bvp

Šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę pagerinome nuo 4,3 iki 4,9 proc., tačiau ūkio plėtros per ateinančius dvejus metus prognozės nekeičiame – tikimės 3,6 ir 3,3 proc. augimo. Manome, kad ūgtelėjusi infliacija didžiausią neigiamą įtaką vidaus vartojimui turės ne šių metų pabaigoje, o 2022 metų pirmą ketvirtį. Išlaikome prielaidą, kad tiekimo trikdžių ir žaliavų kainų pikas bus pasiektas žiemą.

Lietuvos ekonomika, skatinama ženkliai išaugusio eksporto, stiprios vidaus paklausos ir didėjančių investicijų, šiemet turėtų augti 5 proc., prognozuoja Europos Komisija (EK). Šiemet liepą EK 2021-aisiais prognozavo 3,8 proc. šalies BVP augimą. Pasak Komisijos, 2022 metais Lietuvos BVP augimas turėtų siekti 3,6 proc. (liepos prognozė – 3,9 proc.), o 2023 metais šalies ekonomikos plėtra turėtų sulėtėti iki 3,4 procento.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per šių metų devynis mėnesius, palyginti su atitinkamu 2020-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 5,2 proc. ir to meto kainomis siekė 40,5 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.  Trečiąjį ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 15,1 mlrd. eurų ir buvo 6 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) didesnis nei pernai liepą-rugsėjį.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, augo 4-6 proc., prognozuoja BNS apklausti ekonomikos ekspertai.  Vienas iš šešių ekonomistų nurodė, jog BVP augo 4 proc., du – 4,5 proc., po vieną mano, jog ūkis augo 5 ir 6 procentais.  Anot ekspertų, augimą toliau skatino pramonės gamyba, eksportas ir vartojimas, tačiau BVP mažino prastesnis javų derlius bei stringanti inžinerinių statinių statyba.

Vyriausybė vidaus ir tarptautinėse rinkoje kitąmet ketina skolintis apie 3,907 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2022 metų pabaigoje sudarys apie 26,068 mlrd. eurų, arba 45,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vidaus rinkoje, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius  (VVP), planuojama pasiskolinti apie 2,039 mlrd. eurų, 1,75 mlrd. eurų – užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas. Apie 118 mln.

Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas kitąmet turėtų sudaryti 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).  Tai pirmadienį spaudos konferencijoje pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė, pristatydama 2022 metų biudžeto projektą. Tai reiškia, kad valdžios sektoriaus išlaidos kitąmet išliks didesnės nei pajamos, tačiau deficitas bus mažesnis nei šiemet, kai jis turėtų sudaryti 4,4 procento. 2020 metais valdžios sektoriaus deficitas siekė 7,4 proc. BVP.

Lietuvoje mažai kas susirūpino, kai 2008 m. rudenį JAV bankrutavo vienas bankas. Tačiau netrukus pasaulinė krizė apėmė ir mūsų šalį – buvo atleidžiami darbuotojai, mažinami atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos. Šiuo metu visame pasaulyje kalbama apie grėsmę iš Kinijos ir rekordiškai išaugusias energetikos produktų kainas. Ar tai naujos krizės ženklai ir ar ji pasieks Lietuvą? Pirmadienį ir visą praėjusią savaitę pasaulio akcijų biržos raudonavo.

Lietuvos ekonomikos augimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas mažiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 9,2 procento. Mažiau BVP augo tik Suomijoje – 7,5 proc., Čekijoje – 8,2 proc. ir Danijoje – 8,5 procento. Latvijoje BVP per metus augo 10,8 proc., Estijoje – 13,9 procento. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 13,8 proc., o tik euro zonoje – 14,3 procento.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 1 proc. ir to meto kainomis siekė 13,3 mlrd. eurų, antrąjį BVP įvertį antradienį paskelbė Statistikos departamentas. Ekonomikos augimas antrąjį ketvirtį yra 0,6 procentinio punkto didesnis, nei skelbta iš pradžių – pirmąjį įvertį liepos pabaigoje paskelbęs Statistikos departamentas tuomet teigė, kad šalies BVP augo 0,4 procento.

Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP), 2020 metais smukęs 3,6 proc., šiais ir paskesniais metais nuosekliai didės, mano „Swedbank“ analitikai. Šalies ūkio prieaugio šiais metais prognozę bankas padidino nuo anksčiau numatytų 3,1 proc. iki 4 proc. ir, jeigu ši prognozė pasitvirtins, ūkio prieaugis bus mažiausias Baltijos šalyse. Latvijos BVP augimo 2022 metais prognozė buvo sumažinta nuo 5,5 iki 5 proc.

Latvijos valstybės skola 2022 metais gali pasiekti 50 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), rodo finansų ministerijos parengtos makroekonominės prognozės. Pasak ministerijos, šių metų pabaigoje valdžios sektoriaus skola, kaip prognozuojama, sudarys 49,6 proc. BVP, arba 15,56 mlrd. eurų. 2022 metais, jeigu politika nebus keičiama, valstybės skola gali padidėti iki 50 proc. BVP, arba 17,015 mlrd. eurų.

Lietuvos ekonomikos augimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas mažiausių iš 20 duomenis paskelbusių Europos Sąjungos (ES) valstybių, rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 8,6 procento. Mažiau iš 20 valstybių BVP augo tik Suomijoje – 7,4 proc. ir Čekijoje – 7,8 procento. Latvijoje BVP per metus augo 10 proc., Estija naujausių duomenų kol kas nepateikė. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 13,2 proc.

Statistikams pranešus, jog Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį buvo net 8,6 proc. didesnis nei prieš metus, ekonomistai jau perspėja apie galimą ekonomikos perkaitimą. „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad ekonomikos atsigavimo džiaugsmą ima temdyti galimo perkaitimo rizika.

Lietuvos BVP antrąjį šių metų ketvirtį buvo net 8,6 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Kas lėmė tokį augimą, kiek jis tvarus ir ar vis tik galima įžvelgti perkaitimo ženklų ir paralelių su svaigiomis pasaulinės finansų krizės išvakarėmis? BVP šuolį iš dalies galima paaiškinti palyginamosios bazės efektu – pandemija ir karantinas praėjusių metų antrąjį ketvirtį įšaldė nemažą dalį šalies ekonomikos. Tuomet smuko ne tik gyventojų vartojimas, bet ir pramonė bei eksporto apimtys.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu 2020-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 4,8 proc. ir to meto kainomis siekė 24,8 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.  Antrąjį ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 13 mlrd. eurų ir buvo 8,6 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) didesnis nei pernai balandį-birželį.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, augo maždaug dešimtadaliu, prognozuoja dauguma BNS apklaustų ekonomikos ekspertų. Penki iš aštuonių ekonomistų prognozuoja, kad BVP augo 9,5–11,5 proc., vienas mano, kad 6,5 proc., o dar vienas numatęs net 18 proc. augimą. Anot ekspertų, šalies ūkį augino tai, jog pernai antrąjį ketvirtį prasidėjus pandemijai ir įvedus griežtas karantino priemones, ekonomika gerokai susitraukė.

Šiais metais pasaulio ekonomika ūgtelės 6 proc., tačiau skirtumai tarp šalių didėja, nes pažangios ekonomikos įgauna pagreitį, tuo tarpu besivystančios šalys atsilieka, antradienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Nors pasaulinio augimo prognozė nepakito, palyginti su balandį skelbta prognoze, fondas skaičiuoja, jog JAV ekonomika išaugs 7 proc. dėl didžiulių vyriausybės išlaidų ir išplėtotų vakcinavimo nuo COVID-19 kampanijų.

Lietuvos koreguotasis biudžeto deficitas pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažesnis nei bendrai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas siekė 3,4 proc., o Latvijos – 8,6 proc. BVP, ketvirtadienį preliminarius duomenis paskelbė ES statistikos tarnyba.  Bendrai ES šalių deficitas sudarė 6,8 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 7,4 proc. BVP.

Lietuvos paslaugų eksportas šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 2,8 mlrd. eurų – 1,4 proc. mažiau nei prieš metus. Paslaugų importas sudarė 1,5 mlrd. eurų, arba 7,9 proc. mažiau. Paslaugų balanso perviršis per metus padidėjo 7,1 proc. iki 1,3 mlrd. eurų ir sudarė 11,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), skelbia Lietuvos bankas ir Statistikos departamentas. Sparčiausiai pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, krito kelionių paslaugų eksportas (79,8 proc.

Valstybės kontrolė, vykdydama fiskalinės institucijos funkcijas, patvirtino ekonominės raidos scenarijų, kurį Finansų ministerija paskelbė birželio 11 d. Išlieka rizika, kad, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pasikeitimą, scenarijus gali būti neįgyvendintas, rašoma pranešime. Nepaisant 2021 m. I ketv. galiojusio karantino režimo, Lietuvos ūkio raida buvo palankesnė, nei tikėtasi. Lietuvos realusis BVP padidėjo 1,2 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį sutarė su Vyriausybės atstovais šiemet padidinti gynybos biudžetą, kad asignavimai krašto apsaugai pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pranešė Prezidentūra. Grėsmė neįvykdyti įsipareigojimo NATO kilo Lietuvos ekonomikai šiemet augant sparčiau, nei anksčiau prognozuota. Šalies vadovas su finansų ministre Gintare Skaiste ir krašto apsaugos viceministru Žilvinu Tomkumi sutarė, kad gynybos finansavimas šiais metais bus 20,5 mln.

Centrinės valdžios deficitas per keturis šių metų mėnesius siekė 662 mln. eurų ir sudarė 1,3 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios balansas buvo 41 mln. eurų geresnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai jis sudarė 703 mln. eurų deficitą. Centrinės valdžios pajamos šių metų sausį-balandį buvo beveik 4,816 mlrd. eurų, išlaidos – 5,415 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 62,7 mln.

Lietuvos ekonomika šiemet augs sparčiausiai Baltijos valstybėse, o kitąmet regiono lydere taps Latvija, prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Atnaujintos EBPO pasaulio ekonominės prognozės skelbia, jog Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2021 metais padidės 3,7 proc., o 2022-aisiais – 4 proc., Latvijos – atitinkamai 3,2 proc. ir 5,6 proc., Estijos – 2,9 proc. ir 5 procentais.

Paskutiniu Europos diktatoriumi dažnai vadinamas ir kaimyninės šalies prezidento posto nuo 1994 m. nepaliekantis Aliaksandras Lukašenka mėgsta pasigirti įvairiais ekonomikos pasiekimais. Tačiau skaičiai rodo, kad nors Lietuva gerokai mažesnė, mūsų ūkis yra pažengęs kur kas toliau. Tuo yra įsitikinęs „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, pasidalijęs įrašu asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle.

Lietuvos ir Baltarusijos ekonominių santykių įšaldymas didelio poveikio Lietuvos ekonomikai neturėtų, o labiausiai paveiktų  transporto sektorių, teigia Lietuvos bankas (LB). Valstybės institucijos sako esančios pasiruošusios įgyvendinti politinius Europos Sąjungos (ES) ar Lietuvos sprendimus dėl naujų sankcijų Baltarusijai, atsakant į jos elgesį priverstinai Minske nutupdant iš Atėnų į Vilnių skridusį keleivinį lėktuvą.

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje per šių metų keturis mėnesius, palyginti su praėjusių metų sausiu–balandžiu, palyginamosiomis kainomis išaugo 15,2 proc. iki 8,1 mlrd. eurų. Nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos, metinis pramonės augimas siekė 13,6 procento. Vien balandžio mėnesį mėnesį, palyginti su kovu, pramonės gamyba ir pardavimai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumenko 2,4 proc. iki 2,1 mlrd. eurų (nepašalinus – smuko 7,9 proc.

Finansų ministerija patikslinto biudžeto projekte nurodė, kad valdžios sektoriaus deficitas šiemet bus gerokai didesnis nei buvo planuota anksčiau ir sieks 8,4 proc. BVP, arba daugiau nei 4 mlrd. Eurų. Ekonomistas pastebi, kad dėl to sulauksime labai rimtų pasekmių. Socialiniame tinkle „Facebook“ „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rašė, kad pasekmės bus rimtos, tačiau visai ne tokios dėl kurių nerimaujama.

Penktadienį ministrų kabinetas pritarė patobulintam šių metų valstybės biudžetui ir su juo susijusiems įstatymų projektams. Šiemet ketinama išleisti beveik 732 mln. eurų daugiau, palyginti su praėjusį gruodį patvirtintu biudžetu. „Didžioji dalis lėšų skiriama pandemijos pasekmių suvaldymui.

Krizėje įstrigę Lietuvos verslininkai aiškina, kad ekonomikos statistika neatspindi realybės. O ir ekonomistai mato grėsmių – gali būti, kad šiemet sulauksime kainų augimo. Kol vienų kavinių staliukai vieniši stovi dėl prasto oro, kiti prisėsti išvis nebepakvies. Pernai ir devynerius metus prieš tai Vilniaus Rotušės pašonėje veikė žinomas restoranas „Žuvinė“. Tačiau pusmetis be jokių pajamų padarė savo juodą darbą. „Galvojom dirbti Kalėdoms. Neišėjo. Galvojom, po Naujųjų atsidarysim.

SEB bankas beveik 3 punktais – nuo 1,8 proc. iki 4,6 proc. – pagerino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę. Tuo metu 2022-ųjų metų prognozė antradienį paskelbtame naujausiame SEB „Nordic Outlook“ Šiaurės šalių ekonomikos apžvalgos leidinyje sumažinta nuo 4,2 proc. sausį iki 3,8 proc. gegužę.

Ekonomistus nustebino pirmąjį ketvirtį, kai šalyje galiojo griežtas karantinas, augusi Lietuvos ekonomika. Tačiau tuo pat metu jie pastebi, kad prie netikėto augimo prisidėjo ir keli techniniai veiksniai. BNS šią savaitę apklausti ekonomistai daugiausia prognozavo arba kuklų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, arba susitraukimą, tačiau Statistikos departamentas penktadienį pranešė, kad Lietuvos ekonomika sausį–kovą, palyginti su pernai tuo pat laiku, paaugo 1 proc.

Lietuvos BVP 2021 metų pirmą ketvirtį buvo 1 proc. didesnis negu prieš metus. Toks pokytis gerokai viršijo ankstesnę mūsų prognozę. Šalies BVP jau viršijo lygį, buvusį prieš pandemiją, o metinis pokytis pirmą ketvirtį veikiausiai vėl buvo vienas geriausių Europos Sąjungoje. Kad ir kaip stebintų, tačiau antro karantino metu ekonomikos augimas tik paspartėjo – pirmą ketvirtį, palyginus su ketvirtu ketvirčiu, Lietuvos BVP pasistiebė 1,8 procento.

Lietuvos ekonomika nesiliauja stebinti ir nuginkluoja net užkietėjusius pesimistus. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP buvo net 1 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Kitaip sakant, nepaisant antrosios pandemijos bangos ir ilgo karantino, šalies ekonomika jau viršijo prieš krizę buvusį lygį. Kokie veiksniai lėmė tokią sėkmės istoriją? Lietuva išsiskyrė kitų Baltijos ir daugelio ES šalių kontekste itin teigiamais lūkesčiais.

Valdžios sektoriaus biudžeto deficitas pernai siekė 3,547 mlrd. eurų arba 7,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), remdamasis išankstiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas. Valdžios sektoriaus skola padidėjo 5,537 mlrd. eurų ir nominaliąja verte metų pabaigoje sudarė 23 mlrd. 61 mln. eurų, arba 47,3 proc. BVP (8,3 tūkst. eurų vienam gyventojui). Valdžios sektoriaus pajamos pernai augo 3,2 proc. iki 17,67 mlrd. eurų. Pajamos iš mokesčių sudarė 10,101 mlrd. eurų arba 57,2 proc.

Antradienį finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimo nariams pristatė dabartinę šalies ekonominę padėti ir artimiausias prognozes. Be kita ko, ji užsiminė, kad valdančiųjų rengiama nauja pridėtinės vertės mokesčio lengvata maisto ir gėrimų tiekimo paslaugoms būtų taikoma laikinai iki 2023 m. Ministrė pripažino, kad artimiausiu metu prognozuojama kiek lėtesnis Lietuvos bendrojo vidaus produkto kilimas, nes vis dar daug neapibrėžtumo dėl Covid-19 pandemijos.

Lietuvos ekonomika šiemet augs kiek lėčiau nei prognozuota, vis dėlto gyventojų algos turėtų didėti sparčiau nei kainos. Pagrindas ūkio augimui yra tolimesnis pandemijos suvaldymas ir masinis visuomenės vakcinavimas. Tą Finansų ministerija prognozuoja atnaujintame pavasario ekonominės raidos scenarijuje. Ministerija prognozuoja, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis turėtų išaugti apie 5,2 proc., tuo metu prekių ir paslaugų kainos vidutiniškai kils 1,8 proc.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2019-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką sumažėjo 1  proc. ir to meto kainomis siekė 12,822 mlrd. eurų. Ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, šalies ekonomika pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką smuktelėjo 0,2 proc., antrąjį įvertį paskelbė Statistikos departamentas, įvertinęs BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais.

Lietuvoje neapskaitytos ekonomikos dalis pernai, preliminariais duomenimis, galėjo sudaryti apie 12,7-13 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Oficialiais duomenimis, 2019 metais šis rodiklis buvo 13,1 proc., o 2016 metais – 14 proc., trečiadienį pranešė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovai. Pasak VMI viršininkės Editos Janušienės, tolerancija šešėliui Lietuvoje vis dar išlieka didelė. „Mūsų apklausos duomenimis, 30 proc. įmonių vadovų pateisina šešėlį, o 50 proc.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 1,3 proc. ir to meto kainomis siekė 48,7 mlrd. eurų. Statistikos departamento teigimu, BVP pokyčiui didžiausią neigiamą įtaką darė apgyvendinimo ir maitinimo bei transporto ir saugojimo įmonių veiklos rezultatai. Ketvirtąjį 2020-ųjų ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 12,7 mlrd. eurų – 1,2 proc. daugiau nei praėjusių metų liepos–rugsėjo mėnesiais, pranešė Statistikos departamentas.

Lietuvos valdžios skola trečiąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 22,4 mlrd. eurų ir sudarė 45,9 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Latvijos valdžios skola siekė 13,2 mlrd. eurų ir sudarė 44,6 proc. BVP, o Estijos – 5,1 mlrd. eurų arba 18,5 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 199,9 proc. BVP.

Viena didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupė „Swedbank“ nepakeitė Estijos ekonomikos raidos šiais metais prognozės, tuo tarpu Lietuvos ir Latvijos perspektyvos pablogintos, palyginti su pernai lapkritį skelbtomis. 2022-ųjų prognozės pablogintos Lietuvai, pagerintos Latvijai ir Estijai. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) padidėjo 2021 metais prognozė apkarpyta nuo 4 proc. iki 2,7 proc., Latvijos – nuo 3,1 proc. iki 2,8 proc., Estijos – liko 3,1 procento.

„Swedbank“ sumažino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 2,7 proc., tačiau mano, kad 2022 metais jis paspartės iki 4,2 procento. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad prognozė sumažinta dėl besitęsiančios pandemijos.

Bankui SEB lapkritį prognozavus, kad šių metų Lietuvos ekonomika augs 3 proc., banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad griežtas karantinas sausį sumažins šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą iki 2 procentų. „Turiu sumažinti prognozę 2021 metams, 3 proc. BVP augimas yra per daug optimistinis. Manau, galutinis rezultatas šiemet bus iki 2 procentų“, – Baltijos šalių makroapžvalgos renginyje sakė T. Povilauskas.

Vilniaus apskrityje sukurto bendrojo vidaus produkto vertė (BVP) pernai siekė 20,679 mlrd. eurų ir sudarė 42,4 proc. visos Lietuvos BVP. Kauno apskrityje sukurta 20,4 proc. šalies BVP, Klaipėdos apskrityje – 10,9 proc., arba atitinkamai 9,964 mlrd. ir 5,306 mlrd. eurų, rodo Statistikos departamento negalutiniai duomenys. Šiaulių apskrityje sukurta 7,1 proc. šalies BVP, Panevėžio apskrityje – 5,6 proc.

Stipriai įsibėgėjusi antroji pandemijos banga ir galimos jos pasekmės yra didžiausias iššūkis Lietuvos ekonomikai. Vis dėlto gyventojai ir įmonės dabar yra labiau prisitaikę dirbti karantino sąlygomis nei pavasarį, todėl prognozuojama, kad šios bangos poveikis šalies ūkiui bus mažesnis. Tačiau jei išsipildys blogiausias scenarijus, kitais metais šalies ekonomika susitrauks 3,3 proc. Taip prognozuoja Lietuvos bankas, antradienį pristatęs naujausią šalies ekonomikos apžvalgą.

Lietuvos ekonomika šiemet turėtų susitraukti 2 proc., o 2021 metais šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 2,7 proc., prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Jos ekspertų parengtoje Lietuvos apžvalgoje pažymima, kad koronaviruso pandemijos smūgis šalies ekonomikai buvo gana švelnus,  o prie to prisidėjo ir beveik 10 proc. BVP siekianti Vyriausybės paramos verslui ir gyventojams programa.

Lietuvos ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį krito mažiausiai tarp 20 duomenis paskelbusių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku,  sumažėjo 1,7 proc., visoje ES ekonomikos nuosmukis siekė 4,3 proc., o vien euro zonoje – 4,4 procento. Latvijoje BVP per metus smuko 3,1 proc., Estija naujausių duomenų nepateikė.

2021 metais planuojamas valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, nei dabar biudžeto projekte numatytas 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklis, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas. „Viskas priklausys nuo tų skaičių, kurie suguls patikslintame biudžeto projekte. Jei kalbame apie dabar pateiktą biudžetą, aš manau, kad daugiau yra rizikų, jog tas deficitas bus didesnis nei bazinis 5 proc. variantas“, – trečiadienį žurnalistams sakė Vitas Vasiliauskas.

Valstybės kontrolė, atlikusi 2021 metų valdžios sektoriaus biudžetų vertinimą, prognozuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 5,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – 0,7 procentinio punkto daugiau nei numatyta biudžeto projekte. Tokias projekcijas labiausiai lemia centrinės valdžios pajamų ir išlaidų bei „Sodros“ biudžeto balanso pesimistiškesnės projekcijos, teigiama Valstybės kontrolės išvadoje.