ekonomika

2020 metai gali būti labai sudėtingi Lietuvos ekonomikai, o tai lems dvi priežastys – gerokai sumažėsianti Europos Sąjungos (ES) parama ir gili demografinė duobė, rašo portalas 15min.lt. Apskaičiuota, kad kito dešimtmečio pradžioje darbo jėga trauksis trečdaliu, o pensinio amžiaus žmonių skaičius smarkiai augs. Tuo pat metu milijardinė ES parama ne tik sumažės kelis kartus, bet ant Lietuvos pečių guls ir visos už ES lėšas sukurtos infrastruktūros išlaikymas.

 Vaida Meidutė-Strazdauskienė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Paskolų verslas Švedijoje paskutiniais metais augo itin sparčiai. Valstybinis antstolių biuras jau kelerius metus iš eilės stengiasi atkreipti šalies politikų dėmesį į augančią problemą – per lengvai suteikiamas paskolas ir per dideles palūkanas, kas dažniausiai jaunus žmones įklampina į skolas. Kaip problematiškiausios įvardijamos greitųjų kreditų įmonės.

 Koks yra Lietuvos ekonominis identitetas – Vakarų šalių produkcijos surinkimo fabrikas, o gal paslaugų centrų superžvaigždė, inovatorė, naujųjų fizikos, chemijos ir biologijos technologijų kūrėja? Po truputį kylant šalies pragyvenimo lygiui, atitinkamai keičiasi ir ūkio struktūra. Visiems žinoma, kad išsivysčiusios šalys pasižymi vyraujančiu paslaugų sektoriumi ir menka žemės ūkio dalimi.

 Statutiniai pareigūnai stoja ginti vidaus tarnybos sistemos ir klausia premjero Algirdo Butkevičiaus, ar jis, išties, palaiko nusikaltėlių, šešėlinės ekonomikos pusę ir todėl priešinasi teisėsesaugos sistemos modernizavimui? Anot Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) atstovų, su naujuoju Vidaus reikalų ministru Sauliumi Skverneliu prasidėjo sistemos judėjimas į priekį, kurį savo neapsisprendimu vis stengiamasi sustabdyti.

 Jau pusmetį Rusija taiko apribojimus Lietuvos žemės ūkio produkcijai. Dėl to sumažintos Lietuvos ekonomikos augimo prognozės. Ar Lietuvos verslas rado naujų rinkų? Kaip Rusijos veiksmai ir nesaugumas regione pakeitė Lietuvos verslo planus? Apie tai – pokalbis su ūkio ministru Evaldu Gustu, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu ir SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda.

 Auganti ekonomika, verslo plėtra ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas šalyje daro Lietuvą vis patrauklesne šalimi iš ne Europos Sąjungos valstybių atvykstantiems specialistams. Pirmąjį šių metų ketvirtį teisę dirbti Lietuvoje įgijo 60 proc. daugiau itin aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš trečiųjų šalių nei per tą patį laikotarpį pernai – rodo Lietuvos darbo biržos duomenys.

 Pirmasis šių metų ketvirtis Lietuvos ekonomikai buvo pobaisis – BVP greičiausiai visai neaugo, butų sandorių skaičius buvo maždaug trečdaliu mažesnis nei prieš metus, lietuviškų prekių eksportas sugrįžo į 2011 metų lygį, o valstybės biudžeto pajamos gerokai atsiliko nuo plano. Tačiau tokios ekonomikos tendencijos nebuvo netikėtos ir ilgai užsitęsti neturėtų, todėl „Swedbank“ nekeičia prognozių ‒ šiemet BVP turėtų augti 2,3 procento, o kitais metais augimas paspartės iki 3,5 procento.

 Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pradeda vizitą Vašingtone, ten balandžio 16–18 d. dalyvaus Tarptautinio valiutos fondo (TVF) susitikimuose. Juose centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai aptars priemones pasaulio ekonomikos atsigavimui paspartinti. „Nors centrinių bankų taikomos skatinamosios pinigų politikos priemonės padėjo įsukti pasaulio ekonomikos atsigavimą, tačiau jis vis dar trapus, o augimas skirtinguose pasaulio regionuose labai netolygus.

 Pažangios ekonomikos šalys, oficialiai atsigavusios prieš daugiau kaip trejus metus, iš visų jėgų stengiasi sugrįžti į tvaraus augimo kelią. Kai kurios iš jų net prognozuoja, kad ekonomika augs inertiškai, todėl atsidursime situacijoje, kuri kartais vertinama kaip negrįžtama. Bet ne visoms išsivysčiusioms valstybėms gresia toks ilgalaikio sąstingio pavojus – esama išimčių trapiame pasaulio vaizdinyje.

Šiandien sukanka 100 dienų, kai Lietuvos nacionaline valiuta tapo euras. Kaip euro įvedimas ir su tuo susiję namų ūkių bei įmonių lūkesčiai paveikė Lietuvos ūkio raidą pernai ir šių metų pradžioje? DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ tvirtina, kad euro įvedimas sukėlė tikrai nemažą aktyvumą Lietuvos ekonomikos vidaus vartojimo segmente: „Namų ūkiai intensyviai pradėjo pirkti ilgalaikio vartojimo prekes, nes nuogąstavo dėl galimo infliacijo...

 Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, pirmadienį kreipdamasis į kasmetinės Lietuvos bankų asociacijos apskritojo stalo diskusijos dalyvius, pasveikino su visų sėkmingai atliktu darbu – euro įvedimu Lietuvoje. „Lietuvos bankų asociacijos misija – kurti visuomenės gerovę, užtikrinant konstruktyvius klientų, priežiūros institucijų ir bankų tarpusavio santykius siekiant įtvirtinti reputaciją ir pasitikėjimą bankų sistema visuomenėje bei palankią aplinką bankininkystės veiklai.

 Įstojimas į euro zoną ne tik parodė mūsų piliečių ir finansinių institucijų pasirengimą naujai valiutai, bet ir leido didesne dalimi susipažinti su šešėlinėje ekonomikoje cirkuoliuojančių pinigų mastais. Pasak pirmadienį vykusiame Lietuvos bankų asociasijos renginyje „Bankai Lietuvoje – šiandien ir rytoj“ dalyvavusių bankų atstovų, tai galima įžvelgti per grynųjų pinigų kiekius apyvartoje.

Traukiantis eksportui ir silpstant pramonės augimui, namų ūkių vartojimas tampa vis svarbesniu ekonomikos augimo veiksniu. Iki aukščiausio lygio nuo 2007 metų pabaigos išaugęs vartotojų pasitikėjimas leidžia tikėtis, kad neigiamą mažėjančio eksporto į NVS rinkas poveikį bent iš dalies atsvers augantis vartojimas. Kita vertus, panašu, kad šiemet gyventojai bus linkę daugiau taupyti. Prekių eksportas šių metų sausį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, susitraukė 8,8 procento.

 Pasaulio verslas jau kurį laiką gyvena prieštaringų ekonomikos augimo veiksnių aplinkoje. Kaip pastebi SEB ekonomistai, teigiamo postūmio ir pasaulio, ir Baltijos šalims suteikia sumažėjusios naftos kainos ir rekordinėse žemumose besilaikančios palūkanų normos, tačiau susirūpinimą verslui ir toliau kelia geopolitiniai veiksniai, Rusijos recesija ir kai kurių euro zonos šalių ekonominė būklė.

 Nors Lietuvoje minimalus darbo užmokestis yra per mažas, maišais ir lagaminais litus keitimui nešę tautiečiai nėra tokie vargšai, kaip dedasi. Taip mano KTU viešėjęs SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas Gitanas Nausėda. G. Nausėda pasitiko sausakimša Kauno technologijos universiteto (KTU) Aula, kur jis su studentais diskutavo tema „Ekonomika: Lietuva, Europa, Pasaulis“. Viena iš paliestų aktualijų diskusijoje buvo dolerio stiprėjimas euro atžvilgiu.

 Kai Lietuva lyginama su kitomis šalimis, dažnai pastebimi kelis kartus didesni atlyginimai Vokietijoje ar Švedijoje. Tačiau turime dairytis ne į atlyginimų skirtumus, o į tai, dėl kokios ekonomikos politikos šalys jų yra pasiekusios, sako LRT.lt pašnekovai. Ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, Lietuva per ketvirtį amžiaus pasiekė tikrai nemažai, bet jau laikas išjungti autopiloto režimą, imtis ekonomikos reformų, nes artėja sudėtingi savarankiško ekonominio augimo laikai.

Lietuvos ekonomika augs lėčiau, nei tikėtasi anksčiau, metų pabaigoje infliacija bus neigiama, augs vidutinis darbo užmokestis, – tai prognozuoja Lietuvos banko vadovas. Pasak Vito Vasiliausko, dėl naftos kainų mažėjimo, kuris turi teigiamos įtakos infliacijai (ji smuks), Lietuvos ekonomika toliau nuosekliai augs, bet lėčiau, nei manyta anksčiau. „Remdamiesi tokiomis prielaidomis mes koreguosime augimo perspektyvą į lėtesnį augimą“, – penktadienį interviu LRT radijui teigė V. Vasiliauskas.

Pagal kainų defliaciją Lietuva priartėjo prie visų laikų kainų kritimo rekordo. Vienintelį kartą infliacija buvo labiau neigiama tik 2003 metų pradžioje, kuomet metinis kainų kritimas siekė 2 procentus. Naujausi vasario mėnesio Statistikos departamento duomenys rodo, kad kainos Lietuvoje krenta jau trečią mėnesį iš eilės. Sausio mėnesį Lietuvoje fiksuota 1,5 proc. defliacija, o vasarį defliacija dar pagilėjo iki 1,8 proc. – vos 0,2 proc. punkto mažiau nei visų laikų rekordas.

 Valstybės saugumo departamentas (VSD) pirmadienį pranešė stebintis „vis akivaizdesnes“ Rusijos pastangas kurstyti informacinį karą ir skleisti savo propagandą Lietuvos žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose.

Pagaliau taip laukti realūs žingsniai, o ne tik ausį glostantys pažadai. Pagaliau girdime ne tik Europos Komisijos vadovo Žano Klodo Junkerio kalbas apie europiečių sugrąžinimą į darbo rinką ir Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimą, bet matome tikras pastangas. Europos Komisija paskelbė, kad ketina paspartinti Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansavimą ir dar šiemet tam skirti 1 mlrd. eurų. Paspartėjus finansavimui greičiau susirasti darbą galėtų gerokai daugiau nei pusė milijono jaunuolių.

 Lietuva pagal ekonominės laisvės indeksą 2014 metais pakilo 6 pozicijomis ir tarp 178 pasaulio valstybių užima 15 vietą, o iš 43 Europos valstybių yra šešta. Naujausiame JAV ekonominių tyrimų organizacijos „Heritage Foundation“ paskelbtame ekonominės laisvės indekse Lietuvos ekonominė laisvė įvertinta 74,7 punkto - 1,7 punkto daugiau nei pernai. Lietuva, kaip ir anksčiau, priskiriama 6-35 vietą užimančių „beveik laisvų“ šalių grupei.

Rusijos recesija ir lėtėjantis Lietuvos ekonomikos augimas, kuris bus lėčiausias per pastaruosius penkerius metus, – kaip jis paveiks valdžios finansus? „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad prognozuojamas Lietuvos biudžeto deficitas bus didesnis nei pernai ir didesnis nei prognozuoja finansų ministerija.

Lietuvos žemės ūkis yra patikimas šalies ekonomikos ramstis. Tuo neabejoja ir ūkininkas iš Ignalinos r. Rubelninkų km. Zigmantas Kajėnas. „Mūsų žmonės darbštūs. Nemažai esu matęs, nieko įmantriau nerasime ir kitose šalyse. Bus sunkiau ar lengviau, bet žemės ūkis tikrai gyvuos“, – įsitikinęs ūkininkas.

Ilgesnį laiką išliksiančios žemos naftos kainos kelia grėsmių naujų telkinių tyrimų ir jų įsisavinimo darbams, taip pat kuro gavybai jūriniame šelfe. Tokią informaciją savo ataskaitoje pateikia Pasaulio bankas (PB), praneša naujienų agentūra AP. Banko analitikai mano, kad laikotarpis, kuomet naftos barelio kaina buvo aukštesnė nei 100 JAV dolerių, baigėsi. 2015-ieji taps žemų naftos kainų metais, o ir 2016 m. kainos išaugs visai nedaug, nurodoma paviešintame dokumente.

 Ukrainos centrinio banko vadovė Valerija Hontareva antradienį pareiškė, kad ginkluoto konflikto krečiamai šaliai 2014-ieji buvo skausmingiausi metai nuo Antrojo pasaulinio karo - ekonomika susitraukė 7,5 proc., taip pat smarkiai išaugo infliacija. Bet V.Hontareva pridūrė, kad provakarietiškų pažiūrų lyderiai, atėję į valdžią po to, kai vasarį buvo nuverstas nepopuliarus Kremliaus palaikomas prezidentas, optimistiškai vertina tikimybę, kad šalies ūkis pradės atsigauti 2015 metais.

Pagrindiniai iššūkiai Lietuvos ekonomikai kitąmet bus silpnėjanti perkamoji galia Rusijoje, konkurencija euro zonoje ir menkos investicijos į gamybos plėtrą. Taip mano finansų ministras. „Sunkiai prognozuojamų tarptautinių pasekmių matome ir dabar, Rusijos priešinės sankcijos, kurios buvo paskelbtos atsakant į JAV ir ES sankcijas, įsigaliojo metų viduryje. Jos paskelbtos metams, bet šiandien niekas negalėtų pasakyti, kiek jos galios.

Apie pasaulinę jaunimo nedarbo problemą garsiai kalbama jau ne vienerius metus. Ji kamuoja ne tik lėtai po ekonominės krizės atsigaunančias Europos Sąjungos šalis, bet ir kitus regionus, įskaitant šiaip jau gan sparčiai augančią Afriką. Tarptautinė darbo organizacija (Internation Labour Organization - ILO) dar 2012 m. paskelbė deklaraciją, kviečiančią vyriausybes aktyviai kovoti su jaunimo nedarbo problema ir pasiūlė savo rekomendacijas, kaip tą reikėtų daryti.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja žmonėms išskirtinai daug laisvadienių, bet svarstyti, ar tokiu laikotarpiu valstybė turėtų paskelbti kalėdines atostogas, reikėtų labai atsargiai, sako Vilniaus universiteto socialinių mokslų dr. Romas Lazutka. „Oficialiai paskelbus būtų aiškiau, nebūtų tokių nesusipratimų, kurie įvyksta, kai žmones tikisi, kad kažkas dirbs, o paskui pamato, kad nedirba. Gali būti, kad jų planai suyra.

Paskutiniais duomenimis, Rusijos rublis pradėjo šiek tiek kilti. Doleris dabar kainuoja beveik 68 rublius, euras – 85. Antradienį Rusijos nacionalinė valiuta buvo pasiekusi naujausių laikų žemumas, kai euras kainavo šiek tiek per šimtą rublių. Pasak analitikų, daugiausia įtakos valiutos nuosmukiui turi smunkančios naftos kainos ir šalį toliau silpninančios Vakarų sankcijos.

Rusijos rublis ketvirtadienio rytą sustiprėjo, kai prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo imtis kai kurių ekonomikos reformų, tačiau investuotojams žadamos reformos įspūdžio nepadarė, ir rublis toliau smuko. 10 val. 25 min. Grinvičo (12 val. 25 min. Lietuvos) laiku rublis susilpnėjo 0,3 proc. dolerio atžvilgiu (53,37 rub. už JAV dolerį) ir 0,1proc. – euro atžvilgiu (65,71 rub. už eurą). Dar 9 val. Grinvičo (11 val. Lietuvos) laiku rublio kursas buvo šoktelėjęs 1,1 proc.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad Maskva nėra ir nebus izoliuota tarptautinėje arenoje dėl Ukrainos krizės, ir atmetė riziką dėl Vakarų sankcijų, naftos kainos ir rublio kurso kritimo „katastrofiškų pasekmių“ Rusijos ekonomikai.   JAV ir Europos Sąjunga (ES) įvedė Rusijai sankcijas dėl jos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos ir paramos Rytų Ukrainos separatistams.

Algirdas Igorius, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Šią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komitetas gavo penkių lapų Lietuvos banko valdytojo Vito Vasiliausko pasirašytą išvadą, kad 2015 m. biudžete numatytas išlaidų augimas pernelyg didelis, todėl „projektas pažeidžia Fiskalinės drausmės įstatyme įtvirtintą išlaidų ribojimo taisyklę“. Reakcija buvo tokia, kokios ir reikėjo tikėtis.

 Pakantumas seksualinėms mažumoms (LGBT) ir jų įtraukimas į visuomeninį gyvenimą tiesiogiai susijęs su valstybių ekonomikos augimu, rodo JAV atliktas augančių pasaulio ekonomikų tyrimas, kuriame analizuota ir situacija Baltijos šalyse. Studiją atliko Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) Teisės mokyklos Williams institutas ir JAV Tarptautinio vystymosi agentūra (USAID). Be Lietuvos, Latvijos ir Estijos jo metu analizuota padėtis dar 36 šalyse.

 Skalūnų dujos ir valstybės valdomos įmonės (VVĮ) turi vieną bendrą bruožą – milžiniško potencialo naudą ribojantį valdančiųjų neryžtingumą. Keli milijardai litų, plėtrai imlesnis verslas, efektyvesnis valstybės aparatas ir didesnės investicijos. Ne, tai nėra rinkimų alchemijos šūkis. Tai kapitalo rinkų Eldoradas. Dar vienas neišnaudotas Lietuvos resursas. Deja, Lietuvos kapitalo rinkai trūksta net pavadinime užkoduoto ištekliaus – kapitalo.

Nors Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) jau pasiekė prieškrizinį lygį, tikėtis, kad ateityje šalies ekonomika augs praeito dešimtmečio ar bent panašiais tempais, neverta, sutaria ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Aušra Maldeikienė. Ekonomikos augimo sulėtėjimas pastebimas visame pasaulyje. Dauguma BVP augimą prognozuojančių institucijų nuolat priverstos savo spėjimus koreguoti į neigiamą pusę.

 „Swedbank“ nekeičia šių metų prognozės ir mano, kad BVP augimas sieks 3,0 procento, tačiau 0,2 procentinio punkto iki 3,3 proc. sumažina 2015 metų prognozę. Kaip ir anksčiau, „Swedbank“ ekonomistai mano, jog augimą slopinančių išorinių ir vidinių trikdžių ekonomika nebejaus 2016 metais, kuomet BVP augimas paspartės iki 3,8 proc., o vidutinis darbo užmokestis didės net 7,0 procento.

 „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis Lietuvos įmonės beveik neturi galimybių rinkoje pritraukti akcinio kapitalo. Be to, jos turi tik vieną skolinto kapitalo šaltinį – bankus. Pensijų fondai beveik visas lėšas investuoja ne Lietuvoje, bet užsienyje. O užsienio investicijų fondai Lietuvą aplenkia kaip dykumą. Lietuvai nuolat trūksta lėšų strateginiams projektams įgyvendinti. Kas bendra tarp šių penkių problemų? Jas visas galima išspręsti vienu Vyriausybės sprendimu.

 Kainų komisijai ketvirtadienį nustačius visas elektros kainos dedamąsias ir visuomeninės kainos viršutines ribas, kitąmet ji turėtų sumažėti 1-1,5 cento, arba 3 procentais. „Bendra tendencija yra tokia, kad elektra pinga, bet negalima sakyti, kad kiekvienai vartotojų grupei būtent tiek ir sumažės. (...) Tarifai atskiroms vartotojų grupėms dar bus diferencijuojami, todėl vieniems kaina gali mažėti 1 centu, kitiems - 1,5 cento“, - BNS sakė komisijos atstovė L.Kimutytė.

Lietuvos ekonomika trečiąjį ketvirtį augo sparčiau nei tikėtasi. Vidaus paklausa, atsigaunanti statyba bei kylantis transporto sektorius tampa vienais svarbiausių ūkio augimą skatinančių veiksnių. Nepaisant to, „Danske Bank“ išlaiko nepakeistas šalies ūkio augimo prognozes 2015 bei 2016 metams. Viršijo lūkesčius Statistikos departamento pirminiu vertinimu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, trečiąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika augo 2,6 proc.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda  Koks dar laisvasis kritimas, suglumtų tūlas pilietis, išvydęs šiandien Statistikos departamento paskelbtą trečiojo ketvirčio Lietuvos BVP augimo rodiklį – 2,6 proc., palyginti su tuo pačiu 2013 m. ketvirčiu. Tai vis dar yra vienas iš sparčiausių plėtros tempų visoje Europos Sąjungoje.

 Regionuose 200 g „plečkelę“ samagono gali įsigyti vos už 3-4 litus, kai tuo tarpu toks kiekis „Starkos“ parduotuvėje kainuoja apie 12 litų. Smulkieji verslininkai muša pavojaus varpais – jie tiesiog nebeatlaiko nuožmios konkurencijos su šešėliu. Lietuvos ekonomika kyla, šešėlis šalyje taip pat pamažu traukiasi. Vis dėlto teigiamos tendencijos kur kas labiau pastebimos didmiesčiuose, o regionuose ir kaimiškose vietovėse dauguma žmonių dar ir šiandien tebegyvena krizės nuotaikomis.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Euro įvedimas buvo neabejotinai naudingas Latvijai ir jos ekonomikai, portalui LRT.lt sako buvęs Latvijos premjeras, būsimos Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Valdis Dombrovskis. Politikas mano, kad lygiai tokį patį poveikį euras turės ir Lietuvai.

Giedrė Trapikaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kinija nebėra vien pasaulio fabrikas, gaminantis ir eksportuojantis vartojimo prekes, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Konstantinas Andrijauskas. „Šalis turi labai daug ekonominių žinių, jaučiamas labai didelis technologinis proveržis, susijęs tiek su užsienio kompanijų veikla ir investicijomis Kinijoje, tiek su pačios šalies intelektualiniu protrūkiu.

Žinių radijas Didžiausia Lietuvos ekonomikos problema yra ne tik šešėlis, bet ir legalios mokestinės skylės, „Žinių radijui“ sakė ekonomistas Raimondas Kuodis. „Yra gausybė išimčių, ypač mokant „Sodrai“, jos tęsiamos, nesirūpinant, kad tie žmonės, kurie nemokėjo „Sodrai“, kada nors ateis su ištiesta ranka, sakydami, kad mano pensija – 300 litų. Šitais dalykais niekas nesirūpina, nes paskatų tam rūpintis nėra. Politikai nebebus valdžioj.

Pokriziniu laikotarpiu įspūdingai augęs eksportas šiemet pateko į iššūkių sūkurį. Tai liudija ir šiandien paskelbti Statistikos departamento duomenys – 2014 m. sausį–rugpjūtį, palyginti su atitinkamu 2013 m. laikotarpiu, eksportas smuktelėjo 2,4 proc. Vien rugpjūčio mėnesį eksportas sumažėjo 2,9 proc., o maisto produktų – 16,2 proc. Eksportas į Rusiją rugpjūtį, palyginti su atitinkamu 2013 m. mėnesiu, išaugo 7,1 proc.

Jungtinių Valstijų (JAV) Federalinės rezervų sistemos vicepirmininkas Stanley Fischeris (Stenlis Fišeris) itin teigiamai įvertino Lietuvos pastangas suvaldant šalies ekonomiką finansų krizės akivaizdoje bei pasirengimą euro įvedimui, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Vieną dieną į „Valstiečių laikraščio“ duris pasibeldė mūsų ištikimas skaitytojas Antanas ir pasidalijo abejonėmis ir viltimi: kažin kada Lietuvoje atsiras toks prezidentas ar premjeras, kuris galės sutvarkyti valstybės ekonomiką, sustatys į tinkamas vietas produktų kainas, suvaldys kontrabandą, sumažins juodąją rinką ir nelegalius darbus, sumažins nedarbą, padidins atlyginimus ir pensijas ir pats bus nekorumpuotas, atsparus turtuolių vilionėms? Daug reikalavimų, visi norai geri, tačiau neabejoju...

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pradeda vizitą Vašingtone, kur spalio 10–12 dienomis dalyvaus metiniuose Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko susitikimuose. Juose centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai sieks susitarti dėl koordinuotų veiksmų, kurie paspartintų ekonomikos augimą ir užtikrintų tvarią ilgalaikę plėtrą. Susitikimų metu numatoma paskelbti atnaujintas pasaulio ekonomikos prognozes.

Ar turėsime daugiau realios savivaldos, po tiesioginių merų rinkimų – tokį klausimą kėlė laida „Dienos klausimas“. Nors iš naujųjų merų visada tikimasi naujų vėjų ir problemų išsprendimo, ekonomistas, profesorius Raimondas Kuodis teigė, jog sustabdyti kai kuriuos procesus sunku. „Mažėjant žmonių skaičiui savivaldybėje, dingsta masto ekonomija įvairiose srityse, pavyzdžiui vandens tiekime, tada tas vanduo linkęs brangti, nes paklausa mažėja.