derlius

Lietuvoje smarkiai pabrango naujojo derliaus daržovės. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras palygino kainas praėjusią liepos savaitę su lygiai tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tyrimas atskleidė, kad, pavyzdžiui, didžiuosiuose prekybos tinkluose kone visos daržovės brangesnės maždaug 20–30 procentų. Ypač pabrango šiųmečiai baltagūžiai kopūstai – kaina išaugusi kone 50 procentų, lyginant su pernai.

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas nežymiai sumažino šių metų grūdų derliaus prognozę – manoma, kad derlius šiemet sieks 6,2 mln. tonų – 10,4 proc. daugiau negu pernai.  Birželio pabaigoje prognozuota, kad grūdų šiemet bus nukulta 6,304 mln. tonų – 12,1 proc. daugiau negu pernai. „Kadangi yra deklaravimas žemių, plotai patikslinti ir šiek gal sumažintas kviečių derlingumas.

Analitikai šiemet prognozuoja 12 proc. didesnį grūdų derlių nei pernai – to tikėtis leidžia jau dabar matomas didesnis derlingumas. Nors manoma, kad grūdų supirkimo kainos jau pasiekė piką, visgi jos išliks pakankamai aukštos, o tai neleidžia tikėtis maisto produktų kainų mažėjimo. Tačiau kainų šuolis taip pat neprognozuojamas – jos išliks panašios kaip pernai, o mažėjimo laukiama metų pabaigoje arba kitąmet.

Nustekenti pavasarinių šalnų, vėliau užpilti liūčių kai kurie obuolių augintojai išsigandę, kad neturės ką skinti soduose. Sodininkai prašo šalies valdžios pagalbos išsikapstyti iš finansinės duobės. Ir jau dabar neabejoja, kad dėl prasto derliaus ir išaugusių obuolių auginimo kaštų, lietuviškus obuolius valgysime brangesnius. Šeštus metus obuolius auginantis Kipras žvalgydamasis po sodą svarsto, ar šiemet turės, ką skinti.

Prasidėjus pomidorų sezonui, sodininkai nekantriai laukia, kada galės skinti savo pirmuosius prinokusius pomidorus. Tačiau kartais džiaugsmą apkartina šalta oro temperatūra ir nepastovus vasaros oras, kuris pristabdo pomidorų derliaus nokimą. Laimei, yra šeši būdai, kurie padės paspartinti pomidorų augimą ir sutrumpins taip ilgai laukto derliaus laukimą. Dažniausiai pirmieji pomidorai į sodininkų rankas papuola praėjus 50 dienų nuo jų pasodinimo į žemę.

Ukraina tikisi šiais metais prikulti 18-19 mln. tonų kviečių, o toks derlius viršytų pavasarinės sėjos prognozę, bet būtų 41-44 proc. kuklesnis už pernykštį, pareiškė Ukrainos žemės ūkio ir maisto ministras Mykola Solskis. „Naujojo derliaus ne tik pakaks vidaus poreikiams, bet ir eksportui, nors jis bus neabejotinai menkesnis“, – sakė jis.

Bulvė yra pagrindinė daržovė, be kurios neįsivaizduojame savo kasdienybės ištisus metus. Laimei, ją yra be galo lengva užsiauginti ir savo namų darže. Sužinokite, ką reikia žinoti pradedant kasti ankstyvąsias bulves ir sėti naujas sėklas. Džiugi žinia ta, kad bulves galima sodinti ištisus metus, o pirmąsias ankstyvąsias bulves galima pradėti kasti net ir kovo mėnesį.

Ūkininkai skundžiasi, kad šalyje gausiai įsiveisę gandrai, gervės, gulbės ir žąsys masiškai naikina pasėlius. Šie paukščiai saugomi, tad ūkininkams negali padėti ir medžiotojai, o paukščių vis daugėja. Aplinkos ir žemės ūkio ministrai atmeta siūlymus paukščius pradėti šaudyti. Žemdirbiai reikalauja bent kompensacijų už prarastą derlių, tačiau vyriausybė pinigų skirti neskuba. Svarsto javais apsėti saugomas teritorijas, kad laukiniai paukščiai skristų maitintis į jas ir nelįstų į ūkininkų valdas.

Po šalto pavasario pagaliau atsikvėti gali ir bitininkai. Pavasarinis medunešis buvo prastas, užtat dabar bitės dirba išsijuosusios ir gausiai prinešė medaus. Kai kur šviežio medaus kainos liko tokios pat kaip pernai, o kai kur pakilo. Dabar laukia liepų žydėjimas ir pagrindinis vasaros medsukis. Tiesa, užėję karščiai gali derlių sugadinti: baiminamasi, kad kaitra nektaro neišdžiovintų. Vilkaviškietė bitininkė Renolda Kubilienė laiko beveik 70 avilių.

Ūkininkų pievos skendi vandenyje, tad beveik mėnesiu vėluoja šienapjūtė. O norint nupjauti peraugusią žolę – dirvoje klimpsta technika. Ūkininkai negali paruošti kokybiškų pašarų galvijams, tad juos teks pirkti ir pieno savikaina kils. Ar dėl to gali brangti pienas vartotojams? Ūkininkai sako, kad čia viskas priklausys nuo perdirbėjų ir prekybininkų.

Vyšnia yra seniausias mano tėvų sodo medis. Pasak mano tėvo, jam tiek pat metų, kaip ir man. Turėčiau pabrėžti, kad medis niekada nėra sirgęs jokiomis ligomis. Skruzdės ir amarai jai nekenkia, o vaisių derėjimo sezono metu metai iš metų vyšnioms kenkia tik varnėnai ir žvirbliai. Yra tik vienas būdas atbaidyti paukščius nuo vyšnių. Mano tėvas darydavo viską, kad atbaidytų įkyrius paukščius.

Lietuvoje šių metų birželio pradžioje padidėjo pašarinių miežių ir avižų supirkimo kainos, bet sumažėjo kviečių, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Lietuvos grūdų supirkimo įmonės pirmą birželio savaitę pašarinius miežius supirko vidutiniškai po 360,7 euro už toną – 5,1 proc. daugiau nei prieš savaitę ir 2 kartus daugiau negu prieš metus. Avižos buvo superkamos vidutiniškai po 272,2 euro – atitinkamai 7,7 proc. ir 93,8 proc. brangiau.

Lietuvos braškių augintojai pradeda skinti pirmąsias uogas laukuose. Braškės, anot ūkininkų, dėl šalto pavasario vėluoja kone dviem savaitėm. Ir nors dairantis po lysves uogų derlius prognozuojamas geras, augintojai nerimauja dėl galimų gamtos išdaigų. Pavyzdžiui, jei tokia kruša kaip vakar užkluptų per patį braškių nokimą, laukuose, anot ūkininkų, neliktų ką skinti. Panevėžio rajono braškių augintojas Jonas Zaborskis šįvakar skins pačias pirmąsias lauko braškes.

„Oi neklauskite kodėl šie agurkėliai vadinasi bulgariški, tiesiog radau tokį receptą, noriu išmėginti ir dalinuosi juo su jumis. Tikiu, kad skonis nenuvils. O kaip pas jus reikalai su konservavimu ir atsargomis žiemai? Turite vieną patikimą receptą ir visada juo marinuojate, ar ieškote vis  ko nors naujo?“, – rašo tinklaraščio „Kviečiu į virtuvę“ autorė.   Iš normos užsipila 8 l stiklainiai.

Pavasaris savo vietą vasarai užleido su trenksmu. Anot hidrometeorologų, gegužę iškrito tris kartus daugiau kritulių, nei įprasta šiam mėnesiui. Kai kur ir ne tik gatvės ar kiemai apsemti, žmonės vandenį semia ir iš namų. Kartais be botų į kiemą žmonės patekti negali. Vanduo skandina ir šiųmetį derlių. Tiesa, orų žinovai paguosti per daug negali, ir prasidedanti vasara žada būti lietinga, ir su lietuviškos vasaros šiluma.

Gyvenantieji daugiabučiuose neretai susimąsto, kaip puiku kada panorėjus nusiskinti šviežią, nuo saulės įkaitusį pomidorą ar saldžią braškę. Deja, tokia prabanga neturint savo sklypo atrodo neįmanoma. „Aseja“ komanda šį mitą nori paneigti ir siūlo išbandyti surenkamus namų sodus. Norintiems užsiauginti pomidorų ir agurkų „Aseja“ sukūrė vazoną, kuris puikiai tinka aukštesniems, atramos reikalaujantiems augalams, pavyzdžiui, pomidorams, agurkams, žirniams, pupelėms ar netgi vijoklinėms gėlėms.

Sakoma, kad Lietuva – lietaus šalis. Vis dėlto, globalinis atšilimas neaplenkė ir mūsų krašto, todėl sodininkai ir daržininkai vis dažniau susiduria su vasarinėmis sausromis. Sausra pavojinga augalams Niekas nepaneigs, kad vanduo yra gyvybės šaltinis, ne išimtis ir augalai. Per visą augalo gyvenimo ciklą jam reikalingas didelis kiekis vandens ir maistingųjų medžiagų.

Atėjo pomidorų auginimo laikas – nuo liepos iki rugsėjo sodininkai skins ryškiaspalvių daržovių derlių. Tačiau visų pirma reikia pomidorus teisingai užauginti – antraip gero derliaus tikėtis neverta. Tai reiškia, kad ir laistyti juos reikia tinkamai. Bet kaip dažnai reikia laistyti pomidorus? Ekspertai teigia, kad pomidorams labai padeda jų laistymas tam tikru dienos metu.

Kadangi naktimis šalnos aplanko vis rečiau, lauko augalų entuziastai jau ruošiasi pavasarinei sėjai ir daigų sodinimui lauke bei šiltnamyje. Žinoma, derėtų nepamiršti, kad norint sulaukti gausaus derliaus, vien kokybiškų sėklų negana, būtina pasirūpinti ir tinkamu dirvožemiu. Plačiau apie tinkamą žemės paruošimą sėjai „Svajonių sodai“ laidoje pasakoja „Agrochema“ agronomas, konsultantas Andrej Lenart.

Svajojate apie nuosavą daržą, tačiau gyvenate daugiabutyje ir neturite tam vietos? Nenusiminkite, daugiabučio namo balkonas gali būti puiki vieta daržovėms auginti. Daržas balkone populiarėja visame pasaulyje – tai patogus būdas užsiauginti daržovių, prieskoninių žolelių, o augalų priežiūra gali tapti maloniu užsiėmimu vasaros vakarais. Žinoma, kad gausus derlius džiugintų visą sezoną, pravartu įsidėmėti keletą naudingų patarimų.

Lietuva pasirengusi padėti išvežti iš Ukrainos dar neparduotą pernykštį grūdų derlių, sako susisiekimo ministras .Pasak Mariaus Skuodžo, grūdai būtų vežami per Lenkiją iki Klaipėdos uosto, įmonėms jau pateikti pasiūlymai, o bandomasis važiavimas turėtų įvykti artimiausiu metu.

Norint džiaugtis gausiu daržovių ir žalumynų derliumi vasarą ir rudenį, svarbu laiku tinkamai paruošti dirvą ir pasirūpinti trąšomis. TV3 laida „Svajonių sodai“ apsilankė Juliaus Žalakevičiau sodyboje, kur „Agrochema“ ekspertas Andrej Lenart papasakojo, kokiomis trąšomis ir kada reikia tręšti dirvožemį. Pradėkite laiku Jeigu norite sulaukti gausaus derliaus vasarą, patręšti dirvožemį reikėtų jau dabar.

Balandžio mėnuo yra didžiausių darbų metas. Laukia būtini darbai, tačiau ir juos galima sudėlioti taip, kad darbai taptų malonumu. Sėja ir daigai. Vienas sėklas dar sėjame į dėžutes, kitas jau galime sėti šiltnamyje ar grunte lauke. Visgi sėja vyksta skirtingu metu: nuo balandžio pradžios iki pabaigos. Patogu būtų pasiruošti kelias dėžutes sėklų laikymui – jose laikykite sėklas pagal sodinimo laiką (datą) ir vietą.

Lietuvos prekybininkai ir kainų analitikai kalba be jokių paslėptų užuolankų – artėja labai didelis maisto produktų kainų šuolis. Priežastis – Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Apie tai – laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai. Kasdienė duona smarkiai brangs. Jei kepaliukas dabar kainuodavo eurą, tai greitu metu teks mokėti 1,4 euro, o geresnės kokybės batonas gali perkopti ir poros eurų sumą. „Grūdai pabrango 30 procentų, dujos pabrango kokius keturis kartus.

TV3 laidoje „Svajonių sodai“ – parduotuvių tinklo „Žalia stotelė“ specialistės Liucijos Kunigiškytės patarimai, kaip auginti ridikėlius ir išgausti šių daržovių didesnį derlių. Pasak L. Kunigiškytės, ridikėlius galima sėti šiltnamiuose anksti pavasarį arba antroje vasaros pusėje atvirame grunte. Svarbiausia, kad pasirinkta vieta būtų saulėta. „Reikėtų nepamiršti, kad auginant ridikėlius reikėtų žiūrėti temperatūrų svyravimus.

Šalies sodininkai suskaičiavo – šiemet į saugyklas atkeliavo trečdaliu mažesnis nei pernai obuolių derlius.  Tad lietuviškus obuolius valgysime ne iki vėlyvo pavasario, kaip anksčiau, o džiaugsimės, jei užteks iki žiemos pabaigos ar ankstyvo pavasario. Pasak obuolių augintojų, šiemet dalis obuolių tiesiog iškrito nė neužaugę. Su obuoliais žuvo ir daug medžių. Taip esą dar nėra buvę, todėl sodininkai jau prašo valstybės paramos. Darbuotojai spėriai rūšiuoja obuolius.

Sodininkystės ekspertė sako, kad „nėra šansų“, jog spalio mėnesį pomidorai prinoks, kai orai pradeda atvėsti. Pomidorai – populiarus sodo augalas, kurį galima auginti ir šiltnamyje, ir lauke. Juos lengva prižiūrėti, tačiau reikia nuolatinio dėmesio nuo pavasario iki rudens. Keičiantis orams ir krintant temperatūrai, daugeliui žmonių kyla klausimas, ką daryt su neprinokusiais pomidorais ir likusiais augalais.

Soduose prasideda rudeninis obuoliavimo sezonas, o darbai įsibėgėja ir sulčių spaudyklose. Kol kas spaudėjai prognozuoja vidutinį sezoną, nes obuolių šiemet mažiau, jie smulkesni. Mitybos specialistai sako, kad kol yra, geriau kramsnoti obuolius. O jų sultimis mėgautis saikingai. 86-erių Romualdas Morkūnas jau 14 metų rudenį stoja prie pusiau rankinės sulčių spaudimo mašinos: „Rankų darbas, kai daugiau obuolių būdavo, turėjau darbininką.

Rusija šiemet prikuls 118,7 mln. tonų grūdų, iš jų 74,7 mln. tonų sudarys kviečiai, prognozuoja „Rusagrotrans“ ekspertai. Palyginti su 2020-aisiais, bendras grūdų derlius būtų 11 proc. kuklesnis, o vien tik kviečių – 13 proc. menkesnis. Prognozuojama, jog miežių derlius sumažės beveik 15 proc. iki 17,8 mln. tonų, tačiau kukurūzų – padidės beveik 1 proc. iki 14 mln. tonų. „Galbūt galutiniai „Rosstat“ derliaus rodikliai bus didesni 1–1,5 mln. tonų.

Su tuo derliumi, man, žinokite, gyvenime iki šiol dar nelabai pavykdavo. Sodų, rapsų laukų ar daržų niekada neturėjau, vaikai dar procese. Nebuvau tarp tų, gyvenimo drama paženklintų klasiokų, kurie savaitgaliais būdavo transportuojami iš Viršuliškių į užmiestį rinkti bulvių, agrastų ar obuolių. Matydamas išvežamųjų veidus jausdavausi laimėjęs tėvų loteriją. Tiesa, mokykloj kartą pakliuvau į spąstus, buvo nuvežė kažkokiam kolūkiui bulves padėti surinkti.

Šiemet auksinio obuolių derliaus nebus. Dalis šalies obuolių augintojų dėl ekstremalių orų jį užaugino menkesnį. Dėl karštos vasaros visai nebuvo vasarinių obuolių arba jie tiesiog išbyrėjo. Bet ne pas visus jau tokia prasta padėtis. Ankstyvus rudeninius obuolius pradėjęs skinti Panevėžio Dembavos medelynas bent savo raudonšonių derliumi nesiskundžia. Po Dembavos medelyno sodą, Panevėžio rajone jau pabiro pirmieji obuolių skynėjai. Prasideda ankstyvas lietuviškas rudeninių obuolių derlius.

Lietuvos ūkininkai skundžiasi dėl prasto derliaus ir kaltina gamtą, kad ši šiemet pateikė vieną siurprizą po kito. Iš pradžių daržoves – bulves, morkas, burokus laukuose šutino kaitra, o vėliau talžė ledų kruša. Pasak ūkininkų, gamta sumaišė mėnesius ir dėl orų kataklizmų nukentėjo ne tik daržovių, bet ir grūdų derlius. Jau dabar prognozuojama, kad dėl prasto derliaus brangs duona, bulvės, burokėliai, svogūnai, morkos.

Jei paklaustumėte gerų virėjų, kokią daržovę jie laiko nepakeičiama, daugelis paminės svogūną. Svogūnai yra esminis daugelio sriubų, troškinių ir pagrindinių patiekalų ingredientas. Be jų neįsivaizduojama pica ar čirškantys kepsniai. Kitas puikus dalykas, susijęs su svogūnais, yra ilgas jų galiojimo laikas. Laikomi vėsioje, tamsioje vietoje, jie visada būna po ranka, kai reikia. Tiesą sakant, tinkamai laikant,  kai kurios svogūnų veislės gali išsilaikyti ištisus metus, rašo gardeners.com.

Kviečių supirkimo kaina prasidėjus javapjūtei, liepos antroje pusėje, sumažėjo, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse liepos 19–25 dienomis kviečių supirkimo kaina, palyginti su kaina, buvusia prieš savaite, sumažėjo 13,1 proc. iki 177,8 euro už toną. Palyginti su tuo pačiu metu pernai, kaina buvo 6,7 proc. mažesnė.  Pašarinių miežių vidutinė kaina per savaitę augo 4,4 proc. iki 166,5 euro, o kvietrugiai buvo superkami 3,6 proc.

Užderėjo vasaros sezono karaliai – pomidorai, dėl kurių derliaus daugelis lietuvių eina iš proto. Tačiau augintojai pastebi, kad daržininkai tampa vis išrankesni ir reiklesni šiai šiltnamio daržovei. Daugėja egzotinių rūšių, į madą grįžo naminiai pomidorai. Panevėžio rajone, Miežiškiuose ūkininkiaujanti Vilma Burneikienė didžiuliame šiltnamyje sukūrė tikrą pomidorų rojų.

Mėlynių supirkėjai pripažįsta, kad šiemet jų derlius gerokai mažesnis nei pernai, todėl jos kainuoja pusantro karto daugiau nei pernai. Verslą trikdo ir eilės pasienyje bei akyliau bankų tikrinami atsiskaitymai su Baltarusijos tiekėjais.  „Pernai buvo derlingi metai visoje Europoje, pasiūla buvo didesnė. Užtat šiemet kainos didesnės, nes yra uogų trūkumas. Maždaug vos ne pusantro karto pabrangusios mėlynes.

Ši karšta vasara – tikras iššūkis daržininkams ir sodininkams. Sausoje dirvoje kepa šiųmetės bulvės, nustojo augti svogūnai, burokėliai, tačiau vyraujanti kaitra dalį ūkininkų paskatino auginti gana egzotiškas, šiltų kraštų daržoves ir uogas. Štai Panevėžio rajono didžiausia daržovių augintoja pataria daržininkams nenusiminti  – vietoj agurkų galite auginti arbūzus ir melionus.

Jei paklaustumėte gerų virėjų, kokią daržovę jie laiko nepakeičiama, daugelis paminės svogūną. Svogūnai yra esminis daugelio sriubų, troškinių ir pagrindinių patiekalų ingredientas. Be jų neįsivaizduojama pica ar čirškantys kepsniai. Kitas puikus dalykas, susijęs su svogūnais, yra ilgas jų galiojimo laikas. Laikomi vėsioje, tamsioje vietoje, jie visada būna po ranka, kai reikia. Tiesą sakant, tinkamai laikant,  kai kurios svogūnų veislės gali išsilaikyti ištisus metus, rašo gardeners.com.

Pirmosios šių metų Lietuvos grūdų derliaus partijos jau kraunamos į laivus ir netrukus bus išplukdytos. Grūdai jau keletą savaičių vežami į Klaipėdos uostą, kur jie kaupiami terminalų sandėliuose.   Antroje rugpjūčio pusėje laukiama „Panamax“ tipo laivų, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.  „Uosto terminalų sandėliai yra sparčiai užpildomi grūdais. Dabar daugiausiai per uostą vežami rapsai, dalis kitų kultūrų, kurios kraunamos į mažesnius laivus.

Svogūnai – viena geriausių daržovių, kurias galima auginti darže. Juos lengva užauginti, kadangi juos sėti galima ne tik su sėklomis, bet ir mažais svogūnėliais. Jei oras sausas, svogūnus reikia reguliariai laistyti, karts nuo karto ir patręšti. Jei svogūnai išsipūtę, nustokite juos laistyti. Taip dažniausiai būna vasaros viduryje.   Dažnai ravėkite, kadangi svogūnai gerai neauga, jei turi konkuruoti su kitais augalais.

Mūsų šalį kamuojantys ekstremalūs gamtos reiškiniai pridaro vis daugiau žalos ūkininkams. Pasėliai ypač nukenčia nuo krušos. Tad mokslininkai stebi, kaip į įvairias gamtos šėliones reaguoja augalai, ar įstengia net ir pažeistisubrandinti derlių. Specialistai pataria, ir kada geriau sėti grūdines ar aliejines kultūras, kad jos kuo mažiau nukentėtų ir būtų atsparesnės ligoms ir gamtos išbandymams. Žemdirbiai sako, kad klimato kaitos padarinius jie jaučia jau keletą metų.

Grybavimas – tai ne vienam lietuviui geriausias būdas atsipalaiduoti, pasimėgauti gamta, pamiršti kankinančius rūpesčius. Kai kurie, nors ir nemėgsta grybauti, traukia į miškus dėl didelės meilės patiekalams iš grybų. Kaip bebūtų, lietuvaičiai miško gėrybes renka ir dalinasi gausaus grybų derliaus nuotraukomis. Dalinasi patarimais Skaitytoja Jurga Paukštytė, kuri grybavo Švenčionių rajone, tikslios grybavimo vietos išduoti neskuba: „Tikslios vietos išduoti negaliu – tai grybautojo paslaptis.

Per Jonines praūžus audrai su kruša, ūkininkai skaičiuoja žalą. Laukuose vieniems išguldyti javai, rapsai, kitiems – burokėliai, česnakai ar kukurūzai. Žemdirbiai vien dangaus valia nebesikliauja, keičiantis klimatui gręžiamasi į draudikus. Apžiūrėti praūžusios audros padarinių į ūkininkų Matijošaičių burokėlių lauką Vilkaviškio rajone atvykę žalų skaičiavimo ekspertai vertina, kaip kruša pažeidė burokėlių lapus, pro akis draudikams nepraslysta ir kiekvienas nulaužtas kotas.

Šią savaitę prekybos tinkluose pasirodė pirmosios šviežios lietuviškos bulvės. Prekybos tinklų atstovai pastebėjo, kad bulvėmis prekiauti ėmė anksčiau nei pernai. O jų kaina siekia nuo 0,99 iki 1,29 už kilogramą. „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sakė, kad lietuviška bulvių kilmė pirkėjams yra tarsi šviežumo ir aukščiausios kokybės garantas. „Šviežios, vietoje augintos bulvės kasmet yra itin laukiamos.

Po lietingo ir vėsaus pavasario Lietuvos ūkininkai nuogąstavo, jog negalės įvažiuoti į laukus ir laiku pasirūpinti pasėlių tręšimu ir purškimu nuo grybinių infekcijų, o nesibaigiantys lietūs sutrukdys šienapjūtei, rašoma pranešime žiniasklaidai. Su didžiausiais iššūkiais susiduria ūkininkai, kurių laukuose neįrengtos ar nesutvarkytos drenažo sistemos ir tie, kurie neturi pajėgios technikos, su kuria būtų galima greitai atlikti būtiniausius darbus, vos pasitaikius palankioms oro sąlygoms.

Turguose jau galima nusipirkti pirmojo šį pavasarį sunešto šviežio medaus. Tiesa, bitininkai dar neskuba sukti medaus, laukia kol baigs žydėti rapsai. Kuo skiriasi pavasarį ir vasarą suneštas medus, taip pat apie tai kodėl medus brangs – reportaže.  „Žiedadulkių va turiu, išžiedų suneša. Įvairių žiedų čia yra“, – pasakoja kuršėniškė Irena.  Irena Kuršėnų turgelyje prekiauja šį pavasarį suneštu medumi.

Šiemet pavasaris oru nelepino. Ūkininkai pastebi, kad pasėliai auga lėčiau, todėl rekordinio javų derliaus nebeprognozuoja. Tačiau sutinka, kad derlius vis tik turėtų būti geras, nes pavyko išvengti ankstyvosios sausros. Tuo metu daržovių augintojai tikina, kad derlius bus toks pat, tačiau viskas vėluos. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, kad nepaisant vėsesnio pavasario šiemet badas negresia. „Kol kas gamtos reiškiniai nėra pavojingi žemės ūkiui.

Nors Prancūzijos laukuose dega šimtai žvakių, tai – tikrai ne Vėlinės. Taip vyndariai bando išgelbėti garsųjį Prancūzijos Chablio miestelio vynuogyną. Iš čia auginamų vynuogių gaminamas visame pasaulyje žinomas vaisinis, rūgštoko poskonio baltasis vynas. Tačiau temperatūrai nukritus iki 5 laipsnių šalčio iškilo rimtas pavojus vynuogynams. Tad norėdami apsaugoti vynuoges nuo šalčių prancūzai sugalvojo uždegti žvakių. „Derlius pavojuje jau dvi ar tris naktis.

Dažnas sodininkas nori sulaukti gausaus ir sveiko vaismedžių ir vaiskrūmių derliaus, tačiau dėl kenkėjų ar ligų žalos to padaryti nepavyksta. Vienas iš būdų užauginti gausesnį derlių – purškimas augalų apsaugos priemonėmis. „Žalia stotelė“ specialistai supažindina, ką reikėtų žinoti apie augalų purškimą ir priemonių įvairovę.