derlius

Vasara – cukinijų derliaus metas, o koks geresnis būdas juos panaudoti nei išsikepti gardžius blynus? Jurgita išdavė skaniausių cukinijų blynų receptą, tad išbandykite jį jau šiandien. Blynams reikės: 400 gr cukinijos (svoris nuluptos ir išskobtos); 100–130 gr mocarelos; 1 kiaušinio; apie 5 v. š. miltų; pusė svogūno; krapų; itališko žolelių mišinio; druskos. Padažui: grietinės; česnako; krapų; druskos. Cukiniją ir mocarelą sutarkuojame stambia tarka, svogūną – smulkia.

Svogūnų derlius nenuvils, jei žinosite, kada jį galima nuimti ir kaip paruošti saugojimui – štai, kada geriausia rauti svogūnus. Iš kartos į kartą sodininkai perduoda patarimą, kad surišant svogūnų laiškus, kol jie dar žali ir auga, jie atiduoda daugiau energijos į šaknis ir svogūnai užauga didesni. Taip pat manoma, kad dėl šios praktikos svogūnai greičiau subręsta.

Šiuo metu sodininkai, pasidairę po savo daržovių lysves, jau gali pasidžiaugti – derliaus apstu. O kiekvienas iš jų žino, koks džiaugsmas yra nuskinti daržoves, kurių auginimui pasitelkta daug meilės ir rūpesčio. Taip šį procesą apibūdino ir 40-ies metų Šakių rajone gyvenanti Evelina Starinskienė, kuri pasidalijo savo derliaus nuotraukomis ir auksiniais patarimais sodininkams.

Svogūnai maistui naudojami jau daugiau nei keturis tūkstančius metų. Tai vienos populiariausių vėsiojo sezono daržovių, be to, juos lengva užauginti ir nurauti. Štai, kada geriausias laikas nuimti svogūnų derlių.  Svogūnų derlius priklausys nuo to, kaip juos prižiūrėjote visą laiką nuo pat pasodinimo. Tačiau svarbu žinoti ne tik tai, kada sodinti svogūnus, bet ir kada nuimti jų derlių, kad šie būtų patys skaniausi.

Su meile auginamos daržovės duoda gerą derlių. Taip sako užkietėję daržovių augintojai. Kasmet tai viename, tai kitame Kėdainių krašto kampelyje užauga tokių daržovių, kurias norisi visiems parodyti. Šiemet neįtikėtino dydžio pomidorai užaugo Surviliškio seniūnijos ūkininkės šiltnamyje. Vienas pomidoras svėrė net pusdevinto šimto gramų.  Įspūdingas pomidoras Surviliškietės ūkininkės Rositos Liubomirskienės šiltnamyje užaugo 842 gramus sveriantis pomidoras milžinas.

Šiemet javapjūtė Lietuvoje prasidėjo dviem-trim savaitėmis anksčiau nei įprastai – pirmieji kombainai į laukus išriedėjo Dzūkijoje ir Suvalkijoje, o kitą savaitę turėtų išjudėti ir likusi Lietuva, sako ūkininkai. Kol kas nuimamos pirmosios javų kultūros – žieminiai miežiai ir kviečiai.  Vieni ūkininkai sako, kad dėl gerų oro sąlygų ir palankių trąšų kainų šiemet galima laukti rekordinio grūdų derliaus, kiti sako esantys atsargesni.

Prasidėjus pavasariniam darbymečiui, dažnai atsiranda noras pokyčiams sode. Vieni sodininkai keičia augalus vietomis, kiti – mugėse ieško, ką gi naujo būtų galima pasisodinti ir auginti. Tačiau svarbu ne tik, ką auginti, bet ir kokie augalai geriausiai auga vieni šalia kitų ar net kenkia vieni kitiems. Šiame straipsnyje gvildename klausimą, ką sodinti šalia šilauogių, kad šios derėtų ir duotų gausų derlių.

Kaip ir kada tręšti pomidorus jau daugiau mažiau aišku, bet ramybės neduoda tinkamos trąšos pomidorams pasirinkimas. Kartais nenutuokdami, kokių elementų reikia pomidorams skirtingose augimo sąlygose, griebiame bet kurią komercinių trąšų pakuotę ir jomis bandome suteikti šioms daržovėms maisto. Ne tokios drastiškos priemonės galėtų būti ir naminės natūralios trąšos, tokios kaip medžio pelenai, dilgėlių nuovirai ir kita.

Papasakosime, kaip laistyti braškes žydėjimo ir derėjimo metu, kad uogos būtų didelės ir sultingos, taip pat nuėmus derlių. Norint sulaukti didelių ir saldžių braškių, neužtenka tik ravėti piktžoles ir purenti krūmus. Taip pat svarbu jas tinkamai laistyti. Ypač uolūs sodybų augintojai šiuo atveju kartais puola į kraštutinumus – uogas laisto beveik kasdien. Tiesa, yra ir tokių, kurie tai daro porą kartų per sezoną arba apskritai nemano, kad tai būtina.

Birželis – pirmasis vasaros mėnuo. Dauguma sėjos ir sodinimo darbų jau baigti, augalai intensyviai auga, kai kurie (pvz., braškės) jau brandina ir derlių. Tačiau birželis tik žymi pavasario darbų pabaigą. Sodininkams bei daržininkams darbų gausu ir vasaros sezonu. Tad pasižvalgykime, kokius darbus primena atlikti birželio mėnesio sodininko kalendorius.

„Labai skanios salotos žiemai. Tiks prie įvairių patiekalų pateikti kaip garnyrą“, – rašo tinklaraščio „Oditėlės blogas“ autorė Edita. Išeiga: ~6 vnt. 0,5l talpos stiklainių: 2 kg agurkų; 0,5 kg paprikos (raudonosios arba geltonosios); 0,5 kg svogūnų; 0,5 kg morkų; 1 nedidelės čili paprikos; 1 galvutės česnako; 1,5 v.š. druskos; 100 g cukraus; 100 g 9proc. acto;  100 g saulėgrąžų aliejaus.

Anykštėnų šiltnamiuose sirpsta pirmosios šiųmetės braškės. Ir nors pavasaris augintojams staigmenų nepašykštėjo, būta ir vėlyvo sniego, ir šalnų, šiltnamiuose braškes auginantys ūkininkai tikina po stogu sukūrę palankias sąlygas pirmosioms uogoms sirpti. Už kilogramą pirmųjų braškių anykštėnai tikisi gauti 10 eurų. Vėliau uogos turėtų pigti. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Jurgita braškes skina jau ne pirmus metus, tad puikiai žino, kad uogas reikia skinti itin atsargiai.

Praėjusios savaitės pradžioje šiam metų laikui kiek neįprasta sniego danga užklojo nemenką dalį Lietuvos. Šiauriniuose rajonuose jos storis siekė keliolika centimetrų. Ant medžių, laidų, šiltnamių ir kitų statinių formavosi šlapio sniego apdraba. Lūžo ir linko medžių šakos, dalis gyventojų liko be elektros. Kai kuriuose rajonuose keliai buvo sunkiai išvažiuojami. Laukus apžiūrėję ūkininkai jau kalba apie galimus nuostolius.

Latvijos praėjusių metų grūdų derlius, palyginti su 2022-ųjų, sumažėjo 16,3 proc. iki 2,716 mln. tonų, pranešė nacionalinės statistikos tarnyba. Grūdinių kultūrų pasėlių plotai pernai buvo 2,2 proc. didesni nei užpernai – 797,4 tūkst. hektarų, tačiau vidutinis derlingumas dėl nepalankių gamtinių sąlygų buvo kukliausias per pastaruosius penkerius metus ir siekė 34,1 centnerio nuo hektaro. Žiemkenčių derlius sumenko 15,7 proc. iki 2,102 mln. tonų, vasarinių javų – 18,3 proc. iki 614 tūkst. tonų.

82-ejų metų pensininko iš Panevėžio namuose – lubas siekiantis aitriųjų paprikų krūmas. Maža to, vidury rudens augalas krauna ir nokina vaisius, kurių senjoras suskaičiavo apie pusšimtį. Panevėžietis juokauja, kad prieš Kalėdas jam ir eglės nereikės puošti. Ją atstos raudonais varpelio formos vaisiais pasidabinusi paprika.

Grybautojai iš Aukštaitijos sezoną baigia ne tuščiomis – pintinėse lepšės, žaliuokės, kazlėkai. Kam pasiseka – vieną kitą baravyką dar randa. Aukštaičiai džiūgauja, sezonas buvo puikus, tad ir prie pensijų žiemą bus iš ko prisidurti. Gera žinia ir pirkėjams – grybų kainos sumenko. Ant prekystalio Panevėžio turguje grybautojas Vytautas išrikiavo bene paskutinio šį rudenį pasivaikščiojimo miške radybas. Sako – pranašauja šalčius ir sniegą, tad grybų sezoną teks baigti.

Tris tūkstančius gyventojų turinčią sodų bendriją pamaryje užpuolė šernai. Jie ne tik išrausė žmonių sklypus, bet pasidarbavo ir taip, kad kai kuriais tarp namų esančiais keliais sodininkai nebegali ne tik pravažiuoti mašinomis, bet ir patys praeiti. Specialistai spėja, kad pamario gyventojus terorizuoja šernai suvalkiečiai. 3000 gyventojų turinčios, didžiausios Europoje sodų bendrijos pajūryje „Dituva“ įsisukę šernai prikrėtė aibių.

Sodininkė Vilma Aleknė Radviliškio rajone, Kurklių kaime nusprendė išbandyti savo sėkmę auginant medvilnę šiltnamyje. Pernai jos pirmasis bandymas baigėsi nesėkmingai  – augalas buvo nuskurdęs dėl voratinklinės erkutės padarytos žalos. Šiais metais moteris pasimokė iš savo klaidos ir dabar džiaugiasi pirmuoju derliumi. Vilma medvilnę pasodino kovo mėnesį. Prieš išvažiuodama atostogauti ji šiltnamyje paliko dar žalius bumbuliukus.

Atėjus rudeniui daržininkai džiaugiasi gausiu bulvių derliumi. Aurelija Vitkevičienė iš Utenos šiais metais smalsumo vedina nusprendė savo darže pasisodinti kitokią bulvių rūšį – batatus, dar kitaip vadinamus saldžiosiomis bulvėmis. Moteris liko nustebinta derliumi. Balandžio gegužės mėnesį Aurelija iš maisto prekių parduotuvės „Lidl“ nusipirko šešis batatų daigus. Vos juos nusipirkusi moteris vežė namo juos sodinti.

Gausėjantis obuolių derlius tiesiog kviečia vis dažniau kepti aromatingus pyragus. Visgi, kartais nesinori nei daug laiko leisti virtuvėje, o gal ir tesinori vos kelių saldžių obuolinių kąsnelių. „Iki“ konditeris Thierry Lauvray siūlo išbandyti netradicinį rudeniu tiesiog kvepiantį desertą – saldžius ryžių miltų lapų suktinukus. Jiems pagaminti reikės tik 5 nebrangių ingredientų, o laiko nesugaišite daug.

Sulčių spaudyklose jau dūzgia sulčiaspaudės. Verslininkai sako, kad šiemet darbų pradžia žada neblogą sezoną. Žmonės esą sulčių pasiilgę, tad iš sodų tempia maišus obuolių. Ir nors jų derlių kiek sumenkino vėlyvosios rekordinės šalnos, vėliau kai kur aptalžė kruša, tačiau sultims žmonės obuolių prisirenka. Sulčių spaudyklose dabar jau pats darbymetis. Kai kurių soduose obelų šakos linksta nuo vaisių, kai kur obuolių mažiau. Tačiau sultims, anot spaudėjų, derliaus užtenka.

Bulvės yra visame pasaulyje mėgstamas produktas – dėl jų pamišę ne tik lietuviai. Nors bulvės ant daugelio stalo būna kone kasdien, maisto ekspertai sako, kad tik nedaugelis žino, kaip jas tinkamai laikyti namuose, parsinešus iš parduotuvės ar turgaus. Neturintys vėsaus rūsio bulves ir perkantys bulves po kilogramą ar keletą, kaip ir daugumą šakniavaisinių daržovių, dažniausiai laiko virtuvės spintelėje.

Pomidorai yra vieni populiariausių augalų soduose, tačiau kartais jie auga prasčiau nei tikimasi. Norėdami padidinti jų derlių ir kokybę, sodininkai turėtų išbandyti greta pomidorų sodinti papildomus augalus. Specialistai pasidalijo informacija apie keletą geriausių augalų, kurie pagerins pomidorų skonį ir derlių, jei juos pasodinsite šalia. Augalai kompanionai arba kaimynai – tai augalai, auginami kartu, siekiant abipusės naudos.

Ši vasara šalies žemdirbiams išbandymų šalnomis, krušomis, sausromis, kaitromis ir liūtimis negailėjo. Todėl ir derliais pernelyg nesidžiaugiama – jie skirtinguose šalies regionuose labai įvairūs. Vienur – ir imti jau nebėra ką, kitur – žemė atseikėja dar gana neblogai. Kol kas nelabai aišku, koks bus dabar nuimamų ankštinių kultūrų, savo eilės laukiančių cukrinių runkelių derlius.

Vasarai einant į pabaigą sodininkai džiaugiasi rinkdami savo derlių, matydami jų gausą. Tačiau, kaip žinoti, ar jau galime rauti svogūnus? Yra keli būdai, kaip galima įsitikinti, jog svogūnai yra pakankamai prinokę. Pasirodo, tereikia patikrinti vos vieną vietą, ten, kur lapai susitinka su svogūnėliu. Jeigu ji yra minkšta, reiškia, kad žieduose įvyko galutinis ląstelių dalijimasis.

Žemės ūkio ministerija skelbia aukcioną parduoti iš AB „Jonavos grūdai“ 2014 m. derliaus II klasės 3 220 080 kg  bei 2020 m. derliaus II klasės 6 763 500 kg kviečių. Aukcionas vykdomas interneto svetainėje http://www.evarzytines.lt/. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išvadomis, grūdai atitinka kokybės reikalavimus ir neviršija 13,5 proc. drėgnio.

Praėjusią savaitę per Šiaurės ir Vakarų Lietuvą praūžusią audrą draudikai jau vadina rekordine – žmonių nuostoliai pasiekė net septynis milijonus eurų. Dar blogiau tiems, kurie turto neapdraudė – šimtatūkstantinius nuostolius teks dengti iš savo kišenės. Kai kurie grūdų augintojai per krušą neteko viso derliaus. Vėtra su ledokšniais sukėlė galvos skausmo ir saulės elektrines ant stogų įsirengusiems tautiečiams.

Lietuvą pastarąją savaitę siaubusios vėtros, audra ir liūtys pridarė žalos gyventojų turtui ir transportui, o kai kurie ūkininkai sako, laukuose augalus išplakė kruša, suguldė viesulai. Draudikai prognozuoja, kad nuostoliai gali būti dideli, išmokos skaičiuojamos milijonais.   Derlius kai kur sunaikintas Ūkininkai pastebi, kad audros, skirtingai nei sausra, palietė ne visus, o tik atskirus regionus, rajonus ar net laukus. Tačiau ten, kur ūkiai buvo paliesti, situacija prasta.

Javapjūtės derlius šiemet prognozuojamas labai panašus į pernykštį, bet kokybė šiek tiek blogesnė, sako Grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovas. Tuo metu ūkininkai nepatenkinti per mažomis grūdų kainomis.   „Jeigu praėjusį sezoną visų aštuonių kultūrų derlius siekė apie 7,2-7,3 mln. tonų, tai šiemet tikrai turime šansų turėti panašų derlių“, – pirmadienį LRT sakė Karolis Šimas.  „Rapsų derlingumas siekia apie tris tonas ir net daugiau kaip vidurkis.

Šių metų sausra sujaukė ir vaistažolių rinkėjų, ir jų perdirbėjų planus – prognozuojama, kad vaistams ir arbatoms naudojamų žolių šiemet bus mažiau nei pernai, todėl gali brangti arbata bei vaistažolių preparatai. Vis mažiau žmonių pievose ir laukuose renka vaistažoles, o jas auginančių ūkių Lietuvoje yra mažai.  „Keičiam tą situaciją ir net organizuojame džiovinimą pas save, bet tada galime surinkti žolę tik iš aplinkinių rajonų. Vaistažolių negalima ilgai laikyti, kad nesušustų.

Svogūnai maistui naudojami jau daugiau nei keturis tūkstančius metų. Tai vienos populiariausių vėsiojo sezono daržovių, be to, juos lengva užauginti ir nurauti. Štai, kada geriausias laikas nuimti svogūnų derlių.  Svogūnų derlius priklausys nuo to, kaip juos prižiūrėjote visą laiką nuo pat pasodinimo. Tačiau svarbu žinoti ne tik tai, kada sodinti svogūnus, bet ir kada nuimti jų derlių, kad šie būtų patys skaniausi.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) praėjusį mėnesį atliktų tyrimų duomenimis, šiemet pasaulyje gali būti nuimtas rekordinis grūdų derlius – 2,819 mlrd. tonų, 1,1 proc. didesnis nei pernai. Prognozė, palyginti su skelbta prieš mėnesį, pagerinta 5,9 mln. tonų. „Korekciją beveik visiškai lėmė pagerėjusios pasaulinės kviečių derliaus perspektyvos. Nors kviečių derliaus prognozė  padidinta 0,9 proc. iki 783,3 mln. tonų, tai būtų vis dar 18,4 mln.

Miškuose jau noksta mėlynės. Tiesa, uogautojai sako, kad kol kas jų nėra daug, o jau  prinokusios – smulkutės. Už litrą mėlynių uogautojai prašo 10 eurų. Sako, kad kaina kris, jei uogų bus daugiau. Tačiau miškų žinovai tikina, kad dėl vėlyvų šalnų ir alinusios sausros gausaus miško derliaus neverta tikėtis. Ant prekystalių jau puikuojasi ne tik pirmosios miško uogos – žemuogės, bet ir mėlynės. Štai Elena 6 litrus mėlynių rinko 7 valandas.

„GardeningExpress“ įkūrėjas Chrisas Bonnettas pasidalijo patarimais, ką reikia padaryti pomidorams, kad jie užaugintų daugiau vaisių. Jis sakė, kad viskas prasideda, kai augalai tik pradeda augti. Jis patarė „pasodinti juos į mažesnius vazonėlius prie sodinant į didesnius vazonus arba tiesiai į žemę“. Geriausia, kad prieš persodinimą jie būtų maždaug 15 cm aukščio ir turėtų 6-8 lapus. Ji rekomenduoja „pašalinti lapus nuo apačios“, kad sodinant lapai neturėtų sąlyčio su žeme.

Visą savaitgalį Lietuvoje tai vienur, tai kitur pliaupė lietus. Anot Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus, šalį deginusi ekstremali sausra jau padarė pakankamai žalos, kad šiemet trūktų net iki 50 procentų derliaus. Pokalbis su A. Svitojumi – TV3 žinių „Dienos“ komentare. Dar penktadienį Vyriausybė svarstė, ar Lietuvoje skelbti ekstremalią situaciją dėl sausros. Visą savaitgalį lijo, tai gal jau viskas – situacija gera ir sausros Lietuvoje nebėra? Sausra nėra vienadienis reiškinys.

Pomidorus išpikavus ir persodinus į atskiras talpyklas, vertėtų pasirūpinti trąšomis. Kuo tręšti pomidorų daigus, kad jie gerai augtų? Patręšti pomidorų daigai lengviau prigyja, tampa tvirtesni ir atsparesni ligoms. Verta įsidėmėti, kad pirmą kartą patręšti juos galima po persodinimo praėjus 10–15 dienų, o antrą kartą – dar po dviejų savaičių. Tam tinka tiek naminės, tiek pirktinės priemonės. Apsilankę specializuotose parduotuvėse tikrai atrasite pomidorams skirtų specialių trąšų.

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) visus auginančius bulves įspėja, kad kaimyninėje Latvijoje aptikti pavojingi bulvių kenkėjai – blyškieji bulviniai nematodai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvą vis labiau kausto sausra, dega miškai. Prieš vidurdienį ugniagesiai skubėjo gesinti degančio miško Smiltynėje. Įtempta diena buvo ir Šiaulių krašto ugniagesiams – jie gesino gaisrą prie Rėkyvos ežero, kur jiems teko keltis per ežerą norint greičiau užgesinti ugnį. Dalį vakarų Lietuvos jau nuo pavasario kausto stichinė sausra. Štai Šilutė, vadinama potvynių kraštu, dėl šiųmetės sausros padarytos žalos pirmoji šalyje paskelbė ekstremalią situaciją.

Žemdirbius ir gyvulių augintojus kankina sausra, ji, pasak klimatologų, fiksuojama didžiojoje Lietuvos dalyje. Specialistai prognozuoja, kad tai smarkiai atsilieps derliaus kokybei bei gyvulių sveikatai.  Kėdainių krašto ūkininkas Arūnas, kiek įmanoma, bando gelbėti būsimą derlių laistydamas bent dalį laukų. „Kiek nori knisk, žemė – sausa, dulka, žolės ir tos net neauga“, – sakė ūkininkas Arūnas Liubomirskas.

Lietuvos ūkininkai jau skaičiuoja sausros padarytus nuostolius. Anot jų, šiemet derlius bus ne tik mažesnis, bet ir prastesnės kokybės. Ūkininkai tikina, kad šį sezoną grūdų auginimo savikaina yra didžiulė, o kaina biržoje – rekordinėse žemumose. Pasak specialistų, produkcijos kainą reguliuoja pasiūla ir paklausa. Vienintelė ūkininkų viltis yra  užsitęsusi sausra ir mažesnis derlius JAV ir Europoje. Tik mažesnė pasiūla gebėtų pakelti grūdų kainą.

Gegužės pradžioje atslinkusios šalnos pridarė didžiulių nuostolių tiek sodininkams, tiek daržininkams. Visgi ir javų bei rapsų augintojams iššūkių netrūksta. Štai Vilkaviškio rajoną kiek netikėtai tokiu metų laiku nusiaubusios liūtys privertė kai kuriuos ūkininkus neplanuotai dar kartą išvažiuoti į laukus ir atsėti nukentėjusius plotus. Karklinių kaime ūkininkaujantis Vaidas Matukaitis juokavo, kad parašyti vadovėlį apie ūkininkų darbus vargu ar kas sugebėtų.

Pavasaris įpusėjo, o saugyklose dar apstu pernykščio derliaus obuolių. Augintojai sako, kad šiemet lietuviškų obuolių gali ir neišparduoti. Vienas didžiausių šalyje sodininkų svarsto, kad šiemet žmonės išgąsdinti didelių sąskaitų už elektrą, šildymą taupė gardesnio kąsnio sąskaita. O galbūt rinkosi pigesnius – lenkiškus obuolius. O mitybos specialistė pataria kuo naudingas, nors ir pernykštis lietuviškas vaisius. Asta akylai žiūri ir renka pačius gražiausius pernykščio derliaus obuolius.

Praėjusią savaitę Briuselyje vykusiame COPA-COGECA prezidiumo posėdyje aptartos naujai rengiamos Europos žaliojo kurso direktyvos, reglamentai. Nors ES ryžtingai suka tvaresnio ūkininkavimo link, žemdirbiams kyla daug klausimų, kaip tai paveiks jų gamybą ir kokius numatoma įjungti kompensavimo mechanizmus. Neabejojama, kad naujai svarstomi siūlymai turės reikšmingos įtakos agroverslui.

Nepastovūs pavasario orai – galvos skausmas ir smidrų augintojams. Su jais šiemet žmonės vargsta kaip reta: balandį smarkiai atšilus, smidrai pradėjo augti, paskui atšalo ir viskas sustojo, o vėliau viskas nuo pradžių. Už savaitės – turėtų būti pats smidrų pikas. Itin vėsios naktys ir šalnos gali smarkiai pakenkti šiai gardžiai, tačiau ir nepigiai daržovei. Bet valgytojų tikrai netrūksta, sako ūkininkai.

Dėl šalnų kai kur Lietuvoje prarasta 80 proc. ankstyvojo derliaus, penktadienį pranešė Lietuvos ryto televizija. Tikimasi, kad nuostolius bent iš dalies padengs vėlyvasis derlius. Nukentėjo rapsai, nerimaujama ir dėl vasarojaus. Draudėjai skaičiuoja pasėliams padarytą žalą, sako, gavę pranešimų apžiūrėti 15 tūkstančių hektarų laukų. Derlių išsaugojo tie ūkininkai, kurie aktyviai taikė apsaugos priemones.

Lietuviškos braškės jau užkariauja parduotuves. Vienas prekybos tinklas suskaičiavo, kad per pirmąją savaitę pirkėjai suvalgė 5 tonas tokių braškių. Tiesa, dalis pirkėjų pamatę pirmųjų uogų kainas jų pirkti dar nesiryžta – sako, lauks pigesnių. Kiti dairosi atvežtinių. „11 eurų, – panevėžietė Regina, pamačiusi lietuviškų braškių kainą prekybos centre, greitai apsigalvojo. – Tai gal susilaikysiu tada, bananų nusipirkau ir einu dabar. Dar lauksiu kada bus savų.

Ispanijoje vyraujanti sausra ir aukšta temperatūra kelia didelį nerimą dėl alyvuogių derliaus šioje šalyje šiais metais, po itin sudėtingų 2022-ųjų. Ispanija yra laikoma didžiausia pasaulyje alyvuogių aliejaus gamintoja. „Nuo sausio mėnesio beveik nelijo. Žemė labai sausa“, – su nerimu kalbėjo smulkiųjų ūkininkų sąjungos UPA generalinis sekretorius Cristobalis Cano pietiniame Andalūzijos regione, Ispanijos alyvuogių aliejaus pramonės širdyje.

Sodininkai stveriasi už galvų – įpusėjus pavasariui užklupusios kone rekordinės šalnos vietomis pražudė maždaug 95 procentus būsimo derliaus. Esą kai kur šiemet gali ir visai nebūti, ką skinti. Nedaug optimizmo ir uogynuose – šalnos čia taip pat savo juodą darbą padarė. Nors kai kurie braškių augintojai būsimą derlių bandė gelbėti net nemiegodami naktimis ir kūrendami laužus. Ankstų rytą braškių lauko pakraštyje Kauno rajone laužai deginami ne šiaip sau.

Pavasaris įpusėjo ir anykštėnai jau skanauja pirmąsias lietuviškas braškes, o jau kitą savaitę pirmosios lietuviškos uogos pasieks ir prekybos vietas. Tiesa, šiais metais dėl saulės stokos derlius kiek vėlyvesnis. Augintojai tvirtina, kad šiemet užauginti ankstyvąsias braškes atsiėjo gerokai brangiau nei pernai. O kainos esą turėtų išlikti panašios kaip pernai. Už kilogramą pirmųjų braškių ūkininkas tikisi gauti 8 eurus.