derlius

Dar vasaros pradžioje ūkininkai baiminosi sausros, tačiau vietoje jos sulaukė liūčių. Šios išguldė javus. Dabar grūdų augintojai tikina, kad dėl to javapjūtė užsitęs, nes kūlimo darbai vyks lėčiau. Taip pat ūkininkai neapsieis be nuostolių, šiemet prognozuojamas 20 proc. mažesnis pelningumas. Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas Jonas Talmantas tikina, kad suguldyti javai ūkininkams atneš nuostolių, tačiau kiekviename grūdų ūkyje jie bus skirtingi.

Apie 40 tūkstančių nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusių smulkių ūkininkų gaus 200 eurų išmokas. Laisvosios rinkos instituto ekspertai tokias paramos dalybas vadina priešrinkiminiu pasitaškymu pinigais – esą paramą gaus ir tie ūkininkai, kuriems jos išvis nereikia. Ekologiškas braškes Vilkaviškio rajone Gižų kaime auginantis Evaldas Samuolis džiaugiasi, kad smulkūs ūkininkai galės pretenduoti į 200 eurų išmoką.

Turguose ar parduotuvėse jau pasirodė pirmosios lietuviško derliaus daržovės ir prieskoniai auginti ne tik šiltnamyje, o ir po atviru dangumi. Tiesa, smulkieji šviežių daržovių augintojai džiaugiasi – lietuviška žiema lyg ir leido užauginti skanumynus anksčiau, bet pripažįsta, kad karantinas sustabdė prekybą.  Savo užaugintus krapus turguje pirkėjai įsiūlo Maišiagaloje ūkininkaujanti Janina.

Braškės tikriausiai yra pačios laukiamiausios uogos vasarą, o be jų šiltasis sezonas net neįsivaizduojamas. Ūkininkas Audrius Giraitis apie braškių auginimą žino itin daug – jis patarė, kokias braškes rinktis, jeigu norite sulaukti ankstyvo ir gausaus derliaus. Vienos ankstyviausių ir labai derlingų braškių veislių yra „Flair“. Tačiau svarbu žinoti, kad geram derliui užtikrinti joms reikia pakankamai vandens.

Didžiuosiuose šiltnamių ūkiuose jau pradeda nokti pirmosios lietuviškos braškės. Vieni pirmųjų šalyje braškes skinti pradeda anykštėnai. Jie jau skaičiuoja ir žino, kiek iš pirkėjų prašys už vasara kvepiančias uogas. Anykštėnų Juškų ūkio šiltnamiuose it jūra liūliuoja baltai žydintis braškynas. Hektaro dydžio plote jau saujomis noksta pirmosios uogos. Braškėmis aplipę kerai šiemet užaugino puikų derlių. „Pagaliau ilgai lauktos, bet sulaukėm.

Įsibėgėjant pavasariui darže ir sode atsiranda vis daugiau darbų. Vienas iš jų – dirvos paruošimas sėjimui ir sodinimui. Tačiau jeigu nenorite naudoti pirktinių trąšų, kuo jas pakeisti, pataria tinklaraštininkė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė. Pasak apželdinimo specialistės, pati geriausia trąša augalams yra kompostas – jis yra visiškai nemokamas, natūralus ir turintis visų reikalingų medžiagų.

Prasidėjęs sėjos sezonas plonina daržininkų ir sodininkų pinigines. Sėklas perkantys žmonės skundžiasi, kad jos kasmet brangsta, bet ne visada pasėta morkos ar agurko sėkla išdygsta, o vėliau ne visada ir derlių duoda. Augalininkystės tarnyba sako, kad priežasčių, kodėl taip yra, gali būti daug. Viena jų – netinkama vasara, neleidusi gerai subrandinti sėklų, arba, kaip priduria sėklų pardavėjai, žmonės ne visada laikosi sėjos taisyklių. Daržininkės Ana ir Ina parduotuvėje dairosi sėklų.

Kėdainių rajone tikras darbymetis. Čia, vos pradžiuvus žemei, pradėtas bulviasodis. Ūkininkai pasakoja, kad ankstyvosios bulvės reikalauja ypatingo dėmesio ir daug investicijų. Tačiau tapti pionieriais skatina ne tik noras lepinti šviežiena vartotojus, bet ir didelė konkurencija. Kėdainių pašonėje plytinčiuose laukuose štai burzgia traktoriai. Nors dar tik kovo pradžia, čia intensyviai vyksta bulviasodis – ūkininkas Rimantas Žebarauskas jau sodina ankstyvąsias bulves.

Prasideda pirmas lietuviškų trumpavaisių agurkų derlius. Augintojai sako šviežių agurkų dar niekada neteko skinti taip anksti. Tiesa, paragauti jų kol kas bus galima tik didžiuosiuose prekybos tinkluose. Turguose karaliauja lenkiški. Ir, beje, pirmi žalieji trumpavaisiai – visai nepigūs. Agurkų sostinėje Kėdainiuose jau užderėjo pirmieji lietuviški trumpavaisiai agurkai. Viename didžiausių šiltnamių ūkių, tarp žaliuojančių agurkų lysvių, verda darbas.

TV3 laidoje „Svajonių ūkis“ – naudingi agronomo patarimai, kaip paruošti šiltnamius naujam sezonui ir kartu sunaikinti ligų pradus, likusius nuo praėjusio sezono. Vienas pagrindinių Andrejaus Lenarto patarimų – senos žemės šiltnamyje atnaujinimas.  „Turime specialų kompostą žemės šiltnamiui, jį galima naudoti visai žemei atnaujinti arba pagerinti turimą žemę, sumaišant su ja.

Žiemai persiritus į antrąją pusę pasigirdo gera žinia vartotojams – prekybos centruose pinga kopūstai, kitos lietuviškos daržovės. Tačiau šalies ūkininkų tokia naujiena nedžiugina – jie kainų nuosmukio nelaukė, be to, šią žiemą daržovių pardavė mažiau nei ankstesniais metais, tad baiminasi, kad jų nesuspės išparduoti iki naujo ankstyvo derliaus. Per šią žiemą daržininkai kopūstų pardavė kur kas mažiau.

Kaip ir žmogus, prabudęs netinkamu metu, jaučiasi sulūžęs ir sudirgęs, todėl augalai gali prastai, jei pasodinti netinkamame etape. Sodininkai žino, kad kiekviena sėkla „atsibunda“ tinkamu laiku, o kiekvienas daigai turi savo ritmą. Jei kultūra „pažadinama“ netinkamu metu, ji dažnai skaudės, nudžiūs ir blogai duos vaisių. Sodininkų sėjos kalendoriuje siūloma atkreipti dėmesį į augalų biodinamiką ir veikti natūralių ritmų rėmuose. O Mėnulis šiuo atveju veikia kaip savotiškas laikrodis.

Pagal šį receptą tradiciniai tarkuotu bulvių cepelinai visuomet pavyksta ir gaunasi fantastiškai gardūs. Reikės:  Mėsai: malta kiauliena: 800 gramų svogūnai: 2 (smulkiai supjaustyti) bazilikas: 1,5 šaukštelio pipirai: trijų ketvirtadalių šaukštelio druska: trijų ketvirtadalių šaukštelio (arba pagal skonį) Bulvėms: bulvės: 4 kilogramų (svoris prieš tarkavimą) virtos maltos bulvės: 500 gramų bulvių krakmolas iš tarkuotų bulvių druska: 1,5 šaukštelio (arba pagal skonį) kumpio gabaliuk...

Lietuvą stebina neįprastai šilta žiema. Kol meteorologai prognozuoja šilumos rekordus, ūkininkai ir daržovių augintojai baiminasi, kas laukia jų produkcijos. Ir nors dalis gyventojų džiaugiasi šiltesniu oru, pasėliams ir daržovėms jis pragaištingas, nes derlių kamuoja drėgmė ir kenkėjai. Gerų produkcijos saugyklų neturintys daržovių augintojai šią žiemą priversti sukti galvą, kaip atvėsinti savo daržoves, kad šioms nebūtų per šilta.

Jei orams atšalus dar norite pasimėgauti lietuviškais vaisiais – suskubkite. Lietuvoje užaugintų obuolių ant prekystalių nelikti gali jau netrukus. Laukų ir pievų šiemet negailėjusi gamta suniokojo didžiąją dalį lietuviškų obuolių. Tuo metu kitų daržovių derlius toks gausus, kad į mūsiškius ūkininkus jau pradėjo kreiptis kaimynai. Lietuvos ūkininkų ir jų pasėlių šiųmetiniai orai neglostė. Pavasarį vos užderėjusius augalus kando šalnos, o atėjus vasarai plieskė kaitri saulė.

Kauniečiai derlių užsiaugina ne kur nors užmiestyje, o čia pat, daugiabučių apsuptyje. Beveik pusšimtis žmonių Šilainiuose puoselėja bendruomeninį sodą, kuriame sirpsta uogos, noksta obuoliai ir auga įvairiausios daržovės. O gyventojai ne tik derliumi džiaugiasi, bet ir susitikimus rengia, ir vakaroja drauge. „Čia sodinsiu avietes, vietoj šitų kvietkelių nelabai gražių, išretinau medelius, kad saulės būtų. Čia šitie ne pirmi metai, tai jau žinau, kada Prinoksta paprika.

Svogūnų, česnakų, burokėlių ar kopūstų valgytojai, pirkdami šias daržoves, pinigines turi praverti plačiau. Ekspertai sako, kad, palyginti su pernai, dėl itin prastos vasaros šios daržovės pabrango 40 procentų. Tiesa, brangesnės ir bulvės, nors jų derlius, kaip sako ūkininkai, šiemet kur kas geresnis. Tad kodėl su visu derliumi brangsta ir jos? Premjero Sauliaus Skvernelio pašonėje gyvenanti ir ten pat daržoves užauginsi bei Lazdynų turgelyje parduodanti Elena sako, kad česnakai šiemet mažesni.

Lietuvoje vis dažniau galima pamatyti ant tvorų ar pakelėse išdėliotas daržo ir sodo gėrybes, kuriomis tiesiog kviečiama vaišintis. Daržovės ir vaisiai čia dalijami už dyką. Šiemet itin aktyviai tokią dalijimosi idėją palaiko kauniečiai, mieste gėrybes kabindami ant tvorų, o rajone išdėliodami pakelėse. Šančiškė Elena atskuba su pilnais maišeliais obuolių ir juos sukabina ant kiemą juosiančios tvoros. „Kartais jų būna labai daug, Išmesti gaila, gražiai sukabinsiu“, – sako pašnekovė.

Dauguma daržuose puoselėtų daržovių jau skaniai suvalgytos arba užšaldytos, sugulusios į stiklainius ar saugiai sudėtos rūsiuose. Bet daržininkų darbai dar toli gražu nesibaigę – tuščios lysvės ruošiamos kitam sezonui. Apie populiariausius tarp mūsų rajono daržininkų mėgėjų dirvos paruošimo ir gerinimo būdus kalbėjomės su parduotuvės „Žalia stotelė“ vedėja Gene Šinkūniene. Ji ne tik mato visas populiarias tendencijas, negaili daržininkams patarimų, bet ir pati dalijasi ilgamete patirtimi.

Rokiškėnės Alionkos Alešiūnienės darže užaugo rekordinis pomidoras, kurio svoris  – 1 kg 241 g. A. Alešiūnienės šiltnamiuose įvairiomis spalvomis noksta net 39 rūšių pomidorai. Pašnekovė juokauja, kad namiškiai dėl šio pomėgio ją švelniai „ligone“ praminė. Rokiškėnė labiausiai džiaugiasi daugiau nei kilogramą sveriančiu „First mate“ rūšies pomidoru. „Siunčiuosi pomidorų sėklas iš Lietuvos augintojų, taip pat iš užsienio. Visos gėrybės – savo reikmėms.

Daržininkai džiūgauja – šiemet pomidorų derlius toks gausus, kad nuo jų lūžta šakos. Pomidorai – viena mėgstamiausių lietuvių daržovių. Šią vasarą pomidorų užteko ir pavalgyti, ir atsargų žiemai prisiruošti. Beje, ši daržovė ne tik skanus maistas, bet ir vaistas. „Gali nieko daugiau nebūti – lašinių, pomidorų, grietinės, svogūnų. Ir ištisus metus. Ir 12 nakties“, – prisipažįsta entuziastai. Lazdijų rajone, Stebulių kaime gyvenanti Rita be pomidorų neįsivaizduoja gyvenimo.

Galime pelnytai sakyti, kad Kėdainių miesto ir rajono gyventojai yra patys geriausi, vaišingiausi, draugiškiausi žmonės. Nors ir negausiu, bet gardžiu obuolių derliumi žmonės ir vėl mielai dalijasi su kitais. Ne viename kaime galime išvysti dėžutę ar krepšį, pastatytą šalia kelio ar prie įvažiavimo į sodybą, ant kurio parašyta: „Vaišinam“. Tai reiškia, jog kiekvienas praeivis nemokamai gali pasivaišinti pintinėje sudėtais obuoliais ar kitais sodo bei daržo gardumynais.

Sultingi ir gaivūs melionai tampa tikra atgaiva vasaros metu. Bet, ar žinote, kad jų galima ne tik užsiauginti Lietuvoje, tačiau ir išsivirti gardžią uogienę pasaldinti šaltus žiemos vakarus. Vilnietė Roberta Kozlovskaja šiemet džiaugiasi neįtikėtinai gausiu melionių ir arbūzų derliumi. Su portalo tv3.lt skaitytojais ji dalinasi ne tik melionų auginimo ypatumais, bet ir nuostabaus aromato melionų džemo receptu.

Šiais metais vasara visus lepino gerais orais ir dideliais karščiais. Bet ar tokie orai palankūs daržovių augintojams? Kaip tai paveikė derlių ir verslą, dalinasi daržovių augintoja iš Šventybrasčio Inga Ivanova. Ne kiekvienam Inga kartu su vyru šiuo metu augina tik šiltnaminius agurkus ir pomidorus, kuriuos parduoda turguje arba Kauno mieste. Auginamų agurkų plotas užima šešis arus turimos žemės.

Mūsų soduose populiarėja vynuogininkystė. Pasirodo, ir mūsų krašte puikiausiai dera šios saldžios ir vitamino C gausa išsiskiriančios uogos, kurios kaip tik šiuo metu įpusėjo derėjimo sezoną. Šiemet saulės nepašykštėjusi vasara vynuogių augintojus džiugina išskirtiniu derliumi. „Moldaviška vynuogė „Kodrenka“ labai normaliai dera Lietuvoje faktas, sąlygos jai biški per šaltos, bet šiltnamy kuo puikiausiai atrodo.

Persikų augintojai trina rankomis – šiųmetis vaisių derlius kaip niekada gausus. Vaismedžių augintojai vos spėja skinti vaisius ir virti uogienes. Mokslininkai nesistebi, ateityje dėl nuolat šylančio klimato turėsime ne tik daugiau persikų, ar nektarinų, bet ir bananų ar šilkmedžių. Tiesa, gali tekti atsisveikinti su kai kuriomis daržovėmis, pavyzdžiui bulvėmis, mat sausros ir nepastovūs orai joms itin nepalankūs. Kaunietės Odetos persikui – treji.

Obuolių augintojams šiemet svyra rankos – auksinio lietuviško derliaus nebus. Nuo pavasarinių šalnų labiausiai nukentėjo Panevėžio regiono sodininkai. Čia pas ne vieną augintoją obuoliai noksta paženklinti šalnos, skinama vos trečdalis derliaus. Tai gegužės pradžioje per sodus perėjusių šalnų pasekmė. Jų juodas darbas akivaizdus ne tik Dembavos medelyne už Panevėžio. Pažeisti obuoliai ir pas didžiuosius sodininkus iš Pasvalio. „Jei normaliais metais tarp 3-4 tūkst.

Apvalučiai, dailūs ir raudoni, pailgi, geltoni, o kur dar tamsūs kaip naktis ir dideli pomidorai. Nors gana vėjavaikiškai būtų galima pajuokauti, kad būtent taip skamba pomidorų rojaus aprašymas, vis dėlto tai tikrai nėra ištrauka iš fantastinio skyriaus. Kupiškio rajone gyvenanti Ingrida (28) savo šiltnamyje yra įkūrusi tikrų tikriausią pomidorų oazę, į kurią vos įėjus, derlius raibsta akyse.

Dzūkijoje gyvenančios Jūratės S. kieme – malonus akiai reginys. Čia, jos daržuose, auga dešimtys didžiulių arbūzų. Taip, supratote teisingai: ne lietuviams įprasti moliūgai arba cukinijos, o patys tikriausi sultingi, saldūs ir dideli arbūzai.  Jūratė sako, kad jau eilę metų ją ir jos šeimą džiugina išaugę arbūzai. Vis dėlto ypatingų gudrybių ar patarimų moteris neturi – ji tiesiog viską daro su meile ir tikėjimu, kad arbūzai išaugs ir džiugins namiškius.

Dažnas, išvydęs piktžoles savo sode, stengiasi jas kuo greičiau pašalinti. Tačiau pradžioje neskubėkite, o užmeskite akį į šių žolių įvairovę, kuri padės apie sodą gauti nemažai naudingos informacijos. Jei sode auga daug vaistinių ramunių, juodųjų kiauliauogių ar baltųjų balandų, dirvožemyje trūksta azoto. Gailiosios dilgėlės mėgsta perpuvusį mėšlą, o jei dar dirvožemyje gausu fosforo ir drėgna, jų sąžalynus sunku išnaikinti net herbicidais.

Nuostabus jausmas ragauti savo užsiaugintų salotų, o dabar – pats laikas pasisėti jų šiltnamyje. Norite salotų turėti kuo ilgiau, bet pasėti jas galite tik per vieną kartą? Jei nesugudrausite, gausite didelį salotų derlių vienu metu. Dažnai taip atsitinka, kad dalį dar įmanoma suvalgyti, o dalis perauga ir tenka išmesti. Kad taip neatsitiktų jums, štai keletas gudrybių, kaip prailginti derliaus laiką.

„Krapai krapai krapai“ – taip prasideda penktadienį socialiniame tinkle kauniečio paviešinta žinutė. Ūkininkas savaitgalį atveria savo laukus visiems, norintiems pasipildyti šio prieskoninio augalo atsargas. „Ši šeštadienį ir sekmadienį Kaišiadorių rajone, Kruonio seniūnijoje, Mankuviškių kaime nuo 9 val ryto ūkininkas Vidas kviečia visus norinčius prisirauti, prisipjauti neperaugusių apie 20 cm dydžio krapų“, – savo „Facebook“ paskyroje penktadienio rytą rašė V. Ditkevičius.

Kaip geriausia tvarkytis su braškėmis nurinkus uogas – pjauti ar nepjauti lapus? – klausia Edita S. iš Pasvalio. Atsako dendrologė Regina Sereikienė. Nurinkus uogas, braškyną reikia išravėti ir patręšti. Neretai manoma, jog po derliaus braškių lapus būtina nupjauti, kad augalai būtų sveikesni ir gausiau derėtų kitais metais. Iš tikrųjų yra kitaip. Jaunuose, 1–2 m. amžiaus braškynuose lapų verčiau neliesti, nebent jie ligoti.

Kaunietės 4 vaikų mamos, gydytojos Ingridos Jacunskienės sode išaugo toks pomidoras, kokių reta. Moteris neslepia, kad toks gigantas jai išaugo pirmą kartą, todėl ji džiaugiasi ir dalijasi patarimais, kaip tokį išauginti. Pusė kilogramo sveriantis raudonskruostis pomidoras išaugo pas kaunietę Ingą. Ji naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokias sėklas rinkosi ir kaip augino pomidorus, kad išaugo daugiau nei pusė kilogramo (538 g) sveriantis pomidoras.

Rokiškėnėms Aurelijai Pupelytei–Gubarienei ir Alvydai Mackei sekmadienis buvo išties darbingas. Dvi draugės beveik per dvi valandas surado 187 baravykus. „Su kaimyne sumąstėm vaikus palikti tėčiams ir nuvažiuoti į mišką pažiūrėti grybų. Prisižiūrėjome… per beveik dvi valandas – 187 baravykai – gražūs, balti miško karaliai“, – juokavo A. Pupelytė–Gubarienė ir pridūrė: „Grybų radome po 7–15 vienetų vienoje vietoje. Kaimynė Alvyda yra užkietėjusi grybautoja.

Pankoliai – prieskoninės daržovės, panašios į krapus ne tik lapų forma, bet ir žiedų bei sėklų spalva. Pankoliai yra malonaus anyžius ir krapus primenančio aromato, jų visos dalys valgomos. Šviežiuose pankolių lapuose susikaupia iki 1,5–1,7 proc. eterinio aliejaus, iki 160 mg vitamino C, tad nenuostabu, kad gamindamos maistą šeimininkės jį aromatizuoja ir vitaminizuoja šviežiais pankolio lapais.

Sausą ir karštą vasarą būtina laiku ir tinkamai palaistyti pomidorus, kurie itin mėgsta drėgnesnį dirvožemį. Kaip teisingai laistyti pomidorus jiems nepakenkiant laidoje „Svajonių sodai“ patarė parduotuvės „Žalia stotelė“ sėklų skyriaus vadovė Liucija Kunigiškytė. „Pomidorus reikėtų laistyti retai, bet gausiai, nes tie mūsų pakrapinimai dirvos paviršiuje iššaukia pridėtinių šaknų augimą viršutiniame sluoksnyje ir taip mes susilpniname augalą. Jis nuolat nori, kad mes jį krapintume.

Lietuvoje nesitraukiant karščiams, dėl to kenčia ir žemdirbiai, tačiau dirbamų plotų mažinti dėl sausros jie kol kas neplanuoja. Iš daržovių blogiausia padėtis – bulvėms ir salotoms, tuo metu grūdininkai sako, kad juos gelbsti pasėti didesni nei pernai žieminių kultūrų plotai, kurie yra atsparesni sausroms. Vilkaviškio rajone Ramoniškių kaime įsikūrusiame Valuckų ūkyje, 1000 hektarų teritorijoje kasmet sodinamos bulvės, rapsai, kviečiai, grikiai, ankštiniai augalai.

Šiandieninis karštis Lietuvoje sumušė visų laikų birželio 5-osios rekordus. Prieš šimtmetį birželio pradžioje termometrų stulpeliai nerodė ir 30-ies, o šiandien ši padala peržengta Varėnoje, ir greičiausiai – ne tik. Dzūkijos ūkininkai sako, kad jei sausra užsitęs dar, jie neturėsią ne tik derliaus, bet ir gyvulių. Regione paskelbta ekstremali situacija. Vyriausybė nutarė, kad žemdirbiai turėtų steigtis piniginius fondus nuostoliams nuo panašių stichijų.

Šalta gegužės pradžia nuliūdino bitininkus. Gegužės viduryje planuotas pavasarinis medsukis – sustojo. Tačiau ne visiems. Vienas bitininkas iš Alytaus dar prieš Velykas prisuko šviežio klevų medaus. Tokio ankstyvo pavasarinio gardėsio nedaug bitininkų turi. Tad lietuviai klevų medų išgraibsto. Alytiškis bitininkas Juozas Pileckas didžiuodamasis rodo kelis stiklainius keistos spalvos medaus. Jis žalias. Tik viename stiklainyje šviesesnis, kitame – tamsesnis. Tai klevų medus.

Yra puikus receptas tam, kad pomidorų derlius išties pradžiugintų. Kas svarbiausia – populiarių ir ganėtinai brangių mikrobiologinių trąšų alternatyvą galima pasigaminti patiems. Receptas išties paprastas: į trijų litrų indą įpilkite apie 2,5 litro distiliuoto (būtinai!) šilto vandens. Įdėkite 100 gramų gyvų mielių, ištirpintų šiltame vandenyje, ir įpilkite pusę puodelio cukraus. Indą uždenkite marle ir pastatykite šiltoje vietoje. Retkarčiais jį pakratykite.

Tiems, kurie mėgsta gerti arbatą iš pakelių, turime gerą žinią. Panaudoję, neskubėkite jų išmesti. Pasirodo, jie gali jums padėti sode, kai norėsite mėgautis gausiu derliumi.  Panaudotą arbatos pakelį įdėkite į gruntą, šalia augančių daržovių, palaistykite kartu taip pat, kaip laistote daržoves. Tai darykite įprastai, papildomos priežiūros ar dėmesio tikrai nereikia, rašoma pomada.cc Arbatos pakelis (patartina juodosios) padės sumažinti dirvožemio PH lygį, mat jame yra alavo rūgšties.

Pavasarinėms sausroms šiemet prasidėjus anksčiau nei pernai, žemdirbiai kol kas nesiima prognozuoti būsimo derliaus, bet sako, kad rekordų nepasieks. Tuo metu Europos Sąjungos (ES) pasėlių derlingumo prognozių sistemos (MARS) analitikai prognozuoja, kad šiemet Europoje turėtų didėti grūdų derlingumas.

Sodininkai jau svarsto, ką daryti, kad daržovių derlius džiugintų ne tik pačius, bet ir šeimą ar ne kaimynus. Vis tik, yra patarimų, kuriuos tikrai būtina žinoti, jeigu norite džiaugtis rezultatu.  Jei norite, kad jūsų darže augantys agurkai nenustotų jūsų džiuginti, turėtumėte įsiminti šiuos patarimus. Jie laikomi itin vertingais ir naudingais.  Nepamirškite, kad itin svarbu yra tinkamai pasirinkti trąšas.

Besitęsianti pavasarinė sausra Lietuvos ūkininkus jau ne tik vargina, bet ir gąsdina. Bulvių, svogūnų ir kitų lauko daržovių augintojai ima panikuoti – esą jei artimiausiu metu nepalis, sausose vagose išdžius ir daigai, o apie derlių teliks svajoti. Sausros padarinius ima jausti ir grūdininkai, ir pienininkai – esą tokie orai neleidžia pradėti net ganiavos. Vieno stambiausių Panevėžio rajone bulvių augintojo Sauliaus Račkausko technika į išpurentą žemę beria sėklines bulves.

Koks gi daržas be nuosavų agurkų? Kaip juos sodinti, kuo tręšti ir kaip laistyti. Kaip sėti agurkus ir auginti sodinukus Šildomame šiltnamyje agurkus sėti galima kovo-balandžio mėnesiais. Tam rekomenduojama naudoti specialų substratą, kurį galima įsigyti sodininkams skirtose parduotuvėse. Jame yra visos būtinos medžiagos, kad sėkmingai sudygtų sėklos, jame nėra kenkėjų ir piktžolių sėklų. Agurkus geriausia iškart sodinti į vazonėlį.

Kuo tręšti pomidorų daigus, kad jie gerai augtų? Patręšti pomidorų daigai lengviau prigyja, tampa tvirtesni ir atsparesni ligoms. Verta įsidėmėti, kad pirmą kartą patręšti juos galima po persodinimo praėjus 10–15 dienų, o antrą kartą – dar po dviejų savaičių. Tam tinka tiek naminės, tiek pirktinės priemonės. Apsilankę specializuotose parduotuvėse tikrai atrasite pomidorams skirtų specialių trąšų. Siūlome pabandyti pasigaminti organinių trąšų patiems.

Šiaurės Korėjos praėjusių metų derlius buvo prasčiausias per daugiau nei dešimtmetį, pranešė Jungtinės Tautos. Produkcijos nuosmukį nulėmė stichinės nelaimės, taip pat ariamosios žemės stygius bei neefektyvi žemdirbystė. Izoliuotai Šiaurės Korėjai taikoma virtinė tarptautinių sankcijų, įvestų dėl jos branduolinės ir balistinių raketų programų, todėl šalis seniai susiduria su maisto stygiumi. Tačiau pernai jos derlius buvo tik 4,95 mln.

Gali atrodyti neįtikėtina, bet kai kurios šalyse pomidorai yra nykstanti rūšis – pavyzdžiui, Nigerijoje žmonės skatinami savarankiškai juos auginti. Pastaraisiais mėnesiai pomidorų šioje šalyje vis mažiau, o jų kaina išaugo penkis kartus ar net daugiau, rašoma buzznigeria.com. Visai kaip žoleles ir kitus sodo augalus, taip pat ir pomidorus galima savarankiškai auginti namuose. Tai – visai nesudėtingas procesas, o jei augalu atidžiai rūpinsitės, vaisiai bus puikūs.