ekonomika

Tęsiantis krizei tarp Kijevo ir Kremliaus, Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas interviu, kuris buvo parodytas sekmadienį, perspėjo, kad Rusija kenkia pasauliniam stabilumui ir branduolinio ginklo neplatinimo pastangoms. Prieš JAV viceprezidento Joe Bideno (Džo Baideno) vizitą premjeras taip pat ragino suteikti finansinę ir ekonominę pagalbą, padėti modernizuoti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, bet ginklų nepaprašė.

„Džiugu, kad įvyko debatai tarp visų kandidatų. Visi išsakė savo nuomonę ir išreiškė pozicijas“, – portalui balsas.lt apie pirmuosius kandidatų į prezidento postą debatus, kurių tema buvo ekonomika, sakė politologas Lauras Bielinis. „Akivaizdžiai matėme atotrūkį tarp vienų ir kitų. Dalis kandidatų nuo pat pradžios pademonstravo nevisišką suvokimą prezidentinio mąstymo lygmeniu, – kalbėjo L. Bielinis. – Akcentai buvo permetami nuo problemos iki populistinių įtampų.

Panevėžio apygardos teisme išnagrinėta paskutinė byla iš penkių teismo verdikto sulaukusių nusikaltimų ekonomikai ir finansų sistemai baudžiamųjų bylų, kuriose Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai kartu su FNTT ir VMI atskleidė milijonines pajamas iš šešėlinio verslo gavusių grupės narių padarytus nusikaltimus.

Šeštąjį kartą rengiamas Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas (PLEF) svetur gyvenančius tautiečius trumpam sukvies į Lietuvą. Š.m. liepos 7 d. Vilniuje vyksiančiame renginyje pasaulio lietuviai aptars ekonomikos ir visuomenės pažangą per paskutiniuosius metus bei kartu ieškos kelių į spartų ir sėkmingą šalies augimą globalioje rinkoje. Pagrindinės šių metų forumo temos – verslas ir ekonomika bei švietimo politika.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Iki antradienio apsauginėje afrikinio kiaulių maro zonoje gyvenantys žmonės ir fermos privalėjo paskersti auginamas kiaules. Iš pradžių tai padaryti reikėjo iki kovo 15 dienos, tačiau terminas pratęstas, nes gyventojai sako nespėjantys skersti gyvulių. Maisto ir veterinarijos tarnyba teigia, kad mėsa yra saugi vartoti. Afrikinio kiaulių maro užkratas pietų Lietuvoje aptiktas sausio pabaigoje.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Apie padėtį Ukrainoje šiuo metu diskutuoja ir ES užsienio reikalų ministrai. Lietuvos diplomatijos vadovas tikisi, kad bus išplėstos sankcijos Rusijai. Tačiau neoficialiai teigiama, kad ekonominėms sankcijoms nebus pritarta. Tuo pat metu ES pritarė milijardo eurų paramai Ukrainai ir įšaldė dar keturių ukrainiečių, atsakingų už šalies lėšų grobstymą, sąskaitų įšaldymą.

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo Mažeikiuose surengtoje konferencijoje-apskrito stalo diskusijoje „Savivaldybių ekonominiam atgimimui – aktyvių ir kvalifikuotų žmonių telkimas, perspektyvaus verslo idėjos, valstybės parama“. Kalbėdamas apie Šiaurės Vakarų regiono savivaldybių – Mažeikių, Skuodo, Akmenės ir Joniškio – problemas ir jų sprendimo būdus, premjeras pabrėžė, jog verslininkams ir investuotojams pasigendant kvalifikuotų darbuotojų, būtina išnaudoti visas gali...

„Padėtis Rytų Europoje yra labai sudėtinga, – pokalbį pradėjo „The Economist“ redaktorius Edwardas Lucasas. – Lietuva privalo laukti, kol pabus Vakarai ir galės pritaikyti labai griežtas sankcijas Rusijai. Manau, kad kol kas Vakarai nerimtai žiūri į besiklostančią padėtį.“ Pasak jo, Europos valstybės vengia didelių kivirčų su Rusija. „Čia svarbiausią vaidmenį atlieka Vokietija, kuri nenori jokių konfliktų su Rusija.

Ieva Lauraitytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vienas pozityvių jaunimo nedarbo sprendimo būdų Slovėnijoje yra vadinamieji laisvo pobūdžio darbo biurai, kurie šiuo metu populiarėja visame pasaulyje. Tai – kavinės su belaidžiu internetu ir biuro mišinys. Tokie biurai, arba bendruomenės, yra skirti laisvai samdomiems darbuotojams, pvz., programuotojams, architektams, dizaineriams, žurnalistams.

Žingsnis po žingsnio ruošiamasi euro įvedimui. Diskusija apie laukiančius iššūkius ir atsiveriančias galimybes įsivedus eurą vyko ir Panevėžyje. Galutinis sprendimas, ar bus euras mūsų šalyje ir kokiomis sąlygomis, paaiškės liepą. Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, 1993 metais litas įvestas ypatingomis sąlygomis. Tada buvo didžiulė infliacija, kainos kilo. Tad siekta, kad ekonomika būtų sureguliuota. Litas buvo susietas su JAV doleriu, o 2002 metų vasario 2 dieną – su euru.

Agresyvėjanti Rusija kelia nerimą ne tik politikams. Dauguma ekonomistų bando prognozuoti, kaip šalies veiksmai galėtų paveikti Lietuvos ekonomiką. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pateikė keturis galimus ekonominio konflikto su Rusija scenarijus. Pagrindinis scenarijus yra apsiribojimas tik asmenų judėjimo ir sąskaitų įšaldymo priemonėmis. Jo tikimbė, pasak G. Nausėdos yra didesnė negu vidutinė.

SEB banko analitikai sumažino 2014 m. ir 2015 m. Lietuvos BVP plėtros prognozę po 0,5 proc. punkto iki atitinkamai 3 proc. ir 4 proc. Pagrindinė to priežastis – smarkiai lėtėjantys Rusijos ekonomikos apsisukimai ir dramatiškas rublio bei kitų Rytų valiutų kurso kritimas, keliantis lietuviškų prekių konkurencingumo tenykštėse rinkose problemų.

Per vizitą Gruzijoje ūkio ministras Evaldas Gustas, ūkio viceministras Kęstutis Trečiokas su Lietuvos verslininkų delegacija dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Ekonominė integracija į Europos Sąjungą: perspektyvos ir galimybės“. Pasisakydamas konferencijoje E. Gustas pažymėjo Gruzijos ir Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimo svarbą ir susitelkimą šiais metais pasirašant ES asociacijos susitarimą. „Užsienio investuotojai vertina stabilią ir skaidrią verslo aplinką.

Indrė MIKELIONYTĖ Kas bus, jeigu bus? Atsakymo į klausimą, ar Rusijos rinka neatsuks mums nugaros, ieško ir ekonomistai, ir verslininkai, bet daugiausia diskutuoja politikai - ar teisingai, spręsti kiekvienam iš jūsų. Vieni sako, kad, užsivėrus keliams į Rusijos rinką, mūsų verslas patirs milžiniškų nuostolių, kiti tikina, jog uždarius duris lipsime pro langą.

Nepadėtas taškas dėl euro įvedimo Lietuvos ekonomikoje įneša daug kintamųjų Po ilgos pertraukos euro zonos ekonomika, nors ir iš lėto, bet vėl auga – tačiau vis dar nesitikima, kad jai nors kiek pavyks prisivyti kitas didžiąsias pasaulio ekonomikas. Kaip rodo profesinių paslaugų bendrovės EY analitikų naujausios ketvirtinės euro zonos ekonominės prognozės, tik 2018 m. euro zonai pavyks 5 proc. viršyti prieškrizinį (2008 m. I ketvirčio) ekonomikos lygį.

Daugelis tėvų paliudys, jog atžalų auklėjimas yra vienas sunkiausių darbų pasaulyje. Negana to, jų išlaikymas dar ir brangiai kainuoja. Todėl kyla klausimas – kodėl racionalūs žmonės apskritai nusprendžia jų turėti? Neseniai dviejų JAV ekonomistų paskelbtame tyrime nagrinėjamas būtent šis klausimas.

Arnas Mazėtis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį Seime skaitys savo penktąjį – paskutinį – metinį pranešimą. Šiemet metinis pranešimas bus perskaitytas anksčiau – prieš Prezidento rinkimų kampanijos pradžią. Savo penktųjų – paskutinių kadencijos metų apžvalgoje, prezidentė D. Grybauskaitė išskiria ekonomiką ir energetiką.

  Premjeras, dar neseniai dėl įtemptų santykiai su Rusija prognozavęs Lietuvos ekonomikos praradimus, dabar teigia negalintis pasakyti, kokios įtakos ūkiui jie gali turėti. Algirdas Butkevičius tikina, kad šiuo metu pokyčių nejaučiama.

Daugelis Vidurio ir Rytų Europos šalių pastarąjį pusmetį pasižymėjo nuosekliu ūkio atsigavimu, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje Rytų Europos šalių ekonomikos apžvalgoje „Eastern European Outlook“. Tuo tarpu Rusijos ir Ukrainos ekonomika išsiskyrė prasta padėtimi, kuri savo ruožtu turės neigiamos įtakos Baltijos šalių eksportui.

Penktasis prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas, kurį ji skaitys Seime ketvirtadienį, bus rinkiminis, mano politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris. Tiek jis, tiek kiti LRT.lt portalo kalbinti politologai sako, kad šalies vadovė greičiausiai skirs sau nuopelnų dėl makroekonominių procesų, o didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas užsienio politikai. Metinis prezidentės pranešimas šiemet bus perskaitytas anksčiau nei įprasta – mat artėja prezidento rinkimai.

Laura Juozaitytė / Ekonomika.lt Dažniausiai manoma, kad ekonomika yra santykiai tarp racionalių individų, kurie konkuruodami tarpusavyje visuomet yra linkę priimti racionaliausią sprendimą. „Jei vis dar taip manote, jūsų rinkodara yra pasmerkta“, - „Verslo žinių“ metinėje reklamos ir rinkodaros profesionalų konferencijoje „Password 2014” kalbėjo britas Nickas Southgate’as.

Nuoseklų Lietuvos ekonomikos vystymąsi pastaraisiais metais palaiko vidaus paklausa ir euro narystės lūkesčiai tikintis spartesnio investicijų augimo. Tačiau šalies ekonomikos augimo potencialui rūpesčių kelia stringanti eksporto plėtra, o daugiausiai grėsmių ir neapibrėžtumų teikia Ukrainos ir Rusijos konflikto eiga. Atsižvelgdami į šiandieninius iššūkius, „Danske Bank“ analitikai ankstesnę 3,7 proc. Lietuvos ekonomikos augimo 2014 m. prognozę sumažina iki 3 proc.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukrainos ekonomikai grimztant į dugną ir Rusijai aneksavus Krymą, vyriausybė prabilo apie savarankiškesnių teisių suteikimą šalies regionams – taip galima būtų sustiprinti skirtingą Rytų ir Vakarų regionų ekonomiką. Vakarų Ukraina ekonomines reformas sieja su Europa, Rytų – su Rusija. Opozicija prieš mėnesį perėmusi vyriausybės vairą iškart paskelbė, kad šalies iždas tuščias.

Arabijos pusiasalis nuo šiol lengviau pasiekiamas Lietuvos verslininkams, mat Vilniuje veiklą pradėjo pirmosios Arabų pusiasalio valstybės - Omano Sultonato - garbės konsulatas. Pagrindinė konsulato užduotis bus ne tik efektyviau plėtoti tarpvalstybinius ekonominius ir kultūrinius santykius su Omanu ir kaimyninėmis arabų valstybėmis, bet ir padėti šalies verslininkams įsitvirtinti arabų valstybių rinkose. Sudomino IT sritis Tik kiek daugiau už Lietuvą - 3,3 mln.

Tomas Matulevičius, Geopolitika.lt Estijai, kaip šaliai, netrūksta Lietuvos ir užsienio apžvalgininkų liaupsių dėl sparčios ekonominės plėtros, anksčiausiai iš Baltijos valstybių įsivesto euro, tokių sėkmingų informacinių technologijų projektų kaip „Skype“, „Kazza“, „Joost“ ar dėl to, kad šalyje galima balsuoti elektroniniu būdu. Taip pat Estija savo Baltijos kaimynėms gali būti pavyzdžiu dėl mažo valstybės įsiskolinimo, gynybai skiriamų 2 proc.

Užimtumo skatinimui ir verslo plėtrai skiriama nemažai lėšų, tačiau reikia glaudžiau bendradarbiauti su savivaldybėmis ir verslu, atidžiau įvertinti regiono problemas bei jo specifiką, Alytuje vykusioje konferencijoje-apskrito stalo diskusijoje teigė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Konferencijoje „Impulsai pasienio regiono ekonomikai: patrauklūs verslo projektai, parama iniciatyviems, motyvacija dirbti legaliai“ dalyvavo regiono savivaldybių vadovai, verslo atstovai.

Investuotojų reakcija finansų rinkose rodo, kad sekmadienį Kryme nieko svarbaus ir netikėto neįvyko – dar iki referendumo daugelis valstybių pareiškė, jog jis yra neteisėtas. Tačiau vienai valstybei – Rusijai – šie rezultatai yra svarbūs, nes, tikėtina, galėtų atrišti rankas tolesniems veiksmams.

Europoje vyksiančiame Euro grupės susirinkime bus svarstomas finansinės pagalbos proceso Portugalijai užbaigimas, po to, kai šalis jau kelis kartus savarankiškai sėkmingai pasiskolino finansų rinkose.  Tarp makroekonominių rodiklių svarbiausi bus sausio mėnesio pramonės produkcijos duomenys. Prognozuojama, jog gamyba per sausį augo 0,5 proc., o lyginant su tuo pačiu mėnesiu 2013 m., augimas galėjo siekti 1,9 proc.

Europos lyčių lygybės institutas (EIGE), pažymėdamas Tarptautinę moters dieną, pristatė tyrimą apie moterų vaidmenį sprendimų priėmime. „Pirmasis Lyčių lygybės indeksas atskleidė, kad didžiausias atotrūkis tarp lyčių Europos Sąjungoje yra galios srityje. ES dar laukia ilgas kelias į lyčių lygybę sprendimų priėmimo srityje ”, – sako EIGE direktorė Virginija Langbakk. Lietuvoje taip pat trūksta sprendimus priimančių moterų, ypač ekonomikos sektoriuje – šiuo metu tik 13 proc.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius teigia, kad reikia mažinti dujų kainą Lietuvai ir kovoti su šešėline ekonomika. „Lietuvos žmonės ir verslas dėl dabartinių kainų iš visų Europos šalių nukenčia labiausiai. Už dujas „Gazpromui“ vidutiniškai sumokame 3,5 milijardo litų. Lyginant su kaimyninėmis šalimis, mes permokame 1 mldr.

Kokią žalą dėl įžūlios agresijos Kryme sau jau padarė pati Rusija, kokias pasekmes Rusijos ekonomikai sukels silpnėjantis rublis, ką reiškia investuotojų atsitraukimas iš Rusijos parduodant šios šalies įmonių vertybinius popierius? Žurnalisto Edmuno Jakilaičio pokalbis su „Nordea“ banko ekonomistu Žygimantu Mauricu, „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu ir „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktore Giedre Gečiauskiene.

Stasys Planutis, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Rusijos aukštosios ekonomikos mokyklos Makroekonominių tyrimų skyriaus direktorius Sergejus Aleksašenko ir kiti ekspertai jau ragina traukti karo metų finansinių priemonių planą.

„Rusija parodė savo dantis. Ja pasitikėti negalima“, - rėžė Europos parlamento narys, socialdemokratas Aloyzas Sakalas, paklaustas apie situaciją Kryme. Politiko teigimu, Lietuva dabar savo veiksmus turėtų derinti su Europos sąjunga. „Pati juk Lietuva negali laikykis kokių nors pozicijų. Lietuva jau priėmė sprendimą uždrausti kai kuriems veikėjams atvykti į Lietuvą, tačiau labai abejoju, ar reikėtų priimti ekonomines sankcijas“, - kalbėjo A. Sakalas.

Prieš pusantros savaitės Lietuva neramiai stebėjo įvykius Maidane. Labai tikėtasi, kad vietinis konfliktas išsispręs ir Ukraina pradės atgimimo kelią kaip nauja pro-Europietiška valstybė. Nors rizikos Ukrainoje buvo didelės, Lietuvos verslas šioje rinkoje dar tik pradeda apšilti kojas. 2013 metais Lietuva į Ukrainą eksportavo prekių už 2,92 mlrd. Lt, t.y. 3,5 proc. visos eksportuojamų prekių vertės.

Karolis Birgilas „Gerieji investavimo laikai ateina į pabaigą, toks ir bus šiandieninio pranešimo leitmotyvas“, - „Swedbank“ 2014 I ketvirčio investavimo apžvalgoje sakė investavimo produktų vadovas Marius Ignotas. Jo manymu, akcijos praėjusiais metais nežymiai brango, tačiau šiemet tokios tendencijos nebesulauksime. Optimizmas išlieka, bet rizikos vengiama „Akcijų rinkos šiandien neturi jokio impulso parodyti judėjimą į viršų arba į apačią, skirtingai nuo praėjusių metų.

Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išsamesniais verslo, mokesčių ir kainų statistikos duomenimis, patikslino 2013 m. ketvirtojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį ir papildomai įvertino BVP komponentus gamybos ir išlaidų metodais. Patikslintais duomenimis, 2013 m. ketvirtąjį ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 30 586 mln. litų.

 Naujausio Eurobarometro tyrimo rezultatai rodo, kad per narystės Europos Sąjungoje dešimtmetį padaugėjo Lietuvos piliečių, kurie save tapatina ne tik su Lietuva, bet ir su Europa. Šiuo metu 53 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jaučiasi ne tik savo šalies piliečiais, bet bent jau iš dalies ir europiečiais. Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kurioje taip besijaučiančių piliečių procentinė dalis per pastaruosius 10 metų labai padidėjo.

Žaliavų konditerijai ir duonos gaminiams tiekėja UAB „Minordija“ visus 2013 metus išlaikė augimo tendencijas. Neaudituotais duomenimis, metinė įmonės apyvarta, lyginant su 2012 m., augo beveik 10 proc. – nuo 42,74 mln litų iki 46,95 mln. litų, o veiklos pelnas (EBITA) pasiekė 1,5 mln. litų, t. y. 39 proc. daugiau nei 2012 metais.

Pripažinkime – esame profesionaliai niurzgėti mėgstanti tauta. Nepasitenkinimo strėles laidome net tada, kai tam nėra jokio aiškaus pagrindo. „Prie ruso buvo geriau.“ Tai frazė, kurią išgirdęs neretas lietuvis gniaužia kumštį. Frazė, kurios koktumas stumia į neviltį ir verčia dar kartą atidžiau pasižiūrėti, ar efektyviai naudojamos švietimui skirtos lėšos.

Statistikos departamento duomenimis, ketvirtąjį 2013 m. ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 2340,2 Lt ir per metus padidėjo 4,8 proc.: valstybės sektoriuje – 2,8 proc., privačiajame – 6,2 proc. Realus darbo užmokestis per metus ūgtelėjo 4,2 proc.

Yra toks anekdotas: vieno žurnalo redaktorius perskaitė straipsnį ir parašė jo autoriui: ar negali žodžio kapitalizmas pakeisti sinonimu ekonomika? Pasaulio žiniasklaidai tiek daug kalbant apie ekonomiką, šis žodis tapo ne tik kapitalizmo, bet ir BVP, gerovės, gero gyvenimo, o kaip kam – ir laimės sinonimu. Būti ekonomiškam – labai madinga. Angela Merkel įkūnija žodį ekonomika praktikoje: taupi, pasiturinti, neišlaidaujanti „be reikalo“ ir svarbiausia: pati įtakingiausia.

„Rusija finansuoja ne Ukrainos ekonomiką, o karinę operaciją Kijevo gatvėse“, – taip neramumų krečiamai šaliai pažadėtą 15 mlrd. JAV dolerių paskolą LRT.lt apibūdino Ukrainos Rinkos reformų centro prezidentas, buvęs ūkio ministras Vladimiras Lanovojus.

Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius ketvirtadienį konstatavo, kad valdantieji pritrūko fantazijos, ieškodami teisingų sprendimų. „Jie pasirinko lengviausią, bet kartu pavojingiausią kelią, kuriuo eidami bandys spręsti 440 mln. litų kompensacijų išmokėjimo problemą“, – spaudos konferenciją ketvirtadienį pradėjo politikas. „Tai yra daroma supriešinant visuomenę – dirbančius žmones ir pensininkus.

Didžiausia Lietuvos makroekonomikos blogybė - investicijų trūkumas. Anot premjero visuomeninio konsultanto Rimanto Rudzkio, viena to priežasčių - mokesčių nepastovumas. Tai jis pareiškė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“, komentuodamas ketinimus įvesti naują automobilių mokestį. „Mes tikriausiai norim būti Europos čempionais pagal mokesčių nepastovumą, nes nuolat juos kaitaliojam. Prieš kelis mėnesius premjeras minėjo, kad naujų mokesčių šiais metais nebus įvedama.

Ukrainos centrinis bankas apribojo kapitalo judėjimą, grivina smuko 10 proc., kai kur trūkta tvirtos valiutos. Analitikai prognozuoja dar didesnį grivinos smukimą, o neįliejus į ekonomiką kelių milijardų dolerių – ir šalies bankrotą bei naują ekonominę protestų bangą. Dauguma valiutos keitimo punktų Kijeve uždaryti dar penktadienį, kai tik centrinis bankas paskelbė apie smukusį grivinos kursą ir uždraudė atsiskaitymus valiuta su partneriais užsienyje.

Viešojoje erdvėje dažnai girdime nuomonių, kad būtina skatinti ir paremti studentų verslumą. Tačiau kodėl reikia tą daryti ir kuo tai naudinga patiems mums? Verslumo skatinimas naudingas patiems studentams, verslo atstovams ir galiausiai – šalies ekonomikai. 1. Žinių įgyja verslumo projektuose.

Pagal mėnulio kalendorių prasidėjusių Naujųjų metų populiariausia dovana Kinijoje šiais metais tapo riešutų rinkinys „Trys voverės“. Jų interneto parduotuvėje „T-mall“ buvo parduota 150 000 vienetų. Dėžutėje supakuoti septyni pakeliai pekano ir lazdyno riešutų sveria apie 1700 gramų. Visa pakuotė papuošta ant arklio jojančios voverės paveiksliuku. Ką šis riešutų rinkinys gali papasakoti apie Kiniją ir jos ekonomiką? Internetinis verslas Kinijoje yra populiarus.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Statistikos departamentas informuoja, kad pernai ekonomika augo sparčiau nei prieš krizę, mažėjo nedarbas, emigracija ir didėjo darbo užmokestis, tačiau pusė gyventojų vis dar teigė išleidžiantys viską, ką gauna. Be to, statistika rodo, kad lietuvių yra jau mažiau nei 3 milijonai – dėl emigracijos ir vis dar gimstamumą viršijančio mirtingumo. Per praėjusius metus gyventojų sumažėjo daugiau kaip 27 tūkst.

Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, yra mažos ir atviros ekonomikos, kurias labai stipriai gali lemti išorės veiksniai, tad dažnai prognozuojamas ekonominis augimas gali labai greitai koreguotis ir į neigiamą pusę. Taip naujienų portalui sakė verslo rizikos vertinimo bendrovės „Coface“ Rizikos vertinimo departamento direktorius Mindaugas Sventickas.