derlius

Kovo mėnuo – tas metas, kuomet vis daugėja svarbių sodo bei daržo darbų. Bene svarbiausias darbas yra pagrindinė daržovių ir gėlių sėja daigams, tad „Žalia stotelė“ specialistai plačiau pasakoja, ką svarbu prisiminti atliekant kovo mėnesio darbus.  Pagrindinė daržovių ir gėlių sėja  Kovas – itin tinkamas mėnuo daigams sėti šias daržoves: pomidorus, porus, baklažanus, paprikas, salierus, svogūnus, žiedinius kopūstus.

Svarstote, kur gi toji gausaus derliaus paslaptis? „Žalia stotelė“ specialistai dalinasi įžvalgomis, jog šiuo metu itin svarbu tinkamai paruošti sėklas, pasirūpinti teisingu jų daiginimu.  Tam, kad sėklos anksčiau, vienodžiau ir greičiau išdygtų, taip užtikrindamos ir gausesnį derlių, taikomi įvairūs sėklų paruošimo būdai, kuriuos kiekvienam sodininkui ir daržininkui vertėtų žinoti bei išmanyti. 1. Kalibravimas.

Nuo praėjusių metų pavasario šalnų nukentėjusiems sodininkams numatoma skirti 1,5 mln. eurų paramos.  Valstybės pagalbos schemai pritarė ir Europos Komisija, pranešė Žemės ūkio ministerija. Anot jos, Lietuvos sodai pernai labai nukentėjo nuo šalnų, dėl to ne tik prarasta dalis derliaus, bet ir užderėję vaisiai buvo prastesnės kokybės. Į savivaldybes pernai iš viso kreipėsi 260 sodininkų.

Rudens sezonas lietuvaičiams dovanoja daug įvairių gėrybių. Štai Kauno rajone gyvenanti Adelė Astromskienė šiais metais džiaugiasi įspūdingu moliūgų derliumi. Jų darže užderėjo tiek, kad moteriai net šovė mintis įkurti moliūgų kiemą ir leisti juo grožėtis visiems norintiems. Dėl šeimos poreikių ūkininkė moliūgų sėklas sodindavo kiekvienais metais. Ryškios oranžinės spalvos daržoves Astromskiai valgydavo šviežias, iš jų spausdavo sultis ar padovanodavo kaimynams.

Kretingos rajone išaugintas naujas moliūgas galiūnas, pretenduojantis tapti nauju Lietuvos rekordininku.  Net 233 kilogramus sveriantis moliūgas pristatytas šeštadienį Kretingoje vykusioje „Rudens derliaus ir moliūgo šventėje“ surengto tradicinio laikraščio „Pajūrio naujienos“ didžiausio moliūgo konkurso metu, rašoma pranešime.  Kviečiame žiūrėti nuotraukų galeriją: Moliūgą galiūną išaugino kretingsodiškis Petras Jonauskas.

Prieš kelias savaites Pasvalio turguje stovėjo jaunas vyras, pilną bagažinę prisikrovęs krepšinio kamuolio dydžio arbūzų. Paklaustas, kiek kainuoja kilogramas, vyras šyptelėjo: „Parduodu ne arbūzus, o jų sėklas. Čia tik pavyzdžiai to, kas išauga“. Pasirodo, Panevėžio rajone gyvenantis vyras jau ne pirmus metus augina šias uogas (nustebsite, bet mokslininkai būtent taip klasifikuoja arbūzus) ir džiaugiasi įspūdingais derliais.

Sulaukus rugsėjo vidurio šalyje – didysis bulviakasis. Aukštaitijos krašte kasamas derlius džiugina ir ūkininkus, ir daržininkus. Bulvės užderėjo gražios. Na, o augintojai atskleidžia kokių gi veislių bulvės pačios tinkamiausios cepelinams ir blynams gaminti. Panevėžio rajone daržovių ūkį turintys ūkininkai Valiukai sulaukę rugsėjo šiltesnių dienų skuba pradėti bulviakasį. Ant lauko bulvės kasamos su kasamąja. Derlius šiemet neblogas, nors pačios daržovės kiek  smulkesnės.

Netoli Biržų tarpsta vynmedžiai, tarp kurių laigo vėjai, saulės šilumą kaupia sirpstančių uogų kekės. Per šį grožį tarsi nebematyti Likėnuose užaugusio 35 metų Aringo Pačešiūno ir jo šeimos įdėtų pastangų, kad senelio žemė nokintų ją mylinčių žmonių triūso vaisius. Ant Aringo Pačešiūno rankos, šalia dukros Liepos ir sūnaus Jono vardus žyminčių tatuiruočių, yra apynio spurgo piešinys. Jis skirtas senelio Juozo Pačešiūno garbei.

Riešutų mylėtojai gali džiūgauti – šiemet lazdynai itin dosnūs, bent jau miškuose aplipę kekėmis. Kad jau miškai pilni, mitybos specialistai ragina pasinaudoti gamtos dovanomis ir valgyti juos kiekvieną dieną, tačiau saikingai. Tiesa, jeigu nesame jiems alergiški. Ir nesvarbu, ar tai bus lietuviški lazdynų, ar vis labiau populiarėjantys graikiniai riešutai.

Obuolių sulčių spaudyklos jau sulaukė pirmųjų klientų. Anot jų, obuolių derlius šiemet geresnis negu pernykštis, tačiau vėlyvas. Įsibėgės jis tik per porą savaičių. O kainos irgi keitėsi, kai kurie spaudėjai, jas pakėlė. „Gailių ūkio“ savininkas Remigijus Gailius tikina, kad obuolių derlius nėra jau toks geras, kaip visi skelbia, jis yra vidutiniškas. „Pernai obuolių iš viso nebuvo, o šiemet jų yra, tačiau kiekiai tikrai ne tokie didžiuliai, kaip kad dauguma sako.

Šiemet permainingi orai gąsdino ūkininkus. Tačiau javapjūtė jau eina į pabaigą ir ūkininkai džiaugiasi, kad derlius šiemet bus geresnis negu tikėjosi. Visgi jis toks pat geras ir kitose šalyse, tad tenka konkuruoti eksporto rinkoje. Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas Jonas Talmantas teigia, kad javapjūtė nesibaigė, todėl skaičiuoti derlių dar per anksti.

Kiekvienam sodininkyste ar daržininkyste užsiimančiam žmogui bene daugiausia malonumo teikia derliaus nuėmimas ir galimybė džiaugtis užaugintais vaisiais ar daržovėmis. Tačiau kartais rezultatai pranoksta bet kokius lūkesčius ir sukelia didžiulę nuostabą. Būtent taip nutiko ir Mažeikiuose gyvenančiai Laimai, kuri ir su portalo tv3.lt skaitytojais dalijasi įspūdingu bulvių derliumi. Moteris nuotraukose užfiksavo bulves, kurių dydis prilygsta jos plaštakai.

Javapjūtei įpusėjus šalies grūdų augintojai sako, kad derlius šiemet bus gerokai gausesnis negu pernai ar užpernai, bet prastesnės kokybės. Labiausiai laukuose žalos padarė liūtys.   Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus prognozuoja, kad šiemet grūdų derlius bus trečdaliu didesnis nei pernai. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas prognozuoja, kad bus prikulta mažiausiai apie milijoną tonų daugiau nei pernai.

Šiltomis dienomis ne vienam atsigaivinti padeda arbūzai. Nors daugeliui įprasta juos pirkti prekybos centruose, Panevėžio apskrityje gyvenanti Vilma Rakauskaitė-Žukienė su šeima to nedaro jau maždaug dešimtmetį, mat šiuos vaisius užsiaugina patys. Moteris naujienų portalui tv3.lt pasakoja, su kokiais sunkumais susidūrė vos pradėjusi auginti arbūzus, ko per gana ilgą laiką išmoko ir kur deda įspūdingą derliaus kiekį.

Šiemet rekordiniu derliumi džiaugiasi egzotinių aktinidijų augintojai. Smaragdo spalvos uogos – tikra vitamino C bomba. Aktinidijas tyrinėjantys mokslininkai atranda vis naujų vertingų jų savybių ir sako, kad jos net stabdo piktybinių ląstelių dauginimąsi. Tačiau specialistai įspėja, aktinidijas vartoti itin atsargiai ir ne vien dėl alergijos grėsmės.

Baigiantis lietuviškų braškių derliui uogininkus jau džiugina pirmosios prinokusios šilauogės. Ši aksominė vidurvasario uoga antra pagal populiarumą po braškių ir mėgstamiausia lietuvių. Tvirtos ir gana ilgai galinčios stovėti skintos šilauogės ne veltui pelnė ir valgytojų simpatijas. Tiesa, dėl augintojų rinkoje gausos jų kainos po truputį krenta. Vos palijus ir kiek atvėsus orams kaip ant mielių puolė pūstis ir sparčiai nokti aksominės uogos. Pasirodė pirmas sodinių šilauogių derlius.

Dar vasaros pradžioje ūkininkai baiminosi sausros, tačiau vietoje jos sulaukė liūčių. Šios išguldė javus. Dabar grūdų augintojai tikina, kad dėl to javapjūtė užsitęs, nes kūlimo darbai vyks lėčiau. Taip pat ūkininkai neapsieis be nuostolių, šiemet prognozuojamas 20 proc. mažesnis pelningumas. Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas Jonas Talmantas tikina, kad suguldyti javai ūkininkams atneš nuostolių, tačiau kiekviename grūdų ūkyje jie bus skirtingi.

Apie 40 tūkstančių nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusių smulkių ūkininkų gaus 200 eurų išmokas. Laisvosios rinkos instituto ekspertai tokias paramos dalybas vadina priešrinkiminiu pasitaškymu pinigais – esą paramą gaus ir tie ūkininkai, kuriems jos išvis nereikia. Ekologiškas braškes Vilkaviškio rajone Gižų kaime auginantis Evaldas Samuolis džiaugiasi, kad smulkūs ūkininkai galės pretenduoti į 200 eurų išmoką.

Turguose ar parduotuvėse jau pasirodė pirmosios lietuviško derliaus daržovės ir prieskoniai auginti ne tik šiltnamyje, o ir po atviru dangumi. Tiesa, smulkieji šviežių daržovių augintojai džiaugiasi – lietuviška žiema lyg ir leido užauginti skanumynus anksčiau, bet pripažįsta, kad karantinas sustabdė prekybą.  Savo užaugintus krapus turguje pirkėjai įsiūlo Maišiagaloje ūkininkaujanti Janina.

Braškės tikriausiai yra pačios laukiamiausios uogos vasarą, o be jų šiltasis sezonas net neįsivaizduojamas. Ūkininkas Audrius Giraitis apie braškių auginimą žino itin daug – jis patarė, kokias braškes rinktis, jeigu norite sulaukti ankstyvo ir gausaus derliaus. Vienos ankstyviausių ir labai derlingų braškių veislių yra „Flair“. Tačiau svarbu žinoti, kad geram derliui užtikrinti joms reikia pakankamai vandens.

Didžiuosiuose šiltnamių ūkiuose jau pradeda nokti pirmosios lietuviškos braškės. Vieni pirmųjų šalyje braškes skinti pradeda anykštėnai. Jie jau skaičiuoja ir žino, kiek iš pirkėjų prašys už vasara kvepiančias uogas. Anykštėnų Juškų ūkio šiltnamiuose it jūra liūliuoja baltai žydintis braškynas. Hektaro dydžio plote jau saujomis noksta pirmosios uogos. Braškėmis aplipę kerai šiemet užaugino puikų derlių. „Pagaliau ilgai lauktos, bet sulaukėm.

Įsibėgėjant pavasariui darže ir sode atsiranda vis daugiau darbų. Vienas iš jų – dirvos paruošimas sėjimui ir sodinimui. Tačiau jeigu nenorite naudoti pirktinių trąšų, kuo jas pakeisti, pataria tinklaraštininkė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė. Pasak apželdinimo specialistės, pati geriausia trąša augalams yra kompostas – jis yra visiškai nemokamas, natūralus ir turintis visų reikalingų medžiagų.

Prasidėjęs sėjos sezonas plonina daržininkų ir sodininkų pinigines. Sėklas perkantys žmonės skundžiasi, kad jos kasmet brangsta, bet ne visada pasėta morkos ar agurko sėkla išdygsta, o vėliau ne visada ir derlių duoda. Augalininkystės tarnyba sako, kad priežasčių, kodėl taip yra, gali būti daug. Viena jų – netinkama vasara, neleidusi gerai subrandinti sėklų, arba, kaip priduria sėklų pardavėjai, žmonės ne visada laikosi sėjos taisyklių. Daržininkės Ana ir Ina parduotuvėje dairosi sėklų.

Kėdainių rajone tikras darbymetis. Čia, vos pradžiuvus žemei, pradėtas bulviasodis. Ūkininkai pasakoja, kad ankstyvosios bulvės reikalauja ypatingo dėmesio ir daug investicijų. Tačiau tapti pionieriais skatina ne tik noras lepinti šviežiena vartotojus, bet ir didelė konkurencija. Kėdainių pašonėje plytinčiuose laukuose štai burzgia traktoriai. Nors dar tik kovo pradžia, čia intensyviai vyksta bulviasodis – ūkininkas Rimantas Žebarauskas jau sodina ankstyvąsias bulves.

Prasideda pirmas lietuviškų trumpavaisių agurkų derlius. Augintojai sako šviežių agurkų dar niekada neteko skinti taip anksti. Tiesa, paragauti jų kol kas bus galima tik didžiuosiuose prekybos tinkluose. Turguose karaliauja lenkiški. Ir, beje, pirmi žalieji trumpavaisiai – visai nepigūs. Agurkų sostinėje Kėdainiuose jau užderėjo pirmieji lietuviški trumpavaisiai agurkai. Viename didžiausių šiltnamių ūkių, tarp žaliuojančių agurkų lysvių, verda darbas.

TV3 laidoje „Svajonių ūkis“ – naudingi agronomo patarimai, kaip paruošti šiltnamius naujam sezonui ir kartu sunaikinti ligų pradus, likusius nuo praėjusio sezono. Vienas pagrindinių Andrejaus Lenarto patarimų – senos žemės šiltnamyje atnaujinimas.  „Turime specialų kompostą žemės šiltnamiui, jį galima naudoti visai žemei atnaujinti arba pagerinti turimą žemę, sumaišant su ja.

Žiemai persiritus į antrąją pusę pasigirdo gera žinia vartotojams – prekybos centruose pinga kopūstai, kitos lietuviškos daržovės. Tačiau šalies ūkininkų tokia naujiena nedžiugina – jie kainų nuosmukio nelaukė, be to, šią žiemą daržovių pardavė mažiau nei ankstesniais metais, tad baiminasi, kad jų nesuspės išparduoti iki naujo ankstyvo derliaus. Per šią žiemą daržininkai kopūstų pardavė kur kas mažiau.

Kaip ir žmogus, prabudęs netinkamu metu, jaučiasi sulūžęs ir sudirgęs, todėl augalai gali prastai, jei pasodinti netinkamame etape. Sodininkai žino, kad kiekviena sėkla „atsibunda“ tinkamu laiku, o kiekvienas daigai turi savo ritmą. Jei kultūra „pažadinama“ netinkamu metu, ji dažnai skaudės, nudžiūs ir blogai duos vaisių. Sodininkų sėjos kalendoriuje siūloma atkreipti dėmesį į augalų biodinamiką ir veikti natūralių ritmų rėmuose. O Mėnulis šiuo atveju veikia kaip savotiškas laikrodis.

Pagal šį receptą tradiciniai tarkuotu bulvių cepelinai visuomet pavyksta ir gaunasi fantastiškai gardūs. Reikės:  Mėsai: malta kiauliena: 800 gramų svogūnai: 2 (smulkiai supjaustyti) bazilikas: 1,5 šaukštelio pipirai: trijų ketvirtadalių šaukštelio druska: trijų ketvirtadalių šaukštelio (arba pagal skonį) Bulvėms: bulvės: 4 kilogramų (svoris prieš tarkavimą) virtos maltos bulvės: 500 gramų bulvių krakmolas iš tarkuotų bulvių druska: 1,5 šaukštelio (arba pagal skonį) kumpio gabaliuk...

Lietuvą stebina neįprastai šilta žiema. Kol meteorologai prognozuoja šilumos rekordus, ūkininkai ir daržovių augintojai baiminasi, kas laukia jų produkcijos. Ir nors dalis gyventojų džiaugiasi šiltesniu oru, pasėliams ir daržovėms jis pragaištingas, nes derlių kamuoja drėgmė ir kenkėjai. Gerų produkcijos saugyklų neturintys daržovių augintojai šią žiemą priversti sukti galvą, kaip atvėsinti savo daržoves, kad šioms nebūtų per šilta.

Jei orams atšalus dar norite pasimėgauti lietuviškais vaisiais – suskubkite. Lietuvoje užaugintų obuolių ant prekystalių nelikti gali jau netrukus. Laukų ir pievų šiemet negailėjusi gamta suniokojo didžiąją dalį lietuviškų obuolių. Tuo metu kitų daržovių derlius toks gausus, kad į mūsiškius ūkininkus jau pradėjo kreiptis kaimynai. Lietuvos ūkininkų ir jų pasėlių šiųmetiniai orai neglostė. Pavasarį vos užderėjusius augalus kando šalnos, o atėjus vasarai plieskė kaitri saulė.

Kauniečiai derlių užsiaugina ne kur nors užmiestyje, o čia pat, daugiabučių apsuptyje. Beveik pusšimtis žmonių Šilainiuose puoselėja bendruomeninį sodą, kuriame sirpsta uogos, noksta obuoliai ir auga įvairiausios daržovės. O gyventojai ne tik derliumi džiaugiasi, bet ir susitikimus rengia, ir vakaroja drauge. „Čia sodinsiu avietes, vietoj šitų kvietkelių nelabai gražių, išretinau medelius, kad saulės būtų. Čia šitie ne pirmi metai, tai jau žinau, kada Prinoksta paprika.

Svogūnų, česnakų, burokėlių ar kopūstų valgytojai, pirkdami šias daržoves, pinigines turi praverti plačiau. Ekspertai sako, kad, palyginti su pernai, dėl itin prastos vasaros šios daržovės pabrango 40 procentų. Tiesa, brangesnės ir bulvės, nors jų derlius, kaip sako ūkininkai, šiemet kur kas geresnis. Tad kodėl su visu derliumi brangsta ir jos? Premjero Sauliaus Skvernelio pašonėje gyvenanti ir ten pat daržoves užauginsi bei Lazdynų turgelyje parduodanti Elena sako, kad česnakai šiemet mažesni.

Lietuvoje vis dažniau galima pamatyti ant tvorų ar pakelėse išdėliotas daržo ir sodo gėrybes, kuriomis tiesiog kviečiama vaišintis. Daržovės ir vaisiai čia dalijami už dyką. Šiemet itin aktyviai tokią dalijimosi idėją palaiko kauniečiai, mieste gėrybes kabindami ant tvorų, o rajone išdėliodami pakelėse. Šančiškė Elena atskuba su pilnais maišeliais obuolių ir juos sukabina ant kiemą juosiančios tvoros. „Kartais jų būna labai daug, Išmesti gaila, gražiai sukabinsiu“, – sako pašnekovė.

Dauguma daržuose puoselėtų daržovių jau skaniai suvalgytos arba užšaldytos, sugulusios į stiklainius ar saugiai sudėtos rūsiuose. Bet daržininkų darbai dar toli gražu nesibaigę – tuščios lysvės ruošiamos kitam sezonui. Apie populiariausius tarp mūsų rajono daržininkų mėgėjų dirvos paruošimo ir gerinimo būdus kalbėjomės su parduotuvės „Žalia stotelė“ vedėja Gene Šinkūniene. Ji ne tik mato visas populiarias tendencijas, negaili daržininkams patarimų, bet ir pati dalijasi ilgamete patirtimi.

Rokiškėnės Alionkos Alešiūnienės darže užaugo rekordinis pomidoras, kurio svoris  – 1 kg 241 g. A. Alešiūnienės šiltnamiuose įvairiomis spalvomis noksta net 39 rūšių pomidorai. Pašnekovė juokauja, kad namiškiai dėl šio pomėgio ją švelniai „ligone“ praminė. Rokiškėnė labiausiai džiaugiasi daugiau nei kilogramą sveriančiu „First mate“ rūšies pomidoru. „Siunčiuosi pomidorų sėklas iš Lietuvos augintojų, taip pat iš užsienio. Visos gėrybės – savo reikmėms.

Daržininkai džiūgauja – šiemet pomidorų derlius toks gausus, kad nuo jų lūžta šakos. Pomidorai – viena mėgstamiausių lietuvių daržovių. Šią vasarą pomidorų užteko ir pavalgyti, ir atsargų žiemai prisiruošti. Beje, ši daržovė ne tik skanus maistas, bet ir vaistas. „Gali nieko daugiau nebūti – lašinių, pomidorų, grietinės, svogūnų. Ir ištisus metus. Ir 12 nakties“, – prisipažįsta entuziastai. Lazdijų rajone, Stebulių kaime gyvenanti Rita be pomidorų neįsivaizduoja gyvenimo.

Galime pelnytai sakyti, kad Kėdainių miesto ir rajono gyventojai yra patys geriausi, vaišingiausi, draugiškiausi žmonės. Nors ir negausiu, bet gardžiu obuolių derliumi žmonės ir vėl mielai dalijasi su kitais. Ne viename kaime galime išvysti dėžutę ar krepšį, pastatytą šalia kelio ar prie įvažiavimo į sodybą, ant kurio parašyta: „Vaišinam“. Tai reiškia, jog kiekvienas praeivis nemokamai gali pasivaišinti pintinėje sudėtais obuoliais ar kitais sodo bei daržo gardumynais.

Sultingi ir gaivūs melionai tampa tikra atgaiva vasaros metu. Bet, ar žinote, kad jų galima ne tik užsiauginti Lietuvoje, tačiau ir išsivirti gardžią uogienę pasaldinti šaltus žiemos vakarus. Vilnietė Roberta Kozlovskaja šiemet džiaugiasi neįtikėtinai gausiu melionių ir arbūzų derliumi. Su portalo tv3.lt skaitytojais ji dalinasi ne tik melionų auginimo ypatumais, bet ir nuostabaus aromato melionų džemo receptu.

Šiais metais vasara visus lepino gerais orais ir dideliais karščiais. Bet ar tokie orai palankūs daržovių augintojams? Kaip tai paveikė derlių ir verslą, dalinasi daržovių augintoja iš Šventybrasčio Inga Ivanova. Ne kiekvienam Inga kartu su vyru šiuo metu augina tik šiltnaminius agurkus ir pomidorus, kuriuos parduoda turguje arba Kauno mieste. Auginamų agurkų plotas užima šešis arus turimos žemės.

Mūsų soduose populiarėja vynuogininkystė. Pasirodo, ir mūsų krašte puikiausiai dera šios saldžios ir vitamino C gausa išsiskiriančios uogos, kurios kaip tik šiuo metu įpusėjo derėjimo sezoną. Šiemet saulės nepašykštėjusi vasara vynuogių augintojus džiugina išskirtiniu derliumi. „Moldaviška vynuogė „Kodrenka“ labai normaliai dera Lietuvoje faktas, sąlygos jai biški per šaltos, bet šiltnamy kuo puikiausiai atrodo.

Persikų augintojai trina rankomis – šiųmetis vaisių derlius kaip niekada gausus. Vaismedžių augintojai vos spėja skinti vaisius ir virti uogienes. Mokslininkai nesistebi, ateityje dėl nuolat šylančio klimato turėsime ne tik daugiau persikų, ar nektarinų, bet ir bananų ar šilkmedžių. Tiesa, gali tekti atsisveikinti su kai kuriomis daržovėmis, pavyzdžiui bulvėmis, mat sausros ir nepastovūs orai joms itin nepalankūs. Kaunietės Odetos persikui – treji.

Obuolių augintojams šiemet svyra rankos – auksinio lietuviško derliaus nebus. Nuo pavasarinių šalnų labiausiai nukentėjo Panevėžio regiono sodininkai. Čia pas ne vieną augintoją obuoliai noksta paženklinti šalnos, skinama vos trečdalis derliaus. Tai gegužės pradžioje per sodus perėjusių šalnų pasekmė. Jų juodas darbas akivaizdus ne tik Dembavos medelyne už Panevėžio. Pažeisti obuoliai ir pas didžiuosius sodininkus iš Pasvalio. „Jei normaliais metais tarp 3-4 tūkst.

Apvalučiai, dailūs ir raudoni, pailgi, geltoni, o kur dar tamsūs kaip naktis ir dideli pomidorai. Nors gana vėjavaikiškai būtų galima pajuokauti, kad būtent taip skamba pomidorų rojaus aprašymas, vis dėlto tai tikrai nėra ištrauka iš fantastinio skyriaus. Kupiškio rajone gyvenanti Ingrida (28) savo šiltnamyje yra įkūrusi tikrų tikriausią pomidorų oazę, į kurią vos įėjus, derlius raibsta akyse.

Dzūkijoje gyvenančios Jūratės S. kieme – malonus akiai reginys. Čia, jos daržuose, auga dešimtys didžiulių arbūzų. Taip, supratote teisingai: ne lietuviams įprasti moliūgai arba cukinijos, o patys tikriausi sultingi, saldūs ir dideli arbūzai.  Jūratė sako, kad jau eilę metų ją ir jos šeimą džiugina išaugę arbūzai. Vis dėlto ypatingų gudrybių ar patarimų moteris neturi – ji tiesiog viską daro su meile ir tikėjimu, kad arbūzai išaugs ir džiugins namiškius.

Dažnas, išvydęs piktžoles savo sode, stengiasi jas kuo greičiau pašalinti. Tačiau pradžioje neskubėkite, o užmeskite akį į šių žolių įvairovę, kuri padės apie sodą gauti nemažai naudingos informacijos. Jei sode auga daug vaistinių ramunių, juodųjų kiauliauogių ar baltųjų balandų, dirvožemyje trūksta azoto. Gailiosios dilgėlės mėgsta perpuvusį mėšlą, o jei dar dirvožemyje gausu fosforo ir drėgna, jų sąžalynus sunku išnaikinti net herbicidais.

Nuostabus jausmas ragauti savo užsiaugintų salotų, o dabar – pats laikas pasisėti jų šiltnamyje. Norite salotų turėti kuo ilgiau, bet pasėti jas galite tik per vieną kartą? Jei nesugudrausite, gausite didelį salotų derlių vienu metu. Dažnai taip atsitinka, kad dalį dar įmanoma suvalgyti, o dalis perauga ir tenka išmesti. Kad taip neatsitiktų jums, štai keletas gudrybių, kaip prailginti derliaus laiką.

„Krapai krapai krapai“ – taip prasideda penktadienį socialiniame tinkle kauniečio paviešinta žinutė. Ūkininkas savaitgalį atveria savo laukus visiems, norintiems pasipildyti šio prieskoninio augalo atsargas. „Ši šeštadienį ir sekmadienį Kaišiadorių rajone, Kruonio seniūnijoje, Mankuviškių kaime nuo 9 val ryto ūkininkas Vidas kviečia visus norinčius prisirauti, prisipjauti neperaugusių apie 20 cm dydžio krapų“, – savo „Facebook“ paskyroje penktadienio rytą rašė V. Ditkevičius.

Kaip geriausia tvarkytis su braškėmis nurinkus uogas – pjauti ar nepjauti lapus? – klausia Edita S. iš Pasvalio. Atsako dendrologė Regina Sereikienė. Nurinkus uogas, braškyną reikia išravėti ir patręšti. Neretai manoma, jog po derliaus braškių lapus būtina nupjauti, kad augalai būtų sveikesni ir gausiau derėtų kitais metais. Iš tikrųjų yra kitaip. Jaunuose, 1–2 m. amžiaus braškynuose lapų verčiau neliesti, nebent jie ligoti.