eksportas

Grūdai iš Ukrainos į Baltijos šalių uostus negali būti gabenami per Baltarusiją, nes sugadinti ir tam tikslui vėl suremontuoti geležinkeliai Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje galėtų pasitarnauti naujiems kariniams išpuoliams, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Neteisėtai išrinktas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka imasi šantažo: leistų vežti per Baltarusiją Ukrainos grūdus, jei Lietuva leistų per mūsų šalį keliauti baltarusiškoms trąšoms.

Savaitgalį į Lietuvą pajudėjo jau penktas traukinys iš Ukrainos, BNS pranešė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). Pasak LTG atstovo Manto Dubausko, jis gabena apie 1,3 tūkst. tonų kukurūzų. „Mūsų tikslas – po vieną traukinį kasdien. Tai realu su dabartiniais apribojimais, nedarant jokių infrastruktūros pakeitimų“, – BNS sakė M. Dubauskas.

Lietuvą pasiekė ketvirtas bandomasis traukinys iš Ukrainos, atgabenęs saulėgrąžų aliejų, BNS pranešė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). Traukinys į Lietuvą atvyko ketvirtadienį vėlai vakare, pranešė bendrovės atstovė.  „Ketvirtadienį vėlai vakare į Lietuvą atvyko 44 specialiai pritaikytus konteinerius su aliejumi gabenantis traukinys. Planuojama, kad šiąnakt iš Šeštokų jis pajudės Klaipėdos link“, – penktadienį BNS sakė LTG ryšių su visuomene vadovė Laura Gabrilavičiūtė.

Smulkus ir vidutinis verslas susiduria su visa eile globalių iššūkių. Dažnai nepakanka lėšų įsigyti brangias konsultacijas, mokymus ar konkuruoti su didžiaisiais verslais, trūksta gebėjimų ar žinių kurti eksporto strategiją. ES investicinė priemonė „Expo konsultantas LT“, skatino domėtis ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio rinkos tendencijomis. Domėjosi Didžiosios Britanijos rinka Kiekvienas verslas siekia augti, klestėti, išsilaikyti. O tai padaryti mažoje Lietuvos vidaus rinkoje yra sudėtinga.

Visi alternatyvūs grūdų maršrutai iš Ukrainos turi trikdžių, bet esant politinės valios galima „po truputį pradėti ir daryti“, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Pasak prezidento patarėjos, Europa ieško kelių, kaip padėti Ukrainai išgabenti grūdus, Rusijai blokuojant šalies jūrų uostus, ir visi variantai turi savo pliusų ir minusų. „Yra alternatyvių kelių analizė, pvz.

Indija pranešė ribojanti cukraus eksportą, kad apsaugotų savo tiekimą ir sumažintų infliaciją, praėjus vos kelioms dienoms, kai paskelbus draudimą iš šalies išvežti kviečius pastarųjų kainos visame pasaulyje šoktelėjo dar daugiau karo Ukrainoje fone. Indija, didžiausia pasaulyje cukraus gamintoja ir antra pagal dydį eksportuotoja po Brazilijos, antradienį pareiškė, kad šiais prekybos metais iki rugsėjo bus leidžiama iš šalies išvežti ne daugiau kaip 10 mln. tonų cukraus.

Ukrainoje dėl karo sustabdžius didžiausios Europoje valgomosios druskos tiekėjos „Artemsil“ veiklą, jos stygių gali pajusti ne tik kaimyninių šalių, bet ir pačios Ukrainos vartotojai. „Įmonė nedirba, sustabdyta neribotam laikui. Apšaudymas vyksta nuolat, administracijos pastatas iš dalies sugriautas. Buvo tiesioginių pataikymų į kasyklas, meralinių medžiagų sandėlius. Gamybos procesas neįmanomas“, – sakė šios valstybinės įmonės Donecko srityje laikinasis vadovas Viktoras Jurinas.

Baltijos valstybės ir Lenkija galėtų būti alternatyviu keliu ukrainietiškiems grūdams, Rusijai sutrikdžius grūdų eksportą iš Odesos, sako į Davoso pasaulio ekonomikos forumo susitikimą atvykęs prezidentas Gitanas Nausėda.

Davose Pasaulio ekonomikos forume dalyvaujantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charlesu Micheliu telefonu aptarė galimus Ukrainos grūdų eksporto kelius. „Rusija grūdų iš Ukrainos eksporto stabdymą naudoja kaip ginklą ir spaudimo priemonę visam pasauliui. Lietuva yra pasiruošusi suteikti savo geležinkelio ir Klaipėdos uosto infrastruktūrą Ukrainos grūdų eksportui ir jau yra padariusi žingsnius šia linkme“, – sakė prezidentas.

Lietuvos ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitikę Londone aptarė grūdų eksporto iš Odesos uosto Ukrainoje klausimus, taip pat pasirašė dvišalio bendradarbiavimo deklaraciją. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), Gabrielius Landsbergis su britų kolege Elizabeth Truss kalbėjo apie būtinybę kuo greičiau rasti būdą atblokuoti Odesos uostą ir užtikrinti ukrainietiškų grūdų tiekimą ant bado slenksčio atsidūrusioms šalims.

Pirmadienį į Šeštokus Lietuvos ir Lenkijos pasienyje atvyko antrasis bandomasis traukinys iš Ukrainos, atgabenęs grūdų krovinį, BNS pranešė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG).  „Šiandien Šeštokus pasiekė traukinys (iš Ukrainos – BNS) su grūdų kroviniu. Šeštokuose krovinys bus perkeltas ant 1520 mm vėžės ir vežamas į Klaipėdą.

NATO ar kitos Vakarų šalys galėtų užtikrinti grūdų eksporto iš Odesos uosto Ukrainoje saugumą, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Neatmetu, kad yra galimybė suformuoti NATO šalių ar šalių, kurioms reikia grūdų iš Ukrainos, koaliciją. Jos galėtų suteikti laivų ir lėktuvų Juodojoje jūroje ir užtikrinti saugų jūrų kelią laivams su grūdais iš Odesos uosto iki Bosforo Turkijoje“, – televizijai „Sky news“ pirmadienį sakė ministras.

Kai Lietuva leido Vilniuje atidaryti Taivano atstovybę kilo didžiulis skandalas su Kinija. Pernai kinams pradėjus blokuoti lietuviškas prekes mūsų valdantieji ramino ir sakė, kad netrukus nauda verslui iš taivaniečių bus akivaizdi – Lietuvoje jie investuos milijonus, suteiks daugybę paskolų, o ir atvers plačią savo rinką. Tačiau kol kas nieko žadėto neįvyko. Opozicija sako, kad valdantieji prižadėjo tai, ko neturi ir taip tiesiog bandė pateisinti skandalą sukėlusį sprendimą.

Verslui pristatytas Taivano įsteigtas 200 mln. JAV dolerių vertės Vidurio ir Rytų Europos investicijų fondas, verslo finansavimo galimybės. Numatyta, kad 60-80 proc. Vidurio ir Rytų Europos fondo lėšų bus skirta Lietuvai, Čekijai ir Slovakijai. Kiek anksčiau skelbta, kad daugiau nei 20 Lietuvos įmonių nori eksportuoti į Taivaną pieną, žuvies produktus, kiaušinių bei mėsos gaminius.

Taivano įmonė, su kuria derėtasi dėl lietuviškų grūdų eksporto, atsisakė juos pirkti, BNS patvirtino Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija.  Pasak asociacijos prezidento Karolio Šimo, dėl eksporto penkis mėnesius bandyta kalbėti su dviem Taivano įmonėmis. Viena jų grūdus pirkti atsisakė, o kita neatsakė į grūdininkų užklausas. Anot jo, apmaudu, kad iš politikų pažadų teliko tik viešieji ryšiai, bandant šventinti situaciją dėl sugandintų santykių su Kinija.

Lietuvos eksportas šiemet sausį-kovą padidėjo 30,5 proc. iki 9,759 mlrd. eurų, o importas – 45,3 proc. iki 11,374 mlrd. eurų. Eksporto padidėjimą lėmė išaugęs naftos produktų (2,4 karto), baldų (26,6 proc.), plastikų ir jų gaminių (36,2 proc.) eksportas. Importo augimui įtakos turėjo išaugęs žalios naftos (2,6 karto), elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (24,1 proc.), organinių chemijos produktų (90,5 proc.) importas, pranešė Statistikos departamentas.

Rusams užgrobus ir užblokavus šalies jūrų uostus Ukraina ieško kelių, kuriais galėtų eksportuoti apie 50–60 milijonų tonų grūdų. Lietuvoje viešintis Ukrainos žemės ūkio ministras matė galimybę grūdus gabenti per Klaipėdos jūrų uostą, o iš ten ir kitų Baltijos šalių uostus. Visgi norint juos atvežti iki Lietuvos kyla kliūčių – Ukrainoje ir Lietuvoje naudojamos rusiškos geležinkelių vėžės, o Lenkijoje – europietiškos.

Lietuvai ir Ukrainai svarstant, kaip padėti karo siaubiamai ir savo jūrų uostų netekusiai šaliai eksportuoti grūdus ir kitą žemės ūkio produkciją, bandomasis „Lietuvos geležinkelių“ traukinys iš Lietuvos išvyks šį trečiadienį.  Tai BNS pranešė LTG atstovas Mantas Dubauskas.   „Traukinys išbandys maršrutą ir iš Ukrainos atgabens konteinerius su įvairiomis prekėmis“, – BNS sakė M. Dubauskas. Anot jo, traukinys iš Ukrainos važiuos per Lenkiją iki Šeštokų geležinkelio stoties.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Klaipėdos uostas gali būti panaudotas padedant Ukrainai eksportuoti grūdus. Anot jo, naujam grūdų sezonui Ukraina rengiasi visoje teritorijoje, išskyrus Donecko ir Luhansko sritis.  „Paklausiau (Ukrainos – BNS) premjero, ar nebus problemų su žemės ūkio derliumi šiais metais.

Lietuva pasirengusi padėti išvežti iš Ukrainos dar neparduotą pernykštį grūdų derlių, sako susisiekimo ministras .Pasak Mariaus Skuodžo, grūdai būtų vežami per Lenkiją iki Klaipėdos uosto, įmonėms jau pateikti pasiūlymai, o bandomasis važiavimas turėtų įvykti artimiausiu metu.

Ekonomistų teigimu, Lietuvos importo augimą šių metų pradžioje iš dalies lėmė išaugusios žaliavų ir prekių kainos, o eksporto – geras Lietuvos pramonės darbas, sako analitikai. Tačiau dėl geopolitinės situacijos Lietuvos užsienio prekyba šiemet gali nepasiekti geresnių rezultatų nei pernai. „Importo padidėjimas atspindi kainų padidėjimą, kainos lemia šią statistiką.

Europos Sąjungos lyderiai trečiadienį paskelbė, kad blokas netrukus turės įvesti sankcijas visam rusiškų angliavandenilių eksportui, apkaltinę Maskvą karo nusikaltimais Ukrainoje, ypač Bučos mieste. Pareiškimai buvo padaryti Europos Parlamente Prancūzijos mieste Strasbūre, ES rengiantis skelbti penktą sankcijų paketą, kuriuo turi būti nutrauktas anglių importas iš Rusijos, o NATO ir Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrams susirinkus Briuselyje koordinuoti tolesnių veiksmų.

Naujasis Ukrainos žemės ūkio ministras Mykola Solskyi tvirtina, kad šalies galimybės eksportuoti grūdus į kitas valstybes kasdien vis labiau blogėja. Pasak ministro, eksportas galėtų atsigauti tik tada, jei Rusija nutrauks karą Ukrainoje. Ukraina yra laikoma viena didžiausių grudinės kultūros eksportuotojų pasaulyje. Įprastai per mėnesį į kitas šalis buvo eksportuojama 4–5 mln. tonų grūdų, dabar šis skaičius sumažėjo iki kelių šimtų tūkstančių.

Norvegija, antra pagal dydį Europos gamtinių dujų tiekėja, trečiadienį pristatė veiksmus, kuriais sieks išlaikyti didžiausią dujų gavybos lygį, kad padėtų Europai sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų. Norvegijos naftos ir energetikos ministerija sutiko pakoreguoti trijų jūroje esančių telkinių gavybos licencijas, kad būtų galima teikti pirmenybę dujų, o ne naftos gavybai.

Lietuvos eksportuotų prekių kainos šių metų sausį, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, padidėjo 6,4 proc., importuotų prekių – 22,5 proc. Per metus iš euro zonos importuotų prekių kainos padidėjo 12,4 proc., ne iš euro zonos – 31,6 proc., pranešė Statistikos departamentas.  Per mėnesį – sausį, palyginti su gruodžiu – eksportuotų prekių kainos sumažėjo 0,5 proc., importuotų – padidėjo 1,1 proc. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 32,4 proc. – atpigo elektra.

Lietuvoje šių metų sausį prekių eksportuota už 3,11 mlrd. eurų – 36,5 proc. daugiau nei pernai sausį. Prekių importas siekė 3,41 mlrd. eurų – 53,9 proc. daugiau.  Lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 34,1 proc. iki 2 mlrd. eurų (be mineralinių produktų – 17,5 proc.), užsienio prekybos deficitas siekė 301,6 mln. eurų, pranešė Statistikos departamentas. Statistikų teigimu, eksporto augimui įtakos turėjo išaugęs naftos produktų (3,1 karto), plastikų ir jų gaminių (57,5 proc.

Vienos didžiausių maisto gamybos grupių „Vičiūnų grupė“ vadovas Šarūnas Matijošaitis sako, kad grupė dėl verslo Rusijoje priima „būtinus, neatidėliotinus sprendimus“. Daliai Lietuvos verslo atsisakant ryšių su Rusija dėl jos pradėto karo Ukrainoje, konkrečių sprendimų jis nekomentavo, tačiau tvirtino, jog grupė imasi kardinalių pokyčių ir koncenruojasi į verslo dalies Vakaruose išsaugojimą.

Leidusi atverti Taivano atstovybę Lietuva susipyko su Kinija, bet ieško naujų rinkų Azijoje. Neseniai užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vyko į Singapūrą ir Australiją, o šiais metais iš Azijos šalių planuoja aplankyti Japoniją, Pietų Korėją, Indiją, Vietnamą, Indoneziją, su premjere taip pat lankysis Izraelyje.

Kinijos rinką praradę Lietuvos maisto produktų eksportuotojai sako, kad norėtų plėstis į Pietų Korėją, Japoniją, Taivaną bei Vietnamą. Tačiau jie pripažįsta, kad norint įsitvirtinti naujose rinkose reikia dirbti daug metų, bet to, didelių eksporto apimčių tikėtis būtų sunku.  Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, praėjusią savaitę lankęsis Singapūre bei Australijoje, teigė siekiantis atverti Lietuvai naujų galimybių Azijos ir Okeanijos rinkose.

Japonija leido Lietuvos eksportuotojams vežti jautieną ir jos produktus, gamintus iš vyresnių galvijų. Iki šiol šiai rinkai buvo galima tiekti tik jaunesnių nei 30 mėnesių galvijų mėsą, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Anot žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, didesnis Japonijos rinkos atvėrimas jautienai ir jos produktams yra labai lauktas žingsnis, ypač dabar, kai Lietuvos įmonėms užsidarė Kinijos rinka.

Baltarusijos vyriausybės vadovas Ramanas Haloučanka pareiškė, jog baltarusiškų kalio trąšų eksportas per Ukrainą nesustojo. „Kalio trąšų tiekimas per Ukrainą vyko ir tebevyksta. Maža to, Ukraina rodo susidomėjimą galimybėmis didinti krovą jos pajėgumuose“, – ketvirtadienį popiet pareiškė R. Haloučanka per vaizdo komentarą, kurį išplatino jo spaudos tarnyba. „Ten, kur mums patogu ir naudinga, tai ir darysime. Su Ukraina problemų neturime“, – pabrėžė jis.

Lietuvos prekių eksportas 2021 metais siekė 34,6 mlrd. eurų, o importas – 37,8 mlrd. eurų ir buvo atitinkamai 20,5 proc. ir 29,5 proc. didesnis nei 2020-aisiais, skelbia Statistikos departamentas.  Statistikų teigimu, esporto padidėjimą lėmė išaugęs naftos produktų (74,1 proc.), baldų (22,4 proc.), plastikų ir jų gaminių (26,7 proc.) eksportas. Importo augimui įtakos turėjo padidėjęs žalios naftos (73,7 proc.), antžeminio transporto priemonių (27,8 proc.), plastikų ir jų gaminių (40 proc.

Baltarusija gali blokuoti lietuviškų prekių eksporto srautus per jos teritoriją į Kiniją, o savo eksporto srautus iš Baltijos šalių uostų gali perorientuoti į Rusijos uostus, pareiškė Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka. „Mes nepraleisime jūsų eksporto per Baltarusiją – pamiršite šį kelią. Su Rusija susitarsime – ir kitais keliais nepateksite.

Eksportas pernai sausį-lapkritį Lietuvoje augo mažiausiai Baltijos šalyse, rodo Eurostato duomenys. Lietuvos eksportas sausį-lapkritį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 20 proc. iki 31,2 mlrd. eurų, Latvijos – 23 proc. iki 16 mlrd. eurų, o Estijos – 28 proc. iki 16,6 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 28 proc. iki 34 mlrd. eurų, Latvijos – 29 proc. iki 18,8 mlrd. eurų, o Estijos – 32 proc. iki 18,1 mlrd. eurų. Lietuvos ir Latvijos prekybos deficitas siekė po 2,8 mlrd.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, antradienį nuotoliniu būdu susitikusi su Taivano nacionalinės plėtros tarybos ministru Ming-Hsin Kungu, sakė sveikinanti Taivano planuojamas investicijas Lietuvoje ir laukianti sprendimų dėl konkrečių investicinių projektų. Lietuvą labiausiai domina galimos taivaniečių investicijos į puslaidininkių ir lazerių gamybos, biotechnologijų sektorius. Rašoma ministerijos išplatintame pranešime.

Verslo atstovai sako, jog Lietuvos eksportuotojams neramumų krečiamame Kazachstane problemų kol kas kilo nedaug – didesnio poveikio šalies eksportuotojai pajusti neturėtų. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius sako, kad Kazachstanas Lietuvai yra svarbus ekonominis partneris, tačiau pastarųjų dienų įvykiai pasiuntė signalą apie šalies rizikas.  „Pasiųsta žinia, kad mums reikia valdyti riziką su ta valstybe.

  Pablogėjus Vilniaus ir Pekino santykiams bei Kinijos partneriams nutraukiant bendradarbiavimą su Lietuvos įmonėmis, vienos didžiausių pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ planas laktozę į Kiniją eksportuoti per Lenkiją nepasiteisino – iš įmonės produkciją pirkusi užsienio bendrovė nusprendė nerizikuoti ir Kinijai skirtą siuntą nukreipė į kitas šalis.

Lietuva prarado Kinijos pasitikėjimą, todėl dvišalis ekonominis bendradarbiavimas ateityje bus vis sudėtingesnis. Taip Vilniuje pareiškė Kinijos laikinasis reikalų patikėtinis, beje, surengęs spaudos konferenciją, kurios žurnalistams neleido įrašinėti. Kinija kartoja, kad dėl santykių blogėjimo kalta Lietuva ir būtent ji turi taisyti klaidą – pervadinti Taivano atstovybę.

Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ antroji gija pradėta pildyti dujomis, penktadienį pranešė vamzdyno operatorė, kurios vienintelis akcininkas – „Gazprom“. Pirmosios „Nord Stream 2“ gijos pildymas dujomis buvo pradėtas birželio pradžioje ir užbaigtas spalio viduryje. Tuo tarpu Vokietijos ekonomikos ministerijos paskelbė nesitikinti, kad „Nord Stream 2“ pradės veikti 2022 metų sausį.

Eksportas šiemet sausį-spalį Lietuvoje augo mažiausiai Baltijos šalyse, rodo Eurostato duomenys. Lietuvos eksportas sausį-spalį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 18 proc. iki 27,7 mlrd. eurų, Latvijos – 23 proc. iki 14,3 mlrd. eurų, o Estijos – 28 proc. iki 14,8 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 27 proc. iki 30,3 mlrd. eurų, Latvijos – 29 proc. iki 17 mlrd. eurų, o Estijos – 32 proc. iki 16,2 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos deficitas siekė 2,5 mlrd. eurų, Latvijos – 2,7 mlrd.

Lietuvos eksportas šių metų sausio–spalio mėnesiais buvo 27,745 mlrd. eurų, importas – 30,255 mlrd. eurų, arba atitinkamai 18,4 proc. ir 27 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus išaugo 23,3 proc. iki 17,159 mlrd. eurų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas per devynis mėnesius siekė 2,51 mlrd. eurų ir buvo 6,6 karto didesnis nei pernai sausį-spalį (378,8 mln. eurų), pranešė Statistikos departamentas.

Lietuvos eksportas šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais buvo 24,532 mlrd. eurų, importas – 26,69 mlrd. eurų, arba atitinkamai 18,6 proc. ir 26,5 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus išaugo 23,9 proc. iki 15,155 mlrd. eurų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas per devynis mėnesius siekė 2,158 mlrd. eurų ir buvo 5,3 karto didesnis nei pernai sausį-rugsėjį (409,9 mln. eurų), pranešė Statistikos departamentas.

Pirmosios lietuviškų kiaušinių siuntos į JAV galėtų būti išgabentos po kelių mėnesių, sako žemės ūkio ministras. Kęstutis Navickas įsitikinęs, kad kiaušinių eksportas į JAV padėtų sušvelninti krizę šalies paukštininkystės sektoriuje.   Ministro teigimu, procesai dėl jų produktų eksporto už Atlanto yra gerokai pasistūmėję į priekį. „Kiaušinių produktų dalykas techniniame lygmenyje yra suderintas“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete pranešė K. Navickas.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako sutaręs dėl Lietuvos įmonių galimybių eksportuoti į JAV daugiau mėsos gaminių – dešrų, dešrelių, kumpio, koldūnų su kiauliena.

Sėkmingo eksporto į JAV gali tikėtis išskirtinių produktų, taip pat prekių su tvariomis pakuotėmis gamintojai, teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.  Pasak jo, JAV rinka yra patraukli ir turinti daug galimybių plėsti lietuviškų maisto produktų eksportą, tačiau pirmiausia turi būti atlikti paruošiamieji darbai. „Įmonėms labai svarbu įvertinti savo pasiryžimą, galimybes bei riziką, susijusią su didele konkurencija šioje rinkoje.

Eksportas šiemet sausį-rugpjūtį Lietuvoje augo mažiausiai iš Baltijos šalių, skelbia Eurostatas. Lietuvos eksportas sausį-rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 19 proc. iki 21,4 mlrd. eurų, Latvijos – 23 proc. iki 10,9 mlrd. eurų, Estijos – 29 proc. iki 11,5 mlrd. eurų, rodo Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos duomenys. Lietuvos importas augo 26 proc. iki 23,3 mlrd. eurų, Latvijos – 29 proc. iki 13,1 mlrd. eurų, Estijos – 31 proc. iki 12,6 mlrd. eurų.

Lietuvoje laisvų darbo vietų antrąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis balandį-birželį siekė 1,9 proc. visų pozicijų, arba 0,3 punkto mažiau nei vidutiniškai ES (2,2 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu 2020 metais – šis rodiklis Lietuvoje padidėjo 0,6 punkto.

Rusija gamtinių dujų eksportą naujojo vamzdyno per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“ pirmąja gija planuoja pradėti spalio 1-ąją, skelbia agentūra „Bloomberg“, remdamasi informuotais šaltiniais. Jų teigimu, antroji „Nord Stream 2“ gija turėtų pradėti veikti po dviejų mėnesių.

Lietuvos eksporto įmonių žinomumui gerinti bus sukurtas šalies prekės ženklas „Co-created in Lithuania“ („Bendrai sukurtas Lietuvoje“), kuriuo gamintojai galės žymėti eksportuojamas prekes bei paslaugas. Tikimasi, kad ženklas ilgainiui pasaulyje bus atpažįstamas ir vertinamas.