eksportas

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) pradėjo procedūrą dėl lietuviškos apdorotos vištienos produktų eksporto leidimo, penktadienį pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). „JAV patvirtinimo laukėme ilgiau nei dešimt mėnesių. Tik reikia nusiteikti, procesas bus ilgas. Mėsos produktų patvirtinimas į JAV užtruko daugiau kaip 8 metus. To neišvengsime ir šįkart.

Rusijos vyriausybė šią savaitę paskelbė grąžinanti benzino eksporto draudimą, kad po didelio kainų šuolio „palaikytų stabilią padėtį“ vidaus degalų rinkoje. Vyriausybė pareiškime nurodė, kad „įvedė benzino eksporto apribojimą nuo 2024 metų rugsėjo 1 dienos iki gruodžio 31 dienos“. Šia priemone siekiama išlaikyti stabilias kainas „nuolatinės sezoninės paklausos ir planuojamo naftos perdirbimo gamyklų remonto laikotarpiu“, paaiškino vyriausybė.

Gėdinga statistika: Lietuva netikėtai tapo daugiausiai vyno į Rusiją eksportuojanti šalis visoje Europos Sąjungoje. Vyno už 220 mln. amerikietiškų dolerių pernai išvežėme į kariaujančią ir įvairiausiomis sankcijomis apkrautą Putino šalį. Ekspertai tikina, kad statistika nevienareikšmiška ir vertinti ją reikia taisyklingai. Esą skaičiai susideda ne iš mūsų gamintojų prekiaujamų vynų, o kitoms europinėms šalims eksportuojant vyną mūsų vežėjų vilkikais.

Rusijos eksportas sausio-gegužės mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumenko 1,4 proc. iki 171,6 mlrd. JAV dolerių, importas – 9,4 proc. iki 114,3 mlrd. dolerių, paskaičiavo šalies centrinis bankas pagal mokėjimų balanso metodologiją. Vien tik gegužę eksportas per metus traukėsi 0,6 proc.  iki 37,1 mlrd. dolerių, importas – 8,9 proc. iki 24,5 mlrd. dolerių/ Per mėnesį (gegužę, palyginti su balandžiu) eksportas išaugo 10,6 proc., importas – 8 procentais.

Latvijos prekių eksportas sausio-gegužės mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, galiojusiomis kainomis sumažėjo 5,8 proc. iki 7,74 mlrd. eurų, importas – 11,6 proc. iki 8,73 mlrd. eurų, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Vien tik gegužę Latvijos prekių eksportas įvertintas 1,52 mlrd. eurų, importas – 1,77 mlrd. eurų, o tai – mažiau atitinkamai 4,8 proc. daugiau ir 3 proc. daugiau nei balandį, įvertinus sezoniškumą. Per metus eksportas sumenko 1,3 proc.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, tarptautinės prekybos prekėmis deficitas gegužę sudarė 275,2 mln. eurų. Skelbiama, kad 2024 m. gegužę prekių eksportuota už 3,23 mlrd. eurų, o importuota už 3,51 mlrd. eurų. Tuo metu, lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 2,14 mlrd. eurų. Anot agentūros per mėnesį eksportas padidėjo 0,3 proc., importas sumažėjo 1,3 proc. Tuo metu per metus eksportas sumažėjo 5,5 proc., importas – 8,5 proc.

Lietuvos eksportas sausio–balandžio mėnesiais sumenko 8-iais procentais, arba milijardu eurų per metus. Pasak ekonomistų, šiuo metu šalies pramonė vis dar gyvena sunkmečio nuotaikomis, tačiau antras šių metų pusmetis esą turėtų būti kur kas geresnis nei pirmasis. Tiesa, nors ekspertai ateitį piešia šviesiomis spalvomis, pramonė perspektyvas vertina atsargiau. SBA grupės baldų gamykloje „Inno Line“ darbas nestoja.

Baltarusija nusprendė Lietuvai įvesti savo sankcijas, stabdo dalies nesankcionuotų prekių: maisto, drabužių, buitinės technikos – importą iš Lietuvos. Tiesa, Lietuvos ekonomistai ir politikai juokiasi iš tokių Lukašenkos sprendimų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Esą lietuviškos kilmės prekės sudaro labai nedidelę dalį Lietuvos eksporto į šią šalį. Nuo kovo pirmosios Lietuva uždarė dar du pasienio kontrolės punktus pasienyje su Baltarusija: Lavoriškių ir Raigardo.

Praėjusiais metais gyvūninės produkcijos eksportas iš Lietuvos į trečiąsias šalis augo beveik penktadaliu, šviežios mėsos eksportas iš Lietuvos padidėjo 15 procentų.

Estijos paslaugų eksportas, pernai spalio-gruodžio mėnesiais per metus galiojusiomis kainomis augęs 5 proc., pasiekė rekordines apimtis – 3,060 mlrd. eurų, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Importas didėjo 7 proc. iki 2,344 mlrd. eurų. Estijos prekybos paslaugomis perviršis siekė 716 mln. eurų ir padengė prekybos prekėmis deficitą. Daugiausiai eksportuota neklasifikuojamų paslaugų (31 proc. viso eksporto), telekomunikacijų, kompiuterių ir informacijos paslaugų (26 proc.

Lenkijos ūkininkai grasina blokuoti pagrindinį kelią iš Lietuvos į Europą – Via Baltica. Pasienyje jie grasina stabdyti krovininius automobilius ir tikrinti, kokius grūdus šie veža. Lenkijos ūkininkai prašo prisijungti ir lietuvius. Tačiau šie kol kas neskuba. O vežėjai jau baiminasi didžiulių spūsčių pasienyje su Lenkija.  Lenkijos ūkininkai blokuoja pasienį su Ukraina ir protestuoja prieš pigesnių ukrainietiškų grūdų srautą į Lenkiją. Protestus skatina ir rusų propaganda.

Rusijos vyriausybė, pasak žiniasklaidos, didžia dalimi šešiems mėnesiams uždraudė benzino ir dyzelino eksportą. Vyriausybės vadovo Michailo Mišustino pasirašytas eksporto draudimas įsigalios penktadienį, pranešė portalas RBC, remdamasis vyriausybės šaltiniais. Taip esą norima kompensuoti tikėtiną didesnę paklausą šalyje. Be to, naftos koncernams nurodyta ateityje mažiausiai 16 proc. savo dyzelino produkcijos parduoti Rusijos biržoje.

Lietuva ir Latvija kaltinamos tarpininkavimu tarp Vakarų alkoholio gamintojų ir Rusijos. 2023 m. Šalys kaimynės buvo didžiausios viskio eksportuotojos į Rusiją, remiantis Rusijos valstybinės naujienų agentūros „Ria Novosti“ paskelbtais duomenimis. Tai vyksta nepaisant didelės įtampos tarp abiejų šalių, kilusios po Maskvos invazijos į Ukrainą ir Vakarų sankcijų, skelbia portalas „Euronews“. „Ria Novosti“ rašė, kad 2023 m. sausio-rugsėjo mėnesiais į Rusiją importuota viskio už beveik 244 mln.

Lietuvos eksportas per metus smuko 11 procentų, kai užpernai augo net 14. Labiausiai traukėsi chemijos, baldų, medienos eksporto apimtys. Pramonininkų konfederacijos vadovas 11 proc. smukimą vadina skausmingu. Dalis ekonomistų tikina, kad skaičiai neatspindi realybės – pernai mažėjo infliacija, todėl esą ir prekybos sumos atrodo mažesnės.

Lietuvos eksporto apimtims nuo 2023 metų kovo smunkant, ekspertai sako, kad tam įtakos turėjo pandemijos padariniai, karas Ukrainoje, augusi infliacija bei ekonominis neapibrėžtumas. Visgi dabar tikimasi pozityvesnių tendencijų – kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad pirmąjį šių metų ketvirtį eksportas galėtų augti. Naujausia statistika rodo, jog praėjusių metų lapkritį, palyginti su tuo pačiu metu 2022-aisiais, Lietuvos prekių eksportas mažėjo 17,2 proc., o importas – 12,2 proc.

Lietuvoje trečiąjį ketvirtį visų rūšių transportu vežta 42,5 mln. tonų krovinių – 19,8 proc. daugiau nei 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu. Krovinių vežimas kelių transportu padidėjo 29,1 proc., vidaus vandenų transportu sumažėjo 23,5 proc., geležinkelių transportu – 4,1 proc., jūrų transportu – 0,3 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Visų rūšių transporto krovinių vežimo apyvarta padidėjo 17,2 proc. Kelių transporto apyvarta sudaro 90,6 proc.

Eksportuotų prekių kainos spalį, palyginti su rugsėju, sumažėjo 0,4 proc., importuotų – 0,7 proc. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 25,5 proc. – atpigo elektra. Rafinuoti naftos produktai atpigo 6,7 proc., stiklas ir stiklo gaminiai – 3,7 proc., bet pabrango kitos cheminės medžiagos – 19,9 proc., pieno gaminiai – 7,9 proc., konstrukciniai metaliniai gaminiai – 5,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Importuotų prekių kainos per metus sumažėjo virš 11 proc.

Rusijos užsienio prekybos perteklius spalį sumažėjo perpus – nuo 18,92 mlrd. JAV dolerių (17,6 mlrd. eurų) tuo pat mėnesiu pernai iki 9,43 mlrd. JAV dolerių (8,7 mlrd. eurų), parodė šalies centrinio banko paskelbti duomenys.

Lietuvos ūkininkai sunerimo paaiškėjus, kad į Latviją įvežta milijonas tonų rusiškų grūdų. Ūkininkai svarsto, kad jie galėjo nugulti ir ant tautiečių stalų. Aiškėja, jog vien per šiuos metus iš Kaliningrado į Klaipėdos uostą galėjo patekti 120 tūkstančių tonų rusiškų grūdų, kurie vėliau išvyksta į trečiąsias šalis.

Rusija per penkis mėnesius nuo šių kalendorinių metų vidurio į Europos Sąjungą eksportavo 2,23 mln. tonų grūdų ir ankštinių kultūrų – 2,3 karto daugiau nei per tą patį laikotarpį metais anksčiau, skelbia Rusijos žiniasklaida, pateikdama Rusijos grūdų sąjungos monitoringo rezultatus. Jie rodo, kad pagrindinės Europos Sąjungoje rusiškų grūdų importuotojos šiemet liepos-lapkričio mėnesiais buvo Ispanija (40 proc. viso šio importo į Bendriją), Italija (35 proc.), Belgija (17 proc.

Rusija penktadienį paskelbė atšaukianti laikiną benzino eksporto draudimą, kurį įvedė rugsėjo mėnesį, reaguodama į sparčiai kylančias kainas ir šalyje didėjančią infliaciją. „Vyriausybė priėmė sprendimą nuo lapkričio 17 dienos atšaukti laikiną benzino eksporto draudimą, kurį įvedė rugsėjo 21-ąją, vykdydama priemones, skirtas stabilizuoti kainų padėtį vidaus rinkoje“, – pranešė energetikos ministerija.

Latvijos prekių eksportas per tris metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, galiojusiomis kainomis sumažėjo 10,6 proc. iki 14,11 mlrd. eurų, importas – 10,5 proc. iki 17,44 mlrd. eurų, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Latvijos prekių eksportas vien tik rugsėjį įvertintas 1,52 mlrd. eurų, importas – 2,04 mlrd. eurų. Per mėnesį eksportas padidėjo 1 proc., per metus – sunyko 26,3 proc., o importas – sumenko atitinkamai 9,6 proc. ir 15,5 procento.

Trečią mėnesį iš eilės daugiau nei penktadaliu smunkantį metinį Lietuvos eksportą analitikas sieja su sumažėjusiu reeksportu, tuo metu pramoninkų atstovas sako, kad nuosmukį lemia visoje Europos Sąjungoje (ES) sumažėjęs vartojimas.  SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad metinį eksporto nuosmukį lėmė ir sugriežtintas sankcionuojamų prekių reeksportas siekiant, kad jos per trečiąsias šalis nepatektų į Rusiją.

Jungtinių Valstijų eksportas rugsėjį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, ūgtelėjo 5,7 mlrd. dolerių, arba 2,2 proc., iki 261,1 mlrd. dolerių, pasiekdamas didžiausią vertę nuo 2022-ųjų rugpjūčio, rodo Prekybos departamento antradienį paskelbti negalutiniai duomenys. Prekių eksporto augimą 5,3 mlrd. dolerių nulėmė padidėjęs naftos ir jos produktų, taip pat kai kurių maisto produktų, gėrimų ir pašarų tiekimas pirkėjams užsienyje. Paslaugų eksporto prieaugį 0,3 mlrd.

Kazachstano prekybos ministerija neigia uždraudusi prekių eksportą į Rusiją kaip Vakarų sankcijų dalį, vienam ministerijos pareigūnui anksčiau pareiškus, kad buvo uždraustas daugiau kaip 100 prekių, įskaitant dronus, išvežimas iš šalies. Ketvirtadienį vietos žiniasklaida citavo prekybos ministro pavaduotoją Kairatą Torebayevą (Kairatą Torebajevą), teigusį, kad Kazachstanas uždraudė į Rusiją eksportuoti 106 prekes, įskaitant dronus, jų elektroninius komponentus, specialią įrangą ir mikroschemas.

Kazachstanas uždraudė į Rusiją eksportuoti 106 pavadinimų prekes, kurios gali būti panaudotos kare Ukrainoje, skelbia Kazachstano žiniasklaida. Šios Vidurinės Azijos valstybės prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas (Kasymas Žomartas Tokajevas), praėjusio mėnesio pabaigoje per susitikimą su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) Berlyne pažadėjo, kad Kazachstanas nepadės Rusijai apeiti Vakarų sankcijų.

Eksportuotų prekių kainos rugpjūtį, palyginti su liepa, padidėjo 1,5 proc., importuotų prekių kainos – 1,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 22,2 proc. – pabrango elektra. Rafinuoti naftos produktai pabrango 13,5 proc., sodinamoji medžiaga: gyvi augalai, svogūnėliai, gumbai ir šaknys, auginiai ir ūgliai, grybiena – 9,2 proc., bet atpigo padarinė mediena – 4,9 proc., pesticidai ir kiti agrochemijos produktai – 4,3 proc.

Latvijos prekių eksportas sausio–rugpjūčio mėnesiais, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, sumažėjo 8,2 proc., arba 1,12 mlrd. eurų, iki 12,508 mlrd. eurų, o importas smuko 9,3 proc., arba 1,582 mlrd. eurų, iki 15,41 mlrd. eurų, parodė šalies statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys. Šalies užsienio prekybos apyvarta minėtu laikotarpiu galiojusiomis kainomis sudarė 27,918 mlrd. eurų ir buvo 8,8 proc., arba 2,702 mlrd. eurų, mažesnė negu 2022 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais.

Estijos prekių eksportas rugpjūtį, palyginti su tuo pat mėnesiu metais anksčiau, galiojusiomis kainomis sumažėjo 22 proc. iki 1,5 mlrd. eurų, o importas – 19 proc. iki 1,8 mlrd. eurų, parodė šalies statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys. Prekybos deficitas paskutinį vasaros mėnesį sudarė 293 mln. eurų ir buvo 7 mln. eurų mažesnis negu tuo pat mėnesiu pernai. Pagrindinės eksporto prekės buvo elektros įrengimai (14 proc. viso eksporto) ir mineraliniai produktai (12 proc.

Vokietijos prekių eksportas liepą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, įvertinus kalendorinį ir sezoninį veiksnius, sumažėjo 0,9 proc., tuo tarpu importas paaugo 1,4 proc., pirmadienį skelbia Federalinė statistikos tarnyba (Destatis), remdamasi negalutiniai duomenimis. Didžiausios Europoje ekonomikos prekių eksportas liepą įvertintas 130,4 mlrd. eurų, importas – 114,5 mlrd. eurų. Anot „Destatis“, eksportas vien tik į kitas Europos Sąjungos valstybes nares per mėnesį padidėjo 0,5 proc.

Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida ketvirtadienį pareiškė, kad jo vyriausybė pareikalavo, jog Kinija nedelsiant panaikintų jūros gėrybių importo iš Japonijos draudimą, įvestą po to, kai japonai pradėjo į Ramųjį vandenyną išleisti apdorotą užterštą vandenį iš avarijos ištiktos elektrinės. „Diplomatiniais kanalais pateikėme skundą Kinijai ir paraginome ją nedelsiant panaikinti šį draudimą“, – žurnalistams sakė F. Kishida.

Lietuvos eksporto smukimas šiemet sausį-birželį buvo mažiausias Baltijos šalyse, rodo Eurostato duomenys.  Lietuvos eksportas sausį-birželį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, smuko 1 proc. iki 20,1 mlrd. eurų, Latvijos – 2 proc. iki 10,6 mlrd. eurų, o Estijos – 10 proc. iki 9,5 mlrd. eurų. Lietuvos importas mažėjo 5 proc. iki 22,7 mlrd. eurų, Latvijos – 2 proc. iki 12,7 mlrd. eurų, o Estijos – 11 proc. iki 10,9 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos deficitas siekė 2,6 mlrd.

Lenkijos užsienio prekybos perteklius pirmąjį pusmetį sudarė apie 6,6 mlrd. eurų, ketvirtadienį pranešė šalies statistikos tarnyba, kurios duomenis cituoja naujienų agentūra PAP ir Lenkijos visuomeninis radijas. Šalies eksportas sausio–birželio mėnesiais siekė 176,4 mlrd. eurų, o importas – 169,8 mlrd. eurų. Palyginti su 2022 metų pirmuoju pusmečiu, Lenkijos eksportas eurais ir dabartinėmis kainomis padidėjo 4,9 proc., tačiau importas sumažėjo 4,3 procento.

Eksportuotų prekių kainos birželį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, sumažėjo 8,7 proc., importuotų prekių – 13,3 procento. Per mėnesį – birželį, palyginti su geguže – eksportuotų prekių kainos padidėjo 0,3 proc., importuotų – sumažėjo 0,9 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 26,5 proc. – per mėnesį pabrango elektra. Transporto priemonių kėbulai, priekabos ir puspriekabės pabrango 12 proc., betono, cemento ir gipso gaminiai – 9,1 proc.

Latvijos visuomeninių iniciatyvų portale Manabalss.lv pradėta rinkti parašus dėl Latvijos bendrovių, kurios eksportuoja savo prekes ar paslaugas į Rusiją, sąrašo paskelbimo. Šios iniciatyvos autorius Zigmaras Dzenis pažymi, kad keli šimtai Latvijos bendrovių, kurioms netaikomos sankcijos, ir toliau bendradarbiauja su Rusija. Jis mano, kad Rusijos rinkoje tebeveikiančių Latvijos bendrovių sąrašas turi būti paskelbtas.

Rusija pakeis Ukrainos grūdų eksportą į Afriką, pirmadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas, po to, kai Maskva pasitraukė iš susitarimo, leidžiančio saugiai eksportuoti ukrainietišką produkciją iš Juodosios jūros uostų. „Rusija ir toliau energingai stengsis tiekti Afrikai grūdus, maisto produktus, trąšas ir kitas prekes“, – sakoma V. Putino pareiškime, paskelbtame Kremliaus interneto svetainėje.

Pirmadienį eina į pabaigą galiojimas susitarimo, pagal kurį Ukraina gali eksportuoti grūdus per Juodąją jūrą: jis baigs galioti vidurnaktį Stambulo (ir Lietuvos) laiku. Iš derybų Stambule, kur Turkijos ir JT pareigūnai bando įtikinti Rusiją susitarti dėl dar vieno pernai liepą ten pasirašyto susitarimo pratęsimo, kol kas nėra jokių žinių. Per pastaruosius metus pagal Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, kuria siekiama sušvelninti pasaulinę maisto krizę, buvo eksportuota daugiau kaip 32 mln.

Eksportuotų prekių kainos gegužę, palyginti su balandžiu, sumažėjo 0,8 proc., importuotų prekių kainos – 1,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 6,8 proc. – atpigo rafinuoti naftos produktai. Plaušiena, popierius ir kartonas atpigo 6,7 proc., kitos cheminės medžiagos – 6,5 proc., bet pabrango elektra – 16 proc., atliekos ir atliekų surinkimo produktai – 8,3 proc., avalynė – 7,1 procento. Iš importuotų prekių labiausiai – 18,4 proc.

Lietuvos prekių eksportas pernai augo 28,5 proc. iki 44,31 mlrd. eurų, o importas – 39,4 proc. iki 52,54 mlrd. eurų. Lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 27,2 proc. iki  27,31 mlrd. eurų, o užsienio prekybos deficitas siekė 8,23 mlrd. eurų, remdamasi galutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, penktadienį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.

Latvija miško pramonės produkcijos, kuri pirmauja pagrindinių šalies eksporto prekių sąraše, tiekimą pirkėjams užsienyje sausį-balandį, palyginti su pačiu laikotarpiu pernai, finansine išraiška galiojusiomis kainomis sumažino 17 proc. iki 1,201 mlrd. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerijos Miškų departamentas. Šių prekių importas į Latviją sumenko 27,8 proc. iki 360,8 mln. eurų. Nepaisant to, importas vien tik iš Lietuvos padidėjo 2,1 procento. Pjautinės medienos eksportas sunyko 50,6 proc.

Statistikams skelbiant, kad Lietuvos eksportas per metus smuko 5 proc., o per mėnesį – beveik 10 proc., tai rodo besitęsiančias tendencijas ir atspindi natūralų ekonomikos ciklą, sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. „Natūralus yra produkto ciklas, rinka dabar yra užsipildžiusi, žmonės savo buitį yra atsinaujinę, Vakarų Europoje rečiau keičia būstą.

Ukrainos vyriausybei laikinai – nuo birželio 5-osios iki rugsėjo vidurio – uždraudus eksportuoti cukrų, Rumunijoje, kuri pagrindinė importuotoja, gali jo pradėti stigti, gresia kainų šuolis, skelbia Rumunijos leidinys „Observator News“. Rumunijai tenka apie 30 proc. viso Ukrainos į Europos Sąjungą eksportuojamo cukraus. Rumunijoje yra likę tik du cukraus fabrikai, patenkinantys vos daugiau kaip trečdalį jo poreikio šalyje.

Lietuvos ekonomika klimpsta į krizę: mažėja gyventojų vartojimas, smunka pramonės gamyba ir eksportas. Per metus šalies ekonomika krito beveik 4 proc., o per pirmąjį metų ketvirtį – 3 proc. Pramonės ir transporto verslai apimti nevilties – esą mažėjant prekių paklausai nuo praėjusio rugsėjo mėnesio eksportas sumažėjo 1 mlrd. eurų. Verslininkai skundžiasi, kad pasigenda pagalbos iš valstybės.

Kremliaus režimas tikėjosi, kad išaugusios dujų, naftos, elektros kitų jos eksportuojamų išteklių kainos privers europiečius pro pirštus žiūrėti į karą Ukrainoje. Tačiau Vladimiras Putinas ir jo parankiniai apsiskaičiavo. Energetikos produktų ir kitų išteklių kainos nukrito, o nuo kruvino puolimo prieš Ukrainą pradžios pastebimai susitraukė ir Europos Sąjungos prekyba su teroristine valstybe.

Siekiant užkardyti galimus tarptautinių sankcijų apėjimus ir reaguojant į prekybos su atskiromis trečiosiomis šalimis augimą, Lietuvos muitinė griežčiau kontroliuos sankcionuotų prekių eksportą į trečiąsias šalis per Rusiją ir Baltarusiją. Griežtesnė kontrolė Lietuvoje ir jos pasienyje su Rusija ir Baltarusija bus taikoma nuo birželio 5 dienos, trečiadienį pranešė muitinė.

Žemiausią lygį pastaraisiais metais pasiekusi pieno supirkimo kaina Lietuvoje pastaruosius tris mėnesius kito nežymiai ir siekė maždaug 37-38 centus už kilogramą. Kai kurie perdirbėjai sako tikėjęsi, kad kainos kils, tačiau to neįvyko, visgi per artimiausius mėnesius tikimasi pagerėjimo eksporto rinkose, nuo kurių priklauso ir supirkimo kaina vidaus rinkoje. Tuo metu kai kurie ekonomistai prielaidų situacijos gerėjimui kol kas nemato ir sako, kad įtakos gali turėti nebent oro sąlygos.

Kazachstanas griežtai apribojo mineralinių trąšų eksportą. Šiuo sprendimu siekiama paremti vietos žemės ūkį, taip pat apriboti prekybininkų veiklą, skelbia šalies žiniasklaida. Pagal Kazachstano vyriausybės atitinkamą nutarimą, ribotus trąšų kiekius nuo šiol galės eksportuoti tik jų gamintojai. „Kalbama apie tokias trąšų rūšis kaip amonio nitratas ir amofosas, kurios yra labai paklausios tarp ūkininkų“, – teigiama Kazachstano ministrų kabineto spaudos tarnybos pranešime.

Italijos eksporto atotrūkis nuo importo kovo mėnesį buvo didžiausias nuo 2021 metų liepos – 7,5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės statistikos tarnybos ISTAT trečiadienį paskelbti duomenys. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, eksportas padidėjo 4,7 proc. iki 59,4 mlrd. eurų, o importas sunyko 9,8 proc. iki 51,8 mlrd. eurų.

Tyrimas parodė, kad daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės dvigubos paskirties prekės, kurios iš ES buvo vežamos į Armėniją, Kazachstaną ir Kirgizstaną, „pasimetė“ tranzito per Rusijos teritoriją metu, skelbiama „Financial Times“. Leidinio žurnalistai, remiantis viešai prieinamais duomenimis, nustatė, kad po Rusijos plataus masto puolimo Ukrainoje pradžios ES prekybos apimtys su Armėnija, Kazachstanu ir Kirgizstanu išaugo iki anksčiau neregėtų apimčių.