinkoje, pavyzdžiui, išimant dujas iš elektros kainą formuojančio algoritmo.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Vyriausybę numatyti elektros kainų kompensacijas ne tik gyventojams, bet ir verslui, sako jo patarėjas. „Aptariamos įvairios opcijos, viena iš jų – smulkiajam verslui pasiūlyti kažkokia forma kompensacijas, pririšant jas prie praeitų metų vidutinio elektros energijos suvartojimo, pagal tai, kiek verslai mokėjo praeitais metais“, – Žinių radijui antradienį teigė Jaroslavas Neverovičius.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas teigia, kad reikėtų atsisakyti elektros biržoje „Nord Pool“ taikomo elektros kainos skaičiavimo modelio. Anot jo, dėl to turi vykti diskusijos ir Europos Sąjungoje, ir Lietuvoje. „Puikai suprantame, kad atsinaujinanti energetika šiuo metu pigesnė nei elektra gaminama iš dujų, tačiau galutinė kaina nustatoma visiems pagal tai, kiek kainuoja pagaminti elektrą iš dujų.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) antradienį pristatys diegiamus išmaniuosius elektros skaitiklius. Bendrovės teigimu, jie taps neatsiejama tinklo dalimi, didins konkurenciją rinkoje, suteiks postūmį kurtis naujoms paslaugoms. „Išmanieji skaitikliai taps įrankiu, leisiančiu lengvai ir suprantamai matyti savo vartojimo duomenis, analizuoti ir keisti vartojimo įpročius“, – pranešė bendrovė.

Pirmojoje naujo TV3 sezono laidoje „Karštai su tv3.lt“ – speciali diskusija apie Lietuvą purtančią elektros kainų krizę. Vasaros metu elektros kainos ėmė kilti žaibišku greičiu – sakyti, kad jos kilo kaip „ant mielių“, jau būtų per švelnu. Pirmoji sezono laida kviečia kartu ieškoti atsakymų, kas dėl to kaltas.

Vis augančios sąskaitos už elektrą žlugdo Lietuvos verslininkus. Anot jų, finansinė našta tampa nebepakeliama, įmonės ieško optimizavimo būdų, todėl tenka atleisti darbuotojus ir piktinasi, kad valdžia nesugeba pažaboti elektros gamintojų godumo.  „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ bendrovės „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa pasakojo, kad augančios elektros kainos tampa nepakeliama našta.

Po daugiau nei mėnesį trukusio elektros kainų kilimo praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse mažėjo, skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“.  Lietuvoje elektra pigo 11 proc. iki 491,7 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 15 proc. iki 441,8 euro, o Estijoje – 21 proc. iki 304,3 euro. Tuo metu „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią kilo 1 proc. iki 317,7 euro.

Švedija šeštadienį pranešė, kad pradės teikti milijardų eurų vertės likvidumo garantijas Šiaurės ir Baltijos šalių elektros energijos įmonėms, kad energijos trūkumas Europoje nevirstų finansų krize. Švedijos vyriausybės vadovė Magdalena Andersson pareiškė, jog Švedijai gresia „karinė žiema“, tačiau tikslios šių garantijų detalės vis dar derinamos. Diena anksčiau Rusija pranešė, kad neribotam laikui stabdo gamtinių dujų tiekimą Vokietijai „Nord Stream“ dujotiekiu, esą dėl techninių kliūčių.

Kunigai baiminasi, ar bažnyčių neperims antstoliai. Brangstant elektrai ir gamtinėms dujoms, dvasininkai su baime laukia šildymo sezono. Jau praeitą žiemą tūkstantinės sąskaitos varė į neviltį, o dabar rekordiškai kylant dujų ir elektros kainoms, jos didės keliskart. Tad žmonės turėtų nusiteikti melstis šaltuose maldos namuose, nes bažnyčios tikriausiai prisuks šildymą. Visgi tikintieji ruošiasi aukoti daugiau, kad tik bažnyčios išsilaikytų. Vilkaviškio Švč.

Vidinio Europos Sąjungos dokumento juodraštis, kurį kiek anksčiau gavo „Bloomberg News“, atskleidžia, kad Europos Komisija svarstė galimybę įvesti viršutinę dujų kainos ribą. Taip būtų siekiama išvengti „nepakeliamai aukštų“ išlaidų, jeigu Rusija smarkiai sumažintų arba iš viso nutrauktų dujų tiekimą. Kritiniu atveju įvesta aukščiausia kainos riba galiotų ribotą laiko tarpą, o rinkos kainą būtų bandoma išlaikyti kuo ilgiau. Viena galimų priemonių būtų kainų Europos dujų biržose apribojimas.

Artėjantis ruduo kelia nerimą visiems. Kaip ant mielių augančios elektros kainos ir dar didėsiančios ir taip didelės šildymo kainos ar dviženklė infliacija žada taupų rudenį ir žiemą. Ekspertai įspėja, kad jau laikas atsisakyti nebūtinų pirkinių, buto remontų ar paskolų. Taupyti, matyt, teks ne tik pinigus, bet ir elektrą, šildymą.

Elektros kaina Lietuvoje šią savaitę augo 15 proc., dujos brango 13 proc., o degalų kainos išliko panašios – mažiausios Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė elektros kaina Lietuvoje rugpjūčio 26-rugsėjo 1 dienomis buvo 580 eurų už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 514,6 euro, arba 2,54 proc. didesnė nei praėjusią savaitę, o Estijoje per savaitę atpigo 9 proc. iki 335 eurų.  Elektros gamyba Lietuvoje mažėjo 12,5 proc.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos rinkos reguliuotojai bendradarbiaus su elektros birža „Nord Pool“ aiškinantis išaugusių elektros kainų biržoje priežastis, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Be to, bus tiriama, ar reikia keisti kainos skaičiavimo algoritmo parametrus. Tai nuspręsta Baltijos šalių reguliuotojams, perdavimo sistemos operatoriams ir „Nord Pool“ aptarus itin didelio elektros kainų šuolio priežastis rugpjūčio viduryje.

Latvijos valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“ pranešė pirmąjį pusmetį pasiekusi 118,928 mln. eurų finansinę apyvartą – 48 proc. didesnė per tą patį laikotarpį pernai. Per šešis šių metų mėnesius patirtas 1,607 mln. eurų nuostolis, palyginti su prieš metus fiksuotu pelnu.

Nors pastarąjį mėnesį elektros vartotojai šalyje patyrė ką reiškią rekordinės kainos biržoje, bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis vien per rugpjūtį nepriklausomą elektros energijos tiekėją pasirinkę vartotojai sutaupė 83 mln. eurų, palyginus jeigu jie būtų mokėję vidutinę biržos kainą, rašoma ESO pranešime žiniasklaidai.  Tai, anot l. e. p. ESO vadovo Renaldo Radvilos, yra neabejotinai rinkos liberalizavimo projekto nauda.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad informacija apie augančių energijos kaštų kompensavimą žmonėms turėtų būti paviešinta kitą savaitę.  „Tai, kaip kompensuosime ir kaip padėsime žmonėms išgyventi artimiausius mėnesius, manau, tikrai turėsime žinių kitą savaitę. Vėliau prasidės biudžeto diskusijos – tikiuosi, kad tai bus mūsų prioritetas numeris vienas, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Virduliai ir kaitlentės yra du dažniausiai naudojami virtuvės prietaisai, naudojami karštiems gėrimams ir maistui gaminti. Tačiau didėjant energijos kainoms daugelis ieško būdų, kaip sutaupyti. „TikTok” vartotojas, vardu @dinosaurdannyx, neseniai padėjo britams išsiaiškinti, kiek energijos išnaudoja ir kiek kainuoja du litrai vandens, verdant juos kambario temperatūroje, rašo express.co.uk. Pirmiausia inžinierius išsiaiškino, kaip išmatuoti krosnies naudojamų dujų srautą.

Vyriausybė nusprendė padėti „Perlas energija“ klientams, kurie praleido terminą ir nepasirinko kito tiekėjo. Beveik 40 tūkst. vartotojų gaus trigubai mažesnę elektros kainą nei garantinio tiekimo. Vyriausybė vieno mėnesio kompensacijoms ketina skirti apie 4 milijonus eurų iš valstybės biudžeto. Kai kurie opozicijos atstovai ir energetikos ekspertai priekaištauja, kad nesuvaldanti chaoso energetikoje Vyriausybė klaidoms taisyti naudoja mokesčių mokėtojų pinigus.

Latvijos valstybinė energetikos grupė „Latvenergo“ pranešė pirmąjį pusmetį gavusi 141,905 mln. eurų grynojo pelno – 2,5 karto daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Finansinė apyvarta išaugo 66,2 proc. iki 744,582 mln. eurų. Pagrindinės grupės įmonės pajamos padvigubėjo iki 473,714 mln. eurų, grynasis pelnas ūgtelėjo 2,1 karto iki 151,589 mln. eurų. Finansinių rodiklių augimas pranešime paaiškinamas energijos kainų šuoliu.

Garantinio elektros tiekimo vartotojams ši paslauga rugsėjį brangs 26,5 cento iki 82 centų už kilovatvalandę (su PVM), pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Pritaikius valstybės nuo liepos mokamą 9 centų kompensaciją, garantinis tiekimas rugsėjį vartotojams, pasirinkusiems vienos laiko zonos standartinį tarifą, kainuos 73 centus už kWh. Rugpjūtį vienos laiko zonos tarifas garantinio tiekimo vartotojams be kompensacijos siekė 55,5 cento, o su kompensacija – 46,5 cento.

Per pastarąją savaitę išaugo visų nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomos kainos, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. „Enefit“ prognozuojama mėnesio sąskaita pasirinkus vienos laiko zonos planą su fiksuota kaina antradienį, palyginti su praėjusiu antradieniu, didėjo 20,3 euro iki 101,6 euro, „Elektrum Lietuvos“ – 19,1 euro iki 97,6 euro, „Igničio“ – 17,1 euro iki 100,4 euro.

Gyventojams smogusios energijos kainos verčia pripažinti, kad šildymas ir elektra yra jau nebe tik energetikos, bet ir socialinė problema. Tad kokių priemonių griebsis valdžia? Ar įmanoma kaip nors palengvinti gyventojų pečius slegiančią naštą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Mykolas Majauskas ir ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Baltijos šalys sutarė spartinti laipsnišką rusiškos energijos atsisakymą bei vystyti vėjo energijos pajėgumus Baltijos jūroje – per ateinančius aštuonerius metus juos sutarta padidinti beveik septynis kartus – nuo 2,8 iki bent 19,6 gigavato (GW). Tai numatančią deklaraciją antradienį Kopenhagoje vykusiame Baltijos jūros energetinio saugumo viršūnių susitikime pasirašė energetikos ministrai, pranešė Energetikos ministerija.

Vyriausybė trečiadienį turėtų apsispręsti, ar mokėti kompensacijas nuo rugsėjo veiklą stabdančios nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ klientams, iki šiol nepasirinkusiems kito tiekėjo. Tokie vartotojai turėtų mokėti 24 centus už kilovatvalandę, o skirtumą tarp šios ir garantinio tiekimo kainos sumokės valstybė.  Preliminariai skaičiuojama, kad vien rugsėjo mėnesį tam reikės apie 4-4,2 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Kol kitos Europos valstybės jau dabar amortizuoja energijos kainų šuolį, Lietuva naujas valstybės kompensacijas žada tik nuo kitų metų. Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, kompensacijos šiems metams jau yra nustatytos, tad didesnių jų reikės palaukti.

Estijos parlamento ekonomikos komitetas pritarė įstatymo projektui, pagal kurį visa šalyje suvartojama elektros energija nuo 2030-ųjų turėtų būti gaminama iš atsinaujinančiųjų šaltinių, pranešė parlamento spaudos tarnyba. Komiteto pirmininkas Kristenas Mihalas paaiškino, jog siekiant sumažinti aukštas energijos kainas ir užtikrinti Estijos energetinę nepriklausomybę, bus iš dalies pakeistas Energetikos įstatymas. „Dėl energijos trūkumo mūsų regione kyla ir kainos, ir saugumo problemos.

Turto bankas ir finansų ministerija taupyti elektrą ir šilumą jau ragina ir visus valdininkus. Taupymo vajų Turto bankas pavadino varžybomis „putinOut“, o laimėtojams žada prizus – atlikti patalpų remontą. Visgi dešimtadaliu susimažinti energijos sąnaudas ne visiems ministrams atrodo įmanoma.  Profsąjungos ragina nepersistengti ir nepažeisti higienos normų, kad darbuotojai neperšaltų ir nesusigadintų regėjimo.

Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne pirmadienį perspėjo šalies įmonių vadovus, kad šią žiemą gali iškilti energijos normavimo poreikis, ir paragino juos imtis priemonių vartojimui sumažinti. „Jei veiksime bendrai, tuomet galime išvengti stygiaus rizikos. Tačiau jei prisidės ne visi, arba vienu metu susiklostys visi blogi scenarijai, galime būti priversti taikyti vartotojams mažinimo priemones“, – darbdavių federacijai MEDEF sakė premjerė.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį paragino Europos Sąjungą imtis skubių veiksmų reformuojant jos elektros energijos rinką, sakydamas, kad pokyčiai labai reikalingi siekiant sumažinti sparčiai kylančias elektros kainas. Kalbėdamas spaudos konferencijoje po derybų su Čekijos ministru pirmininku Petru Fiala, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES, O. Scholzas sakė, kad „visiškai sutinkame, jog reikia imtis skubių veiksmų“ reformuojant rinką.

Premjerė Ingrida Šimonytė šiandien pripažino, kad ateinančios Seimo sesijos svarbiausias klausimas bus elektros kainos, kompensacijos ir tai, kaip subalansuoti kitų metų biudžetą. Ji patvirtino, kad laukia nemažai iššūkių, bet taip pat pastebėjo, kad iki naujųjų metų dėl užkilusios elektros kainos didžiojo dauguma vartotojų drebėti neturėtų.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje augo 7 proc. ir siekė 550,3 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ji augo 2 proc. iki 521,5 euro, o Estijoje – mažėjo 9 proc. iki 385,4 euro. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę didėjo 33 proc. iki 315,4 euro. Elektra brango ir Vidurio Europos šalyse – Vokietijoje vidutinė kaina per savaitę išaugo 22 proc. iki 585,9 euro, o Prancūzijoje – 26 proc. iki 611,6 euro.