bvp

Statistikos departamentui paskelbus, jog Lietuvos BVP trečiąjį šių metų ketvirtį augo 3,6 proc., analitikai teigia, jog šalies ekonomika išlaikė stabilų plėtros tempą. Tačiau, anot jų, ūkio augimas praranda pagreitį ir paskutinį metų ketvirtį bei kitąmet tokios plėtros tikėtis neverta. „BVP augimo tempas yra tik nežymiai vangesnis nei pirmąjį pusmetį.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis antradienį pranešė, kad Vyriausybė gynybai 2020 metais siūlo skirti 2,02 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak ministro, tokiems skaičiams prieš kelias savaites pritarė Valstybės gynimo taryba. „Yra Valstybės gynimo tarybos sprendimas, tai yra reguliariame biudžete 2,02 procento“, – antradienį Seimo posėdyje sakė R. Karoblis. Jis neįvardijo, kiek ši suma sieks eurais.

Valstybės gynimo taryba (VGT) siūlo valstybei skolintis apie 30 mln. eurų, kad šalis šiemet užtikrintų įsipareigojimus skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai. „VGT nutarė siūlyti, kad 2019 metais būtų užtikrinti 2 proc. gynybai, tam reikėtų pasinaudoti Biudžeto įstatyme numatoma galimybe papildyti 2019 metų asignavimus gynybai pasiskolinant“, – žurnalistams po VGT posėdžio pirmadienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Vytautas Žukas.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis trečiadienį pranešė, jog skirs papildomų lėšų, kad gynybos finansavimas šiemet pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Jeigu tai reikės padaryti, tai mes padarysime ir šiemet“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė ministras pirmininkas. Taip jis kalbėjo paaiškėjus, kad Lietuva rizikuoja dvejus metus iš eilės neįvykdyti įsipareigojimo gynybai skirti 2 proc. BVP, nors pažadėjo šį rodiklį pasiekti dar 2018 metais.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ketvirtadienį paragino politikus sparčiau didinti finansavimą gynybai. Taip jis kalbėjo paaiškėjus, kad Lietuva rizikuoja dvejus metus iš eilės neįvykdyti įsipareigojimo gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nors pažadėjo šį rodiklį pasiekti dar 2018 metais. NATO šalių gynybos ministrų susitikime Briuselyje dalyvaujantis R. Karoblis teigė, kad Lietuva neturėtų kasmet balansuoti ties 2 proc. BVP riba.

Vežėjams ir profsąjungoms nesutariant dėl vilkikų vairuotojų atlyginimų, ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius sako, kad vežėjai turi derėtis su profsąjungomis. „Aš sakiau vežėjams ne kartą, kad jie privalo sėstis ir pradėti konstruktyvias derybas su profsąjungomis.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė paskirti kiek daugiau nei 21,5 mln. eurų Krašto apsaugos ministerijai, kad gynybos biudžetas šiemet siektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Skyrus papildomų pinigų, Lietuvos gynybos biudžetas šiemet sieks maždaug 894 mln. eurų. Seimas spalį leido Vyriausybei pasiskolinti gynybos reikmėms, kad Lietuva šiemet pirmą kartą peržengtų 2 proc. BVP ribą.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) pagerino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę, tačiau ji išlieka kukliausia Baltijos šalyse. Sparčiausia bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas prognozuojamas Latvijai. ERPB vertinimu, Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti 3,4 proc. – 0,2 procentinio punkto daugiau nei prognozuota šių metų gegužę. Latvijos BVP augimo prognozė padidinta 0,4 punkto iki 3,9 proc., Estijos – sumažinta 0,2 punkto iki 3,6 procento.

Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų šiemet tik truputį lėtesnė ir nėra akivaizdžių vidaus požymių, kurie perspėtų apie rimtus pavojus artimiausiu metu. Kitąmet Lietuvos BVP turėtų augti 3 proc., Latvijos ir Estijos – po 3,5 procento.

Lietuvos ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu pernai, augo greičiau nei vidutiniškai 28-iose ES valstybėse, skelbia Eurostatas Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus – antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2017-ųjų balandžio–birželio mėnesiais – padidėjo 3,7 proc., o visoje ES – 2,2 proc., rodo antradienį paskelbti išankstiniai ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje metinis BVP augimas siekė 4,2 proc. ir buvo vienas sparčiausių visoje ES.

Finansų ministras Vilius Šapoka prognozuoja, kad kitų metų biudžete bus matomas 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) perteklius, tačiau tikslesni skaičiai bus atskleisti rudenį, rašo 15min.lt. "Bendrus skaičius, žinoma, kad matome, atitinkamai sudėliotas biudžeto planas, derybos su ministerijomis puikiai pavyko. Prognozuojame remdamiesi Stabilumo programa - buvo numatyta, kad perteklius 2019 metais sieks apie 0,6 proc. BVP. Tai tokį ir planuojame", - tvirtino V. Šapoka.

Europos Komisija (EK) nekeičia šių metų Lietuvos ūkio augimo prognozės, tačiau kitąmet tikisi kiek lėtesnio ekonomikos augimo. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų augti 3,1 proc., o 2019 metais – 2,6 proc., nurodoma ketvirtadienį paskelbtose EK vasaros prognozėse. „Pagrindinė ekonomikos augimo priežastis – geri pramonės ir statybos sektoriaus rezultatai.

  JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) trečiadienį pasiūlė NATO sąjungininkėms skirti gynybai 4 proc. savo bendrojo vidaus produkto, pranešė Baltieji rūmai.   Šiuo metu Aljanso narės yra įsipareigojusios iki 2024 metų užtikrinti, kad gynybai bus skiriama mažiausiai 2 proc. jų BVP. Baltųjų rūmų atstovė Sarah Sanders (Sara Sanders) patvirtino, kad D. Trumpas naujausią pasiūlymą pateikė Briuselyje vykstant NATO viršūnių susitikimui – per pasitarimą, vykusį už uždarų durų.

Lietuva oficialiai tapo turtingųjų šalių klubo nare. Tačiau tai dar nereiškia, kad šalyje problemų nėra. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Angelis Gurria pristatė naujausią Lietuvos ekonomikos apžvalgą, kurioje išskirta ne viena problema. Pirmiausia Lietuva buvo ir namažai pagirta, dėl greito įstojimo į EBPO, atliekamų reformų bei biudžeto pertekliaus.

Siekdama išvengti vadinamųjų vidutinių pajamų spąstų, Lietuva turi užtikrinti technologinę pažangą ir inovacijų diegimą, trečiadienį pareiškė aukšto rango Europos Komisijos (EK) pareigūnas. EK Regioninės politikos direktorato vadovas Marcas Lemaitre'as taip komentavo Lietuvos finansų ministro Viliaus Šapokos perspėjimą, kad vidutinių pajamų spąstų riziką kelia numatomas ES sanglaudos paramos mažėjimas. „Būsimas Lietuvos vystymosi kelias nepriklauso nuo Sanglaudos politikos.

Saudo Arabijos vyriausybės sprendimas atšaukti draudimą moterims vairuoti automobilį padarys teigiamą poveikį ekonomikos augimo tempui ir iki 2030 metų šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) papildys iš viso 90 mlrd.

Praėję metai euro zonos ekonomikai buvo įspūdingi − BVP pademonstravo sparčiausią augimą per pastarąjį dešimtmetį, ir verslo bei vartotojų lūkesčiai daugelyje valiutos bloko šalių kilo į visų laikų aukštumas. Tačiau po gražaus ir šilto pavasario netikėtai vėl padvelkė apniukusiu rudeniu. Šių metų pradžioje ekonomikos augimas sulėtėjo labiau nei tikėtasi, o prastėjantys išankstiniai indikatoriai rodo, kad lėtėjimo tendencija tęsėsi ir antrąjį ketvirtį.

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome 143 dienas. Deja, nepasikeitusi Laisvės nuo mokesčių dienos minėjimo data nerodo mokesčių sistemos stabilumo. Ji tik rodo, kad valdžia išlaidauja tokiu pat tempu, kokiu auga ekonomika.

Lietuvos bendrasis vidaus produkto (BVP) augimas, pernai siekęs 3,9 proc., šiemet sumažės iki 3,2 proc. ir bus mažiausias Baltijos šalyse, prognozuoja Skandinavijos finansų grupės SEB ekonomistai. Naujausioje SEB pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ teigiama, kad Latvijos ekonomikos augimas šiemet sieks 3,7 proc., o Estijos BVP augs 3,5 procento. 2019 metais Lietuvos ir Estijos BVP augs po 3 proc., tuo metu Latvijos ekonomikos plėtra išliks sparčiausia ir sieks 3,5 procento.

Lygiai prieš dešimtmetį pradėjo trauktis Lietuvos BVP. Iš pradžių tai kvepėjo tik lengvu nuosmukiu, bet įsisiūbavusi pasaulinė finansų krizė sukėlė didžiausią ekonominį šoką po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – per pirmąjį 2009-ųjų pusmetį šalies ekonomika susitraukė beveik šeštadaliu.

Europos Komisija (EK) didina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų padidėti 3,1 proc., o 2019 metais – 2,7 procento. Prognozė Lietuvai: BVP augimą skatins didesnės investicijos Europos Komisijos teigimu, augančios investicijos, klestintis eksportas ir nuolat didėjantis gyventojų vartojimas 2017 m. lėmė, kad Lietuvos bendro vidaus produkto (BVP) augimas pasiekė 3,8 proc.

Tvirčiausias per pastaruosius keletą metų ekonomikos atsigavimas ir vis dar itin palankios finansavimo sąlygos atveria kaip reta palankių galimybių langą struktūrinėms reformoms įgyvendinti ir viešiesiems finansams sutvarkyti. Apie tai Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kalbės Tarptautinio valiutos fondo pavasario susitikimuose Vašingtone.

Valstybės gynimo taryba antradienį pasiūlė ir toliau po truputį didinti finansavimą gynybai, kad 2030 metais tam būtų skiriama 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), po posėdžio pranešė prezidentės vyriausioji patarėja nacionalinio saugumo klausimais Živilė Šatūnienė.

Įvertinęs teigiamus tarptautinės aplinkos pokyčius ir atsigaunančias investicijas, Lietuvos bankas didina šalies ūkio augimo prognozes. „Dabar palankus metas Lietuvos verslui stiprinti raumenis – investuoti į priemones, kurios didintų veiklos efektyvumą ir stiprintų konkurencingumą. O mažesnė nei pernykštė infliacija ir vis dar sparčiai kilsiantys atlyginimai didins gyventojų perkamąją galią ir vartojimą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

Tarptautinė ekonominė aplinka šiuo metu yra kaip niekada palanki Lietuvos eksportuotojams, todėl Lietuvos eksportas ir toliau išlaikys augimo tempus, plėtrai užsienio rinkose trukdys tik vidiniai veiksniai – įtempta situacija darbo rinkoje ir gamybos pajėgumų trūkumas, rodo „Versli Lietuva“ analitikų apžvalga. Europos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, 2017 metais Lietuvos eksporto vertė augo sparčiausiai ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje – 16,9 proc.

Geri paskutinio ketvirčio rezultatai lėmė tai, kad 2017 m. Lietuvos ūkis augo sparčiausiai per pastaruosius penkerius metus. Labiausiai prie tokios ūkio plėtros prisidėjo palanki tarptautinės prekybos raida, sudariusi sąlygas itin aktyviai mūsų eksportuotojų veiklos plėtrai. Lietuvos ūkis galėjo augti dar sparčiau, tačiau tam sutrukdė pradėjęs mažėti užimtųjų skaičius ir tebestringantys Europos Sąjungos paramos srautai.

Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ES ekonomikų, bet ir pralenksime kitas Baltijos šalis. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, per paskutinį 2017 m. metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, Lietuvos ekonomika ūgtelėjo 3,6 proc.

Ekonomistai prognozuoja, kad praėjusiais metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augo apie 3,5 proc., o tam didžiausią įtaką darė augęs eksportas ir vis dar guvus vidaus vartojimas, rodo BNS apklausa. Praėjusią savaitę BNS apklausus 10 šalies ekonomistų, mažiausias prognozuotas augimas – 2,8 proc., o didžiausias – 3,8 procento. Septyni iš 10-ies apklaustų analitikų eksportą įvardijo kaip pagrindinį BVP augimo variklį.

Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis visų šalių ekonomiką. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad šiuo metu pasaulio ekonomika ant bangos, tuo pačiu šį teiginį lydi ir geros prognozės Lietuvai. Visgi, apklausos rodo, kad nerimauti šiais metais yra dėl ko.

Visai netrukus Lietuva papildys dosniau savo gynybą paremiančių NATO valstybių klubą. Nors žinia džiugina, specialistai lieka skeptiški – vargu, ar didesnės lėšos reikšmingai paveiks mūsų ginkluotę, nes šiuos pinigus... jau išleidome. Nuo 2018 m. Lietuva įsipareigojo savo gynybai skirti 2,06 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba apie 873 mln. eurų. 2018 m. biudžeto projekte numatyta, kad išlaidos gynybai, palyginus su 2017 m., augs kiek daugiau nei 149 mln. eurų.

Skeptikai Lietuvai eilinę pasaulio pabaigą prognozuoja po 2020-ųjų, kai baigsis ES parama. Kad šis scenarijus neišsipildytų, būtina ruoštis jau dabar, sako banko „Luminor“ analitikai. Tačiau trumpojo laikotarpio situacija yra visai nebloga, o 2017-uosius apskritai bus galima vadinti spartaus ekonomikos augimo metais. Deja, įsisenėjusios sisteminės problemos ir nejudančios reformos aptemdo vidutinio laikotarpio perspektyvas.

Europos Komisija (EK) padidino Lietuvos ūkio šių metų augimo prognozę, tačiau kitąmet tikisi lėtesnio jo augimo. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų augti 3,8 proc., o 2018 metais - 2,9 proc., nurodoma ketvirtadienį paskelbtose EK rudens prognozėse. Gegužę EK prognozavo, kad Lietuvos ekonomika 2017 metais augs 2,9 proc., o 2018 metais - 3,1 proc. „Palankus Komisijos vertinimas – žinia mums, kad šalies finansai valdomi teisinga linkme.

 Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad šiais metais šalies ekonomikos augimas yra labiau subalansuotas nei praėjusiais metais. „Kalbant apie ekonomikos augimą, reikia pabrėžti, kad dabartinis augimas yra labiau subalansuotas, nei buvo prieš metus - auga tiek eksportas, tiek investicijos, tiek vidaus vartojimas. Akivaizdu, kad infliacija padarė poveikį vidaus vartojimui, jo augimas jau slopsta. Žiūrint į priekį, ekonomikos augimas bus lėtesnis, bet bus subalansuotas.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos BVP trečiąjį ketvirtį padidėjo 3,4 proc. per metus. Palankios darbo rinkos sąlygos, kylantys atlyginimai, istorinėse žemumose strigusios palūkanų normos dar vis palaiko gyventojų vartojimo apetitą. O atsigavusios Vakarų rinkos duoda darbo mūsų eksportuotojams, reeksporto ir transporto sektoriams.

  Pagal naujausius skaičiavimus, Lietuvos gynybos biudžetas kitąmet turėtų siekti 2,006 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), antradienį pranešė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.   Anot ministro, šią savaitę Vyriausybės svarstomame projekte numatyta, kad išlaidos krašto apsaugai padidės 149,2 mln. eurų iki 873 mln. eurų.

Lietuvai kitąmet pasiekus 2 proc. nuo Bendrojo Vidaus Produkto finansavimą gynybai, jo didinti nebereikėtų – lėšas derėtų nukreipti socialinės atskirties mažinimui, sako socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas. Jis teigia nepritariantis Seime gimusiai idėjai partijų lyderiams atnaujinti 2012-aisiais parlamentinių partijų pasirašytą susitarimą, kuriuo nuspręsta pasiekti 2 proc. BVP gynybai iki 2020-ųjų. Šį rodiklį Lietuva turėtų pasiekti jau kitąmet.

SEB banko makroekonomikos apžvalgoje vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuvos ekonomikos augimo prognozės didinamos, naftos kainos nors ir kyla, bet kol kas lietuvių smarkiai nepaveikia, o krizė gali ateiti iš centrinių bankų. Kalbėdamas apie Baltijos šalis ekonomistas sako, kad Estijos ekonomika nors ir augo daugiau, tai dar nėra stiprus išsiveržimas, tad situacija visose trijose šalyse ganėtinai panaši.

NATO reikalavimą bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skirti krašto apsaugai Lietuva pasieks jau kitąmet. Tačiau vis dar neatsakytas klausimas – kokią sumą nuo BVP gynybai atrieksime 2019-2020 m. Premjeras Saulius Skvernelis palaiko siūlymą krašto apsaugai skirti 2,5 proc. BVP, tačiau Seimo nariai vis dar aršiai ginčijasi.

Viešojoje erdvėje kilo nemaža diskusija, jei Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) auga, ar naudą pajaučia patys žmonės? Ekonomistai tikina, jog ekonomikos augimas palietė didžiąją dalį gyventojų teigiamai, nes mažiau uždirbančiųjų mažėja. Gerėja gyvenimas Lietuvoje, ar ne? Šis klausimas keliamas nuolatos, kartais įžiebdamas didesnes diskusijas.

Kai kurie Europos eksportuotojai ima nerimauti dėl stiprėjančio euro, kurio kursas, po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose beveik pasiekęs paritetą su JAV doleriu, pastebimai atsitiesė. Tačiau analitikai mano, kad ekonomikos augimui dėl to tiesiogiai kylanti rizika yra nedidelė. Praėjusį trečiadienį euro kursas pakilo iki 1,1910 JAV dolerio, pasiekęs aukščiausią nuo 2015 metų sausio mėnesio lygį, tačiau vėliau šiek tiek smuko.

Lietuvos ekonomika išlieka įjungusi aukštesnę pavarą. Nors likusią šių metų dalį gali būti nelengva išlaikyti tokį patį augimo tempą, bendra ekonominė situacija šalyje rodo aiškius pakilimo ženklus. Vis dėlto, didžiausia vidutinio laikotarpio rizika išlieka per menkas ekonomikos potencialo augimas. Į priekį stumia eksportas Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį augo 3,9 proc.

Lietuvos ūkio plėtra tebėra sparti, antrąjį ketvirtį ji buvo nežymiai lėtesnė nei pirmąjį. Labiausiai prie sparčios ūkio plėtros prisideda pagerėjusi tarptautinė aplinka, lemianti tarptautinės prekybos pagyvėjimą, kuriuo naudojasi užsienio prekybai atviros ūkio veiklos, pavyzdžiui, apdirbamoji gamyba ir transportas. Šių metų antrąjį pusmetį Lietuvos ūkis turėtų išlaikyti panašų plėtros tempą. Mažiau palankios ūkio raidos rizika tebėra aktuali, nors pastaruoju metu ji yra sumažėjusi.

Pasaulio ekonomikos atsigavimas įgauna tvirtesnį pagrindą, nes spartėjantis augimas Kinijoje, Europoje ir Japonijoje atsveria lėtėjimą Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje, sekmadienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Tačiau darbo užmokesčio augimas tebėra vangus, dėl to gali padidėti įtampą, kai kurias šalis skatinanti imtis labiau globalizacijai priešiškos politikos, o pastangos sušvelninti finansų sektoriaus reglamentavimą, kuris buvo nustatytas po 2008 metų krizės, gali...

4,1 proc. – tiek, remiantis Statistikos departamento duomenimis, augo Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį. Tai yra sparčiausias ekonomikos augimo tempas per pastaruosius trejus metus. Pagal šį rodiklį Lietuva ne tik tampa vienvalde lydere Baltijos šalyse, bet ir viena iš greičiausiai augančių ekonomikų visoje Europos Sąjungoje. Metų pradžioje susidarė sąlygos Lietuvos ūkiui šiemet augti sparčiau nei pernai, o teigiamam gamybos atotrūkiui pamažu didėti.

Atrodo, kad bent jau kol kas įsigalioja optimistinės ekonomikos nuotaikos. Prieš tai prognozuotus mažesnius rodiklius tenka pakeisti didesniais skaičiukais ir visa tai lemia teigiami lūkesčiai. Deja, tai itin trapus pagrindas. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasakojo, kad kol kas politinės rizikos išlieka tik rizikomis, o daugelis rodiklių signalizuoja apie spartėjantį pasaulio ir Lietuvos ekonomikos augimą.

Vidaus vartojimas – vienas pagrindinių šalies variklių. Tačiau nebe taip sparčiai augantys atlyginimai ir smarkiai augančios kainos po truputį ekonomikos veidą gali ir pakeisti. Vyriausiojo „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico duomenimis, Lietuvos namų ūkių vartojimas praeitais metais buvo sparčiausias Visoje Europoje. Jis siekė 4,7 proc., tačiau šių metų prognozėmis augimas teturėtų būti 3–4 proc.

„Nordea“ banko ekonomistai pristatydami šių metų bei ateities Baltijos šalių viziją pastebi istorijos pasikartojimą. Prognozuojama, kad galime įsisupti į atlyginimų-kainų spiralę, kuri kadaise jau privedė prie ekonominės krizės. „Nordea“ banko vyriausiais ekonomistas Žygimantas Mauricas ekonomikos apžvalgoje „Economic Outlook“ kalbėjo, kad tokia situacija, kokia yra dabar, primena 2005 metus. Dabar judame tomis pačiomis linijomis. Nors atlyginimai ir auga taip pat itin auga ir kainos.

Šių metų Jungtinių Tautų (JT) „Pasaulio laimės ataskaitoje“ Lietuva tarp 155 vertintų valstybių pakilo į 52 vietą. Per metus pasiektas nemažas progresas – pernai Lietuva buvo 60 vietoje. Dėl ko lietuviai jaučiasi vis laimingesni ir kas dar labiau galėtų padidinti jų laimės jausmą? Remiantis JT ataskaitos duomenimis, lietuviai yra laimingesni nei latviai, estai ar vengrai, bet jaučiasi blogiau nei daugelis turtingesnių europiečių.

Pati laimingiausia pasaulio valstybė – Norvegija, tvirtinama pirmadienį paskelbtoje Jungtinių Tautų ataskaitoje. Į pirmą laimingiausių valstybių penketuką taip pat pateko Danija, Islandija, Šveicarija ir Suomija. Švedija liko dešimta. Tarp trijų Baltijos valstybių aukščiausiai – į 52 vietą – pakilo Lietuva. Latvijai atiteko 54 vieta, o Estija liko 66-a. Rusija šiame sąraše užėmė 49 vietą. Pirmasis JT „Pasaulio laimės indeksas“ (World Happiness Report) buvo paskelbtas 2012 metais.