eksportas

Išaugus politinei įtampai tarp Lietuvos ir Kinijos bei pastarajai atšaukus artimiausius tiesioginius krovininius traukinius į Lietuvą, šalies maisto gamintojai savo produkciją į Kiniją vis dar eksportuoja, tačiau Maisto ir veterinarijos tarnyba pastebi, jog sustojo naujų eksporto leidimų derinimas. Pasak tarnybos vadovo Manto Staškevičiaus, tarnyba kol kas nėra gavusi indikacijų, kad pieno, mėsos ir kitų produktų eksportas į Kiniją strigtų, tačiau tam tikrų ženklų jau esama.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pareiškė esąs pasiruošęs kalio trąšų eksportą nukreipti per Rusijos uostus, pirmiausia Murmanską. Lietuvos politikai „dabar nori iššauti sau į galvą – uždaryti mums uostus cheminių, kalio trąšų krovai. Paklausykit, mes pristatysime šias apimtis, pakrausime Murmanske – dėl to klausimų nekyla“, –  spaudos konferencijoje sakė jis.

Nepaisant neapibrėžtumo, susijusio su pasauliniu žaliavų stygiumi ir jų kainų kilimu bei Europos Sąjungos sankcijų Baltarusijai, Lietuvos eksportas grįžta į ikipandeminį lygį, teigia eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“. Pasak jos Tyrimų ir analizės skyriaus vadovės Jonės Kalendienės, didžiausios įtakos tam daro chemijos gaminių farmacijos pramonei gamintojai.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu 2020-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 4,8 proc. ir to meto kainomis siekė 24,8 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.  Antrąjį ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 13 mlrd. eurų ir buvo 8,6 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) didesnis nei pernai balandį-birželį.

Ukraina nebuvo įtraukta į JAV ir Vokietijos derybas dėl rusiškų dujų eksporto vamzdyno „Nord Stream 2“, ketvirtadienį pareiškė ukrainiečių Užsienio reikalų ministerija. „Ukrainos pusė nedalyvavo derybose ir derinant susitarimų paketą tarp JAV ir Vokietijos, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė URM atstovas Olehas Nikolenka.

Lietuvos paslaugų eksportas šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 2,8 mlrd. eurų – 1,4 proc. mažiau nei prieš metus. Paslaugų importas sudarė 1,5 mlrd. eurų, arba 7,9 proc. mažiau. Paslaugų balanso perviršis per metus padidėjo 7,1 proc. iki 1,3 mlrd. eurų ir sudarė 11,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), skelbia Lietuvos bankas ir Statistikos departamentas. Sparčiausiai pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, krito kelionių paslaugų eksportas (79,8 proc.

Prekių eksportas per keturis pirmus 2021 metų mėnesius augo daugiau nei dešimtadaliu (12,6 proc.), o lietuviškos kilmės prekių eksportas didėjo dar daugiau – 15,6 procento. Tai rodo, kad Lietuvos pramonė pagavo palankų paklausos vėją ir bent jau pajamų rodikliai šiemet bus gerokai didesni negu prieš metus. Ypač atsižvelgiant į tai, kad daugelio pramonės prekių kainos šiemet bus daug didesnės.

Lietuvos eksportuotų prekių kainos balandį, palyginti su 2020-ųjų balandžiu, padidėjo 7,7 proc., o importuotų prekių – augo 14,9 proc. Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) eksportuotų prekių kainos padidėjo 0,9 proc., importuotų prekių – taip pat 0,9 proc., pranešė Statistikos departamentas. Per mėnesį iš eksportuotų prekių labiausiai – 18,3 proc. – brango žuvys ir kiti žuvininkystės produktai. Baterijos ir akumuliatoriai pabrango 6,8 proc., guminiai gaminiai – 6,1 proc.

Šalies baldininkai ir medienos apdirbėjai perspėja, kad gali tekti stabdyti gamyklas ir lentvpjūves. Įmonėms trūksta medienos, negana to, ir kitos žaliavos labai brangsta. Pramonės atstovai piktinasi, kad vyriausybė leidžia trečdalį Lietuvos medienos išvežti į užsienį, nors jos labai trūksta pačioje Lietuvoje. Parlamentarai svarstys siūlymą pirmenybę pirkti lietuvišką medieną suteikti tik mūsų šalies įmonėms. Įmonė „Venta“ Šiauliuose gamina kėdes.

Lietuvos eksportas per tris šių metų mėnesius, palyginti su 2020-ųjų sausiu-kovu, padidėjo 5,2 proc. iki 7,443 mlrd. eurų, o importas – 4,9 proc. iki 7,702 mlrd. eurų. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus išaugo 8,5 proc. Eksporto padidėjimą lėmė išaugęs įvairių chemijos produktų (2,9 karto), baldų (12,7 proc.), medienos ir medienos gaminių (17,8 proc.) eksportas, skelbia Statistikos departamentas. Importo padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs plastikų ir jų gaminių (26,3 proc.

Ekonomistus nustebino pirmąjį ketvirtį, kai šalyje galiojo griežtas karantinas, augusi Lietuvos ekonomika. Tačiau tuo pat metu jie pastebi, kad prie netikėto augimo prisidėjo ir keli techniniai veiksniai. BNS šią savaitę apklausti ekonomistai daugiausia prognozavo arba kuklų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, arba susitraukimą, tačiau Statistikos departamentas penktadienį pranešė, kad Lietuvos ekonomika sausį–kovą, palyginti su pernai tuo pat laiku, paaugo 1 proc.

Lietuvos ekonomika nesiliauja stebinti ir nuginkluoja net užkietėjusius pesimistus. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP buvo net 1 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Kitaip sakant, nepaisant antrosios pandemijos bangos ir ilgo karantino, šalies ekonomika jau viršijo prieš krizę buvusį lygį. Kokie veiksniai lėmė tokią sėkmės istoriją? Lietuva išsiskyrė kitų Baltijos ir daugelio ES šalių kontekste itin teigiamais lūkesčiais.

Savaitgalį nustačius greitai plintantį paukščių gripą keliuose mažuose ūkiuose Vilniaus rajone, Maisto ir veterinarijos tarnybos paskirtasis vadovas sako, kad dėl to gali sustoti didžiųjų šalies paukštynų eksportas į trečiąsias šalis.  Anot Manto Staškevičiaus, jei šalia vietovės, kur nustatytas protrūkis, yra komercinis ūkis ar dideli paukštynai, jiems taikomi apribojimai. „Tai reiškia, tos didžiulės įmonės nebegalės eksportuoti į trečiąsias šalis.

Lietuvos paslaugų eksportas ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 2,9 mlrd. eurų – 8,4 proc. mažiau nei 2019-ųjų tuo pačiu metu. Paslaugų importas siekė 1,6 mlrd. eurų – 16,5 proc. mažiau. Paslaugų balanso perviršis per metus padidėjo 3,3 proc. iki 1,3 mlrd. eurų ir sudarė 10,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pranešė Lietuvos bankas ir Lietuvos statistikos departamentas. Sparčiausiai per metus krito kelionių paslaugų eksportas (77,5 proc.) bei importas (78 proc.

Lietuvos eksportas šių metų pirmą mėnesį siekė 2,272 mlrd. eurų, importas – 2,165 mlrd. eurų, arba atitinkamai 1,7 proc. daugiau ir 7,5 proc. mažiau nei pernai sausį. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus išaugo 7 proc. iki 1,474 mlrd. eurų. Lietuvos užsienio prekybos perteklius sausį siekė 107,4 mln. eurų, tuo metu prieš metus buvo 106,8 mln.

Praėjusiais metais ženkliai išaugo žemės ūkio ir maisto produktų eksportas, tai rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys. 2020 m. iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 6 mlrd. eurų, tai yra 11,4 proc. daugiau nei 2019 m. Importuota – už beveik 4,2 mlrd. eurų, tai yra 0,6 proc. daugiau nei 2019 m. Teigiamas prekybos balansas 2020 m. sudarė 1,84 mlrd. eurų ir, palyginti su 2019 m., padidėjo net 47,5 proc., praneša Žemės ūkio ministerija.

2020 metais lietuviškos mėsos eksportas išaugo 22 proc., pieno produktų – 22,8 proc., o žuvininkystės – 7 proc., sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Darius Remeika.  Pasak jo, šios produkcijos eksportas augo nežiūrint į koronaviruso pandemiją.     „Verslas prisitaikė“, – antradienį Seimo konservatorių frakcijoje sakė D. Remeika.   Pasak jo, pernai Lietuva eksportavo 12,8 tūkst. tonų mėsos – apie 2 tūkst. tonų daugiau nei užpernai, 111,4 tūkst.

Iš Lietuvos į Latviją pernai transportuota 8 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 33 proc. daugiau nei 2019 metais. Tai yra didžiausias šalies istorijoje perduotas dujų kiekis Latvijos kryptimi. Bendrovės „Amber Grid“ teigimu, tikėtina, tam turėjo įtakos ir nuo 2020 metų pradžios veikianti dujų perdavimo jungtis tarp Estijos ir Suomijos, be to, dalis dujų saugoma Latvijos Inčukalnio dujų saugykloje.

Didžiausios Baltarusijos naftos produktų eksportuotojos „Belaruskaja neftenaja kampanija“ (BNK) antrinė įmonė BNK laikinai stabdo naftos produktų eksportą per „Klaipėdos naftos“ terminalą Klaipėdoje.  Naftos produktai, parduoti ankstesniais sandoriais, toliau bus kraunami Klaipėdoje, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Klaipėdos nafta“. Pasak jos, BNK nurodė informuosianti, kai eksportas bus atnaujintas visa apimtimi.

Europos Sąjungos (ES) lyderiams patvirtinus ekonomikos gaivinimo planą, Lietuvos ekonomistas sako, kad tai gerokai kilstelėjo euro kursą, o tai gali atnešti žalos tiek ES ekonomikos, tiek Lietuvos eksporto atsigavimui.

Baigiantis pereinamajam „Brexit'o“ laikotarpiui išaugus lietuviškų prekių eksportui į Jungtinę Karalystę, ekonomistas teigia, kad šis augimas, didinantis bendrą Lietuvos eksportą, gali būti dirbtinis. Statistikų duomenys rodo, kad trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių, išskyrus naftos produktus, eksportas ūgtelėjo 5 procentais.

Nepaisant koronaviruso ir karantino keliamų sunkumų, Lietuvos pramonininkai laikosi palyginti neblogai, sako ekspertai. Ir nors įmonės sulaukia vis daugiau užsakymų iš užsienio, gamykloms sunkumų kyla dėl nuolat kintančio darbuotojų skaičiaus. „Swedbank“ vyriausio ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, nors gamykloms šis laikas sudėtingas dėl nepastovaus darbuotojų kiekio, Lietuvos pramonė, palyginti su pernai, paaugusi. „Daugeliui Lietuvos pramonės įmonių šie metai bus rekordiniai.

Rusija per tris šių metų ketvirčius eksportavo 220,5 tonos aukso – beveik penkis kartus daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, rodo Federalinės muitinės duomenys. Rusijos aukso eksportas šiemet sausį-rugsėjį įvertintas 12,5 mlrd. JAV dolerių. Vien tik rugsėjį eksportas kiekybine išraiška išaugo beveik triskart per mėnesį ir penkis kartus per metus iki rekordinių mėnesio apimčių – 54,9 tonos. Pagrindinė rusiško aukso pirkėja rugsėjį išliko Jungtinė Karalystė, jo importavusi 53,9 tonos.

Lietuvos eksportas šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais buvo 20,624 mlrd. eurų, importas – 20,979 mlrd. eurų, arba atitinkamai 6 proc. ir 12 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas sumenko 9 proc. iki 12,136 mlrd. eurų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais sudarė 354,9 mln. eurų ir buvo beveik 5,5 karto mažesnis nei tuo pat metu 2019-aisiais (1,942 mlrd.

Lietuvos eksportas šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais buvo 17,971 mlrd. eurų, importas – 18,466 mlrd. eurų, arba atitinkamai 7,2 proc. ir 13,1 proc. mažesnis nei per aštuonis 2019-ųjų mėnesius. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas smuko 10,4 proc. iki 10,534 mlrd. eurų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais sudarė 494,6 mln. eurų ir buvo 3,8 karto mažesnis nei prieš metus (1,881 mlrd. eurų), negalutinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Prasidėjusi pandemija, griežtas ir ilgai užsitęsęs karantinas jau dabar pakeitė mūsų šalies bei viso pasaulio eksporto tendencijas, tačiau prognozuojama, kad poveikis bus dar didesnis nei tikėtasi – neigiamų pasekmių mastą lems tai, ar kils antroji viruso banga, ar ne. Antruoju atveju kitų metų pabaigoje, tikėtina, galėtų grįžti dar prieš krizę generuotos eksporto apimtys, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vyriausybė skyrė ir vis dar skiria lėšas spręsti Lietuvos ekonomikos problemas koronaviruso pandemijos akivaizdoje. Ekonomistas pastebi, kad tokia pagalba ne tik padeda, bet ir trukdo. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad šiuo metu labiausiai jaudinamasi dėl ko nereikėtų, t. y. dėl antrosios bangos. „Vis dar nerimaujama dėl antrosios bangos. Bangavimo dar bus, koronavirusas nėra naujas reiškinys.

Praėjusią savaitę elektros energijos kaina Lietuvoje buvo mažiausia Baltijos šalyse. Šalyje buvo pagaminta daugiau nei pusė reikalingos elektros energijos, o jos eksportas per Latvijos pjūvį išaugo 274 proc.  Rugsėjo 7–14 d. vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje buvo mažiausia Baltijos šalyse. Ji nukrito 12 proc. lyginant su praėjusia savaite ir siekė 38,2 EUR / MWh. Latvijoje kaina sumažėjo 9 proc. ir siekė 39,8 EUR / MWh, o Estijoje kaina traukėsi 9 proc.

Šį rugpjūtį lietuviškos kilmės maisto produktų eksportas į kai kurias šalis (pavyzdžiui, Kiniją, Uzbekistaną ir kt.) išaugo net du kartus palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, rodo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenys. Iš viso Lietuvos gamintojai per aštuonis šių metų mėnesius į ne Europos Sąjungos valstybes eksportavo 12 proc. daugiau šviežios mėsos, pieno, žuvies ir jos gaminių bei kitų maisto produktų siuntų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Eksportas per šešis šių metų mėnesius mažėjo visose Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvos eksportas sausį–birželį, palyginti su tuo pat metu pernai, mažėjo 8 proc. iki 13,2 mlrd. eurų, Latvijos – 4 proc. iki 6,5 mlrd. eurų, o Estijos – 9 proc. iki 6,7 mlrd. eurų, rodo Europos Sąjungos statistikos tarnybos duomenys. Lietuvos importas šiemet smuko 14 proc. iki 13,5  mlrd. eurų, Latvijos – 12 proc. iki 7,2 mlrd. eurų, o Estijos – 12 proc. iki 7,1 mlrd. eurų.

Laukiant galimos antrosios koronaviruso CIVOD-19 krizės bangos baimių dėl vidaus vartojimui skirto verslo nėra daug, nes jos metu ketinama taikyti tik tikslines ribojančios priemones, tuo metu į eksportą nukreipta Lietuvos ekonomikos dalis kelia didesnį nerimą, tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius. „Situacija čia labiausiai priklausys nuo padėties, kokia susiklostys eksporto rinkose.

Eksportuotojams pastarieji trys mėnesiai buvo labai sudėtingi: metinis prekių eksporto nuosmukis balandį buvo 21,8 proc., gegužę smukimas siekė 21,8 proc., o birželį, nors dar nėra duomenų, kritimas jau buvo mažesnis. Nors pokyčiai atrodo įspūdingi, toks prekių eksporto nuosmukis balandį ir gegužę buvo vienas iš mažesnių tarp Europos Sąjungos valstybių. Pavyzdžiui, Švedijos ir Estijos prekių eksportas gegužę buvo ketvirtadaliu, Vokietijos ir Suomijos 30 proc., o Prancūzijos net 40 proc.

Kinija per pustrečio mėnesio – nuo kovo 1 iki gegužės 16-osios – eksportavo medicininės paskirties prekių už 134,4 mlrd. juanių (19,5 mlrd. JAV dolerių), sekmadienį pranešė šalies muitinė. Jos duomenimis, buvo eksportuota 509 mln. apsauginių veido kaukių, 216 mln. apsauginių kostiumų, 810,3 mln. apsauginių akinių, 162 mln. naujų koronaviruso testo rinkinių, 727 tūkst. dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, 264,3 mln. infraraudonųjų spindulių termometrų ir 10,4 mln. porų chirurginių pirštinių.

Latvijoje įvedamas draudimas eksportuoti kai kurių vaistus, būtinus visuomenei ypatingosios padėties dėl koronaviruso pandemijos galiojimo laikotarpiu. Draudimą įvedantis sveikatos apsaugos ministrės Ilzės Vinkelės potvarkis paskelbtas oficialiame valstybės žinių leidinyje „Latvijas Vestnesis“. Tokių vaistų sąrašą sudaryti pavesta Valstybinei vaistų agentūrai, vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis dėl ligos COVID-19 gydymo ir išanalizavus padėtį šalies vaistų rinkoje.

Brazilijos Žemės ūkio, gyvulininkystės ir tiekimo ministerija patvirtino, kad nuo šiol lietuviški kviečiai galės būti eksportuojami į šią didelę rinką turinčią Pietų Amerikos valstybę, rašoma Lietuvos Žemės ūkio ministerijos pranešime. „Atverta nauja didelė rinka lietuviškiems kviečiams suteikia mūsų grūdų augintojams daugiau galimybių realizuoti savo produkciją. Džiaugiuosi, jog pavyko įtikinti Brazilijos atsakingąją instituciją, kad lietuviški kviečiai yra saugūs ir kokybiški.

Rusija pajėgi degtinės eksportą finansine išraiška per artimiausius kelerius metus padidinti daugiau kaip triskart – nuo 150 mln. iki 500 mln. JAV dolerių per metus, prognozuoja Rusijos eksporto centras (REC). Tokie ambicingi planai siejami su nuo 2020-ųjų įsigaliosiančiais Biudžeto ir Mokesčių kodeksų pakeitimais, kurie suteiks galimybes valstybėje eksporto programoje dalyvaujantiems alkoholio gamintojams pretenduoti į valstybės paramą.

Jungtinės Valstijos nusprendė atidėti naujų 10 proc. muitų įvedimą daliai iš Kinijos importuojamų prekių iki gruodžio 15 dienos, antradienį pranešė vyriausybė. Visgi muitai likusioms 300 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms iš Kinijos įsigalios nuo rugsėjo 1 dienos. Atidėtieji muitai apima mokesčius mobiliesiems telefonams, nešiojamiesiems kompiuteriams, kompiuterių monitoriams, vaizdo žaidimų konsolėms bei daliai žaislų, avalynės ir drabužių, sakoma JAV prekybos atstovo pranešime.

Pirmadienį į Lietuvą atvyksta Kinijos ekspertai – jie atliks paskutines patikras, kad Lietuva galėtų eksportuoti šaldytą jautieną ir jos subproduktus. Anot Maisto ir veterinarijos tarnybos, jų vizitas tęsis visą savaitę.

Vaisių bendrovės iš Nyderlandų ir Belgijos tiekia savo produkciją į Rusiją, nepaisant ES paskelbtų sankcijų šiai valstybei ir pačios Maskvos įvestų „atsakomųjų sankcijų“. Olandų leidinys „De Volkskrant“ atskleidė vietos gamintojų bandymus pasiekti Rusijos rinką nelegaliais būdais. Informacija, anot leidinio, jie gavo iš belgų, olandų ir rusų prekybininkų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį išvyksta į Šanchajų. Kinijoje ji žada siekti politinės paramos, kad didžiulė vietos rinka būtų atverta Lietuvos produkcijai, tačiau vizitą temdo įtampa dėl prekybos karų ir žmogaus teisių aktyvistų perspėjimai dėl disidentų ir tautinių mažumų persekiojimo. Lietuvos vadovė Šanchajuje susitiks su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir dalyvaus pirmojoje Kinijos importo parodoje.

Lietuvos eksportas šių metų sausio–liepos mėnesiais siekė 15,838 mlrd. eurų, importas – 17,472 mlrd. eurų, arba atitinkamai 8 proc. ir 8,4 proc. daugiau nei per septynis 2017-ųjų mėnesius. Lietuvos užsienio prekybos deficitas šiemet sudarė 1,634 mlrd. eurų ir buvo 12,3 proc. didesnis nei prieš metus (1,455 mlrd. eurų), negalutinius duomenis pranešė Statistikos departamentas. Eksporto padidėjimą lėmė išaugęs naftos produktų (4,5 proc.), įvairių chemijos produktų (56,1 proc.

Jungtinė Karalystė po „Brexit“ sieks tapti „eksporto supergalia“, sako prekybos ministras Liamas Foxas, antradienį pristatęs šalies vyriausybės ateities eksporto strategiją. Kitų metų kovą Europos Sąjungą (ES) paliksianti valstybė sieks ilguoju laikotarpiu 5 proc. padidinti eksporto sudaromą bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, sakė L. Foxas. Jungtinė Karalystė pernai į užsienį pardavė rekordinį kiekį prekių, kurių vertė sudarė 620 mlrd. svarų (690 mlrd.

Įsigaliojus šią savaitę pasirašytai Europos Sąjungos (ES) ir Japonijos laisvos prekybos sutarčiai, mažinančiai muitus, Lietuvos pieno ir žuvies perdirbėjai bei vyndariai tikisi plačiau atverti Japonijos rinką. Vis dėlto mėsos perdirbėjams Japonijos rinka kol kas tikriausiai neatsivers, nes šalis jautriai reaguoja į Lietuvoje siaučiantį afrikinį kiaulių marą. Tuo metu Lietuvos naujų automobilių pirkėjai tikisi mažesnių japoniškų automobilių kainų, o tai gali kiek paskatinti jų pardavimus.

 Vienetiniai darbo kaštai arba kitaip darbo sąnaudų ir produktyvumo santykis apdirbamojoje gamyboje nuo 2010 m. išaugo 26 proc. ir grėsmingai artėja prie 2008 m. Kai kuriose veiklose, pavyzdžiui, informacijos ir ryšių, šis santykis jau siekia visų laikų aukštumas. Vis dažniau pasigirsta įspėjimų, kad tokia situacija nėra tvari ir gali pasireikšti sumenkusiomis šalies eksportuotojų galimybėmis konkuruoti užsienio rinkose.

Dešimčiai Lietuvos mėsos perdirbimo įmonių leista į Honkongą vežti atvėsintą, atšaldytą jautieną ir kiaulieną bei jų produktus. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) teigimu, tai Lietuvai patvirtino Honkongo institucija. Leidimas suteiktas, baigus vertinimo procedūras po 2017 metais Lietuvoje vykusio Honkongo specialistų vizito.

Kinijos rytiniame Ningbo mieste ketvirtadienį bus atidaryta lietuviškų prekių prekybos platforma „Lietuviškų prekių namai“. Joje Lietuvos verslininkai dvejus metus galės pristatinėti savo produktus kinams. Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius sako, jog „Lietuviškų prekių namai“ leis Lietuvos verslininkams greičiau užmegzti kontaktus su kinais. „Eksportas į geografiškai ir kultūriškai tolimą Kiniją nėra paprastas ir greitas procesas.

Suomijos bendrovės „Olvi“ grupei priklausančiai Kauno alaus gamybos įmonei „Volfas Engelman“ mažėjančius pardavimus vidaus rinkoje pernai pavyko kompensuoti augančiu eksportu. „Lietuvos rinkoje mūsų sumažėjimas (pernai – BNS) buvo apie keturi procentai, kai jei visos rinkos – apie 13 procentų, reiškia, mūsų rinkos dalis padidėjo. (...) O eksportas su kiekvienu mėnesiu vis labiau stebino 2017 metais“, – BNS ketvirtadienį sakė „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas.

Tarptautinė ekonominė aplinka šiuo metu yra kaip niekada palanki Lietuvos eksportuotojams, todėl Lietuvos eksportas ir toliau išlaikys augimo tempus, plėtrai užsienio rinkose trukdys tik vidiniai veiksniai – įtempta situacija darbo rinkoje ir gamybos pajėgumų trūkumas, rodo „Versli Lietuva“ analitikų apžvalga. Europos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, 2017 metais Lietuvos eksporto vertė augo sparčiausiai ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje – 16,9 proc.

JAV prezidento Donaldo Trumpo planai įvesti importo muitus plienui ir aliuminiui Lietuvos ekonomikai didelės tiesioginės įtakos neturės, bet galimi prekybos karai gali pristabdyti eksportą ir kilstelti kainas, sako ekonomistai. Kita vertus, analitikų teigimu, protekcionistinė JAV politika suteikia galimybių ES sustiprinti savo pozicijas pasaulinėje prekyboje, o Lietuva gali prisistatyti kaip saugi užuovėja investuotojams.