bvp

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per šių metų tris ketvirčius, palyginti su 2019-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką sumažėjo 1,4 proc. iki 35,9 mlrd. eurų. Trečiąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 13,1 mlrd. eurų ir, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 3,7 proc. didesnis nei šių metų balandžio-birželio mėnesiais, pranešė Statistikos departamentas.

2021 metais pensijoms bus skiriama didesnė bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, sako „Sodros“ vadovė. Julita Varanauskienė, be to, teigia, kad kitąmet sumažės pensijų gavėjų. „Kitais metais gavėjų skaičius 0,4 proc. mažės. Pasitraukė daugiau pensininkų nei sulaukiame naujų. Tam įtakos turi pensinio amžiaus ir būtinojo stažo ilginimas ir vėlinimas“, – pristatydama 2021 metų „Sodros“ biudžetą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete teigė J. Varanauskienė.

Vyriausybė vidaus ir tarptautinėse rinkoje kitąmet ketina skolintis apie 5,41 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2021 metų pabaigoje sudarys apie 25,454 mlrd. eurų, arba 50,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vidaus rinkoje, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius  (VVP), planuojama pasiskolinti apie 1,936 mlrd. eurų, 2,7 mlrd. eurų – užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas. Apie 505 mln.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai to meto kainos siekė 48,8 mlrd. eurų, o jo realus pokytis, palyginti su 2018-aisiais, sudarė 4,3 procento. Patikslintas 2018 metų BVP siekė 45,5 mlrd. ir buvo 3,9 proc. didesnis nei 2017-aisiaisi, atnaujintus rodiklius ketvirtadienį paskelbė Statistikos departamentas.   Anksčiau skelbtas 2019 metų BVP pokytis padidintas 0,4 procentinio punkto, o 2018 metų – 0,3 procentinio punkto, teigiama Statistikos departamento pranešime.

Nors koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje viršijo naujus rekordus, naujausi rodikliai rodo, kad ekonomikos padėtis nėra tokia bloga, kaip buvo prognozuojama pavasarį. Tikėtina, kad šiemet ir kitais metais darbuotojų algos augs greičiau nei prekių ir paslaugų kainos. Pirmadienį naujausius rodiklius aptarė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Ekonomistai ir valdžia nesutaria – Lietuvos ekonomika šiemet ir kitąmet augs ar smuks. Kol ministerija ragina žmones atsakingai įvertinti būsimus rimtus pirkinius, dalis ekonomistų trimituoja, kad koronaviruso sukelta krizė Lietuvoje baigėsi nė neprasidėjusi. Esą net šie metai šalies ūkiui pliusiniai, o ne minusiniai. Esą kils ir algos. Tiesa, patys darbdaviai į tokias prognozes žiūri skeptiškai.

Lietuvos ekonomikos smukimas šių metų pirmąjį pusmetį buvo mažesnis nei tikėtasi, tačiau ekonomikai atsigaunant sparčiau nei tikėtasi, svarbu įvertinti visas galimas vidaus ir išorės rizikas, teigia Valstybės kontrolė.  Ji atliko Finansų ministerijos parengto ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir išvadoje nurodė, kad jis yra tinkamas rengti 2021 metų valdžios sektoriaus biudžetų projektus.

Prasidėjusi pandemija, griežtas ir ilgai užsitęsęs karantinas jau dabar pakeitė mūsų šalies bei viso pasaulio eksporto tendencijas, tačiau prognozuojama, kad poveikis bus dar didesnis nei tikėtasi – neigiamų pasekmių mastą lems tai, ar kils antroji viruso banga, ar ne. Antruoju atveju kitų metų pabaigoje, tikėtina, galėtų grįžti dar prieš krizę generuotos eksporto apimtys, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Dėl koronaviruso lietuvių piniginės nukentėjo mažiau nei pati Finansų ministerija prognozavo anksčiau. Finansų ministras Vilius Šapoka žada, kad algos toliau augs. Tiesa, pilnėjant piniginėms neišvengiamai kyla ir kainos. Labiausiai brangsta paslaugos. Praėjus pusei metų po karantino – paslaugų kainų šuolis. Per karantiną negalėję gauti grožio paslaugų, žmonės stebisi, kodėl dabar už jas turi mokėti brangiau: „Man kaip moteriai aktualu manikiūras, kirpimas pabrango iš karto po karantino.

Lietuvos ūkio būklė nėra tokia prasta, kaip buvo prognozuojama tik prasidėjus pandemijai. Šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 1,5 proc. – tai numatoma atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje, kurį parengė Finansų ministerija. „Ekonominius išbandymus, palyginti su kitomis ES šalimis, atlaikėme bene sėkmingiausiai, tačiau padėtis dėl Covid-19 pandemijos išlieka neapibrėžta, todėl turime būti atsargūs ir pirmiausia apsaugoti pažeidžiamiausius.

Lietuvos ekonomikos susitraukimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, buvo vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP)  per ketvirtį sumažėjo 5,5 procento. Mažiau traukėsi tik Suomijos ekonomika – 4,5 procento.  Visoje ES ekonomikos nuosmukis siekė 11,4 proc., o tik euro zonoje – 11,8 procento. Latvijoje BVP per ketvirtį smuko 6,5 proc., Estijos – 5,6 procento.

Koronaviruso krizė darė didžiulę įtaką pasaulio ekonomikai. Visgi Lietuvos ekonomikai beveik pavyko išvengti ekonominio šoko – ūkio smukimas čia buvo vienas mažiausių Europos sąjungoje (ES). „Eurostato“ duomenimis, Lietuvos ekonomikos smukimas šių metų antrąjį ketvirtį buvo mažiausias iš dešimt duomenis jau paskelbusių ES valstybių. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio laikotarpiu smuko 5,1 proc., palyginti su pirmaisiais trimis šių metų mėnesiais.

Didžiosios Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, krito 20,4 proc., parodė Nacionalinės statistikos tarnybos (ONS) trečiadienį paskelbti išankstiniai duomenys. BVP ketvirčio nuosmukis buvo didžiausias nuo 1955 metų, kuomet buvo pradėta skaičiuoti šį rodiklį. Be to, šalies ūkis balandžio–birželio mėnesiais smuko antrą ketvirtį iš eilės.

JAV ekonomika balandžio–birželio mėnesiais dėl koronaviruso pandemijos poveikio susitraukė 32,9 proc. metiniu skaičiavimu, ketvirtadienį pranešė vyriausybė. Šis nuosmukis, nors ir šiek tiek mažesnis, nei prognozuota, yra pats giliausias nuo 1947 metų. BVP smukimą daugiausia lėmė sumažėjusios vartotojų išlaidos, sudarančios didžiausią sudedamąją rodiklio dalį, kurios sumenko 34,6 proc., palyginti su padėtimi prieš metus.

Vokietijos ekonomika antrąjį ketvirtį smuko rekordinius 10,1 proc., parodė ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys, tačiau ekspertai teigia, kad atsigavimas jau prasidėjo. Federalinė statistikos agentūra „Destatis“ bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukį pavadino „istoriniu“ ir teigė, kad jis yra daug didesniu nei per 2008–2009 metų finansinę krizę fiksuotas nuosmukis.

Šiandien statistikos departamentas paskelbė, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį palyginti su pirmuoju susitraukė 5,1 proc, o palyginti su 2019 m. antruoju ketvirčiu sumažėjo 3,7 proc. Anot ekonomistų, kai pasaulis susiduria su bene didžiausia krize, mes iš jos išbrendame be didelių nuostolių. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad buvo tikėtasi dviženklio BVP kritimo, 3,8 proc. sumažėjęs BVP džiugina.

Kovą paskelbus karantiną ir uždarius daugelį įmonių, buvo nuogąstaujama, kad Lietuvos ekonomika gerokai susitrauks. Tačiau naujausi duomenys nėra tokie blogi. Jeigu prisidėjus krizei buvo prognozuota, kad atlyginimai šiemet sumažės, dabar manoma, kad vis dėlto jie gali padidėti. Ketvirtadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje apie tai kalbėjo Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. „Skaičius tikrai maloniai nustebino.

Lietuvos ekonomikai praėję metai buvo rekordiniai. Daugelis tokių pačių ar geresnių tikėjosi ir šiemet. Tačiau COVID-19 pandemija ir jos metu įvestas karantinas ekonomikos augimą sustabdė. Smuko daugelis ekonomikos rodiklių. 2020 m. antrąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 11,5 mlrd. eurų. Palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė – 5,1 proc.

Lietuvos valdžios skola pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 16,231 mlrd. eurų ir sudarė 33,2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis ir toliau buvo vienas mažesni Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ES statistikos tarnybos duomenimis, mažesnis valdžios skolos ir BVP santykis buvo Danijoje (33,2 proc.), Čekijoje (32,8 proc.), Liuksemburge (22,3 proc.), Bulgarijoje (20,3 proc.) ir Estijoje (8,9 proc.

Antradienio pavakarę po beveik penkių dienų nepertraukiamų derybų su kitų ES šalių vadovais dėl europinių pinigų į Lietuvą grįžęs Gitanas Nausėda džiaugėsi pasiektu rezultatu. „Gera nuotaika frįžome namo. Dėl to, kad pirmiausia džiaugiamės dėl visos ES. Buvo klausimų, abejonių, ar ES gali greitai priimti sprendimus. <...> Tačiau Europos jėga, vienybė nugalėjo“, – grįžęs iš Briuselio Vilniaus oro uoste antradienį kalbėjo prezidentas.

Eksportuotojams pastarieji trys mėnesiai buvo labai sudėtingi: metinis prekių eksporto nuosmukis balandį buvo 21,8 proc., gegužę smukimas siekė 21,8 proc., o birželį, nors dar nėra duomenų, kritimas jau buvo mažesnis. Nors pokyčiai atrodo įspūdingi, toks prekių eksporto nuosmukis balandį ir gegužę buvo vienas iš mažesnių tarp Europos Sąjungos valstybių. Pavyzdžiui, Švedijos ir Estijos prekių eksportas gegužę buvo ketvirtadaliu, Vokietijos ir Suomijos 30 proc., o Prancūzijos net 40 proc.

Po koronaviruso krizės Lietuvos ekonomika atsigauna, tačiau kas šalies gyventojų laukia rudenį? Tikėtina, kad tikrieji koronaviruso pandemijos padariniai šalies ekonomikai pavys jau pasibaigus vasarai. Todėl valdžia turėtų neužmigti ant laurų ir jau dabar pradėti ruoštis rudeniui. Apie tai, kad įmonės neišvengs bankrotų, didės ir nedarbas – pusę lūpų kalba ir Finansų ministerija.

Šiuo metu visame pasaulyje fiksuojami nauji užsikrėtusiųjų koronavirusų ir nuo jo mirusių žmonių rekordai. Tačiau Lietuvoje, panašu, sveikatos krizė suvaldyta. Dėl to ir šalies ekonomika nepatirs blogiausių padarinių. Ji trauksis, tačiau mažiau nei manyta, o ir gana greitai atsigaus. Tokiomis naujausiomis prognozėmis ketvirtadienį dalijosi SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Jo teigimu, praėjęs pusmetis buvo bene įdomiausias nuo šio amžiaus pradžios. „Dugną pasiekėme balandį.

Antradienį ministras Vilius Šapoka nuotolinėje konferencijoje pristatė naujausias Finansų ministerijos makroekonomikos prognozes. Jo teigimu, šiemet Lietuvos ūkis susitrauks apie 7 proc. Tačiau pačiu blogiausiu atveju nuosmukis gali būti gerokai didesnis. Nuo prognozių bent iš dalies priklausys kitų metų valstybės biudžeto formavimas, į jas bus atsižvelgiama nustatant minimalią mėnesinę algą.

Dėl koronaviruso krizės antrasis metų ketvirtis Lietuvos ekonomikai bus prasčiausias šiemet, tačiau geresnis nei manyta anksčiau, įsitikinę ekonomistai. Anot jų, teigiamai nuteikia atsigaunantis vidaus vartojimas, mažmeninė prekyba. BNS kalbintų ekonomistų vertinimu, antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis turėtų būti mažesnis nei 10 procentų.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) skaičiavimai, pagrįsti preliminariais duomenimis, rodo, kad realusis didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį 2020 metų ketvirtį sumenko rekordinius 3,4 procento. Tai yra reikšmingiausias BVP kritimas nuo tada, kai 1998 metais pradėti fiksuoti duomenys. Pirmąjį 2009 metų ketvirtį – pačiame pasaulinės finansų krizės įkarštyje – BVP sunyko tik 1,5 proc., pažymėjo EBPO.

Lietuva iš viso galėtų gauti ir išleisti daugiau kaip 6,4 mlrd. eurų, jeigu visos ES valstybės narės sutars dėl naujausio Europos Komisijos pasiūlyto plano. Tai yra perpus daugiau, nei paramos skirta pastaraisiais metais. Ekspertai pastebi, kad tinkamas šių lėšų panaudojimas galėtų prisidėti prie gerovės kūrimo Lietuvoje. Tačiau tuo pačiu metu gali tapti papildoma pagunda būsimuose Seimo rinkimuose. Būtent jų nugalėtojai galės realiai skirstyti didelius pinigus.

Koronaviruso sukeltos ūkio krizės pasekmės nebus tokios skaudžios, kaip manyta anksčiau. Lietuvos ekonomikas nesmuks taip smarkiai, o per metus – dvejus turėtų iki galo atsitiesti. Penktadienį tokiomis prognozėmis pasidalijo Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jo nuomone, blogiausias scenarijus neišsipildys ir šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) per šiuos metus nesusitrauks tiek, kiek prognozuota tik prasidėjus karantinui.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2019-ųjų tuo pat laiku, padidėjo 2,4 proc. ir to meto kainomis siekė 11,1 mlrd. eurų. Tuo metu pirmąjį ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2019-ųjų ketvirčiu, realus ekonomikos pokytis buvo neigiamas – minus 0,3 proc., antrąjį BVP įvertį paskelbė Statistikos departamentas. Anksčiau buvo skelbta, kad pirmąjį ketvirtį metinis ekonomikos augimas siekė 2,5 proc., o per ketvirtį –  0,2 proc. nuosmukis.

Dalis įmonių po patirto koronaviruso šoko jau tiek atsigauna, kad net priiminėja naujus darbuotojus. Apie tai, kad giliausia koronaviruso krizės duobė – jau praeityje, kalba ir dalis ekonomistų. Esą žmonės vis drąsiau išlaidauja, neketina atsisakyti brangių pirkinių ir į ateitį žiūri optimistiškai. Tačiau, žinoma, visai kitokia ta ateitis rodosi netekusiems darbo arba tiems, kurių verslas sustojo neapibrėžtam laikotarpiui. Vienas iš bankų jau pablogino ir šių metų Lietuvos ūkio prognozę.

Banko „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais susitrauks 6,5 proc. – 1,5 procentinio punkto daugiau nei prognozuota anksčiau. Anot „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, prognozės sumažintos įvertinus situaciją eksporto rinkose. „Įvertinę sudėtingą situaciją eksporto rinkose bei galimą lėtesnį atsigavimą, šių metų Lietuvos BVP pokyčio prognozę mažiname nuo minus 5 proc.

Lietuva ir toliau gynybai skirs 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) bei tęs kitus savo įsipareigojimus Šiaurės Atlanto organizacijai, kalbėdamas su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu pabrėžė prezidentas Gitanas Nausėda. „Pandemijos padariniai bus jaučiami tiek socialiniame, tiek ekonominiame šalies gyvenime, tačiau tai nekeis principinės Lietuvos nuostatos tarptautinių įsipareigojimų atžvilgiu – Lietuva skirs gynybai 2 proc.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2019-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 2,5 proc. ir to meto kainomis siekė 11,289 mlrd. eurų. Palyginti su 2019 metų ketvirtuoju  ketvirčiu, realus ekonomikos pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas  - minus 0,2 proc. , BVP pirmąjį įvertį pranešė Statistikos departamentas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad lėšos karinėms išlaidoms neišvengiamai mažės ir ragina svarstyti galimą optimizavimą karinių įsigijimų srityje. Anot šalies vadovo, sutaupytas lėšas galima būtų nukreipt kitoms sritims.  „Net ir išsaugant tą patį krašto apsaugai skiriamų lėšų procentą – 2 proc. nuo BVP, jeigu BVP mažėja – kai kurios prognozės rodo, kad mažėja apie 8 proc.

Lietuvos valdžios skola ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį toliau buvo viena mažesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Šalies skola siekė 17,5 mlrd. eurų ir sudarė 36,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 176,6 proc. BVP. Eurostato duomenimis, bendra ES valstybių valdžios skola paskutinį ketvirtį sudarė 77,8 proc. BVP, o vien euro zonos valstybių – 84,1 proc. BVP.

Tarptautinis valiutos fondas Lietuvai prognozuoja nekokį scenarijų dorojantis su krize, tačiau Lietuvos bankas skelbia dar prastesnius skaičius. Užsienio analitikai mano, kad Lietuvos ekonomika smuks aštuoniais procentais, o tai yra daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Žmonėms tai reikštų atleidimus ir nežinomybę dėl algų. Visgi prognozuojama, kad ši krizė neturės tokių blogų pasekmių kaip buvusioji prieš dešimtmetį.

Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą paskelbtas karantinas metinį bendrąjį vidaus produktą (BVP), ekonomistų skaičiavimais, kiekvieną savaitę sumažina apie 0,5 proc., teigia finansų ministras Vilius Šapoka. „Žinoma, kad neigiamą poveikį mes juntame, ekonomistai skaičiuoja, kad viena savaitė nurėžia apie 0,5 proc. BVP nuo metinio augimo, tai natūralu, kad kuo ilgiau tęsis karantinas, tuo poveikis bus žymiai didesnis“, – antradienį LRT radijui sakė V,. Šapoka.

Toliau plintant naujajam koronavirusui, pasaulio bendrasis vidaus produktas (BVP) 2020 metais gali smukti 1,5 proc., prognozuoja Tarptautinių finansų institutas (IIF). „Per kelias pastarąsias savaites pasaulio ekonomikos augimo prognozę sumažinome nuo 2,6 iki 0,4 proc., tačiau COVID-19 pandemija, OPEC kainų karas ir didėjantys kreditavimo sunkumai išsivysčiusiose ir besivystančiose rinkose ir toliau iš esmės keičia padėtį“, – rašoma IIF parengtoje ataskaitoje.

Koronavirusas daro didelę įtaką viso pasaulio ekonomikai, Lietuva šiuo atveju – ne išimtis. Ekonomistai svarstė, kad šiais metais dėl susiklosčiusios situacijos Lietuvos BVP sumažės daugmaž 3 proc. Lietuvos bankas taip pat regi niūresnį vaizdą nei anksčiau. Ketvirtadienį šalies centrinio banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas apžvelgė COVID-19 poveikį šalies ūkiui ir finansų sistemai bei galimas priemonės poveikiui sušvelninti.

Pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis šiemet bus nulinis, prognozuoja JAV banko „Bank of America“ analitikai. „Kai įmonių uždarymas pasieks piką, BVP smarkiai kris; vien Kinijos ekonomika pirmąjį ketvirtį sumažės 30 proc. ar dar daugiau, – pažymima banko parengtoje apžvalgoje. – Kai ekonomika vėl pradės veikti, augimas paspartės, tačiau BVP lygis 2021 metais bus gerokai mažesnis už senąją tendenciją.

Žiniasklaidoje pasirodė jau ne viena istorija, kaip darbdaviai masiškai verčia darbuotojus išeiti iš darbo, nemoka jiems atlyginimų. Tačiau Finansų ministerija vis dar tikisi, kad užimtų gyventojų šalyje sumažės gana ne daug, o gyventojų pajamos vis tiek šiemet turėtų didėti.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2018-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 3,8 proc. ir to meto kainomis siekė 12,664 mlrd. eurų. Ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, šalies ekonomika pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 1 proc., antrąjį įvertį paskelbė Statistikos departamentas, įvertinęs BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais.

Europos Komisija (EK) paskelbė tarpines makroekonomines žiemos prognozes, kuriose, palyginti su 2019 m. rudens prognozėmis, numatomo Europos Sąjungos (ES) ekonomikos augimo tempo nepakeitė. Ekonomika išliks atspari nepalankiai situacijai išorės aplinkoje, tačiau to nepakaks, kad augimo tempas paspartėtų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Prognozuojamu laikotarpiu ES ūkio raidai reikšmingą įtaką darys vidaus paklausa.

Lietuvos ekonomikos augimas jau trečius metus iš eilės yra spartesnis nei tikėtasi, pastebi ekonomistas Žygimantas Mauricas ir publikuotame komentare įvardija svarbiausias to priežastis. 2020-ieji, tikėtina, bus ketvirtieji metai, nes 2,4 proc. prognozuojamo BVP augimo kartelę Lietuva šiais metais turėtų įveikti (pvz., „Luminor“ prognozuoja 2,6 proc. augimą). Lietuvos spartesnį nei tikėtasi ekonomikos augimą lėmė šie veiksniai: 1. Pavydėtinas Lietuvos pramonės sektoriaus atsparumas.

Prasidėjus naujiems metams, BNS pristato svarbiausius numatomus ekonomikos ir verslo įvykius 2020-aisiais. Ekonomikos perspektyvos Ekonomikos augimas šiemet lėtės dėl vangios svarbiausių eksporto partnerių ūkio plėtros, BVP augs iki pustrečio procento. Pagrindine rizika išlieka didėjanti tarptautinės prekybos įtampa. Prognozuojama, kad Lietuvos įmonių investicijos taip pat augs lėčiau, tačiau vidutinio darbo užmokesčio augimas dar išliks spartus, toliau augs darbo imigracija.

Priėmę kitų metų biudžetą, valdantieji žada, kad lietuviai 2020 m. gyvens tikrai geriau nei šiemet. Tačiau ar tikrai pasijus pagerėjimas, kai tuo pačiu metu valdžia nusprendė padidinti ir mokesčius. Tad kaip tai atsilieps lietuvių gyvenimui ir mūsų šalies ekonomikai, kai pasaulyje vis daugiau nerimą keliančių ženklų? Apie tai ir kalbame su „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.

Šių metų pabaigoje Lietuvos ekonomikos augimas beveik neišsikvėpė ir tai džiugina. Tačiau savaime tai negarantuoja, kad be papildomų pastangų mūsų laukia tolimesnis eksporto, atlyginimų ir investicijų augimas bei socialinis progresas. Lietuvos BVP augimas trečiąjį šių metų ketvirtį šiek tiek sulėtėjo, bet vis dar siekė daugeliui ES valstybių nepasiekiamus 3,7 procento.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad partijų įsipareigojimas iki 2030 metų padidinti finansavimą gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) bus įgyvendintas. „Mes turime įsipareigojimą iki 2030 metų padidinti finansavimą, tas ir bus padaryta“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė „valstiečių“ lyderis.

Dauguma Lietuvos gyventojų nepritaria partijų susitarimui nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad gynybos biudžetas 2030 metais pasiektų ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ šį mėnesį atlikta apklausa.  Susitarime numatytam gynybos biudžeto didinimui sakė pritariantys arba greičiau pritariantys 30,3 proc. respondentų, 55,2 proc.