eksportas

Eksportas vasarį iš Baltijos šalių šiemet augo tik Latvijoje ir Lietuvoje, rodo Eurostato duomenys.  Lietuvos eksportas vasarį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 6 proc. iki 6,5 mlrd. eurų, Latvijos – 10 proc. iki 3,5 mlrd. eurų, o Estijos mažėjo 4 proc. iki 3 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 6 proc. iki 7,3 mlrd. eurų, Latvijos – 11 proc. iki 4 mlrd. eurų, o Estijos mažėjo 4 proc. iki 3,4 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos vasarį deficitas siekė 0,9 mlrd.

Lenkijai laikinai uždraudus grūdų importą iš Ukrainos, Lietuva gali padėti Ukrainai geležinkeliu išvežti iki milijono tonų grūdų, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Taip ji teigė po antradienį Varšuvoje įvykusio susitikimo su Lenkijos ekonominės plėtros ir technologijų ministru Waldemaru Buda, pranešė ministerija.

Lenkijos prekių eksportas sausio-vasario mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, verte eurais galiojusiomis kainomis išaugo 10,3 proc. iki 57 mlrd. eurų, tuo tarpu importas sumenko 1,4 proc. iki 52,1 mlrd. eurų, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Prekybos perviršis šiemet sausį ir vasarį siekė 4,9 mlrd. eurų, palyginti su 1,1 mlrd. eurų deficitu prieš metus. Kitoms Europos Sąjungos narėms tenkanti viso eksporto dalis atitinkamai sumažėjo nuo 76,3 proc. iki 76,0 proc.

Rusijos naftos eksportas kovą išaugo iki aukščiausio lygio per beveik trejus metus, nepaisant taikomų Vakarų sankcijų, tačiau pajamos, palyginti su analogišku laikotarpiu praėjusiais metais, smarkiai susitraukė, penktadienį pranešė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA). Vakarų šalys Rusijai įvedė virtinę sankcijų nuo Maskvos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios 2022-ųjų vasarį, įskaitant paskelbtas eksportuojamos naftos kainų viršutines ribas ir ES embargus.

Kinijos eksportas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai kovu, netikėtai išaugo 14,8 proc. ir pasiekė didžiausią vertę per pastaruosius aštuonis mėnesius – 315,6 mlrd. JAV dolerių, skelbia „Trading Economics“, remdamasi Kinijos oficialiąja statistika. Pažymima, jog antros pagal dydį pasaulyje ekonomikos eksportas kovą smarkiai atsigavo po nuosmukio 6,8 proc. sausį-vasarį kartu sudėjus ir gerokai pranoko ekonomistų lūkesčius, kurie pranašavo nuosmukį 7 procentais.

Ukraina nuo šių žemės ūkio metų pradžios (nuo praėjusių kalendorinių metų vidurio) iki balandžio 10 dienos eksportavo 38,8 mln. tonų grūdų ir jų produktų – 14,3 proc. mažiau nei per atitinkamą laikotarpį metais anksčiau, skelbia Agrarinės politikos ir maisto ministerija. Vien tik kukurūzų eksportas išaugo 9,5 proc. iki 22,86 mln. tonų, tuo tarpu kviečių – sumenko 23 proc. iki 13,34 mln. tonų, miežių – sunyko 58 proc. iki 2,3 mln. tonų.

Rusijos prekių eksportas pirmąjį šių metų mėnesį, palyginti su pernai sausiu, sumenko 28 prc. iki 32,936 mlrd. JAV dolerių, importas – 4,7 proc. iki 22,204 mlrd. dolerių, skelbia Rusijos žiniasklaida, remdamasi Federalinės muitinės tarnybos duomenimis. Prekybos apyvarta sunyko 20 proc. iki 55,14 mlrd. dolerių, o prekybos perviršis aptirpo 52 proc. iki 10,732 mlrd. dolerių.

Latvijos prekių eksportas pirmąjį šių metų mėnesį įvertintas 1,629 mlrd. eurų – galiojusiomis kainomis 8,9 proc. daugiau nei pernai sausį. Importas augo 14,5 proc. iki 1,846 mlrd. eurų, pirmadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Užsienio prekybos balansas pablogėjo, nes eksportui tenkanti visos prekybos apyvartos dalis sumažėjo nuo 48,1 proc. iki 46,9 procento. Per mėnesį (sausį, palyginti su gruodžiu) Latvijos eksportas sumenko 5,1 proc., importas – 22 procentais.

Estijos prekių eksportas pirmąjį šių metų mėnesį, palyginti su pernai sausiu, galiojusiomis kainomis sunyko 9 proc., o importas sumažėjo 1 proc., pirmadienį paskelbė nacionalinė statistikos tarnyba. Eksportas galiojusiomis kainomis įvertintas apytikriai 1,5 mlrd. eurų, importas – 1,8 mlrd. eurų. Prekybos deficitas išaugo 88 proc. iki 272 mln. eurų. Svarbiausios eksporto rinkos buvo Suomija (18 proc. viso eksporto), Latvija ir Švedija (po 11 proc.), daugiausiai importuota iš Suomijos (14 proc.

Šiemet sausį iš Lietuvos prekių eksportuota už 3,30 mlrd. eurų – 4,9 proc. daugiau nei pernai sausį, o importuota už 3,76 mlrd. eurų – 10 proc. daugiau. Be mineralinių produktų, eksportas padidėjo 5,1 proc., importas – 8,1 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksportas eksportas sumažėjo 4,5 proc. iki 2,02 mlrd. eurų (be mineralinių produktų – 6,3 proc.). Užsienio prekybos deficitas siekė 461,1 mln. eurų, pranešė Valstybės duomenų agentūra.

Brazilija, didžiausia pasaulyje jautienos gamintoja, ketvirtadienį sustabdė šios mėsos eksportą į Kiniją nustačius galvijų spongiforminės encefalopatijos atvejį, nors ekspertai mano, kad tai yra mažiau pavojingas „netipinis“ variantas, pranešė žemės ūkio ministras Carlosas Favaro. Eksportas į Kiniją, didžiausią Brazilijos jautienos eksporto rinką, pagal abiejų šalių susitarimą automatiškai sustabdomas, jei reguliavimo institucijos nustato ligos atvejų.

Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Rokiškio sūris“ vadovas mano, kad šie metai įmonei bus kur kas blogesni nei ypač sėkmingi 2022-ieji. Tačiau, nepaisant sunkmečio, įmonė ketina plėsti eksportą į Balkanų iki Vidurio Rytų šalis. Dalius Trumpa sako, kad pajamos dėl susitraukusio eksporto šiemet sumažės 10-15 proc., o pelnas smuks kartais, bet nuostolio jis nesitiki.  „Duok, Dieve, kad jie būtų pelningi ir mes jau džiaugtumėmės. Pajamas planuojame 10-15 proc. mažesnes.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad Lietuva artimiausiu metu turėtų gauti kiaušinių, vištienos, jautienos eksporto leidimus į Saudo Arabiją. „Turėjome labai gerus susitikimus su Saudo Arabijos maisto ir vaistų tarnyba ir su aplinkos, vandens ir žemės ūkio ministru – gavome patvirtinimą, kad gausime šiuos leidimus artimiausiu metu“, – BNS sakė Saudo Arabijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) šią savaitę besilankantis K. Navickas.

Rusija tranzitu per Lietuvą į Kaliningrado sritį ir atgal šiemet geležinkeliais galės pervežti ne daugiau kaip 2,89 mln. tonų įvairių jos poreikiams būtinų sankcionuotų prekių – beveik 7 proc. mažiau nei pernai, kai leista gabenti 3,1 mln. tonų.  „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ BNS pranešė, kad iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį šiemet leidžiama pervežti iki 2,47 mln. tonų, o atgal – iki 420 tūkst. tonų krovinių.

Į Ukrainą eksportuojamoje „Vičiūnų grupės“ produkcijoje rastas Europos Sąjungoje (ES) leistiną normą viršijantis kadmio kiekis, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Anot VMVT, sausio 8-ąją grupės bendrovė „Plungės kooperatinė prekyba“ į Ukrainą iš Lietuvos eksportavo 22 tonas Kinijos gamintojo „Zejiang Zhoufu food Co.“ jūros gėrybių mišinių. Tarnybos specialistai iš šios siuntos paėmė mėginius sunkiųjų metalų nustatymui.

Lietuvos prekių eksportas 2022 metais siekė 44,2 mlrd. eurų –  28,1 proc. daugiau nei 2021 metais, o importas – 52,4 mlrd. eurų arba 39 proc. daugiau. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 18,2 proc., importas – 20 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas pernai augo 26,7 proc. iki 27,2 mlrd. eurų, be mineralinių produktų augimas siekė 17,6 procento. Užsienio prekybos deficitas siekė 8,2 mlrd. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Lietuvos prekių eksportas, išankstiniais duomenimis, per visus 2022 metus siekė 44 mlrd. eurų – 27,5 proc. daugiau nei 2021 metais, o importas – 52 mlrd. eurų ir augo 38 procentais. Užsienio prekybos deficitas pernai siekė 8 mlrd. eurų, išankstinius duomenis skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pernai sausį–lapkritį Lietuva daugiausia eksportavo į Latviją, Lenkiją, Vokietiją. Palyginti su 2021 metų tuo pačiu laikotarpiu, eksportuotų prekių į ES valstybes vertė išaugo 40,5 proc. iki 62,5 proc.

Švedų baldų ir prekių namams gamintojai IKEA pakeitė baltarusių ir rusų medieną kitų šalių resursais – įskaitant Lenkiją ir Lietuvą, skelbiama „Reuters“. Lietuva įsitvirtino tarp trijų didžiausių medienos tiekėjų IKEA bendrovei, kai ši pasitraukė iš Rusijos ir Baltarusijos rinkų. IKEA padidino medienos importo iš Švedijos, Baltijos šalių, Lenkijos ir Vokietijos apimtis ir tokiu būdu kompensacijos žaliavų iš Rusijos bei Baltarusijos tiekimo nutrūkimą.

Rusijai ir Baltarusijai užpuolus Ukrainą, Europos Sąjungos šalys pritaikė daugybę importo ir eksporto sankcijų – Rusijai daugiau, Baltarusijai mažiau. Pats sankcijų principas yra paprastas – režimai turi kentėti dėl technologijų, prekių ir lėšų trūkumo, sankcijos turėtų trukdyti tęsti žudantį karą prieš ukrainiečių tautą. Deja, realybė kur kas proziškesnė nei deklaruoti siekiai.

Šiandien Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) gavo oficialų patvirtinimą, kad Lietuvos įmonė gaminanti organines trąšas jau gali eksportuoti savo produkciją į Taivaną, rašoma pranešime žiniasklaidai. Praėjusių metų rudenį, Lietuvoje vykusio Taivano gyvūnų ir augalų sveikatos kontrolės ir karantino biuro (BAPHIQ) audito dėl lietuviškos jautienos eksporto metu, taip pat buvo vertinama ir vienos įmonės, gaminančios organines trąšas iš mėsinių galvijų mėšlo, veikla.

Lietuvos paukštienos eksportuotojai savo produkciją galės vežti į Pietų Korėją, o į Taivaną bus galima eksportuoti jautieną – tai patvirtino atsakingos šių šalių institucijos, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba. Taivano institucijos patvirtino kad šalies įmonės eksportuoti jautieną ir jos produktus gali nuo sausio 16 dienos.  „Matome didelį potencialą glaudesniam Lietuvos ir Pietų Korėjos bei Taivano verslo ryšių plėtojimui.

Estijos prekių eksportas lapkritį, palyginti su tuo pat mėnesiu metais anksčiau, galiojusiomis kainomis nepakito, tačiau importas padidėjo 12 proc., parodė nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Prekių eksportas galiojusiomis kainomis lapkritį sudarė 1,7 mlrd. eurų, o importas – 2,1 mlrd. eurų. Užsienio prekybos deficitas sudarė 352 mln. eurų ir buvo 220 mln. eurų didesnis negu 2021 metų lapkritį. „Importas iš Europos Sąjungos (ES) šalių padidėjo 21 proc.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pradėjo gabenti anglį į Lenkiją – pirmasis traukinys jau išvyko Lenkijos link. Taip tikimasi padėti šaliai patenkinti kietojo kuro poreikį.  Lenkijos valstybinio anglies importuotojo užsakymu kroviniai bus gabenami konteineriais iš Klaipėdos uosto į Trakiškes, iš kur „LTG Cargo Polska“ juos perveš iki Balstogės, o iš ten partneriai anglį gabens iki Branevo šiaurės vakarų Lenkijoje, pirmadienį pranešė LTG.

Lietuvos eksportas pernai sausį-lapkritį, palyginti su tuo pačiu laiku 2021 metais, augo  29,6 proc. iki 40,4 mlrd. eurų, o importas – 40,9 proc. iki 47,8 mlrd. eurų. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 18,9 proc., importas – 20,5 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 28,9 proc., be mineralinių produktų – 19,2 proc., o užsienio prekybos deficitas buvo –7,4 mlrd. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Ukraina karo sąlygomis 2022-aisiais eksportavo prekių už 44,1 mlrd. JAV dolerių, pranešė Ukrainos ekonomikos ministerija. „Įprastomis aplinkybėmis prekybos rodikliai atrodytų katastrofiški, nes eksporto vertė pernai buvo 35 proc. menkesnė nei užpernai, o fizinėmis apimtimis eksportas sumažėjo 38,4 procento. Vis dėlto karo sąlygomis eksportuoti beveik 100 mln. tonų produkcijos, iš jų 16,3 mln.

Lapkritį Taivanas gavo mažiausiai užsakymų eksportui nuo pat finansų krizės piko, o tai gali rodyti, kokia yra pasaulio ekonomikos sveikatos būklė. Taivanas yra pasaulinis elektronikos, ypač naujausių puslaidininkių, tiekėjas, o užsakymų mažėjimas rodo, kad technologijų produktų paklausa visame pasaulyje silpnėja. Antradienį Ekonomikos ministerijos paskelbtais duomenimis, užsakymų iš užsienio sumažėjo 23 procentais.

Eksportuotų prekių kainos Lietuvoje spalį, palyginti su rugsėju, sumažėjo 0,7 proc., importuotų prekių – 4,7 proc., skelbia Statistikos departamentas. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 47,4 proc. – atpigo elektra. Cementas, kalkės ir gipsas atpigo 14 proc., bendrosios paskirties mašinos – 3,5 proc., bet pabrango žalia nafta – 9,3 proc., sodinamieji gyvi augalai, svogūnėliai, gumbai ir šaknys – 8,5, rafinuoti naftos produktai – 7,4 procento. Iš importuotų prekių labiausiai – 47,4 proc.

Latvijos prekių eksportas sausio-spalio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, galiojusiomis kainomis išaugo 30,7 proc. iki 17,336 mlrd. eurų, importas – 35,3 proc. iki 21,849 mlrd. eurų, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Pagrindinė užsienio prekybos apyvartos įspūdingo augimo priežastis – kainų šuolis, o rodiklius kėlė ir kukli palyginimo bazė. Vien tik spalį Latvijos prekių eksportas įvertintas 1,816 mlrd. eurų, importas – 2,381 mlrd. eurų.

Estijos paslaugų eksportas trečiąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ūgtelėjo 32 proc., importas – 33 proc., pirmadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Eksportas šių metų liepos-rugsėjo mėnesiais įvertintas apytikriai 2,8 mlrd. eurų, importas – maždaug 2,2 mlrd. eurų. Prekybos paslaugomis perviršis išaugo 29 proc. iki 568 mln. eurų.

Lietuvos eksporto apimtis spalį siekė 4,21 mlrd. eurų – 4,7 proc. mažiau nei rugsėjį ir 30,6 proc. daugiau nei prieš metus, pranešė Statistikos departamentas Tuo metu importas siekė 5,06 mlrd. eurų – atitinkamai 3,7 proc. mažiau ir 42,6 proc. daugiau. Užsienio prekybos deficitas siekė 850,1 mln. eurų. Lietuviškos kilmės prekių eksportas spalį siekė 2,43 mlrd. eurų – per mėnesį jis sumažėjo 4,7 proc., o be mineralinių produktų – 8,9 proc. Per metus jis augo atitinkamai 20,1 proc.

Nors lietuviškų prekių eksportas per pirmuosius devynis šių metų mėnesius į Kiniją gerokai sumažėjo, tačiau bendras lietuviškos kilmės prekių eksportas į Pietryčių Azijos regioną smarkiai auga ir atsveria eksporto į Kiniją praradimus, rašoma Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešime spaudai. Iki šių metų spalio mėn. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Kiniją krito 81,5 proc. – nuo 139,3 iki 25,7 mln.

Visą Rusijos gamtinių dujų eksportą vamzdynais kontroliuojantis „Gazprom“ pirmadienį nesumažino jų tranzito per Ukrainą, kaip tai grasino padaryti praėjusią savaitę, skelbia Rusijos žiniasklaida, remdamasi  dujų monopolininko pranešimu.

Lietuvos grūdų eksportuotojams ieškant naujų galimybių parduoti produkciją, šiemet atsivėrė trys naujos rinkos – Meksika, Irakas ir Indonezija, prieš pusantrų metų susitarta su Brazilija, tačiau perdirbėjų teigimu, galimybes išvežti lietuviškus grūdus į kai kurias šalis apsunkina pigesni rusiški grūdai.

Lenkijos prekių eksportas per tris metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, verte eurais galiojusiomis kainomis išaugo 20,3 proc. iki 251,9 mlrd. eurų, importas – 28,5 proc. iki 266,7 mlrd. eurų, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Užsienio prekybos deficitas sausį-rugsėjį 14,7 mlrd. eurų, palyginti 2 mlrd. eurų perviršiu prieš metus. Pagrindinės eksporto rinkos per devynis šių metų mėnesius buvo Vokietija (28,8 proc. viso eksporto), Čekija (6,0 proc.

Ukraina nuo šių metų pradžios (nuo šių kalendorinių metų vidurio) iki lapkričio 18-osios eksportavo 15,95 mln. tonų grūdų ir jų produktų – 31,3 proc. mažiau nei per atitinkamą laikotarpį prieš metus, skelbia Agrarinės politikos ir maisto ministerija. Kukurūzų eksporto apimtys išaugo dukart iki 8,44 mln. tonų, tuo tarpu kviečių – sunyko 2,2 karto iki 6,14 mln. tonų, miežių – 3,7 karto iki 1,31 mln. tonų, rugių – 6,8 karto iki 11,2 tūkst. tonų, miltų – 1,4 proc. iki 47,6 tūkst. tonų.

Eksportas šiemet sausį-rugsėjį iš Baltijos šalių labiausiai augo Lietuvoje, rodo antradienį paskelbti Eurostato duomenys. Lietuvos eksportas augo 33 proc. iki 32,6 mlrd. eurų, Latvijos – 31 proc. iki 16,4 mlrd. eurų, o Estijos – 22 proc. iki 16 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 44 proc. iki 38,6 mlrd. eurų, Latvijos – 35 proc. iki 20,5 mlrd. eurų, o Estijos – 28 proc. iki 18,5 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos deficitas siekė 6 mlrd. eurų, Latvijos, – 4 mlrd. eurų, Estijos – 2,5 mlrd. eurų.

Žaliavinės naftos siuntos iš Rusijos laivais praėjusią savaitę pasiekė pastarųjų penkių mėnesių rekordą, iš Baltijos jūros ir Arkties uostų išplaukiantiems tanklaiviams liekant vis mažiau laiko pasiekti paskirties vietas prieš įsigaliojant Europos Sąjungos sankcijoms, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. Jos duomenimis, Rusijos naftos eksportas praėjusią savaitę išaugo iki 3,6 mln.

Šiemet rugsėjį prekių eksportuota už 4,41 mlrd. eurų – 2,1 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 41 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tuo metu importas siekė 5,24 mlrd. eurų – atitinkamai 5 proc. ir 56,1 proc. daugiau. Užsienio prekybos deficitas siekė 830 mln. eurų. Lietuviškos kilmės prekių rugsėjį eksportas siekė 2,52 mlrd. eurų – per mėnesį jis sumažėjo 3,6 proc., be mineralinių produktų – padidėjo 4,1 proc. Per metus jis augo 24,9 proc., be mineralinių produktų – 20,4 proc.

Taivanui leidus importuoti į šalį lietuviškus kiaušinių, pieno ir žuvies produktus, pastarųjų gamintojai sako vertinantys tokias galimybes. Kai kurie jų teigia konkrečių planų kol kas neturintys, tačiau svarstytų tai daryti ateityje.  Vienos didžiausių pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa sako, kad kiekviena nauja rinka yra sveikintina, tačiau konkrečių planų bendrovė Taivane kol kas neturi.

Kinijos eksportas spalį traukėsi ir tai buvo pirmas toks nuosmukis nuo 2020 metų vidurio, pirmadienį pranešė muitinės tarnyba, gamybos sulėtėjimui ir pasaulinės recesijos grėsmei sumažinus tarptautinės prekybos apimtis. Pasak Generalinės muitinės administracijos, spalio mėnesį eksportas susitraukė 0,3 proc., palyginti su rugsėjo mėnesį fiksuotu 5,7 proc. prieaugiu. Kartu rodiklis gerokai atsiliko nuo analitikų prognozių.  Spalio mėnesį importas susitraukė 0,7 proc.

Šiandien Taivanas oficialiai patvirtino, kad Lietuvos kiaušinių, pieno ir žuvies produktų gamintojai gali eksportuoti savo produkciją į šią šalį, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Tokios eksporto galimybės atsiveria bendradarbiaujant kompetentingoms Taivano ir Lietuvos institucijoms. „Labai vertiname intensyvėjantį bendradarbiavimą bei draugiškus ir nuoseklius dvišalius santykius su Taivanu.

Rusija pirmadienį pareiškė norinti Ukrainos „įsipareigojimų“ nenaudoti grūdų eksporto koridoriaus kariniais tikslais. Maskva tai paskelbė praėjus kelioms dienoms po dronų atakos prieš jos laivus okupuotame Kryme, dėl kurios ji apkaltino Ukrainą ir Jungtinėms Tautoms bei Turkijai pranešė stabdanti savo dalyvavimą susitarime dėl grūdų.

Rusija pareiškė esanti pasirengusi atsisakyti atnaujinti susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto koridoriaus jau kitą mėnesį, jei nebus atsižvelgta į jos reikalavimus Jungtinėms Tautoms. Rusijos nuolatinis atstovas prie JT Ženevoje Genadijus Gatilovas interviu agentūrai „Reuters“ sakė, kad Maskva JT vadovui Antonio Guterresui įteikė oficialų laišką, kuriame išdėstė nepasitenkinimų sąrašą.

Eksportas šiemet sausį-rugpjūtį iš Baltijos šalių labiausiai augo Lietuvoje, rodo penktadienį paskelbti Eurostato duomenys. Lietuvos eksportas augo 31 proc. iki 28,1 mlrd. eurų, Latvijos – 30 proc. iki 14 mlrd. eurų, o Estijos – 23 proc. iki 14,1 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 43 proc. iki 33,3 mlrd. eurų, Latvijos – 35 proc. iki 17,8 mlrd. eurų, o Estijos – 29 proc. iki 16,4 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos deficitas siekė 5,2 mlrd. eurų, Latvijos, – 3,8 mlrd. eurų, Estijos – 2,3 mlrd.

 Lietuva gavo leidimą eksportuoti grūdus į Meksiką – šalis per metus yra pasiruošusi priimti iki 4 mln. tonų lietuviškų grūdų, teigia žemės ūkio ministras.  „Vakar gavome leidimus įvežti grūdus į Meksiką – tikrai didelius kiekius, daugiau negu galime išvis eksportuoti. Tai yra gera žinia sektoriui – atsiranda dar viena rinka“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė Kęstutis Navickas.  „Meksika gali priimti iki 4 mln.

Latvijos prekių eksportas sausio-rugpjūčio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, galiojusiomis kainomis išaugo 31,2 proc. iki 13,22 mlrd. eurų, importas – 35,9 proc. iki 16,93 mlrd. eurų, penktadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Pagrindinės reikšmingo užsienio prekybos pagyvėjimo priežastys – kainų šuolis ir kukli palyginimo bazė. Vien tik rugpjūtį Latvijos prekių eksportas įvertintas 1,92 mlrd. eurų, importas – 2,48 mlrd.

Vokietijoje pramonės gamybos apimtys rugpjūtį smuko, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, o daug energijos suvartojantys sektoriai itin smarkiai nukentėjo dėl Europą užklupusios energetinės krizės.  Preliminariais federalinės statistikos agentūros „Destatis“ duomenimis, Vokietijos ekonomikos ramsčiu laikomas gamybos sektorius rugpjūtį pagamino 0,8 proc. mažiau nei ankstesnį mėnesį.

Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba pirmadienį pranešė nebematanti jokių nuotėkių iš Baltijos jūros dugnu nutiesto dujotiekio „Nord Stream 1“ ženklų, bet mažesnis nuotėkis iš dujotiekio „Nord Stream 2“ tebėra matomas. „Didesnio nuotėkio dabar paviršiuje nebematyti, tačiau mažesnis nuotėkis šiek tiek padidėjo“, – rašoma tarnybos paskelbtame pranešime. Tai buvo nustatyta pirmadienį apie 8 val. vietos (9 val.

Lietuvos paslaugų eksportas antrąjį ketvirtį siekė 4,2 mlrd. eurų – 25,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Paslaugų importas siekė 2,6 mlrd. eurų – 33,1 proc. daugiau. Paslaugų balanso perviršis – 1,6 mlrd. eurų arba 10,2 proc. BVP – per metus padidėjo 15,1 proc., penktadienį pranešė Lietuvos bankas ir Statistikos departamentas.