bvp

Rusijos invaziją atremiančios Ukrainos per trečiąjį metų ketvirtį sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – 30,8 proc. menkesnis nei to paties laikotarpio pernai, pranešė nacionalinė statistikos žinyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Per metų ketvirtį (trečiąjį šių metų, palyginti su antruoju) šalies ūkis, įvertinus sezoniškumą, augo 9 procentais. Pirmąjį metų ketvirtį Ukrainos ekonomikos metinis kritimas siekė 15,1 proc., antrąjį - 37,2 procento.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse trečią mėnesį iš eilės fiksuojama Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje buvo 22,9 proc. brangesnės nei pernai lapkritį. Latvijos  vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 21,8 proc., Estijos – 21,3 procento.

Vokietija iki 2025 metų pasieks NATO tikslą gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pirmadienį pareiškė vyriausybės atstovas. Kanclerio Olafo Scholzo atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas (Štefenas Hebeštraitas) eilinėje spaudos konferencijoje teigė, kad Vokietija yra „pasiryžusi kuo labiau priartėti prie dviejų procentų tikslo, naudodamasi turimomis galimybėmis, ir pasiekti dviejų procentų tikslą per šį teisėkūros laikotarpį, kuris baigsis 2025 metais“. Praėjus kelioms d...

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje lapkritį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, trečiadienį skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija per mėnesį sumažėjo 0,7 proc. ir siekė 21,4 proc. – tiek pat, kaip ir Estijoje. Didžiausia infliacija, Eurostato duomenimis, lapkritį buvo Latvijoje – 21,7 proc. Euro zonoje kainos per metus padidėjo vidutiniškai 10 proc., visos ES vidurkio Eurostatas trečiadienį nepateikia.

Latvijos ekonomika per tris metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, palyginamosiomis kainomis paaugo 2,4 procento. Trečiojo metų ketvirčio bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis, neįvertinus kalendorinio faktoriaus ir sezoniškumo, 0,6 proc. kuklesnis nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais negalutiniais duomenimis.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 18,8 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir buvo 0,5 proc. didesnis nei antrąjį ketvirtį (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką), antrąjį BVP įvertį trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Per devynis šių metų mėnesius Lietuvos BVP siekė 46,9 mlrd. eurų – 3,1 proc.

Šveicarijos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, padidėjo 0,2 proc., skelbia „Trading Economics“, remdamasi šalies oficialiosios statistikos duomenimis. Alpių valstybės ekonomikos augimas paspartėjo nuo 0,1 proc. antrąjį ketvirtį, tačiau buvo kuklesnis už 0,3 proc. siekusi ekonomistų prognozių vidurkį.

Lietuvos ekonomikos augimas šiemet sieks 2,5 proc., o 2023 metais jis turėtų sulėtėti iki 1,6 proc., prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).  Antradienį paskelbtoje atnaujintoje EBPO ekonominėje apžvalgoje rašoma, kad šalies ekonomikos lėtėjimą kitąmet lemia aukšta infliacija, Rusijos karo Ukrainoje poveikis ir silpnesnė išorės paklausa, o privatų vartojimą neigiamai veikia didesnis nedarbas ir realaus darbo užmokesčio mažėjimas.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių valstybių bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, išankstiniais duomenimis padidėjo 0,4 proc., pirmadienį paskelbė EBPO. Augimas antrąjį metų ketvirtį, patikslintais duomenimis, siekė 0,5 proc., o pirmąjį – 0,3 procento. Didžiojo septyneto (G-7) valstybių grupės BVP liepą-rugsėjį didėjo 0,4 proc. (balandį-birželį – 0,2 proc.

Lietuvos ekonomikos augimas trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo didesnis nei vidutiniškai 22-ose duomenis pateikusiose Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 2,5 procento. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 2,4 proc., o tik euro zonoje – 2,1 procento. Latvijoje BVP per metus smuko 0,4 proc., Estija naujausių duomenų kol kas nepateikė.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas trečiąjį šių metų ketvirtį stebina gerąja prasme, jis rodo, kad šalyje techninė recesija bus vėliau, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.  „Bendrai paėmus rezultatas yra geras, ypač psichologine prasme, geras tuo, kad techninės recesija galėtų ištikti anksčiausiai kitų metų pirmą ketvirtį. Daugelio nuostabai“, – pirmadienį BNS sakė „Luminor“ banko ekonomistas Ž. Mauricas.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį to meto kainomis siekė 19 mlrd. eurų – tai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 0,4 proc. daugiau nei antrąjį ketvirtį, pranešė Statistikos departamentas. Trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, Lietuvos ekonomika augo 1,8 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 2,5 proc.

Statistikos departamentas pirmadienį skelbs Lietuvos trečiojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį. BNS kalbinti ekonomistai mano, kad BVP trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, augo maždaug 1 proc. Tik vienas iš septynių ekonomistų prognozavo, kad ekonomika susitraukė 0,2 procento.  Analitikų vertinimu, ekonomikos augimą lėtina mažesnis vartojimas, kurį lemia infliacija ir ekonominis bei geopolitinis neapibrėžtumas.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, augo maždaug 1 proc., prognozuoja BNS kalbinti ekonomistai. Jų teigimu, ekonomikos augimą lėtina mažesnis vartojimas, kurį lemia infliacija ir ekonominis bei geopolitinis neapibrėžtumas.  Iš septynių BNS apklaustų ekonomistų trys prognozavo 1,3-1,5 proc. metinį BVP augimą trečiąjį ketvirtį, o dar po vieną nurodė 1 ir 0,7 proc. augimą.

Kitąmet realus krašto apsaugos finansavimas bus didesnis nei šiemet ir turėtų siekti 2,63 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, šis rodiklis gaunamas sudėjus biudžete numatytas lėšas krašto apsaugai ir atskiroje biudžeto eilutėje esantį vadinamąjį mobilumo paketą bei privažiavimo prie Rūdninkų poligono įrengimą. Trečiadienį Seimo NSGK svarstys kitų metų krašto apsaugos finansavimą.

Ekonomistai prasčiau vertina didžiųjų pasaulio ekonomikų, taip pat ir Lietuvos, augimo perspektyvas. Visose euro zonos valstybėse artimiausiu metu tikėtinas ekonomikos nuosmukis. O sugrįžimas prie įprastesnio ir sveikesnio infliacijos lygio numatomas tik 2024 metais. „Swedbank“ sumažino kitų metų pasaulio BVP prognozę iki 1,8 procento. Prognozuojama, kad 2023 m. Vokietijos ekonomika susitrauks 0,8 procento, Švedijos ir JK – 1,1 procento.

Lietuvos valdžios skola antrąjį šių metų ketvirtį siekė 24,2 mlrd. eurų ir sudarė 39,6 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo vienas mažesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Latvijos valdžios skola siekė 15,1 mlrd. eurų ir sudarė 41,6 proc. BVP, o Estijos – 5,7 mlrd. eurų arba 16,7 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 182,1 proc. BVP.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad kitų metų gynybos išlaidos buvo planuojamos orientuojantis į 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydį, tačiau planus teko koreguoti dėl ištikusios energetinės krizės. „Tiesą sakant, mes netgi buvome sudarę planą dėl 3 proc.

Vyriausybė penktadienį pritarė kitų metų biudžeto projektui, tačiau kritikai piktinasi dideliu biudžeto deficitu ir, kaip sako opozicijos atstovai, „beatodairišku skolinimusi”. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat įžvelgia pernelyg optimistines Finansų ministerijos prognozes. Esą jų įgyvendinimui trukdys keliems metams į Europą atėjusi energetikos krizė. Pokalbis su ekonomistu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Vyriausybė šiandien patvirtino ir paaiškino kitų metų šalies biudžetą.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2021 metais to meto kainomis siekė 56,2 mlrd. eurų – 6 proc. daugiau nei prieš metus, patikslintus duomenis pranešė Statistikos departamentas.  Anksčiau skelbta, kad šalies BVP pernai augo 4,8 procento. Patikslintas 2020 metų BVP siekė 49,8 mlrd. eurų, realusis jo pokytis – 0 proc. (anksčiau skelbtas siekė –0,1 proc.

Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje birželio pabaigoje siekė 28,3 mlrd. eurų – 10,4 proc. daugiau nei prieš metus. Jos sudarė 46,9 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko 10 013 eurų TUI, penktadienį pranešė Lietuvos bankas ir Statistikos departamentas. Didžiausių investuotojų trejetuke buvo Vokietija (5,5 mlrd. eurų), Švedija (3 mlrd. eurų), Estija (2,9 mlrd.

Estijos ministrų kabinetas patvirtino 2023 metų valstybės biudžeto projektą, kurio prioritetai – krašto saugumo stiprinimas, parama gyventojams ir smulkiajam verslui Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltos kainų ir energetikos krizės sąlygomis. Išlaidos gynybai kitąmet pirmą kartą viršys 1 mlrd. eurų ribą ir sudarys 2,9 proc. tikėtinos kitų metų bendrojo vidaus produkto (BVP) vertės, o 2024-aisiais numatyta šį santykį padidinti iki 3 procentų. Ateinantiems metams suplanuotos 16 mlrd.

Daliai pirkėjų teks pamiršti šaltus rasojančius gėrimus, o kai kam ir apskritai savo pamėgtas kitas lietuviškas prekes. Nebeišmanantys, kaip susimokėti elektros sąskaitas, kai kurie parduotuvių savininkai taupydami išjungia šaldytuvus, atsisako dalies prekių. Neslopstanti energetikos infliacija ir smunkanti pramonė blogina ir visos šalies ekonomikos prognozes. Pasak Lietuvos banko, bendrasis vidaus produktas kitąmet augs triskart lėčiau, nei prognozės rodė dar vasaros pradžioje.

Lietuvos ekonomikos augimas išsikvepia. Dėl rekordinės infliacijos, suprastėjusių gyventojų ir verslo lūkesčių šalies ekonominis aktyvumas bus mažesnis nei prognozuota anksčiau. Šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų ūgtelėti 2,1 proc., o kitais metais – vos 0,9 proc. Kainos ir toliau augs sparčiau nei atlyginimai, tad gyventojų padėtis prastės. Taip mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, pirmadienį pristatęs naujausias ekonomikos prognozes.

Lietuvos bankas pirmadienį skelbs atnaujintas Lietuvos ekonomikos prognozes. Šiemet birželį bankas prognozavo, jog 2022 metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 2,1 proc., o kitais metais turėtų paspartėti iki 3,4 procento. LB tuomet teigė, kad šalies ekonomikos raidai artimiausiais metais didžiausios įtakos darys Rusijos agresijos prieš Ukrainą eiga, pasaulinis pandeminės padėties valdymas ir tiekimo grandinių trikdžiai bei jų poveikis infliacijai.

Finansų ministerijai prognozuojant, kad realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 1,6 proc., o 2023 metais dar lėčiau, Valstybės kontrolė (VK) skelbia neatmetanti, kad Lietuvos ekonomika kitąmet galėtų susitraukti, jei toliau išliks įtempta padėtis energijos išteklių rinkose, augs infliacija, prastės verslo ir gyventojų lūkesčiai.

Moldova pirmąjį pusmetį sukūrė palyginamosiomis kainomis tokios pat vertės kaip ir prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), skelbia šalies žiniasklaida, remdamasi nacionaline statistikos tarnyba. Per pirmus šešis šių metų mėnesius sukurtas BVP galiojusiomis kainomis įvertintas 120,6 mlrd. lėjų. Vien tik antrąjį ketvirtį užfiksuotas ekonomikos metinis kritimas 0,9 procento.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ pablogino pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimo šiais metais ekonomikos prognozę iki 2,4 proc. nuo birželį skelbtų 2,9 procento. „Dujų krizė Europoje, aukšta infliacija ir sparčiai griežtėjanti monetarinė politika pasaulyje daro didelę žalą ekonomikos perspektyvoms“, – teigiama „Fitch“ trečiadienį paskelbtoje naujausioje Pasaulio ekonomikos apžvalgoje. Pasaulio BVP augimo ateinančiais metais prognozė apkarpyta nuo 2,7 proc.

Krašto apsaugai skiriamas biudžetas bus kiek didesnis nei 2,5 proc. nuo šalies Bendrojo vidaus produkto (BVP), sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Aš tikiuosi, kad skaičius bus didesnis pinigais, bet greičiausiai jis bus šiek tiek didesnis negu 2,5 procento“, – ketvirtadienį Žinių radijui teigė ministras. Pasak jo, nors norėtųsi, kad biudžetas būtų didesnis, esamas bus pakankamas toliau siekti numatytų tikslų.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, sumažėjo 0,4 proc. po augimo 0,5 proc. pirmąjį ketvirtį, rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) antradienį paskelbti negalutiniai duomenys. Pažymima, jog bendras G-20 ekonominis nuosmukis kontrastuoja su augimu EBPO narėse 0,4 procento. Ataskaitoje nurodoma, jog nuosmukis atspindi staigų Kinijos ekonomikos kritimą 2,6 proc.

Finansų ministerijai prognozuojant, kad 2023 metais šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 1,4 proc., prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jei krizinė situacija nebus tinkamai suvaldyta BVP prognozes gali tekti bloginti. Pasak jo, reikia įvertinti skirtingas krizių valdymo patirtį 2009 metais ir 2020 metais.  „Tai buvo skirtingas valdžios veiklos algoritmas tada ir dabar ir mes matome rezultatus.

Finansų ministerija išlaiko birželį skelbtą Lietuvos ekonomikos augimo prognozę ir teigia, jog nepaisant lėtesnio augimo antroje metų pusėje, metinis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiemet sieks 1,6 procento.  Kitąmet numatomas 1,4 proc. BVP augimas, pirmadienį naujausias makroekonomikos prognozes pranešė ministerija. Birželį prognozuota, jog ekonomika 2023 metais augs 2,1 procento.

  Lietuva antrąjį šių metų ketvirtį buvo viena iš keturių Europos Sąjungos (ES) šalių, kuriose ekonomika per ketvirtį smuko, rodo Eurostato statistika.  Lietuvos ekonomikos smukimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, siekė 0,5 procento. BVP per ketvirtį taip pat smuko Latvijoje (1 proc.), Estijoje (1,3 proc.) ir Lenkijoje (2,1 proc.). Visoje ES ekonomika per ketvirtį augo 0,7 proc., o tik euro zonoje – 0,8 procento. Lietuvos BVP per metus augo 2,6 procento.

Centrinės valdžios perviršis per septynis šių metų mėnesius siekė 840,8 mln. eurų ir sudarė 1,32 proc. prognozuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Prieš metus, kai dalį laikotarpio buvo taikomi karantino ribojimai, jis buvo deficitinis ir siekė 613,7 mln. eurų.  Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios pajamos sausį–liepą buvo 11,093 mlrd. eurų, išlaidos – 10,129 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 123 mln. eurų.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, smuko 0,5 proc. ir to meto kainomis siekė 16,1 mlrd. eurų, antrąjį įvertį trečiadienį paskelbė Statistikos departamentas.  Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – Lietuvos BVP augo 2,6 proc. Liepos pabaigoje skelbtas pirmasis BVP įvertis rodė, kad šalies ūkis per ketvirtį – smuko 0,4 proc., o per metus augo 2,8 procento.

Vieną didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupių turintis Švedijos SEB pagerino visų trijų ekonomikų augimo šiais metais prognozes, tačiau pablogino lūkesčius ateinantiems metams. Ankstesnės prognozės skelbtos gegužės mėnesį. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimo 2022 metais prognozė kilstelėta nuo 0,9 proc. iki 1,5 proc., Latvijos – nuo 1,8 proc. iki 2,5 proc., Estijos – nuo 0,6 proc. iki 1,2 procento. Lietuvos ekonomikos augimo kitąmet prognozė sumažinta nuo 1,8 proc.

Europoje gyventojų ir verslo lūkesčiai prastėja dėl kasdien rekordus viršijančios gamtinių dujų ir elektros kainos. Trumpos recesijos šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje nepavyks išvengti nei Lietuvai, nei daugeliui euro zonos šalių. Euro zonos BVP pokyčio kitąmet prognozę pabloginome nuo 2,8 iki vos 0,5 proc., Lietuvos – nuo 1,8 iki taip pat 0,5 procento, atsiųstame komentare spaudai teigia ekonomistas.

JAV ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį traukėsi, bet ne tiek, kiek buvo pranešta iš pradžių, patikslintiems duomenims parodžius, kad eksportas ir išlaidos ūgtelėjo.  Balandžio–birželio mėnesiais bendrasis vidaus produktas (BVP) sumenko 0,6 proc., lyginant su analogišku laikotarpiu prieš metus, ir tai yra mažiau nei 0,9 proc. nuosmukis, apie kurį praėjusį mėnesį paskelbė Prekybos departamentas.  Pirmąjį ketvirtį ekonomika traukėsi net 1,6 procento.

Antrojo ketvirčio Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis rodo, kad reikia ruoštis stagfliacijai, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Nereikėtų baimintis didelio sukrėtimo, bankrotų bangos, tikėtina, kad nedarbo lygis išliks panašiame lygyje, negresia jo didėjimas, bet kalbame apie nemalonų reiškinį, apie kurį diskutuojame pastarąjį pusmetį: stagfliaciją.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 2,8 proc. ir to meto kainomis siekė 16,4 mlrd. eurų, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.  Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir siekė –0,4 procento.

Statistikos departamentas penktadienį skelbs antrojo ketvirčio Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį.  BNS kalbinti ekonomistai šią savaitę teigė, kad daugelis Lietuvos ekonomikos sektorių antrąjį šių metų ketvirtį demonstravo augimą, nors ir sulėtėjusį, ir tai šalies BVP per metus augino 1,4–3,2 proc. Vis dėl to kai kurie atkreipia dėmesį, kad ketvirtinis pokytis bus neigiamas, daugelis apklaustųjų antroje metų pusėje prognozuoja recesiją.

JAV bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio mėnesiais smuko antrą ketvirtį iš eilės, parodė ketvirtadienį paskelbti vyriausybės duomenys, dar pakurstę nuogąstavimus dėl recesijos. BVP metinis nuosmukis antrąjį ketvirtį siekė 0,9 proc. ir buvo mažesnis negu pirmąjį ketvirtį, kuomet sudarė 1,6 proc., pranešė Prekybos departamentas. Du iš eilės neigiamo augimo ketvirčiai paprastai laikomi aiškiu ženklu, kad ekonomiką yra ištikusi recesija.

Daugelis Lietuvos ekonomikos sektorių antrąjį šių metų ketvirtį demonstravo augimą, nors ir sulėtėjusį, ir tai šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) per metus augino 1,4–3,2 proc., teigia BNS kalbinti ekonomistai. Vis dėl to kai kurie atkreipia dėmesį, kad ketvirtinis pokytis bus neigiamas,daugelis apklaustųjų antroje metų pusėje proognozuoja recesiją. Vienas iš septynių ekonomistų teigė, kad BVP antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 1,4 proc., du prognozavo apie 2 proc.

Baltijos šalių skolos santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) pernai išliko vienas mažiausių Europos Sąjungoje, paskelbė ES statistikos tarnyba Eurostatas. Latvijos skola siekė 14,6 mlrd. eurų, arba 42,6 proc. BVP.  Lietuvos valdžios skola siekė 23,3 mlrd. eurų ir sudarė 40,1 proc. šalies BVP.  Estijos vyriausybės skola siekė 5,6 mlrd. eurų, arba 17,6 procento BVP, o tai yra mažiausias santykis ES.

Lietuva turi ambicijų, kad po penkerių metų jos kosmoso sektorius sukurs apie 1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Tai yra įmanoma. Šiandien šis sektorius sudaro 0,1 proc. BVP, tačiau mes turime ambiciją, kad iki 2027 metų jis galėtų pasiekti 1 proc. šalies BVP“, – pirmadienį Vilniuje Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtros koncepcijos pristatyme sakė A. Armonaitė.

Nepaisant karo Ukrainoje sukelto šoko ir didžiulio neapibrėžtumo, Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti – augimas sieks 1,6 proc. ir BVP bus sukurta už 46,27 mlrd. eurų (palyginamosiomis kainomis). 2023 metais ekonomika turėtų augti 2,1 proc., o 2024–2025 metais – po 3 proc. (iki 50,1 mlrd. eurų 2025 metais) Tai numatoma Finansų ministerijos atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2022–2025 metams, ketvirtadienį pranešė ministerija.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) sumažino pasaulio ekonomikos augimo 2022 metais prognozę nuo 4,5 proc. iki 3 proc., tuo tarpu infliacijos – padidino dukart iki apytikriai 9 procentų. Ankstesnės prognozės skelbtos pernai gruodį. „Visame pasaulyje fiksuojama aukšta infliacija mažina gyventojų realiąsias pajamas, smukdo namų ūkių gyvenimo lygį, o dėl to mažėja vartojimas.

SEB bankas padidino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę  iki 0,9 proc., o kitąmet – iki 1,8 proc. Kovo pabaigoje bankas prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 0,1 procento.   Banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad prognozės pagerintos dėl mažesnio nuosmukio prielaidų antrąjį ketvirtį bei Vyriausybės antiinfliacinių priemonių paketo teigiamos įtakos vartojimui. Tačiau, anot jo, prognozė yra gana pesimistinė.

Lietuva dėl karo Ukrainoje nukentės itin smarkiai, o šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs mažiau nei prognozuota anksčiau – 3,5 proc., skelbia tarptautinė prekinio kredito bendrovė „Coface“. Anksčiau ji prognozavo 4 proc. ūkio augimą.   Pernai net 15,1 proc. Lietuvos BVP sudarė prekyba su Rusija, pranešė bendrovė.