ekonomika

Tikimasi, kad šie metai džiugins geromis ekonomikos naujienomis, tačiau finansų krizės paliktos piktžaizdės vis dar rėžia akį. Kas imsis gelbėti žmoniją, jei ne patys galingiausieji. Kasmet aukščiausiai įsikūrusiame Europos mieste politikos, verslo ir mokslo įtakingiausieji susiburia pažiūrėti tiesai į akis ir bent jau pabandyti užlopyti didžiausias žmonijos opas. Šiemet į Davoso mieste (Šveicarija) vykstantį Pasaulio ekonomikos forumą (WEF) 43-ią kartą rinksis daugiau nei 2,5 tūkst.

Atimti pinigus iš turtingųjų ir padalinti juos vargšams – toks paprastas sprendimas, atrodytų, gali išspręsti visas Lietuvos ekonomines problemas. Tačiau „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas Šervudo girių herojaus metodą vadina populistiniu ir sako, kad greiti ir neapgalvoti sprendimai Lietuvos žmonių laimingesnių nepadarys.

 Pastaraisiais metais išorinės rizikos buvo vienas svarbiausių Lietuvos ekonomiką veikiančių veiksnių. Tačiau pastaruoju metu ši tendencija menksta. „Tikimybė, kad pasaulio Europos ir Lietuvos augimas bus mažesnis nei prognozuojama yra mažiausia per kelerius metus ir siekia vos 15 proc.“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

 Mastrichto kriterijus vertinimo dėl narystės euro zonoje metu Lietuva atitiks – infliacija nesieks nei 1 proc., tačiau tokia situacija ilgai nesilaikys, prognozuoja „Swedbank“. „Vis dėlto tokia situacija truks mažiau nei metus ir jau 2015-ais metais nebeatitiksime Mastriuchto kriterijaus dėl kainų stabilumo, todėl kalbos apie poreikį atidėti sprendimą prisijungti prie bendros Senojo žemyno valiutos – beprasmės“, – antradienį Lietuvos ekonomikos apžvalgoje kalbėjo banko vyriausiasis ekonomi...

Kristina Matuzevičiūtė, Janina Šeputienė / Šiauliai plius Įvairios solidžios institucijos – Pasaulio bankas, Lietuvos bankas, Europos Komisija ir kitos – numato (tiksliau būtų sakyti – bando numatyti) bendrojo vidaus produkto, investicijų, vidaus paklausos, nedarbo lygio ir kitų Lietuvos makroekonominių rodiklių pokyčius.

Ar galite įsivaizduoti kompaniją, kurioje nėra vadovų, vyresniųjų vadybininkų, o priedų ir personalo dydis priklauso nuo kolegų sutarimo? Negana to, ši įmonė yra viena sėkmingiausių savo sektoriuje. Ir tai nėra juokelis – kompiuterinių žaidimų gamintojas „Valve Corporation“ gyvena būtent taip, rašo inc.com. Buvęs „Valve“ ekonomistas Yanis Varoufakis pasidalino įžvalgomis apie horizontalios hierarchijos vadybą korporacijoje, kuri vertinama daugiau nei 4 mlrd. JAV dolerių (10,2 mlrd.

Vygintas Gontis / Ekonomika.lt Pradėjome metus pakankamai aistringomis diskusijomis Euro tema, o prof. Povilo Gylio straipsnis Delfi neleidžia likti nuošalėje ir net kviečia diskusijai.

Ekonomikos augimo laikais transporto sektorius buvo tarsi ant bangos, tačiau ekonominė krizė šios srities įmonėms gerokai pakirpo sparnus. Mažėjantį pelną ir krovinių trūkumą savo kailiu pajuto ne viena transporto bendrovė. Ieškodami naujų pajamų šaltinių, vežėjai pradėjo plėtoti kitas papildomas veiklas. Šią temą ir panagrinėkime. Kai kurie verslininkai sėkmingai plėtoja kelias įvairias veiklas, o kitiems nepavyksta susitvarkyti ir su viena.

Negaliu nesižavėti lietuvišku folkloru: kartais anekdotai taikliai, nors ir hiperbolizuotai, atspindi šalies realijas ar vyraujančias žmonių nuotaikas. Net į vieną sakinį galima sutalpinti daugybę informacijos: ir faktų, ir jausmų, ir prognozių bei lūkesčių. Antai vienas pažįstamas pasidalino Lietuvoje sklandančiu, tikriausiai per ekonominį sunkmetį gimusiu juokeliu : „70 procentų lietuvių gyvena depresijoje, o likusieji 30 proc.

 Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis mano, kad lietuviai turi ir taip daug šventinių dienų, tad ketinimas įteisinti kalėdines atostogas vargu ar įgyvendinamas. Lietuviams esą reikėtų dirbti šiek tiek kitaip, antraip gražesnio gyvenimo laukti teks dar ilgokai.  Ekonomistė Aušra Maldeikienė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė, jog išsamesnis pastarųjų metų tyrimas parodė, kad už Lietuvą mažiau švenčių turi tik trys Europos šalys.

Tarptautinė kelių transporto sąjunga „IRU“ įvertino 63 valstybių kelių transporto srautus, kurie parodė, kad 2013 m. 0,4% padidėjo kelių transportu pervežtų krovinių tonų kiekis. „IRU“ taip pat pateikė savo prognozes šiems metams.  Nors transporto sektorių ir sukrėtusi krizė jau pasibaigusi, vis tik rezultatai nėra itin džiuginantys. Prognozuojama, kad transporto srautai ir toliau nežymiai didės. Europoje pradeda gerėti ekonominė situacija ir artimiausioje ateityje tai turėtų tęstis.

Seimo pirmininkės pasisakymai apie tai, kad dėl euro įvedimo mažės žmonių pajamos, siunčia neigiamus signalus ir gyventojams, ir verslui, teigia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Pasak jo, Loreta Graužinienė, teigdama, kad žmonės neturės už ką įsigyti maisto, netiesiogiai pasako, kad Lietuva nesusitvarkys su infliacija. „Šiaip jau euro įvedimo įtaka, kaip skaičiuoja statistikai, infliacijai yra 0,2–0,3 proc. punkto, na, blogiausiu atveju – 0,5 proc. punkto.

Latvija nuo šių metų sausio 1 dienos tapo euro zonos nare. Kaip tai galėtų paveikti mūsų šalies ekonomiką? Žinių radijo laidoje „Pozicija“ vyriausiasis prezidentės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas teigė, kad euro įvedimas rodo kaimynų ekonomikos brandą.   „Reikėtų akcentuoti ne poveikį, o papildomą argumentą eurą įsivesti ir Lietuvoje. Euro zona yra didžiausia mūsų prekybos partnerė.

Ekonomistas, profesorius Raimondas Kuodis kritiškai vertina mėginimą projektuoti "Globalią Lietuvą“. Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ R.Kuodis sakė, jog nėra prieš lietuvaičių bendravimą, kad ir kur jie būtų.   „Aš kritikavau tokios minties institucionalizavimą, kad Lietuva tai globali Lietuva. Man tai pasirodė labai kapituliantiška strategija. Aš puikiai suprantu, kodėl politiškai tokie dalykai atsiranda. Politikai bando didžiausias tragedijas paversti pranašumais.

Irma Janauskaitė, LRT telelvizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Su Ukraina dirbantys Lietuvos verslininkai ir diplomatai sako, kad neigiamos protestų Maidane įtakos ekonominiams šalių santykiams nematyti. Su Ukrainos gamybininkais dirbančios įmonės „Aplinkos vadyba“ bendrovės vadovo Nerijaus Dilbos teigimu, darbo nestinga. Mat Ukrainos verslas kuo toliau, tuo labiau ieško, kaip parduoti savo produkciją didžiulei ir geografiškai patogiai ES.

 Visoje Europoje bankai nemoka didelių palūkanų – Europos centrinio banko (ECB) duomenimis, 2013 metų spalio mėnesį vidutinės namų ūkio indėlių iki vienerių metų vidutinės palūkanos eurozonos šalyse siekė 1,83 proc. Tuo tarpu „Swedbank“ už pusės metų indėlius moka 0 proc. palūkanas, „Seb“ – 0,05 proc. Bankai Lietuvoje už indėlius moka bene mažiausias palūkanas Europoje dėl to, kad čia yra vienos didžiausių indėlių draudimo įmokos Bendrijoje, siekiančios 0,45 proc.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“ Euras – vienas iš svarbiausių vyriausybės rūpesčių šiais metais. 2007 m. Lietuva buvo visai arti euro, tačiau tada sutrukdė infliacija. Dabar eurą turi jau ir Estija, ir Latvija, o Lietuva planuoja prie euro zonos prisijungti 2015-aisiais.

 Bendrasis vidaus produktas nėra tik paprastas skaičius. Tai buvo didelis šuolis ekonomikos moksle, kai 1934 metais Nobelio premijos laureatas Simonas Kuznetsas JAV Kongresui pristatė bendro nacionalinio produkto terminą, pasakoja BBC žurnalistė Caroline Hepker. JAV politikai tuo metu suprato, kad reikėjo kokybiškesnių duomenų tvarkantis su katastrofiška šalies ekonomine padėtimi. BVP atsipindi valstybės, įmonių ir žmonių kuriamų prekių ir paslaugų vertę šalies viduje.

 Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė yra sakiusi, kad jei norime įsivesti eurą 2015 metais, tai minimali mėnesio alga (MMA), įvedus eurą, turės būti 1500 litų. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė teigia, kad euras ir 1500 litų MMA 2015 metais yra nesuderinami dalykai.  „Jei kas nors įsivaizduoja, kad Lietuvoje nuo 2015 metų turėtų būti minimali alga 1500 litų ir euras, tai šitas idėjas reikėtų tiesiog pamiršti.

Justas Mundeikis Prieš metus, kai buvo pradėta svarstyti, ar galima būtų didinti minimalią mėnesinę algą (toliau MMA), jau rašiau, jog neigiamų ekonominių efektų tikėtis nereikėtų („...dauguma MMA gaunančių asmenų dirba ne į eksportą orientuotame versle, Lietuvos tiesioginis konkurencingumas lyginant su kitomis Baltijos šalimis netūrėtų žymiai prastėti“ 24.12.2012 straipsnyje: „MMA didinimas atidės Euro įvedimą iki 2017 metų“). Anąkart perspėjau apie MMA didinimo keliamą infliacijos grėsmę.

Ekonomistas Nourielis Roubini garsėja savo prognozėmis, kuriose teigia, kad 2014 metais finansų rinkos išgyvens sunkius laikus. Skeptišku požiūriu garsėjantis ekonomistas teigia, kad šiais metais planuojamas tik kuklus JAV ekonomikos augimas, rašo cnbc.com. Į šio ekonomisto prognozes pradėta labiau atkreipti dėmesį, kuomet jis teisingai nuspėjo, kad 2005 metais ekonomiką smukdys intensyvus spekuliavimas kainomis.

Latvijai sausio 1-ąją įsivedus bendrą Europos Sąjungos valiutą, pasikeitė ir Lietuvos ekonominė situacija, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Anot jo, euro įvedimas Lietuvoje yra būtina sąlyga tolesniam ekonomikos augimui. „Manau, kad vakar, sausio 1 dieną, įvyko ekonominis įvykis, kuris labai smarkiai pakeitė ir mūsų ekonominę situaciją. Ir turiu pasakyti, kad euro įvedimas Lietuvoje jau bus būtina sąlyga tolimesnei sėkmingai ekonominei plėtrai.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad minimali mėnesio alga procentais turėtų didėti panašiai tiek pat, kiek vidutinis darbo užmokestis. „Finansų ministerijos skaičiavimai ir prognozės rodo, kad 2014, 2015, 2016 metais vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje turėtų augti maždaug apie 5 proc. kiekvienais metais.

 Dėliojame taškus 2013 metų kalendoriuje. Ekonominis paveikslas visai neblogas, ar bent jau neblogėjantis. Taip, metai prasidėjo gana neramiai – vasarį buvo sustabdyta Ūkio banko veikla. Indėlių draudimas – didelė finansinė našta, juolab, kad ir 2011 teko kompensuoti uždarytojo „Snoro“ indėlius. Na, bet akivaizdu, kad jei našta būtų buvusi per didelė ir nepakeliama – Lietuvos bankas nebūtų priėmęs tokio sprendimo. Toliau metai ėjo gana ramiai, eterį virpino tik diskusijos.

Nuo sausio už elektrą mokėsime maždaug dviem trimis centais pigiau. Kainų komisijos skaičiavimu, vidutinis namų ūkis kitąmet už elektrą kas mėnesį mokės beveik 4 litais mažiau. Lapkritį komisija patvirtino 5 procentais mažesnes už šiemet buvusias elektros kainas. Ilgą laiką svarsčiusi, kaip kitąmet išlaikyti nebrangstančią elektrą ar net ją atpiginti, Vyriausybė norimą tikslą pasiekė sumažindama remtinos elektros energijos gamybos kvotas.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt   Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kalbėdama apie 2014 metus, interviu LRT televizijos naujienų tarnybai sako, kad ir toliau turime tvirtinti ekonominį šalies savarankiškumą, o vertindama pirmininkavimą Europos Sąjungoje (ES), ji teigia, jog pagrindinė užduotis – finansinis stabilumas ir darbas su ES biudžetu – pavyko sėkmingai.

Metų sandūroje kasmet klausiame verslo bendruomenės, ko ji tikisi kitąmet. Praėjusius metus įvertinę pozityviai, dauguma verslininkų nori šiame kelyje išlikti ir 2014-aisiais bei užmiršti sąstingio metus. Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupės savininkas Tikimės, kad apyvarta augs. Bendrai visa mažmeninė prekyba augs maždaug 3 proc. Žaidėjų mažmeninės prekybos rinkoje daugėja, bet konkurencijos stipriai nejaučiame.

Didžioji Britanija iki 2030 metų taps didžiausia Europos ekonomika, aplenkusi Prancūziją bei Vokietiją, rodo ketvirtadienį paskelbti tyrimo rezultatai. Britanijos ekonomikos ir verslo tyrimų centras (CEBR) prognozuoja, kad pagal Bendrąjį vidaus produktą (BVP) Britanija jau 2018 metais lenks Prancūziją, o Vokietiją iš pirmosios vietos išstums maždaug 2030-aisiais. Tačiau tuo laikotarpiu ją jau lenks Indija ir Brazilija, rodo tyrimas.

Kurie politiniai, socialiniai ir ekonominiai įvykiai 2013 metais buvo svarbiausi? Kurie turės daugiausia įtakos ateinantiems metams, o galbūt ir dešimtmečiams? Balsas.lt siūlo balsuoti ir išrinkti reikšmingiausius šių metų įvykius. Jei tarp 6 parinktų įvykių ko nors pasigedote, siūlome išreikšti savo nuomonę komentaruose.   Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai 2013-ieji – istoriniai metai Lietuvai. Mūsų valstybė pirmą kartą stojo prie Europos Sąjungos vairo.

Ekonomikos ekspertų nuomone, 2013-ieji Lietuvos ekonomikoje nebuvo išskirtiniai, o neseniai vienerių metų gimtadienį atšventusi Vyriausybė nesiėmė kardinalių žingsnių ir laikėsi pirmtakės kurso. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda "Kauno dienai" sakė, nors metai nebuvo išskirtiniai, jų negalima laikyti nesėkmingais, nes šalies ekonomika ūgtelėjo. "Ypač ūgtelėjo turbūt pirmą metų pusmetį dėl eksporto.

Vismantas Žuklevičius / valstietis.lt „Europos rinkos atsigauna, o euras vėl grįžta į madą“, - sako „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Lietuvoje Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, gerėjantys ekonominiai rodikliai Vakarų Europoje teigiamai paveiks ir Lietuvos ekonomiką. Mūsų šalies augimui koją pakišti gali nebent galima Rusijos krizė. Nedarbo mažėjimas, atlyginimų kilimas ir didesnis investuotojų susidomėjimas rodo, kad Baltijos tigras iš tiesų bunda iš 5 metus jo ekonomiką kalinusio miego.

 Lietuvoje 27 proc. gyventojų šalies ekonominę padėtį vertina gerai - tai yra daugiau nei penkiolikos kitų Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojai, rodo penktadienį paskelbti Eurobaromentro tyrimo rezultatai. Per metus gerai šalies ekonomiką vertinančiųjų skaičius išaugo 8 punktais. Tačiau 70 proc. apklausos dalyvių dabartinę savo šalies ekonominę situaciją pavadino bloga (2012-ųjų pabaigoje - 80 proc.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Surasti pakankamai lėšų pensijų kompensavimui – misija neįmanoma, mano LRT.lt kalbinti ekonomistai. Maža to, jas kompensuoti nėra pagrindo, bent jau kol samdomų darbuotojų pajamos nėra grįžusios į buvusį lygį, sako ekonomistė Aušra Maldeikienė. „Būčiau linkusi teigti, kad pensijų kompensuoti nereikėtų. Vis dar nematyti, kad samdomų darbuotojų pajamos būtų grįžusios į buvusį lygį. Ypač jei vertintume ne nominalia, o realia išraiška – perkamąja galia.

Vismantas Žuklevičius Lietuvos ekonomika jau pribrendo aktyvesniam augimui. Tai patvirtina BVP augimas, atlyginimų kilimas, didėjanti gyventojų perkamoji galia. Pasak „Nordea“ banko vyriausiojo ekonomisto Lietuvoje Žygimanto Maurico, auganti Lietuvos ekonomika bent kelis metus augins ir nekilnojamojo turto (NT) sektorių. Ž.Mauricas teigia, kad tarpbankinės palūkanų normos turėtų kilti 0,3–0,4 proc.

Joana Lapėnienė, Jūratė Anilionytė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt  Sau nuo kitų metų sausio tūkstančiais atlyginimus pasididinę Seimo nariai ir ministrai baigiantis metams ėmė rungtyniauti, kas labiau parodys, kad rūpinasi pensininkais, kurie vietoje pinigų vėl gavo pažadų.

Lietuvių kilmės Nobelio ekonomikos premijos laureatas Robertas Shilleris (Robertas Šileris) teigia, kad norint geriau suvokti ekonomiką bei spekuliacinius burbulus, nepakanka apsiriboti ekonomikos mokslu. Anot profesoriaus, daugiau dėmesio dera skirti psichologijai, sociologijai ir biologijai.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su lietuvių kilmės Nobelio ekonomikos premijos laureatu profesoriumi Robertu Shilleriu. Nobelio premijos laureato pavardė Shilleris yra jo senelio iš Lietuvos į JAV atsivežta pavardė Šileris. O jo senelės pavardė buvo Radvilaitė. Mokslininkui apdovanojimas suteiktas už reikšmingus pasiekimus ekonomikos srityje. „Nuoširdžiai sveikinu Jus gavus patį garbingiausią apdovanojimą.

Įveikusi ekonominę krizę, euro zona pamažu vaduojasi nuo pasekmių: 2014-ieji žada būti pirmieji augimo metai po trejų metų pertraukos, tačiau likę randai euro zonos ekonomiką dar bjauros ilgai, – sako „EY“ ekspertai savo naujausioje ketvirtinėje euro zonos ekonominių prognozių apžvalgoje.

Seimas ketvirtadienį po audringų diskusijų pritarė 2014 metų biudžetui. Šis biudžeto projektas yra pirmasis šios valdančiosios daugumos praktikoje. Daugiausia dėmesio sulaukė pensijų grąžinimo klausimas. Valdantieji pensijas grąžinti pažadėjo atsiradus viršplaninėms lėšoms, tačiau į biudžetą šio pažado neįrašė ir sukėlė opozicijos pasipiktinimą. Už biudžeto projektą ketvirtadienį balsavo 81 parlamentaras, prieš balsavo 32, o susilaikė 14 Seimo narių.

Šiuolaikiniame versle įmonės susiduria su nuolatine rizika, kuri ypač padidėja keičiantis ekonomikos ciklams. Ekonomikai po truputį stabilizuojantis, daugelis jaučia atsigavimą bei palengvėjimą ir neretai pamiršta, kad išlaikyti ir stiprinti pinigų srautą verslui yra ypač svarbu. Šiuo metu bent vieną skolą turi daugiau nei 35,3 tūkst. įmonių, arba maždaug kas antra veikianti įmonė.

Vytautas Gapšys Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Prieš metus Lietuvos valdžią suformavus Darbo partijai ir koalicijos partneriams, šalyje prasidėjo ekonominio pakilimo laikotarpis. Jo vaisius galime skinti jau šiandien – formuodami kitų metų biudžetą ir įgyvendindami rinkėjams duotus įsipareigojimus, daugiau dėmesio galime skirti socialiai jautriausioms sritims, kurios labiausiai nukentėjo konservatorių ir liberalų valdymo laikotarpiu.

Yra toks fantastinis pasaulis, kuriame įmonė, patyrusi 200 mln. litų nuostolių, per naktį padidina akcijų vertę iki 79 mlrd. litų. Ši finansinė Narnija dar vadinama akcijų rinka. Mėnesio pradžioje populiarus socialinis tinklas „Twitter“ Niujorko akcijų biržoje (NYSE) pradėjo prekiauti savo vertybiniais popieriais. Buvo tikimasi, kad kompanijos akcija pirkėjų kišenes paplonins maždaug 25 JAV doleriais (63 litais), tačiau didelė paklausa kainą pakėlė net 73 proc.

Patikslintais duomenimis, Lietuvos ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį augo tik šiek tiek sparčiau nei skelbė pirmasis įvertis (2,3 proc.), tačiau detali BVP duomenų analizė rodo, kad didžioji dalis šio nelaukto sulėtėjimo buvo nulemta bazės efekto bei vienkartinio pobūdžio veiksnių. BVP išlaidų metodų komponentės patvirtina – vidaus paklausos augimas išlieka spartus. Bendrasis pagrindinio kapitalo formavimas arba, trumpai tariant, investicijos išaugo 17,7 proc.

Kornelija Bradaitė Pastaruoju metu jau ne tik užsienio spauda, bet ir Rusijos valdžios atstovai pripažįsta: šalies ekonomika susiduria su rimtomis problemomis, kurios mažų mažiausiai reiškia stagnaciją. Ir nors šiais metais prognozuojamas 1,8 proc. BVP augimas, besivystančios ekonomikos statusą turinčiai šaliai tai nieko gero nežada. Rusijos ekonominės plėtros ministerija oficialiai pranešė, jog iki 2030 m. Rusijos ekonomika kasmet vidutiniškai augs 2,5 proc.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2013 m. lapkričio mėn. buvo minus 12. Palyginti su spalio mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su spalio mėn., gyventojai šiek tiek pesimistiškiau vertino savo galimybes nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių, šalies ekonominės padėties ir bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas.

Dažnai nepastebime, kad reikšmingiausi pokyčiai vyksta tiesiog panosėje. Jums skaitant šį straipsnį, Senajame žemyne vyksta svarbiausi amžiaus procesai – Europos Sąjunga (ES) tampa galinga kaip niekada, o pažadus mėgstantys politikai gali pamažu ieškotis kitos veiklos. Menantieji praėjusių metų Seimo rinkimus, ko gero, nepamiršo vienos, dabar valdančiajai koalicijai priklausančios partijos pažado minimalų atlyginimą padidinti iki 1 509 litų.

Nors pasaulio ekonomika neblizga stebėtinu augimu, recesija pamažu palieka mus, o tai kur kas įprastesnis ir akiai malonesnis vaizdas, mano Suomijos „Evli Bank“ investicijų vadovas Kimas Pessalas. „Europa atsigauna, tačiau 0,2 proc. augimas tikrai neskatina krykštauti iš laimės – regiono augimas dar nepasiekia istorinio vidurkio, o ką jau kalbėti apie pasaulines tendencijas“, – realistiškai situaciją vertino K. Pessalas.

Ukrainos ekonomikai reikia mažiausiai 20 mlrd. eurų per metus, kad ji būtų pertvarkyta ir atitiktų europinius standartus, pareiškė prezidentas Viktoras Janukovyčius. "Bendrai laikotarpiui iki 2017 metų reikia maždaug 160 mlrd. eurų", - sakė V.Janukovyčius antradienį vakare Ukrainos televizijos kanalams. "Tai (asociacijos sutartis) nereiškia Ukrainos priėmimo į Europos Sąjungą, ir Ukraina neturės priėjimo prie europinių fondų.

Ekonomiką kelia augantis vartojimas ir investicijos, o eksporto įtaka darosi vis mažiau pastebima. Tokias išvadas pateikė Lietuvos bankas, pristatęs Lietuvos ekonomikos apžvalgą ir makroekonomines prognozes. Šiemet sparčiau nei tikėtasi didėjo vidaus paklausa. Privatus vartojimas ir investicijos kompensuoja mažėjančią eksporto įtaką, todėl BVP augimo prognozės nekinta. Šalies ūkis šiemet augs 2,8 proc., o kitąmet – 3,5 proc. Jo augimo prognozė padidinta 1,4 proc. punkto – iki 4,3 proc.