derlius

Praėjusią savaitę per Šiaurės ir Vakarų Lietuvą praūžusią audrą draudikai jau vadina rekordine – žmonių nuostoliai pasiekė net septynis milijonus eurų. Dar blogiau tiems, kurie turto neapdraudė – šimtatūkstantinius nuostolius teks dengti iš savo kišenės. Kai kurie grūdų augintojai per krušą neteko viso derliaus. Vėtra su ledokšniais sukėlė galvos skausmo ir saulės elektrines ant stogų įsirengusiems tautiečiams.

Lietuvą pastarąją savaitę siaubusios vėtros, audra ir liūtys pridarė žalos gyventojų turtui ir transportui, o kai kurie ūkininkai sako, laukuose augalus išplakė kruša, suguldė viesulai. Draudikai prognozuoja, kad nuostoliai gali būti dideli, išmokos skaičiuojamos milijonais.   Derlius kai kur sunaikintas Ūkininkai pastebi, kad audros, skirtingai nei sausra, palietė ne visus, o tik atskirus regionus, rajonus ar net laukus. Tačiau ten, kur ūkiai buvo paliesti, situacija prasta.

Javapjūtės derlius šiemet prognozuojamas labai panašus į pernykštį, bet kokybė šiek tiek blogesnė, sako Grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovas. Tuo metu ūkininkai nepatenkinti per mažomis grūdų kainomis.   „Jeigu praėjusį sezoną visų aštuonių kultūrų derlius siekė apie 7,2-7,3 mln. tonų, tai šiemet tikrai turime šansų turėti panašų derlių“, – pirmadienį LRT sakė Karolis Šimas.  „Rapsų derlingumas siekia apie tris tonas ir net daugiau kaip vidurkis.

Šių metų sausra sujaukė ir vaistažolių rinkėjų, ir jų perdirbėjų planus – prognozuojama, kad vaistams ir arbatoms naudojamų žolių šiemet bus mažiau nei pernai, todėl gali brangti arbata bei vaistažolių preparatai. Vis mažiau žmonių pievose ir laukuose renka vaistažoles, o jas auginančių ūkių Lietuvoje yra mažai.  „Keičiam tą situaciją ir net organizuojame džiovinimą pas save, bet tada galime surinkti žolę tik iš aplinkinių rajonų. Vaistažolių negalima ilgai laikyti, kad nesušustų.

Svogūnai maistui naudojami jau daugiau nei keturis tūkstančius metų. Tai vienos populiariausių vėsiojo sezono daržovių, be to, juos lengva užauginti ir nurauti. Štai, kada geriausias laikas nuimti svogūnų derlių.  Svogūnų derlius priklausys nuo to, kaip juos prižiūrėjote visą laiką nuo pat pasodinimo. Tačiau svarbu žinoti ne tik tai, kada sodinti svogūnus, bet ir kada nuimti jų derlių, kad šie būtų patys skaniausi.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) praėjusį mėnesį atliktų tyrimų duomenimis, šiemet pasaulyje gali būti nuimtas rekordinis grūdų derlius – 2,819 mlrd. tonų, 1,1 proc. didesnis nei pernai. Prognozė, palyginti su skelbta prieš mėnesį, pagerinta 5,9 mln. tonų. „Korekciją beveik visiškai lėmė pagerėjusios pasaulinės kviečių derliaus perspektyvos. Nors kviečių derliaus prognozė  padidinta 0,9 proc. iki 783,3 mln. tonų, tai būtų vis dar 18,4 mln.

Miškuose jau noksta mėlynės. Tiesa, uogautojai sako, kad kol kas jų nėra daug, o jau  prinokusios – smulkutės. Už litrą mėlynių uogautojai prašo 10 eurų. Sako, kad kaina kris, jei uogų bus daugiau. Tačiau miškų žinovai tikina, kad dėl vėlyvų šalnų ir alinusios sausros gausaus miško derliaus neverta tikėtis. Ant prekystalių jau puikuojasi ne tik pirmosios miško uogos – žemuogės, bet ir mėlynės. Štai Elena 6 litrus mėlynių rinko 7 valandas.

„GardeningExpress“ įkūrėjas Chrisas Bonnettas pasidalijo patarimais, ką reikia padaryti pomidorams, kad jie užaugintų daugiau vaisių. Jis sakė, kad viskas prasideda, kai augalai tik pradeda augti. Jis patarė „pasodinti juos į mažesnius vazonėlius prie sodinant į didesnius vazonus arba tiesiai į žemę“. Geriausia, kad prieš persodinimą jie būtų maždaug 15 cm aukščio ir turėtų 6-8 lapus. Ji rekomenduoja „pašalinti lapus nuo apačios“, kad sodinant lapai neturėtų sąlyčio su žeme.

Visą savaitgalį Lietuvoje tai vienur, tai kitur pliaupė lietus. Anot Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus, šalį deginusi ekstremali sausra jau padarė pakankamai žalos, kad šiemet trūktų net iki 50 procentų derliaus. Pokalbis su A. Svitojumi – TV3 žinių „Dienos“ komentare. Dar penktadienį Vyriausybė svarstė, ar Lietuvoje skelbti ekstremalią situaciją dėl sausros. Visą savaitgalį lijo, tai gal jau viskas – situacija gera ir sausros Lietuvoje nebėra? Sausra nėra vienadienis reiškinys.

Pomidorus išpikavus ir persodinus į atskiras talpyklas, vertėtų pasirūpinti trąšomis. Kuo tręšti pomidorų daigus, kad jie gerai augtų? Patręšti pomidorų daigai lengviau prigyja, tampa tvirtesni ir atsparesni ligoms. Verta įsidėmėti, kad pirmą kartą patręšti juos galima po persodinimo praėjus 10–15 dienų, o antrą kartą – dar po dviejų savaičių. Tam tinka tiek naminės, tiek pirktinės priemonės. Apsilankę specializuotose parduotuvėse tikrai atrasite pomidorams skirtų specialių trąšų.

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) visus auginančius bulves įspėja, kad kaimyninėje Latvijoje aptikti pavojingi bulvių kenkėjai – blyškieji bulviniai nematodai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvą vis labiau kausto sausra, dega miškai. Prieš vidurdienį ugniagesiai skubėjo gesinti degančio miško Smiltynėje. Įtempta diena buvo ir Šiaulių krašto ugniagesiams – jie gesino gaisrą prie Rėkyvos ežero, kur jiems teko keltis per ežerą norint greičiau užgesinti ugnį. Dalį vakarų Lietuvos jau nuo pavasario kausto stichinė sausra. Štai Šilutė, vadinama potvynių kraštu, dėl šiųmetės sausros padarytos žalos pirmoji šalyje paskelbė ekstremalią situaciją.

Žemdirbius ir gyvulių augintojus kankina sausra, ji, pasak klimatologų, fiksuojama didžiojoje Lietuvos dalyje. Specialistai prognozuoja, kad tai smarkiai atsilieps derliaus kokybei bei gyvulių sveikatai.  Kėdainių krašto ūkininkas Arūnas, kiek įmanoma, bando gelbėti būsimą derlių laistydamas bent dalį laukų. „Kiek nori knisk, žemė – sausa, dulka, žolės ir tos net neauga“, – sakė ūkininkas Arūnas Liubomirskas.

Lietuvos ūkininkai jau skaičiuoja sausros padarytus nuostolius. Anot jų, šiemet derlius bus ne tik mažesnis, bet ir prastesnės kokybės. Ūkininkai tikina, kad šį sezoną grūdų auginimo savikaina yra didžiulė, o kaina biržoje – rekordinėse žemumose. Pasak specialistų, produkcijos kainą reguliuoja pasiūla ir paklausa. Vienintelė ūkininkų viltis yra  užsitęsusi sausra ir mažesnis derlius JAV ir Europoje. Tik mažesnė pasiūla gebėtų pakelti grūdų kainą.

Gegužės pradžioje atslinkusios šalnos pridarė didžiulių nuostolių tiek sodininkams, tiek daržininkams. Visgi ir javų bei rapsų augintojams iššūkių netrūksta. Štai Vilkaviškio rajoną kiek netikėtai tokiu metų laiku nusiaubusios liūtys privertė kai kuriuos ūkininkus neplanuotai dar kartą išvažiuoti į laukus ir atsėti nukentėjusius plotus. Karklinių kaime ūkininkaujantis Vaidas Matukaitis juokavo, kad parašyti vadovėlį apie ūkininkų darbus vargu ar kas sugebėtų.

Pavasaris įpusėjo, o saugyklose dar apstu pernykščio derliaus obuolių. Augintojai sako, kad šiemet lietuviškų obuolių gali ir neišparduoti. Vienas didžiausių šalyje sodininkų svarsto, kad šiemet žmonės išgąsdinti didelių sąskaitų už elektrą, šildymą taupė gardesnio kąsnio sąskaita. O galbūt rinkosi pigesnius – lenkiškus obuolius. O mitybos specialistė pataria kuo naudingas, nors ir pernykštis lietuviškas vaisius. Asta akylai žiūri ir renka pačius gražiausius pernykščio derliaus obuolius.

Praėjusią savaitę Briuselyje vykusiame COPA-COGECA prezidiumo posėdyje aptartos naujai rengiamos Europos žaliojo kurso direktyvos, reglamentai. Nors ES ryžtingai suka tvaresnio ūkininkavimo link, žemdirbiams kyla daug klausimų, kaip tai paveiks jų gamybą ir kokius numatoma įjungti kompensavimo mechanizmus. Neabejojama, kad naujai svarstomi siūlymai turės reikšmingos įtakos agroverslui.

Nepastovūs pavasario orai – galvos skausmas ir smidrų augintojams. Su jais šiemet žmonės vargsta kaip reta: balandį smarkiai atšilus, smidrai pradėjo augti, paskui atšalo ir viskas sustojo, o vėliau viskas nuo pradžių. Už savaitės – turėtų būti pats smidrų pikas. Itin vėsios naktys ir šalnos gali smarkiai pakenkti šiai gardžiai, tačiau ir nepigiai daržovei. Bet valgytojų tikrai netrūksta, sako ūkininkai.

Dėl šalnų kai kur Lietuvoje prarasta 80 proc. ankstyvojo derliaus, penktadienį pranešė Lietuvos ryto televizija. Tikimasi, kad nuostolius bent iš dalies padengs vėlyvasis derlius. Nukentėjo rapsai, nerimaujama ir dėl vasarojaus. Draudėjai skaičiuoja pasėliams padarytą žalą, sako, gavę pranešimų apžiūrėti 15 tūkstančių hektarų laukų. Derlių išsaugojo tie ūkininkai, kurie aktyviai taikė apsaugos priemones.

Lietuviškos braškės jau užkariauja parduotuves. Vienas prekybos tinklas suskaičiavo, kad per pirmąją savaitę pirkėjai suvalgė 5 tonas tokių braškių. Tiesa, dalis pirkėjų pamatę pirmųjų uogų kainas jų pirkti dar nesiryžta – sako, lauks pigesnių. Kiti dairosi atvežtinių. „11 eurų, – panevėžietė Regina, pamačiusi lietuviškų braškių kainą prekybos centre, greitai apsigalvojo. – Tai gal susilaikysiu tada, bananų nusipirkau ir einu dabar. Dar lauksiu kada bus savų.

Ispanijoje vyraujanti sausra ir aukšta temperatūra kelia didelį nerimą dėl alyvuogių derliaus šioje šalyje šiais metais, po itin sudėtingų 2022-ųjų. Ispanija yra laikoma didžiausia pasaulyje alyvuogių aliejaus gamintoja. „Nuo sausio mėnesio beveik nelijo. Žemė labai sausa“, – su nerimu kalbėjo smulkiųjų ūkininkų sąjungos UPA generalinis sekretorius Cristobalis Cano pietiniame Andalūzijos regione, Ispanijos alyvuogių aliejaus pramonės širdyje.

Sodininkai stveriasi už galvų – įpusėjus pavasariui užklupusios kone rekordinės šalnos vietomis pražudė maždaug 95 procentus būsimo derliaus. Esą kai kur šiemet gali ir visai nebūti, ką skinti. Nedaug optimizmo ir uogynuose – šalnos čia taip pat savo juodą darbą padarė. Nors kai kurie braškių augintojai būsimą derlių bandė gelbėti net nemiegodami naktimis ir kūrendami laužus. Ankstų rytą braškių lauko pakraštyje Kauno rajone laužai deginami ne šiaip sau.

Pavasaris įpusėjo ir anykštėnai jau skanauja pirmąsias lietuviškas braškes, o jau kitą savaitę pirmosios lietuviškos uogos pasieks ir prekybos vietas. Tiesa, šiais metais dėl saulės stokos derlius kiek vėlyvesnis. Augintojai tvirtina, kad šiemet užauginti ankstyvąsias braškes atsiėjo gerokai brangiau nei pernai. O kainos esą turėtų išlikti panašios kaip pernai. Už kilogramą pirmųjų braškių ūkininkas tikisi gauti 8 eurus.

Greta pomidorų sodinami augalai gali turėti didžiulį poveikį jų sveikatai. Yra fantastiškų augalų-kompanionų, kurie padeda atgrasyti nuo kenkėjų ir gerina pomidorų būklę, tačiau ir pomidorai gali savo ruožtu padėti šiems augalams. Yra ir siaubingų augalų-kompanionų, kurie daro viską, kad pakenktų pomidorams, rašo express.co.uk.

Smulkieji daržovių augintojai jau džiaugiasi pirmosiomis pavasarinėmis gėrybėmis. Šiltnamiuose stiebiasi svogūnų laiškai, salotų lapai, raudonuoja ridikėliai. Tiesa, saulės ir šilumos pavasario pradžia daržininkams pašykštėjo, tad šiltnamius augintojai vis dar šildo, o tai brangina ir pirmųjų daržovių auginimą. Daržovių augintoja iš Trakiškio kaimo nuo pat ryto ruošia užsakymą klientui. Didžioji dalis jų šviežio derliaus atvažiuoja įsigyti tiesiai iš šiltnamių.

Šparaginės pupelės – vertinga ir neįnoringa priežiūrai daržovė, kurią galima užsiauginti tiek darže, tiek pakeltose lysvėse, tiek balkone ar terasoje. Plačiau apie šparaginių pupelių sodinimą ir priežiūrą TV3 laidoje „Svajonių sodai“ kalbėjo parduotuvių tinklo „Žalia stotelė“ specialistė Liucija Kunigiškytė. Pasak L. Kunigiškytės, pupelių auginimas nesudarys didelių problemų net ir pradedančiam daržininkui, nes ši kultūra yra viena iš mažiausiai reiklių.

9 eurai už kilogramą agurkų. Ir jie visai ne auksiniai, o paprasti pavasarinio lietuviško derliaus trumpavaisiai agurkai. Žmonės sako, kad daržovių kaina – verčianti iš koto, juk už tiek galima nusipirkti kilogramą mėsos. Prekybininkai aiškina, kad tokia lietuviškų agurkų kaina priklauso nuo tiekėjų. Labai žali, labai traškūs, labai lietuviški ir labai brangūs – 9 eurai už kilogramą pavasarinio derliaus agurkų. Už tiek agurkus žmonėms pardavinėja vienas prekybos centras.

Augalų derlingumą pagerinantys Kauno startuolio „Baltic Freya“ purkštukai testuojami pasaulio ūkiuose, penktadienį praneša portalas vz.lt. Modulines maistinių ir vaistinių augalų auginimo sistemas, skirtas uždarų patalpų daržininkystei ir sodininkystei, kurianti bendrovė pateikė paraišką pasauliniam patentų biurui. Antrąjį šių metų ketvirtį startuolis planuoja kelių milijonų eurų investiciją.

Praėjusiais metais dėl kreditorinių įsipareigojimų nevykdymo areštuojamo turto kiekis mažėjo, tačiau tarp areštuotų objektų pateko ne ką mažiau originalūs ir neįprasti turtai. Laikini disponavimo turtu faktai fiksuojami pagrindinių nacionalinių duomenų tvarkytojo Registrų centro prižiūrimame Turto arešto aktų registre, skelbia naujienų portalas „Made In Vilnius“. 2022 metais Turto arešto aktų registre iš viso įregistruota beveik 35 tūkst. naujų turto arešto faktų.

Šiemet Lietuvoje grūdų derlius buvo 0,8 proc. didesnis nei pernai, o jų supirkimo kainos aukštesnės, teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Ūkininkai nuostolių nepatyrė. Metai buvo tikrai neblogi“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras. Jo teigimu, karas Ukrainoje ir nestabilumas žaliavų rinkose sukėlė nepagrįstų lūkesčių, kad šiemet grūdai bus itin brangūs, tačiau taip neatsitiko.

Šiemet planuojamas beveik 140 tūkst. tonų kukurūzų grūdų derlius – didžiausias per kelerius pastaruosius metus, nes šia kultūra daugiau nei bet kada apsėta laukų.    Ūkininkai, skirtingai negu perdirbėjai, tvirtina, kad Lietuvoje palankus klimatas ir kukurūzus auginti apsimoka, tačiau jie tikina, kad plotai menki,  paklausa maža.

Švieži agurkai, krapai, avietės. Prasidėjus paskutiniam rudens mėnesiui, žmonės vis dar mėgaujasi šiomis daržo ir sodo gėrybėmis. O kur dar akį džiuginantys gėlių žiedai. Tačiau gamtos žinovai sako, kad visa tai gražu tik iš pirmo žvilgsnio. Esą vėlyvą rudenį žydinčios gėlės ir sirpstančios uogos rodo ne ką kitą, o klimato šiltėjimą, kuris žinovams kelia daugiau nerimo nei džiaugsmo. Ūkininkė iš Panevėžio rajono turguje prekiauja šįryt šiltnamyje skintais agurkais.

Grybų sezonui besibaigiant – neįtikėtinas panevėžietės laimikis. Per pusdienį pripjovė keliasdešimt kilogramų gražuolių baravykų. Kai kurie jų po puskilogramį ir didesni, bet sveikutėliai. Tiesa, panevėžietė atskleidžia, kad grybai ant prekystalio Aukštaitijos sostinėje atsidūrė iš Žemaitijos miškų. Panevėžietis Kazimieras negali atsigrožėti ant prekystalio Panevėžio turguje pūpsančiais baravykais. „Čia gi aukščiausios kokybės grybai, čia elitas yra grybų.

Nėra taip buvę, kad ūkininkus gąsdintų geras obuolių derlius. Deja, šiemet taip yra. Obuolių augintojai žiūri į smarkiai išaugusias elektros kainas ir bando atspėti, ar apsimokės saugoti obuolių derlių saugyklose. Ir svarsto, kam šiemet pasisekė labiau, ar tiems ūkiams, kur derlius menkas, ar gausiai užderėjusiems, bet neišgalėsiantiems išsaugoti obuolių iki pavasario. Jurgita atsargiai skina ir į kibirą deda tik tam tikro dydžio, sveikutėlius obuolius.

Baltagūžis kopūstas – regis, neįmantri daržovė, tačiau joje glūdi gausios vitaminų bei kitokių organizmui naudingų medžiagų atsargos. Rudenį nuimtas kopūstų derlius ilgai išsaugo vertingas maistines savybes, todėl ši daržovė nuo seno tarnavo kaip vitaminų bankas šaltuoju sezonu. Be to, tai universali daržovė kulinarijoje, kurią galima valgyti ne tik šviežią ar raugintą, bet ir kepti, troškinti ar virti. Maisto specialistė dalinasi idėjomis, kaip įtraukti kopūstus į kasdienę mitybą.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) pagerino šių metų kviečių derliaus pasaulyje prognozę, remdamasi rugsėjo mėnesio duomenimis – iki 787,2 mln. tonų, o tai reiškia, kad derlius būtų 1 proc. solidesnis nei 2021-ųjų. „Gali būti, kad [kviečių derliaus apimtys] pasieks dar aukštesnį, rekordinį lygį. Tai lėmė geresnis nei tikėtasi derlius Europos Sąjungoje ir Rusijoje“, – teigiama naujausioje FAO ataskaitoje. Kviečių derliaus prognozė gerinamas antrą mėnesį iš eilės.

Ūkininkai skaičiuoja, kad šiemet derlius nors ir mažesnis nei pernai, tačiau bus brangesnis. Parduotuvėse tiek daržovės, tiek duona kainuos daugiau. Tačiau uždirbti ūkininkai nesitiki, nes uždirbtus pinigus tenka investuoti į kitų metų derlių, apmokėti išaugusias elektros sąskaitas. Todėl jie tikisi valdžios pagalbos, kad galėtų išsilaikyti.

Panevėžio rajone yra išskirtinė vieta, kur sodo ir daržo gėrybėmis galima pasivaišinti nemokamai. Pažagienių kaimo moterys, padedamos vyrų, šį rudenį pastatė palapinę, kurioje kasdien stalas nukraunamas daržovėmis ir vaisiais. Moterys pasakoja, kad nauda dviguba, mat tie, kurie turi savų rudens gėrybių perteklių – jų neišmeta, o neturintys daržo ar sodo – ateina pasirinkti vietinių užauginto derliaus. Trečiokas Ridas iš namų ateina nešinas pomidorais.

Šiemet kiek vėlavusi javapjūtė jau beveik baigta – grūdų augintojai skaičiuoja, jog liko tik nedideli plotai pupų, grikių ar kukurūzų. Nors derlius šiemet geresnis nei pernai, tačiau nuvylė jo kokybė, sako Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas. Pasak Aušrio Macijausko, pernai derlius buvo prastas, šiemet jis kiek didesnis, tačiau stebint penkių pastarųjų metų derlių, jis yra vidutinis.

Tokio vėlyvo sezono dar nėra buvę, nuogąstauja obuolių sulčių spaudėjai. Dalis sulčių spaudyklų ir įpusėjus rugsėjui dar nė neatveria durų, nes šiemet neturi, ką spausti. Kai kurios jų sulčiaspaudes jungia tik kas antrą dieną. Beje, ir sultys šiemet atsieis brangiau net iš savų obuolių. Dėl pabrangusių elektros ir pakuočių, sulčių spaudėjai sezoną pradėjo padidinę kainas. Panevėžietė Miglė į sulčių spaudyklą atvežė kelis maišus obuolių, kelis kilogramus apelsinų, šiek tiek svarainių ir morkų.

Miško riešutų mėgėjams – liūdnos naujienos – lazdynai šių gėrybių šiemet kaip reikiant pašykštėjo. Riešutų, kaip sako gamtininkai, yra tik voverėms ir kėkštams, vienas kitas nukrenta geniui. O ir gardumynų kokybė prasta. Tą patį tvirtina ir kai kurie lazdynus auginantys ūkininkai. O štai graikinių riešutų augintojai sako priešingai – šis skanėstas užderėjo kaip niekada gerai. Kai kur augintojai prisipažįsta sulaukę ir rekordinio derliaus.

Vėlyvas ir šaltas pavasaris bei lietinga vasara – tikras išbandymas egzotiniams vaisiams ir uogoms lietuviškuose soduose ir daržuose. Sausrą mėgstančias vynuoges užpuolė ligos. Tik kai kur pavyko pasidžiaugti persikais. O arbūzus, anot augintojų, kai kur liūtys tiesiog paskandino. Kam ir pavyko bent kiek išsaugoti, derlius vėluoja kone mėnesį. Arbūzų augintoja ragauja šių metų naujieną savo darže – baltavidurį arbūzą: „Labai skanus, labai saldus, labai skanus, tiesiog.

Iki 20 procentų Lietuvoje užauginamų vaisių ir daržovių kasmet nėra realizuojama ir panaudojama pagal pirminę paskirtį – maistui. Remiantis Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktu tyrimu*, augalininkystės produktų praradimai žemės ūkyje siekia 65 000 tonų. „Maisto banko“ skaičiavimais, tai prilygsta 130 milijonų maisto porcijų, kurių užtektų pamaitinti dešimčiai Lietuvų, o svarbiausia – visiems skurstantiems, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nepaisant šiemet šiek tiek vėlyvesnio grūdų derliaus, Lietuvos ūkininkų užauginti grūdai jau vežami į Klaipėdos uostą ir jau laivais išgabenami į įvairias pasaulio šalis. Grūdų krova užsiimantys terminalai rengiasi artimiausiu metu priimti „Panamax“ tipo laivus, kurie vienu metu išplukdys didesnius kiekius lietuviškų grūdų, antradienį pranešė Klaipėdos uosto direkcija.

Lietuvoje jau prasidėjo vienų vėlyviausių vasaros uogų – gervuogių – sezonas. Šios uogos vadinamos tikromis vitaminų bombomis. Tiesa, uogų augintoja iš Kėdainių rajono sako, kad kol kas Lietuvos gyventojai tik pratinasi prie gervuogių. Ūkininkės teigimu, tai kone brangiausios uogos, gal todėl žmonės jų perka tik paskanauti. Kilogramas gervuogių kainuoja 6–7 eurus. Ir panaši kaina išsilaiko bene visą sezoną. Vitas rodo nuo gervuogių svyrančias šakas. Tačiau ne visos dar prinokusios.

Daržininkės iš Panevėžio rajono kolekcijoje – virš 200 veislių pomidorų. Šiltnamiuose svyra įvairiausių formų, spalvų ir skonių pomidorų kekės. Moteris sako, kad jai įdomu kasmet atrasti ir užauginti vis naujų veislių. Tiesa, šiemet, anot daržininkės, metai buvo ypač sunkūs. Pomidorai ir augo, ir noksta vangiau. O kainos muša rekordus. Kai kurie pomidorai miežiškietės šiltnamyje dar noksta, kiti jau tinkami skinti. Ūkininkė dėlioja jau prinokusius pomidorus. Įvairiausių spalvų ir skonių.

Perdirbėjai nebesuperka lietuviškų vasarinių obuolių krituolių, nes dėl didelių energijos kainų nebeapsimoka spausti jų sultis. Kai kurie sodininkai, kad ant žemės gali likti ir daug rudeninių obuolių krituolių.

Nukentėję nuo kaitros pernai bulvių augintojai šiuos metus vadina dar blogesniais – ilgas ir šaltas pavasaris trukdė kaltis daigams, o dabar laukuose bulvės ne noksta, o pūva vagose tyvuliuojančiame vandenyje. Todėl bulvių derlius planuojamas ir mažesnis, ir blogesnės kokybės.  Pasak kai kurių ūkininkų, nors vėlyvųjų bulvių derlius bus prastesnis negu pernai, tikimasi išaugsiančio eksporto – kaitrai išdeginus bulvienojus pietų Europos valstybėse, ten bus didesnis šios daržovės poreikis.

Šalies sodininkai skina pirmuosius naujojo sezono obuolius. Vasarinių obuolių augintojų Lietuvoje mažai, tad ir šių obuolių kiekiai menki. O dalį obuolių sodininkai net palieka laukuose pūti, nes dėl išaugusių dujų kainų perdirbėjai neskuba atidaryti gamyklų. Dar vienas smūgis obuolių augintojų laukia rudenį, kai į saugyklas suvažiuos visas derlius. Esą išaugusios elektros kainos kai kuriems bus nebepakeliamos. Tai neabejotinai pajus ir pirkėjai – lietuviški obuoliai tikrai brangs.