eksportas

Klaipėdos uostas per 8 šių metų mėnesius perkrovė 23,8 mln. tonų krovinių – 19 proc. mažiau nei pernai tuo pat laiku.    Generalinių krovinių – konteineriuose gabenamos prekės, mediena, geležies ir plieno gaminiai bei metalo konstrukcijos, šaldyti bei ro-ro kroviniai – šiemet krauta 11,83 mln. tonų – 12,7 proc. daugiau, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.  Vien konteinerių (TEU) krova šiemet išaugo 57,5 proc. iki 651 tūkst.

Latvija miško pramonės produkcijos, kuri užima pirmąją pagrindinių šalies eksporto prekių sąrašo eilutę, sausio-liepos mėnesiais finansine išraiška užsienyje pardavė 27,8 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai – už 2,538 mlrd. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerijos Miškų departamentas. Importas augo 18,4 proc. iki 910,8 mln. eurų. 88,1 proc. viso eksporto ir 67,2 proc. viso importo sudarė mediena ir jos gaminiai sudarė. Eksportas ūgtelėjo 29,4 proc., importas – 14,7 procento. 26 proc.

Lietuviškus kiaušinių produktus leista eksportuoti į JAV, ketvirtadienį paskelbė šios šalies Maisto saugos ir priežiūros tarnyba. Lietuva tapo antrąja Europos Sąjungos šalimi po Nyderlandų, gavusia tokį leidimą. Lietuvos sertifikuoti gamintojai galės eksportuoti kiaušinių baltymų ir trynių miltus, šaldytą ar džiovintą kiaušinių masę,  pranešė Žemės ūkio ministerija.

Eksportas šiemet sausį-liepą augo visose Baltijos šalyse, rodo ketvirtadienį paskelbti Eurostato duomenys. Lietuvos eksportas augo 29 proc. iki 23,8 mlrd. eurų, Latvijos – 30 proc. iki 12 mlrd. eurų, o Estijos – 23 proc. iki 12,2 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 40 proc. iki 28,3 mlrd. eurų, Latvijos – 36 proc. iki 15,1 mlrd. eurų, o Estijos – 30 proc. iki 14,3 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos deficitas siekė 4,5 mlrd. eurų, Latvijos, – 3,2 mlrd. eurų, Estijos – 2,1 mlrd. eurų.

Estijos paslaugų eksportas antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ūgtelėjo 32 proc., tuo tarpu importas sumenko 5 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Eksportas įvertintas apytikriai 2,5 mlrd. eurų, importas – 1,8 mlrd. eurų. Prekybos paslaugomis perviršis siekė 658 mln. eurų, o teigiamą prekybos balansą nulėmė padidėjęs kelionių, telekomunikacijų, kompiuterinių ir informacinių paslaugų eksportas, pažymima pranešime.

Baltarusijos prekių ir paslaugų eksportas sausio-liepos mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, galiojusiomis kainomis sumenko 4,2 proc. iki 25,175 mlrd. JAV dolerių, importas – 7,4 proc. iki 22,363 mlrd. dolerių, pranešė Baltarusijos centrinis bankas. Užsienio prekybos apyvarta susitraukė 5,7 proc. iki 47,537 mlrd. dolerių, perviršis paaugo 24 proc. iki 2,811 mlrd. dolerių.

Bendram Lietuvos eksportui liepą toliau augus, vieni ekonomistai sako, kad eksportas jau spalį pradės stagnuoti ar net trauktis, kiti mano, jog šalies ekonominė sveikata vis dar yra gera, o išsprendus energetinių išteklių problemą vien tik lietuviškų prekių eksporto srautai vėl sugrįš į buvusias apimtis.  Ekonomistas Aleksandras Izgorinas sako, kad liepos duomenys jau nebeatspindi dabartinės situacijos.

Ukraina ir Lenkija pasirašė ketinimų memorandumą dėl vamzdyno teisimo ukrainietiško aliejaus eksportui per Gdansko uostą, pranešė Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministerija.

Vokietijos eksportas liepą traukėsi pirmą kartą per keturis mėnesius, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, sustiprinę nerimą, kad didžiausia Europos ekonomika gali artėti prie nuosmukio.  Remiantis pagal sezoniškumą pakoreguotais federalinės statistikos agentūros „Destatis“ duomenimis, šalis eksportavo prekių už 131,3 mlrd. eurų (131,4 mlrd. JAV dolerių) – 2,1 proc. mažiau nei birželį.  Kartu rodiklis buvo 14,3 proc.

Vokietija ir toliau eksportuos elektros energiją į kaimyninę Prancūziją, nors savus gyventojus ragina rengtis kompensuoti energijos stygių žiemą taupant elektrą namuose, trečiadienį pranešė pareigūnai. Prancūzijoje pastaraisiais mėnesiais dėl įvairių problemų augo atominėse elektrinėse pagamintos elektros kainos, todėl kaimyninių šalių energetikos bendrovės ėmė pardavinėti elektros perteklių Prancūzijai.

JK sankcijos Rusijai po invazijos į Ukrainą lėmė rekordinį importo nuosmukį, parodė trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys.  Nacionalinės statistikos biuras (ONS) pranešė, kad importas birželį sumažėjo iki 33 mln. svarų (39 mln. JAV dolerių) – žemiausio lygio nuo 1997 metų, kai pradėti rinkti duomenys. Pažymėtina, kad birželį pirmą kartą nebuvo importuotas kuras iš Rusijos. „Tai yra 499 mln. svarų (100 proc.

Nepaisant šiemet šiek tiek vėlyvesnio grūdų derliaus, Lietuvos ūkininkų užauginti grūdai jau vežami į Klaipėdos uostą ir jau laivais išgabenami į įvairias pasaulio šalis. Grūdų krova užsiimantys terminalai rengiasi artimiausiu metu priimti „Panamax“ tipo laivus, kurie vienu metu išplukdys didesnius kiekius lietuviškų grūdų, antradienį pranešė Klaipėdos uosto direkcija.

Naftos kainos pirmadienį sumenko, rinkai sureagavus į Irano naftos sugrįžimo į rinką perspektyvas bei duomenis, rodančius, kad Kinijos ekonomikos atsigavimą stabdo dėl COVID-19 protrūkių taikomi apribojimai.

Eksportas šiemet sausį-birželį augo visose Baltijos šalyse, rodo antradienį paskelbti Eurostato duomenys. Lietuvos eksportas augo 27 proc. iki 20 mlrd. eurų, Latvijos – 31 proc. iki 10,2 mlrd. eurų, o Estijos – 25 proc. iki 10,5 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 40 proc. iki 23,8 mlrd. eurų, Latvijos – 38 proc. iki 12,7 mlrd. eurų, o Estijos – 32 proc. iki 12,2 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos deficitas siekė 3,8 mlrd. eurų, Latvijos, – 2,5 mlrd. eurų, Estijos – 1,7 mlrd. eurų.

Latvijos prekių eksportas pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 31,8 proc. iki 9,62 mlrd. eurų, importas – 38,7 proc. iki 12,14 mlrd. eurų, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Kaip pagrindinės abiejų šių rodiklių solidaus prieaugio priežastys nurodomas kainų šuolis bei kukli palyginimo bazė. Vien tik birželį Latvijos prekių eksportas įvertintas 1,65 mlrd. eurų – 2,2 proc. daugiau nei prieš mėnesį ir 28,3 proc. daugiau nei prieš metus.

Augantis eksportas į Indijos–Ramiojo vandenyno šalis atsveria sumažėjusį eksportą į Kiniją, remdamasi statistika teigia Užsienio reikalų ministerija.  „Prie bendro tikslo – diversifikuoti prekybą ir didinti ekonominį atsparumą – prisideda ir proaktyvi ekonominė diplomatija, diplomatinių atstovybių ir atstovų tinklo plėtra.

Kyjivas antradienį pranešė, kad iš Ukrainos antradienį išplaukė dar du krovininiai laivai, gabenantys grūdų krovinius pagal susitarimą su Rusija, skirtą palengvinti žemės ūkio produkcijos eksportą iš Ukrainos uostų, užblokuotų dėl Maskvos karo prieš kaimyninę šalį. „Iš Čornomorsko uosto išplaukė du laivai, gabenantys iš viso 70 tūkst. tonų žemės ūkio produkcijos“, – sakoma Infrastruktūros ministerijos pranešime, paskelbtame socialiniuose tinkluose.

Lietuvos eksportui kelis pastaruosius mėnesius smunkant ekonomistai sako, kad šalies eksportuotojai kol kas jaučiasi gerai, o lėtėjantį metinį jo augimą lemia vartojimo kritimas Europoje, atpigusios žaliavos bei geri eksporto rezultatai pernai. Visgi pastebima, kad antrąjį metų pusmetį eksportuotojai gali patirti didesnių iššūkių.

Šiemet birželį iš Lietuvos prekių eksportuota už 3,32 mlrd. eurų –  4,3 proc. mažiau nei gegužę, bet 17,2 proc. daugiau nei pernai birželį. Tuo metu importas siekė 4,1 mlrd. eurų – atitinkamai 2,6 proc. ir  31,4 proc. daugiau.  Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 2 mlrd. eurų – 6,6 proc. mažiau nei prieš mėnesį (be mineralinių produktų – 4 proc.), bet 16,2 proc. daugiau nei prieš metus (26 proc.). Tuo metu užsienio prekybos deficitas siekė 777,9 mln.

Naftos eksportas iš Saudo Arabijos praėjusį mėnesį siekė 7,5 mln. barelių per parą ir buvo didžiausias per mėnesį nuo 2020-ųjų balandžio, skelbia agentūra „Bloomberg“, remdamasi tanklaivių stebėjimo duomenimis. Birželį Persijos įlankos karalystė vidutiniškai per parą eksportavo 6,6 mln. barelių „juodojo aukso“, o tai reiškia, kad jo pasiūlą tarptautinei rinkai per mėnesį padidino 13,6 procento.

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertė nuo metų pradžios palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu padidėjo beveik 20 proc., o importuota beveik 26 proc. daugiau. Tokį padidėjimą daugiausia lėmė išaugusios eksportuojamų ir importuojamų žemės ūkio ir maisto produktų kainos. Į Ukrainą išvežamos produkcijos vertė sumažėjo kelis kartus, o į Rusiją ir Baltarusiją – išaugo, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, reikia rasti sprendimą, ką daryti su 69 tūkst. tonų trąšų, kurios dėl Rusijai ir Baltarusijai įvestų sankcijų susikaupė Estijos uostuose nuo pavasario, rašoma Estijos žemės ūkio ir maisto gamintojų informaciniame biuletenyje. Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmų valdybos pirmininkas Roometas Sormusas pažymėjo ir tai, kad verta pagirti greitą ir efektyvų Estijos atliekamą sankcijų Rusijai ir Baltarusijai įgyvendinimą.

Turkija trečiadienį oficialiai atidarė bendrą Ukrainos grūdų eksporto koordinavimo centrą pagal Jungtinių Tautų remiamą susitarimą, kuriuo siekiama atnaujinti grūdų eksportą pirmą kartą po vasario pabaigoje Rusijos pradėtos karinės invazijos į kaimyninę šalį. Šio centro atidarymo ceremonijoje dalyvavo Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras.

Kyjivas trečiadienį pranešė, kad buvo atnaujintas darbas trijuose Ukrainos Juodosios jūros uostuose, kurie pagal neseniai sudarytą susitarimą su Rusija turėtų būti naudojami ukrainietiškų grūdų eksportui, užblokuotam dėl Maskvos karinės invazijos. „Pasirašius sutartį dėl Ukrainos uostų deblokavimo grūdų eksportui, buvo atnaujintas darbas Odesos, Čornomorsko ir Pietų uostuose“, – sakoma per socialinius tinklus išplatintame Ukrainos karinių jūrų pajėgų pranešime.

Pirmąjį pusmetį lietuviškų gyvūninių maisto produktų į ne Europos Sąjungos šalis eksportuota beveik 112 tūkst. tonų – 14 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba. Per šešis mėnesius mažėjo žuvies ir žuvies gaminių bei pieno ir pieno produktų eksportas. Tuo metu mėsos, kai kurių pieno produktų, kiaušinių gaminių bei lietuviško medaus eksportas augo. „Antrasis šių metų ketvirtis nuteikia optimistiškiau.

Nepaisydamas Rusijos smūgių Odesai Kyjivas tikisi, kad pirmieji grūdų kroviniai pagal Jungtinėms Tautoms tarpininkaujant sudarytą susitarimą iš Ukrainos uostų bus išplukdyti „šią savaitę“, pirmadienį pranešė ukrainiečių infrastruktūros ministras. „Tikimės, kad susitarimas pradės veikti artimiausiomis dienomis... Rengiamės viską pradėti šią savaitę“, – spaudos konferencijoje sakė Oleksandras Kubrakovas, vadovavęs Ukrainos delegacijai Stambule vykusiose derybose dėl grūdų eksporto.

Ukraina šeštadienį pranešė, kad Rusijos raketos smogė Juodosios jūros Odesos uostui, Maskvai ir Kyjivui ankstesnę dieną pasirašius susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto atblokavimo. Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas tikino, kad okupantai raketas paleido tiesiai į grūdų talpyklą.

Vakarai pateko į keblią padėtį dėl didelių energijos kainų ir menkos pasiūlos. Kadangi gamtinių dujų eksportas sudaro tik 2 proc. Rusijos BVP, Kremliui ši sritis nėra Achilo kulnas. Tačiau dujų importas kritiškai svarbus klientams, pavyzdžiui, Vokietijai. Ten savivaldybės jau imasi taupyti šildomų plaukimo baseinų sąskaita. Ir bus dar blogiau. Žiemą planuojamų tiekti dujų kainos – septyniskart didesnės negu ilgametis vidurkis.

Europos Sąjungos šalys trečiadienį sutarė nauju sankcijų paketu suvaržyti Ukrainą užpuolusios Rusijos aukso eksportą ir įšaldyti didžiausio šios valstybės banko turtą. „Pagrindinis tikslas – suderinti [sankcijas] su G-7 (Didžiojo septyneto) partneriais, sustiprinti įgyvendinimą ir prireikus pašalinti spragas“, – tviteryje parašė ES rotacijos tvarka pirmininkaujančios Čekijos vyriausybė. Bendrija iki šiol yra patvirtinusi šešis sankcijų Rusijai dėl invazijos į Ukrainoje paketus.

Rusijos gynybos ministerija penktadienį pareiškė, kad po šią savaitę Turkijoje vykusių derybų su Kyjivu bus parengtas „galutinis dokumentas“, skirtas atblokuoti grūdų eksportą iš Ukrainos uostų. „Netrukus bus baigtas darbas rengiant galutinį dokumentą dėl „Juodosios jūros iniciatyvos“, – valstybinės televizijos eteryje sakė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Eksportas šiemet sausį-gegužę augo visose Baltijos šalyse, rodo penktadienį paskelbti Eurostato duomenys. Lietuvos eksportas augo 29 proc. iki 16,7 mlrd. eurų, Latvijos – 32 proc. iki 8,4 mlrd. eurų, o Estijos – 25 proc. iki 8,6 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 42 proc. iki 19,7 mlrd. eurų, Latvijos – 41 proc. iki 10,5 mlrd. eurų, o Estijos – 33 proc. iki 10,1 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos deficitas siekė 3 mlrd. eurų, Latvijos, – 2,1 mlrd. eurų, Estijos – 1,4 mlrd. eurų.

Lenkijos vyriausybės kontroliuojama dujų monopolininkė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) pasirašė sutartį dėl 5 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų importo iš Norvegijos šiais metais, skelbia Lenkijos radijas, cituodamas vyriausybės vadovą Mateuszą Morawieckį. Pasak jo, kitąmet naujuoju dujotiekiu „Baltic Pipe“ iš Norvegijos į Lenkiją bus tiekiama 10 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų.

Rusija ir Ukraina trečiadienį pasiekė reikšmingą pažangą per savo pirmąsias nuo kovo tiesiogines derybas, tardamosi dėl galimybių sumažinti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę dėl blokuojamo grūdų eksporto per Juodąją jūrą. Šis svarbus susitikimas, įvykęs Stambule dalyvaujant Jungtinių Tautų ir Turkijos pareigūnams, truko ilgiau kaip tris valandas. Šalys susitarė vėl susitikti Turkijoje kitą savaitę.

Ukrainietiškų grūdų eksportas iš šalies uostų neatsinaujins, kol nebus pateiktos saugumo garantijos laivų savininkams, krovinių savininkams ir Ukrainai kaip nepriklausomai valstybei, trečiadienį pareiškė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Rusijos ir Ukrainos kariuomenių pareigūnai trečiadienį Stambule pradėjo pirmąsias nuo kovo 29 dienos tiesiogines derybas.

Trečiadienį ryte Klaipėdos uoste atšaukti laivybos apribojimai, taikyti dėl stipraus vėjo. „Laivyba atnaujinta 6 valandą ryte, eismas vyksta įprastai“, – BNS trečiadienį sakė uosto direkcijos atstovė spaudai Ignė Rotautaitė-Pukenė. Laivų eismas apribotas antradienį apie 13 valandą, sustiprėjus vėjo greičiui. Piko metu vakar jis pasiekė 22 metrų per sekundę greitį, o bangos aukštis – 3,5-4 metrus. Dėl to uosto palikti negalėjo du laivai, o įplaukti leidimo laukė vienas laivas.

Rusija ir Ukraina trečiadienį ketina surengti pirmąsias derybas su Jungtinių Tautų ir Turkijos pareigūnais, siekiant išeiti iš kelis mėnesius besitęsiančios aklavietės dėl grūdų gabenimo Juodąja jūra. Keturšalis susitikimas Stambule rengiamas tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, išaugus maisto kainoms ir milijonams žmonių skurdžiausiose pasaulio dalyse susidūrus su bado grėsme. Ukraina yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje.

Estijos prekių eksportas gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, padidėjo 31 proc., importas – 33 proc., o aktyviau prekiauta su dauguma pagrindinių šalies prekybos partnerių, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Eksportas galiojusiomis kainomis įvertintas 1,9 mlrd. eurų, importas – beveik 2,2 mlrd. eurų. Prekybos deficitas ūgtelėjo 1,5 karto iki 265 mln. eurų.

Baltarusijos užsienio prekybos apyvarta tarptautinių sankcijų sąlygomis per pirmus penkis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumenko 5,5 proc. iki 33 mlrd. JAV dolerių, rodo šalies centrinio banko paskelbti duomenys. Pirmąkart pastaraisiais metais šalies užsienio prekyba ėmė trauktis sausį-balandį – metinis nuosmukis siekė 3,3 procento. Sausį-gegužę prekių ir paslaugų eksportas sunyko 4,2 proc. iki 17,37 mlrd. dolerių, importas – 6,9 proc. iki 15,64 mlrd. dolerių.

Lietuvos eksportui gegužę susitraukus antrą mėnesį iš eilės, vieni ekonomistai sako, kad eksportą mažina išaugusios žaliavų kainos ir vangesnė paklausa. Anot jų, visoje Europos gamyboje juntamos sulėtėjimo nuotaikos. Kiti analitikai pastebi, kad kai kurių prekių eksporto vertė šiemet dėl didėjančių kainų augo, be to, vis dar didėjo prekybos su Rusija ir Baltarusija apimtys.

Rusija, blokuodama Ukrainos grūdų eksportą ir ribodama savo eksportą, kelia pasauliui bado pavojų, šeštadienį sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Grėsmė maisto saugumui ir „naratyvų kova“ su Rusija dėl Vakarų įvestų sankcijų Maskvai dominuos per ES užsienio reikalų ministrų derybas, pirmadienį vyksiančias Liuksemburge.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pareiškė, kad išminuoti Ukrainos uostų prieigas nebūtina, kad būtų galima laivais eksportuoti ukrainietiškus grūdus, skelbia Turkijos naujienų agentūra „Anadolu“. Ministras pabrėžė, jog saugų maršrutą laivams galima nutiesti tomis kryptimis, kur minų grėsmės nėra. Kita vertus, jis pridūrė, kad šių teritorijų jūroje išvalymas nuo minų pagal Jungtinių Tautų planą gali užtrukti. „Teritorijos, kuriose yra jūrinių minų, žinomos.

Energetikos ministerija iki 2030 metų į žaliosios energetikos plėtrą ir energetinį efektyvumą planuoja investuoti beveik 1 mlrd. eurų, o per artimiausius 1,5 metų – 604 mln. eurų. „Šios investicijos – didžiulė revoliucija, kuri iš esmės pakeis tai, kaip gaminame ir vartojame elektrą. Planuojame, kad 2030 metais Lietuva iš elektros importuotojos taps eksportuotoja“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Į Lietuvą atvyko penktas krovininis traukinys iš Ukrainos, juo atgabenta apie 1300 tonų kukurūzų, BNS pranešė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). Pasak LTG komunikacijos partnerės Kotrynos Dzikaraitės, pirmadienį traukinys su kroviniu jau važiavo į Klaipėdą. „Į Lietuvą jau atvyko penktasis traukinys iš Ukrainos, kuriuo gabenama apie 1300 tonų kukurūzų. Jis šiuo metu jau yra netoli Klaipėdos“, – BNS sakė K. Dzikaraitė.

Per pirmąsias šimtą karo Ukrainoje dienų Rusija iš iškastinio kuro eksporto uždirbo 93 mlrd. eurų (98 mlrd. JAV dolerių), o didžioji dalis eksporto buvo išsiųsta į Europos Sąjungą (ES), rodo pirmadienį paskelbti tyrimo rezultatai. Suomijoje įsikūrusio nepriklausomo Energijos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) ataskaita paskelbta Kyjivui raginant Vakarų šalis nutraukti bet kokią prekybą su Rusija, kad būtų nukirsta Kremliaus finansinė gelbėjimosi linija.

Kviečių kainoms staigiai kylant į viršų dėl ​​Rusijos invazijos į Ukrainą, svarbiai šios prekės eksportuotojai – Argentinai – gresia „blogiausias per 12 metų šios kultūros sėjos scenarijus“, ketvirtadienį buvo pareikšta dideliame prekybos forume. Rosarijaus prekybos valdyba pareiškė, kad Argentinoje 2022–2023 metų sezonu kviečiais apsėtas plotas šalyje bus mažesnis nei tikėtasi – 6,2 mln. hektarų. Tai yra 700 tūkst.

Lietuvos eksportas šiemet sausį-balandį padidėjo 30,3 proc. iki 13,2 mlrd. eurų, o importas – 45,3 proc. iki 15,7 mlrd. eurų. Užsienio prekybos deficitas siekė 2,4 mlrd. eurų. Eksporto augimą lėmė išaugęs naftos produktų (2,6 karto), baldų (23,8 proc.), plastikų ir jų gaminių (31,2 proc.) eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo išaugęs žalios naftos (3 kartus), organinių chemijos produktų (90,2 proc.), geležies ir plieno (55,4 proc.) importas, pranešė Statistikos departamentas.

Rusija ir Turkija trečiadienį nepasistūmėjo derybose, kuriomis siekiama užtikrinti saugų Ukrainos grūdų eksportą, pasigirdus naujų perspėjimų dėl gresiančio bado, Rusijos pajėgoms tęsiant uostų blokadą. Ukraina iki karo buvo ketvirta didžiausia kviečių eksportuotoja pasaulyje, o jos saulėgrąžų sėklų ir aliejaus eksportas sudarė 50 proc. pasaulinės rinkos. Tačiau Rusijai vasario pabaigoje įsiveržus į Ukrainą jos grūdų eksportas yra blokuojamas, o pasaulyje kyla maisto kainos.

Ukraina trečiadienį pareiškė, kad neišminuos teritorinių vandenų aplink Juodosios jūros Odesos uostą, kad būtų galima eksportuoti grūdus, motyvuodama Rusijos atakų prieš miestą grėsme. „Kai tik išvalysime nuo minų prieigą prie Odesos uosto, Rusijos laivynas bus ten“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo pranešime sakė Odesos uostamiesčio karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį atvyko dviejų dienų vizito Turkijoje derėtis dėl grūdų eksporto iš Ukrainos, kuris sustojo dėl Maskvos vykdomų karinių veiksmų šalyje. Naujienų agentūros AFP korespondentas matė, kaip S. Lavrovą atskraidinęs lėktuvas nutūpė Turkijos sostinės oro uoste. Tai jau antroji S. Lavrovo kelionė į Turkiją šiais metais.