ekonomika

Prof. Povilas Gylys „Ekonomika turi būti ekonomiška“ – tai tarybinis šūkis, kuris anais laikais buvo visuotinio pasityčiojimo objektas. Ir dabar tebėra. Tyčiotis yra pagrindo. Bet ne todėl, kad tas posakis yra visiškai neteisingas, o todėl, kad tai, moksliškai tariant, yra tautologija, o folkloriškai šnekant, tai „tas pats per tą patį“. Sakyti, kad ekonomika turi būti ekonomiška tai tas pats, kas sakyti, kad gražuolė turi būti graži ar kad sviestas turi būti iš sviesto.

Europos ekonomikai trypčiojant vietoje, ECB (Europos centrinis bankas) jau ėmėsi rimtesnių priemonių jai gaivinti. Domėjomės, kokią įtaką jos turės ir Lietuvos ekonomikai. Siekdamas išjudinti infliaciją, ECB praėjusią savaitę paskelbė nusprendęs 0,15 proc. sumažinti bazinę palūkanų normą iki 0,05 proc. Taip pat paskelbta, kad nuo spalio bus pradėta supirkinėti nefinansinio sektoriaus aktyvus, taip siekiant suteikti verslui lengvesnį priėjimą prie pinigų.

Edgaras Savickas, LRT.lt Nors Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos politikai dar nesiryžo Rusijos atjungti nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, dėl prieš atskirus privačius ir juridinius asmenis įvestų sankcijų mokėjimo pavedimai jau sulėtėjo. SWIFT (angl. Society for Worldwide Interbank Financial Telecommunication) yra tinklas, visame pasaulyje veikiančioms finansinėms institucijoms leidžiantis dalintis informacija apie piniginius sandorius.

 Ramunė Dambrauskaitė Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto ekonomikos katedros lektorė, daktarė Janina Šeputienė Šiaulių miesto ekonominius ir demografinius statistinius duomenis lygino su Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio miestais. Nors statistiniai skaičiai ir neturėtų gąsdinti, kadangi vidurkyje kartais slypi kone kraštutiniai skaičiai, vis dėl to girdint tokius rodiklius darosi ne itin malonu.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukrainos prezidentas Petro Porošenka tikisi, kad trapių paliaubų šalies Rytuose bus laikomasi, visas pastangas bus galima skirti paliegusiai ekonomikai atkurti. Išstūmus maištininkų kovotojus iš pramonės centro – Donbaso, reikės ilgų metų, kad įmonės atsistotų ant kojų, sako ekspertai. Ukrainai stengiantis laimėti prieš Rusiją ir jos palaikomus maištininkus – kovą dėl ekonomikos atgaivinimo ji pralaimi.

Įvedamo euro Lietuvos gyventojai laukia gana skirtingai – žmonių elgesys neretai priklauso ir nuo amžiaus. Net ketvirtadalis pagyvenusių Lietuvos žmonių ketina imtis papildomų finansinių veiksmų prieš euro įvedimą. Jauni ir vidutinio mažiaus gyventojai euro laukia ramiau – tik kas penktas 18-55 m. gyventojas suplanavo papildomų pirkinių dėl keičiamos valiutos.

Vaida Ražaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lyčių diskriminacija jaučiama ne tik darbo rinkoje ar versle, bet ir apskaičiuojant bendrąjį vidaus produktą, formuojant valstybės biudžetą ar vykdant užsienio prekybą. Be to, daugumoje Europos Sąjungos šalių neatsižvelgiama, kokią pridėtinę vertę sukuria moteris, sako Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Eglė Krinickienė.

Vaida Meidutė-Strazdauskienė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Švedijos ekonominę situaciją vertinantis Konjunktūros institutas savo naujausioje mėnesio ataskaitoje rašo, kad konjunktūra gerėja, tačiau lėčiau nei laukta. Ekonominio barometro indikatorius vertina bendrą įmonių ir gyventojų buities situaciją. Rugpjūčio mėnesį indikatorius rodė trijų padalų prieaugį, lyginant su liepos mėnesiu. Konjunktūros institutas prognozuoja bruto nacionalinio produkto prieaugį 1,8 proc.

Kas kaltas dėl to, kad uždirbate per mažai? Visų pirma, jūs pats, tačiau priežasčių paieškoti galima ir ekonominėse aplinkybėse. Norint suprasti, kaip veikia ekonomika galima rinktis iš dviejų požiūrių. Pirmasis teigia, kad egzistuoja tam tikri universalūs dėsniai, nulemiantys kapitalo pasiskirstymą visuomenėje. Antrasis – kad ekonomika nuolat keičiasi, atitikdama jos dalyvių pasaulio suvokimą.

 Tik vienas lietuvis iš dešimties galėtų įsivaizduoti gyvenimą be mobiliojo telefono. Nors kasdien šis prietaisas dažniausiai naudojamas tradicinėms reikmėms – skambučiams, trumposioms žinutėms, fotografuoti ir naršyti internete, vis daugiau tautiečių ieško, kaip naudingai ir įdomiai pasinaudoti savo mobiliuoju įrenginiu. Tai rodo „Samsung Electronics Baltics“ ir tyrimų bendrovės „GfK“ internetu atlikto gyvenimo būdo indekso LIVING tyrimo rezultatai.

 Lietuvos verslo problemos, susiduriant su Rusijos žemės ūkio ir maisto produktų importo embargu, yra valstybinio lygio, sako premjeras. „Vyriausybė jau patvirtino rekomendacijas, kaip įvairinti Lietuvos eksportą sumažinti patiriamus nuostolius dėl Rusijos patiriamo embargo.

 Ateinančiais metais pasaulio ekonomikos plėtra nesustos, teigiama šiandien Stokholme SEB banko ekonomistų parengtoje naujausioje „Nordic Outlook“ apžvalgoje. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros (EBPO) šalių ekonomika praėjusiais metais išaugo 1,4 proc., šiais metais jų BVP turėtų padidėti 1,9 proc., o 2015 m. – 2,5 proc. Kaip ir anksčiau, tikimasi, kad Lietuvos BVP plėtros tempas 2014 m. bus 2,7 proc., tačiau 2015 m. prognozė buvo sumažinta nuo 3,8 proc. iki 3,2 proc.

 „Swedbank“ mažina šių ir ateinančių metų ekonomikos augimo prognozes. Nepaisant to, kad pirmąjį pusmetį BVP augo tiek, kiek prognozuota, ateityje ekonomikos augimą slopins Rusijos-Ukrainos krizė bei Rusijos ir Vakarų valstybių tarpusavio ekonominės sankcijos.

Nesibaigiantis sankcijų vajus neabejotinai turės padarinių ir Lietuvos ekonomikai. Pirmiausia jos smogs transporto sektoriui. Atrodo, kad vežėjai dėl Rusijos draudimų neturės nei ką, nei kur vežti. Iššūkiai nemaži, bet, tikėkimės, ne mirtini. Pirmiausia, nagrinėjant taikomų sankcijų poveikį Lietuvos ekonomikai verta paminėti, kad ir Vakarų sankcijos turės įtakos šalies ekonominei situacijai.

KTU profesorius, Finansų katedros vedėjas Rytis Krušinskas, dar balandžio mėnesį teisingai prognozavęs dabartinius Rusijos ekonominius ėjimus, spėja, kad pastaroji eksporto blokada gali tęstis ir visus metus, o iš savo klaidų nepasimokiusių Lietuvos verslininkų laukia skaudus nusileidimas. Tolyn nuo Kremliaus Profesoriaus teigimu, žinių, kas nutiks su šalies ekonomika po savaitės ar mėnesio, visuomenė dabar sulaukia kiekvieną dieną.

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė/geopolitika.lt Besitęsiantis pilietinis karas rytų Ukrainoje daro įtaką ne tik Rytų ir Vakarų politinėms svarstyklėms, bet ir ekonominei situacijai visame regione. Nors karas vyksta Ukrainoje, į gilesnę duobę pamažu smunka ir Rusijos ekonomika. Ukrainos optimizmas išlieka Nors Ukrainos BVP pirmąjį 2014-ųjų ketvirtį ir nukrito 1 proc., šios šalies ekonomiką galima laikyti ganėtinai stabilia.

Lietuva ir kitos ekonomiškai su Rusija labai susijusios Rytų Europos valstybės gali itin skaudžiai pajusti Rusijos ekonomikos sulėtėjimą ir pastaruoju metu jai Vakarų taikomas sankcijas, teigia Tarptautinio valiutos fondo (TVF) analitikai. „Daugeliui Europos valstybių Rusija nėra pagrindinė eksporto rinka. Todėl lėtesnė Rusijos ekonomikos plėtra neturėtų joms labai pakenkti.

Teigiama, kad Didžiosios Britanijos ekonomika tapo stipresnė negu prieš 2008 metų nuosmukį. Sumažėjo bedarbių, daugiau reikia statybininkų iš Lietuvos. Bet uždarbiai augti neskuba. O kas bus, jei Londone brangius būstus pirkti nustos turtingi rusai, arabai ir kinai? Ir kodėl turtingi turtėja net tada, kai kiti skursta? Tik nepavydėkim, pasidžiaukim, kad yra žmonių, kuriems visada gerai. Šį ekonomikos atsigavimą lydi daugybė baimių.

 Šių metų antrą ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produkatas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, padidėjo 3 proc., tačiau, kaip radijui „Laisvoji banga“ sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas, tolesnį ekonomikos augimą reikėtų vertinti atsargiai. „Yra ganėtinai didelė grėsmė iš Rytų. Viskas priklauso nuo veiksmų, kurių imsis Rusija atsakydama į Europos Sąjungos taikomas sankcijas.

Karolis Kaupinis, LRT naujienų tarnyba, LRT.lt Jungtinių Valstijų ir Vakarų Europos pareigūnai tikisi, kad naujai priimtas sankcijų Rusijos energetikos, bankininkystės ir gynybos sektoriams paketas privers Vladimirą Putiną pakeisti savo politiką Ukrainos atžvilgiu. Tačiau Maskva neatrodo išsigandusi. Prezidentas Baltuosiuose rūmuose, Europos Komisijos (EK) pranešimų skaitytojas Briuselyje – abu praneša apie suvaržymus Rusijai, kokių dar nebuvo.

Žinių radijas SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad dėl įvestų sankcijų silpstanti Rusijos ekonomika veiks ir į mažmeninę prekybą orientuotą Lietuvos eksportą: „Netiesiogiai, per tolesnį Rusijos ekonomikos silpnėjimą, mūsų eksportuotojai vis dėlto jaus tam tikras pasekmes. Lietuvos eksporto pobūdis yra orientuotas daugiau į mažmeninę rinką.

Šiandieninė geopolitika – šantažas, ekonomika ir euro. Vakarų žiniasklaidos analitinė apžvalga. Krymo okupacija ir agresyvūs Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu šiandien yra žiniasklaidos ir politikų dėmesio centre. Šių įvykių fone beveik nepastebimai plačiai visuomenei Europos Sąjungos teritorijoje „teisėtai“ įsikūrė Rusijos karinė bazė. Pažymint šį unikalų įvykį šiuolaikinėje istorijoje, kovo mėnesį rusų kariškiai surengė parodomąsias aviacijos ir laivyno karines pratybas.

Į Lietuvos darbo biržą (LDB) kreipėsi šimtai šiemet universitetus baigusių absolventų. Kaip rašo „Lietuvos žinios“, daugiausia tarp jų – teisės, ekonomikos ir psichologijos studijas baigusių žmonių. Visų duomenų, kiek šiemet iš viso universitetus baigusių specialistų ieško darbo, LDB dar neturi. Tačiau teritorinių darbo biržų informacija byloja, kad darbo ieškančių absolventų – ne vienas tūkstantis.

Didžioji Britanija pasiruošusi prisiimti ekonominius sunkumus, kurių atneštų sankcijos Rusijai, nes neveiklumo kaina būtų dar didesnė, pirmadienį pareiškė finansų ministras George'as Osborne'as (Džordžas Osbornas). Pasak jo, niekas neturėtų abejoti Britanijos ryžtu nubausti atsakinguosius už ketvirtadienį įvykusią Malaizijos lainerio katastrofą, pareikalavusią 298 žmonių gyvybių.

Nepriklausomybės lietuvių ir jų tėvų kartas šiandien jungia bent jau „The Beatles“ ar „Led Zeppelin“. Vis dėlto ateina karta, kuri bus labiausiai atitrūkusi nuo kitų, ir ji žada pakeisti pasaulio ekonomikos veidą. Apie ryškius skirtumus tarp šiandienių kartų pradėta kalbėti tada, kai įvyko technologinė revoliucija ir kompiuteris su internetu namie tapo tokiu pačiu savaime suvokiamu dalyku kaip šaldytuvas.

Per visą Vladimiro Putino valdymo laikotarpį, o ypač dabartinių Ukrainos įvykių fone, Rusijos valdžia dažnai spekuliuoja šalies resursų galia. Tačiau ekonomistai tvirtina, kad šios šalies pagrindinis ekonomikos variklis – gamtiniai ištekliai – labai greitai gali virsti akmeniu po kaklu. Pokalbyje su ekonomistu Andrejumi Movčianu interneto portalo slon.ru redaktorius Andrejus Gorianovas aptarė Rusijos ekonomikos perspektyvas.

Atsigaunant ekonomikai mažesnė kaina nebėra svarbiausias prioritetas. Tokiu atveju verslas imasi išradingumo, tačiau ir šis tampa savaime suprantamu dalyku. Atrodo, kad šiandien į Lietuvą lėtai vilnija socialiai atsakingo verslo banga. Vienas iš pagrindinių verslo klestėjimo veiksnių yra tvari konkurencija. Vis dėlto ekspertai pastebi, kad visuomenė šiandien tampa išrankesnė ir iš verslininkų reikalauja daugiau nei tvirtų pozicijų rinkoje.

Šį savaitgalį antrąją penkerių metų kadenciją pradedančiai prezidentei Daliai Grybauskaitei ekonomikos klausimais nuo rugsėjo patarinės naujas vyriausiasis patarėjas. „Bus nauji trys iš šešių septynių vyriausiųjų patarėjų - spaudos tarnybos, ekonomikos (nuo rugsėjo) ir saugumo grupių. Viduje komanda taip pat judės, bet tai priklausys ir nuo vyriausiųjų patarėjų“, - interviu savaitraščiui „Veidas“ pranešė D.Grybauskaitė.

Kasmet vykstantis Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas sutelkia tautiečius pasidalyti patirtimi ir įžvalgomis, suteikia puikią galimybę aptarti, kaip pagerinti šalies konkurencingumą, paskatinti tarptautinę plėtrą bei socialinę ir kultūrinę pažangą mūsų šalyje.

 Šiandieniniai vaikai yra vadinami technologijų pasaulio vietiniais, o vėlesnės kartos yra tik imigrantai. Pasak privačios Karalienės Mortos mokyklos įkūrėjos ir vadovės Austėjos Landsbergienės, dėl to reikia esančioms kartoms prisitaikyti prie vaikų, kad būtų užauginta inovatyvi verslių žmonių karta. „Vaikai labai skiriasi nuo mūsų. Aš nebuvau auginama kaip verslininkė ir aš negaliu suprasti, kaip reikėtų tokius auginti.

Naujos Vakarų šalių sankcijos Rusijai dėl krizės Ukrainoje gali smarkiai paveikti jau dabar stringančią ekonomiką, šeštadienį pareiškė ekonomikos ministras Aleksejus Uliukajevas. Rusija numato tris scenarijus tuo atveju, jeigu ekonominės sankcijos būtų sugriežtintos, o blogiausiu atveju „ekonomikos augimo rodikliai smarkiai nukryptų į neigiamą sritį“, ministro žodžius citavo valstybinė televizija „Rossija“. „Turime du bazinius variantus, kurie buvo deramai aptarti vyriausybėje.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketina pats pasirašyti Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) asociacijos sutarties ekonominę dalį birželio 27 dieną Briuselyje, o prieš tai išsiųs naująjį užsienio reikalų ministrą į Liuksemburgą pateikti taikos Ukrainos rytuose planą. „Simboliška yra tai, kad Pavlo Klimkinas šiandien vadovauja Užsienio reikalų ministerijai.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius birželio 18 dieną Vilniuje su Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) užsienio reikalų ministru Abdullah Bin Zayedu Al Nahyanu aptarė glaudesnio politinio dialogo, ekonominių ir kultūrinių ryšių plėtros bei bendradarbiavimo tarptautinėse organizacijose galimybes.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Vokietijos ūkio apdovanojimų laureatus. Šių metų nugalėtoja tapo Lietuvos ir Vokietijos įmonė „NFQ", teikianti elektroninio verslo, programavimo ir interneto rinkodaros paslaugas. Jau devintą kartą surengtuose Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų apdovanojimuose šiais metais pagerbtos smulkiosios ir vidutinės Lietuvos įmonės, savo veikloje sėkmingai taikančios inovacijas.

Amerikos prekybos rūmų atstovybė Europos Sąjungoje šio mėnesio pradžioje paskelbė tyrimo apie JAV bendrovių investicijas Europoje rezultatus. Tyrimą vykdęs Transatlantinių santykių centro mokslo draugijos narys Josephas Quinlanas teigia, kad nepaisant spartaus besivystančių šalių augimo ir ištikusios ekonominės krizės, Europa išlieka pelningiausias ir palankiausią verslo aplinką siūlantis regionas Amerikos verslo plėtrai.

Vėjo energetikos plėtra pagreitį įgauna visame pasaulyje, ypač besivystančiose šalyse. Pasaulinė vėjo energetikos taryba (Global Wind Energy Council, GWEC) skelbia, kad per 2014 m. pasaulyje naujai instaliuotų vėjo jėgainių bendra galia, lyginant su 2013 m., turėtų išaugti trečdaliu – 34 proc. Prognozuojama, kad visų 2014 m. naujai instaliuotų vėjo jėgainių galingumas kartu sudėjus sieks 47,3 GW.

Lietuvos bankas prognozuoja 3,3 % bendrojo vidaus produkto augimą šiais metais ir 3,6 % – kitąmet. Palyginti su ankstesniais duomenimis, 2014 m. BVP augimo prognozė sumažinta 0,3 proc. punkto, 2015 m. – 0,2 proc. punkto. „Ūkio augimo prognozė šiek tiek sumažinta daugiausia dėl prastesnės, nei tikėtasi, eksporto plėtros.

„Ši Vyriausybė dirbo, galima sakyti, šiltnamio sąlygomis“, - iš Seimo tribūnos antradienį sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma. „Ar mūsų Vyriausybė parodė gerus veiklos rezultatus? - klausė politikas diskusijos dėl Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos metu. - Aš tuo drįsčiau abejoti. Pradėkime nuo finansų“. Tuoj politikas pateikė duomenis iš Finansų ministerijos ir Valstybės kontrolės.

„Viena iš problemų – vandens tiekėjų stambinimas. Šiai dienai Lietuvoje jų yra virš trijų šimtų. Manome, kad savivaldybėje turėtų būti vienas tiekėjas“, - iš Seimo tribūnos kalbėjo socialdemokratas Gintautas Mikolaitis. „Deja, dar įstatyme paliekame spragą, kad būtų regioninis tiekėjas. Kai kurių stambių miestų savivaldybių gyventojai mokės už kaimyninių regionų gyventojų vandenį.

Jau kuris laikas net didžiausi skeptikai, didžiausi niurgzliai ir didžiausi pesimistai neturi, ko pasakyti, – Lietuvoje juntamas, tarsi geras oras, šylantis bendras visuomenės klimatas. Ir kalbu jokiu būdu ne vien apie ekonomiką. Nereikia gyvenimo kokybės suvesti vien į banko sąskaitos turinį. Lietuva atlaikė išbandymą – su mažais kai kurių per klaidą diplomatais tapusių klounų triukais, pirmininkavimas ES pavyko. Pasirodėme geriau nei buvo galima tikėtis.

Vismantas Žuklevičius Smarkiai lėtėjantys Rusijos ekonomikos apsisukimai ir dramatiškas rublio bei kitų Rytų valiutų kurso kritimas, keliantis lietuviškų prekių konkurencingumo tenykštėse rinkose problemų, blogina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. SEB banko analitikai jau sumažino 2014 m. ir 2015 m. Lietuvos BVP plėtros prognozę po 0,5 proc. punkto iki atitinkamai 3 proc. ir 4 proc.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. I ketvirtį Lietuvos metinis ekonomikos augimas siekė 2,9 proc. Tai yra pirmasis įvertis, kuris dar bus tikslinamas. Anot Statistikos departamento, šių metų I ketvirčio BVP didėjimui daugiausiai įtakos turėjo atsigaunanti statyba, apdirbamoji gamyba bei didmeninė ir mažmeninė prekyba. Šiandien BVP komponentai nebuvo skelbiami, tačiau BVP pokytį galima interpretuoti, atsižvelgiant į kas mėnesį skelbiamus makroekonominius indikatorius.

manofinansai.lt Nuo senovės lietuviai mėgo save lyginti su kaimynais estais ir latviais. Smetonos laikais bernai ir mergos skaičiuodavo, kuris ūkininkas, lietuvis ar latvis, atseikėja didesnę algą, o šiandien daugiau „kariaujama" antraštėmis: „per Velykas latviai suvalgo dvigubai daugiau kiaušinių nei lietuviai", „kodėl estai gyvena geriau nei lietuviai ir latviai", „kosmose Lietuva iš kaimynių aplenkė tik Latviją" ir t.t. „Swedbank" Asmeninių finansų institutas taip pat nusprendė palyginti Balt...

Ūkio ministerija pagal kompetenciją įgyvendina priemones, kuriomis siekia verslui taikyti tik pagrįstus reikalavimus, kontroliuoti verslą tik tiek, kiek iš tikrųjų reikia, ir taip skatina verslo skaidrumą, konkurencingumą ir plėtrą. Šios priemonės padeda mažinti šešėlinę ekonomiką.

„Sveikatos apsaugos sektoriuje yra apie 2 mlrd. litų, kuriuos žmonės sumoka neoficialiai gydytojams už paslaugas“, – spaudos konferenciją Seime, skirtą kovai su šešėliu, pradėjo konservatorė Agnė Bilotaitė. „Siekiame atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į šią egzistuojančią problemą. Manome, kad negalima toleruoti šešėlio įvairiose gyvenimo srityse. Žinoma, tam reikia labai daug pastangų. Noriu pasidžiaugti VšĮ „Lietuva be šešėlio“ projektu „Šešėlio žemėlapiu“, kuris tikrai pasiteisino.

Į besikeičiančias rinkos sąlygas orientuotas finansų sektoriaus reguliavimas, krizių prevencija ir jų sprendimas, veiksmingai veikianti bankų sąjunga ir struktūrinės pertvarkos yra esminės prielaidos tiek Lietuvos, tiek visos Europos Sąjungos ekonomikai stiprinti ir konvergencijai, t. y. valstybių narių ekonominiam suartėjimui, skatinti, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Laura Juozaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Jau kelerius pastaruosius metus stiprių pokyčių užsienio rinkose patirianti naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ atsidūrė aklavietėje.

Žinių radijas Premjeras Algirdas Butkevičius antradienį pareiškė, kad su Rusija, „su kuria nuolat siekėme gerinti santykius“, bus laikomasi racionalios, bet principingos politikos – tad Vyriausybė turėtų nebekeisti savo užsienio politikos verslo naudai. Pasak Všį „Versli Lietuva“ generalinio direktoriaus Manto Nociaus, Lietuvos verslas ir be Rusijos rinkos galėtų išgyventi. „Aš neabejoju, kad verslas išgyvens šį politinį posūkį – mes išgyvenome daug įvairių problemų.

 Jei jūsų paklausčiau, ar norite, kad kiltų kainos, kad dar daugiau reikėtų mokėti už šildymą, elektrą ir vandenį, už pieną, mėsą ir bulves, ką jūs pagalvotumėte? Erzinu, provokuoju, nusišneku? Ką begalvotumėte, bet faktas yra toks - tuo metu kai dauguma lietuvių baiminasi, kad kitais metais įvedus eurą kainos pakils, Europos politikai sprendžia visai priešingą „problemą“ – jie kovoja su per mažomis kainomis.