bvp

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, sumažėjo 0,4 proc. po augimo 0,5 proc. pirmąjį ketvirtį, rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) antradienį paskelbti negalutiniai duomenys. Pažymima, jog bendras G-20 ekonominis nuosmukis kontrastuoja su augimu EBPO narėse 0,4 procento. Ataskaitoje nurodoma, jog nuosmukis atspindi staigų Kinijos ekonomikos kritimą 2,6 proc.

Finansų ministerijai prognozuojant, kad 2023 metais šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 1,4 proc., prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jei krizinė situacija nebus tinkamai suvaldyta BVP prognozes gali tekti bloginti. Pasak jo, reikia įvertinti skirtingas krizių valdymo patirtį 2009 metais ir 2020 metais.  „Tai buvo skirtingas valdžios veiklos algoritmas tada ir dabar ir mes matome rezultatus.

Finansų ministerija išlaiko birželį skelbtą Lietuvos ekonomikos augimo prognozę ir teigia, jog nepaisant lėtesnio augimo antroje metų pusėje, metinis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiemet sieks 1,6 procento.  Kitąmet numatomas 1,4 proc. BVP augimas, pirmadienį naujausias makroekonomikos prognozes pranešė ministerija. Birželį prognozuota, jog ekonomika 2023 metais augs 2,1 procento.

  Lietuva antrąjį šių metų ketvirtį buvo viena iš keturių Europos Sąjungos (ES) šalių, kuriose ekonomika per ketvirtį smuko, rodo Eurostato statistika.  Lietuvos ekonomikos smukimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, siekė 0,5 procento. BVP per ketvirtį taip pat smuko Latvijoje (1 proc.), Estijoje (1,3 proc.) ir Lenkijoje (2,1 proc.). Visoje ES ekonomika per ketvirtį augo 0,7 proc., o tik euro zonoje – 0,8 procento. Lietuvos BVP per metus augo 2,6 procento.

Centrinės valdžios perviršis per septynis šių metų mėnesius siekė 840,8 mln. eurų ir sudarė 1,32 proc. prognozuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Prieš metus, kai dalį laikotarpio buvo taikomi karantino ribojimai, jis buvo deficitinis ir siekė 613,7 mln. eurų.  Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios pajamos sausį–liepą buvo 11,093 mlrd. eurų, išlaidos – 10,129 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 123 mln. eurų.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, smuko 0,5 proc. ir to meto kainomis siekė 16,1 mlrd. eurų, antrąjį įvertį trečiadienį paskelbė Statistikos departamentas.  Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – Lietuvos BVP augo 2,6 proc. Liepos pabaigoje skelbtas pirmasis BVP įvertis rodė, kad šalies ūkis per ketvirtį – smuko 0,4 proc., o per metus augo 2,8 procento.

Vieną didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupių turintis Švedijos SEB pagerino visų trijų ekonomikų augimo šiais metais prognozes, tačiau pablogino lūkesčius ateinantiems metams. Ankstesnės prognozės skelbtos gegužės mėnesį. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimo 2022 metais prognozė kilstelėta nuo 0,9 proc. iki 1,5 proc., Latvijos – nuo 1,8 proc. iki 2,5 proc., Estijos – nuo 0,6 proc. iki 1,2 procento. Lietuvos ekonomikos augimo kitąmet prognozė sumažinta nuo 1,8 proc.

Europoje gyventojų ir verslo lūkesčiai prastėja dėl kasdien rekordus viršijančios gamtinių dujų ir elektros kainos. Trumpos recesijos šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje nepavyks išvengti nei Lietuvai, nei daugeliui euro zonos šalių. Euro zonos BVP pokyčio kitąmet prognozę pabloginome nuo 2,8 iki vos 0,5 proc., Lietuvos – nuo 1,8 iki taip pat 0,5 procento, atsiųstame komentare spaudai teigia ekonomistas.

JAV ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį traukėsi, bet ne tiek, kiek buvo pranešta iš pradžių, patikslintiems duomenims parodžius, kad eksportas ir išlaidos ūgtelėjo.  Balandžio–birželio mėnesiais bendrasis vidaus produktas (BVP) sumenko 0,6 proc., lyginant su analogišku laikotarpiu prieš metus, ir tai yra mažiau nei 0,9 proc. nuosmukis, apie kurį praėjusį mėnesį paskelbė Prekybos departamentas.  Pirmąjį ketvirtį ekonomika traukėsi net 1,6 procento.

Antrojo ketvirčio Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis rodo, kad reikia ruoštis stagfliacijai, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Nereikėtų baimintis didelio sukrėtimo, bankrotų bangos, tikėtina, kad nedarbo lygis išliks panašiame lygyje, negresia jo didėjimas, bet kalbame apie nemalonų reiškinį, apie kurį diskutuojame pastarąjį pusmetį: stagfliaciją.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 2,8 proc. ir to meto kainomis siekė 16,4 mlrd. eurų, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.  Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir siekė –0,4 procento.

Statistikos departamentas penktadienį skelbs antrojo ketvirčio Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį.  BNS kalbinti ekonomistai šią savaitę teigė, kad daugelis Lietuvos ekonomikos sektorių antrąjį šių metų ketvirtį demonstravo augimą, nors ir sulėtėjusį, ir tai šalies BVP per metus augino 1,4–3,2 proc. Vis dėl to kai kurie atkreipia dėmesį, kad ketvirtinis pokytis bus neigiamas, daugelis apklaustųjų antroje metų pusėje prognozuoja recesiją.

JAV bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio mėnesiais smuko antrą ketvirtį iš eilės, parodė ketvirtadienį paskelbti vyriausybės duomenys, dar pakurstę nuogąstavimus dėl recesijos. BVP metinis nuosmukis antrąjį ketvirtį siekė 0,9 proc. ir buvo mažesnis negu pirmąjį ketvirtį, kuomet sudarė 1,6 proc., pranešė Prekybos departamentas. Du iš eilės neigiamo augimo ketvirčiai paprastai laikomi aiškiu ženklu, kad ekonomiką yra ištikusi recesija.

Daugelis Lietuvos ekonomikos sektorių antrąjį šių metų ketvirtį demonstravo augimą, nors ir sulėtėjusį, ir tai šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) per metus augino 1,4–3,2 proc., teigia BNS kalbinti ekonomistai. Vis dėl to kai kurie atkreipia dėmesį, kad ketvirtinis pokytis bus neigiamas,daugelis apklaustųjų antroje metų pusėje proognozuoja recesiją. Vienas iš septynių ekonomistų teigė, kad BVP antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 1,4 proc., du prognozavo apie 2 proc.

Baltijos šalių skolos santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) pernai išliko vienas mažiausių Europos Sąjungoje, paskelbė ES statistikos tarnyba Eurostatas. Latvijos skola siekė 14,6 mlrd. eurų, arba 42,6 proc. BVP.  Lietuvos valdžios skola siekė 23,3 mlrd. eurų ir sudarė 40,1 proc. šalies BVP.  Estijos vyriausybės skola siekė 5,6 mlrd. eurų, arba 17,6 procento BVP, o tai yra mažiausias santykis ES.

Lietuva turi ambicijų, kad po penkerių metų jos kosmoso sektorius sukurs apie 1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Tai yra įmanoma. Šiandien šis sektorius sudaro 0,1 proc. BVP, tačiau mes turime ambiciją, kad iki 2027 metų jis galėtų pasiekti 1 proc. šalies BVP“, – pirmadienį Vilniuje Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtros koncepcijos pristatyme sakė A. Armonaitė.

Nepaisant karo Ukrainoje sukelto šoko ir didžiulio neapibrėžtumo, Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti – augimas sieks 1,6 proc. ir BVP bus sukurta už 46,27 mlrd. eurų (palyginamosiomis kainomis). 2023 metais ekonomika turėtų augti 2,1 proc., o 2024–2025 metais – po 3 proc. (iki 50,1 mlrd. eurų 2025 metais) Tai numatoma Finansų ministerijos atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2022–2025 metams, ketvirtadienį pranešė ministerija.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) sumažino pasaulio ekonomikos augimo 2022 metais prognozę nuo 4,5 proc. iki 3 proc., tuo tarpu infliacijos – padidino dukart iki apytikriai 9 procentų. Ankstesnės prognozės skelbtos pernai gruodį. „Visame pasaulyje fiksuojama aukšta infliacija mažina gyventojų realiąsias pajamas, smukdo namų ūkių gyvenimo lygį, o dėl to mažėja vartojimas.

SEB bankas padidino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę  iki 0,9 proc., o kitąmet – iki 1,8 proc. Kovo pabaigoje bankas prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 0,1 procento.   Banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad prognozės pagerintos dėl mažesnio nuosmukio prielaidų antrąjį ketvirtį bei Vyriausybės antiinfliacinių priemonių paketo teigiamos įtakos vartojimui. Tačiau, anot jo, prognozė yra gana pesimistinė.

Lietuva dėl karo Ukrainoje nukentės itin smarkiai, o šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs mažiau nei prognozuota anksčiau – 3,5 proc., skelbia tarptautinė prekinio kredito bendrovė „Coface“. Anksčiau ji prognozavo 4 proc. ūkio augimą.   Pernai net 15,1 proc. Lietuvos BVP sudarė prekyba su Rusija, pranešė bendrovė.

Lietuvos BVP pirmą 2022 metų ketvirtį buvo 4,4 proc., o pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 4,1 proc. didesnis negu prieš metus. Per ketvirtį BVP padidėjo 0,9 procento. Toks praėjusio ketvirčio ūkio plėtros rezultatas atitiko rinkos ir SEB grupės lūkesčius. Didžiausią teigiamą įtaką ūkio plėtrai praėjusį ketvirtį darė pramonės, prekybos, profesinės, mokslinės ir techninės įmonių veiklos rezultatai.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 4,1 proc. ir to meto kainomis siekė 14,2 mlrd. eurų. Pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų ketvirtuoju ketvirčiu, realusis BVP augo 0,9 proc., pirmąjį įvertį pranešė Statistikos departamentas.  Skaičiavimai atlikti pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką. Nepašalinus šios įtakos BVP per metus augo 4,4 proc., o per ketvirtį – 0,6 procento.

Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo kiek daugiau nei 4 proc., prognozuoja dauguma BNS apklaustų ekonomistų.  Keturi iš šešių apklaustų ekspertų mano, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį ketvirtį augo 4-4,4 proc., vienas nurodė, jog augimas siekė 3,2 proc., o dar vienas analitikas – 1,5 proc.

Vokietijos ekonomika šiais metais gali susitraukti beveik 2 proc., jei situacija Ukrainoje dar labiau paaštrės, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, cituodama šalies centrinį banką. Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą poveikis Vokietijos ekonomikai pradiniame etape veikiausiai bus ribotas. Tačiau jei padėtis toliau blogės, Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) gali sumažėti beveik 2 proc., teigiama Bundesbanko naujausioje apžvalgoje.

Lietuvos koreguotasis biudžeto deficitas praėjusiais metais siekė 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažesnis nei bendrai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas siekė 2,4 proc., o Latvijos – 7,3 proc. BVP, penktadienį preliminarius duomenis paskelbė ES statistikos tarnyba.  Bendrai ES šalių deficitas sudarė 4,7 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 5,1 proc. BVP.

Šiemet Lietuvos ekonomikos augimas tęsis, tačiau dėl Rusijos karo Ukrainoje bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas bus lėtesnis nei projektuota praėjusių metų pabaigoje ir sieks 1,6 proc., teigia Finansų ministerija. Pernai gruodį ministerija prognozavo, jog šalies BVP augs iki 3,7 procento. „Šiandien pasaulio ekonomika patiria beprecedentį šoką dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą.

Latvijos centrinis bankas sumažino bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo šiemet prognozę nuo 4,2 proc. iki 1,8 proc., kitąmet – nuo 4,0 proc. iki 3,2 procento. Vidutinės metų infliacijos prognozės padidintos atitinkamai nuo 6,1 proc. iki 9,5 proc. ir nuo 2,9 proc. iki 3,7 procento. Ankstesnės prognozės skelbtos pernai gruodį. Latvijos banko analitikas Uldis Lutkastė pabrėžė, kad naujausios prognozės atspindi makroekonomines tendencijas ir buvo parengtos padidėjusio neapibrėžtumo sąlygomis.

SEB bankas šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę sumažino iki 0,1 procento. Sausio pabaigoje bankas prognozavo, kad Lietuvos ekonomika augs 3,5 procento.  Anot banko ekonomisto Tado Povilausko, prognozes pablogino prasidėjęs karas Ukrainoje, sankcijos Rusijai ir Baltarusijai, savanoriškai nutraukiama prekyba su šiomis šalimis ir laikini kai kurių sektorių tiekimo trikdžiai.

Latvijos vyriausybė antradienį pritarė siūlymui laipsniškai didinti Latvijos gynybos biudžetą, kad iki 2025 metų jis siektų 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis Finansų ministerijos ataskaita vyriausybei, siekiant stiprinti nacionalinį saugumą ir gynybą bei užtikrinti greitesnį ginkluotųjų pajėgų kovinių pajėgumų augimą, 2023 metais išlaidos gynybai bus padidintos iki 2,25 proc. BVP, 2024 metais – iki 2,4 proc. BVP, o 2025 metais – iki 2,5 proc. BVP.

Pusantro milijardo eurų – apie tokio dydžio gynybos finansavimą dar prieš kurį laiką Lietuvos kariuomenė nedrįso ir pasvajoti. O dabar, karo Ukrainoje akivaizdoje, ji puls pirkti papildomos ginkluotės, amunicijos ir dar nenaudotų kovinių dronų. Lietuvos gynybos finansavimas pasiekė 2,5 procento bendrojo vidaus produkto ir tai Lietuvą kilstelėjo į dosniausiai gynybą finansuojančių NATO valstybių trejetą.

Seimas ketvirtadienį priėmė Vyriausybės siūlymą dėl išlaidų šalies gynybai didinimo iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šiemet. Biudžeto pakeitimas leis 297,99 mln. eurų didinti išlaidas šalies gynybai. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nurodė, kokia technika už šias lėšas bus perkama.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo kitąmet didinti gynybos biudžetą iki mažiausiai 3 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP). Šalies vadovas sako matantis besiformuojančią politinę valią palaikyti šitiek augsiančius asignavimus krašto apsaugai. „Po konsultacijų su politinėmis partijomis matau, kad formuojasi politinė valia palaikyti mano siekį didinti karinių išlaidų lygį iki ne mažiau kaip 3 proc.

Ukrainoje tęsiasi karas. Rusijos invazija į Ukrainą jau privertė namus palikti virš milijono žmonių. Kasdien žūsta ne tik kariai, bet ir civiliai. Lietuvoje taip pat jaučiamas žmonių susirūpinimas, o atsakingi valdžios atstovai tikina, kad turėtumėme jaustis saugūs. Penktadienį Gitanas Nausėda TV3 studijoje kalbėjo apie situaciją Ukrainoje. Vladimiro Putino veiksmus vadindamas beprotiškais prezidentas atsigręžė ir į Lietuvą.

Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) palyginamosiomis kainomis – 8,3 proc. solidesnis nei 2020 metų, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Palyginti su ikipandeminiais 2019-aisiais, praėjusių metų BVP – 5,2 proc. didesnis. Paskutinį 2021-ųjų ketvirtį ekonomikos metinis augimas siekė 8,6 procento. Didžiausios įtakos BVP pokyčiui turėjo apdirbamoji pramonė, informacijos technologijų ir ryšių, transporto ir sandėliavimo sektoriai.

Statistikų paskelbtas kiek mažesnis 2021 metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP)  augimas yra normalus reiškinys, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.  Statistikos departamentas antradienį paskelbė antrąjį BVP įvertį – pagal jį šalies ekonomika pernai augo 4,8 proc., tuo metu sausio pabaigoje skelbtas pirmasis BVP įvertis buvo 5,1 proc. Anot N. Mačiulio, šį skirtumą lemia vertinamos informacijos kiekis – sausio pabaigoje duomenų turėta mažiau nei dabar.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) praėjusiais metais, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, augo 4,8 proc. iki 55,3 mlrd. eurų, antrąjį BVP įvertį paskelbė Statistikos departamentas. Vien ketvirtąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 14,8 mlrd. eurų – 4,8 proc. daugiau nei tuo pat laiku 2020 metais (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – 5 proc.) ir 1,1 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį.

Europos Komisija (EK) sumažino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 3,4 procento. Pernai lapkritį ji prognozavo, kad Lietuvos bendrasis produktas (BVP) augs 3,6 procento.  Pasak Komisijos, 2023 metais Lietuvos BVP taip pat turėtų augti 3,4 proc., ši prognozė nepasikeitė.  „Namų ūkių pajamos toliau didės, tačiau vartojimo augimą stabdys padidėjusios kainos.

Centrinės valdžios deficitas pernai buvo 1,176 mlrd. eurų ir sudarė 2,1 proc. 2021 metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Valdžios pajamos pernai buvo 16,889 mlrd. eurų, išlaidos – 17,225 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 841,5 mln. eurų, išankstinius duomenis pirmadienį pranešė Finansų ministerija.  Mokesčiai sudarė 58,4 proc. praėjusių metų centrinės valdžios pajamų, 33,7 proc. – socialinės įmokos.

Statistikams paskelbus, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai augo 5,1 proc. analitikai sako prognozavę panašų augimą, tačiau kartu pabrėžia, kad šalies galimybės neišnaudojamos.  „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, jog BVP augimas pernai galėjo būti didesnis, o Lietuvos potencialas neišnaudojamas.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ketvirtąjį 2021 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, Lietuvos BVP padidėjo 4,8 proc. Nors šis rezultatas yra teigiamas, tačiau didelės įtakos tokiam BVP rezultatui turėjo bazės efektas ir karantino režimas – 2020 m. pabaigoje Lietuvoje ir už Lietuvos ribų buvo įvestos įvairios karantino priemonės, tuo tarpu praėjusių metų pabaigoje ekonominis gyvenimas buvo gerokai laisvesnis.

SEB banko minimaliai sumažintą šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę lėmė  koronaviruso omikron atmainos plitimas, teigia banko ekonomistas Tadas Povilauskas. SEB bankas sumažino šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę nuo 3,6 iki 3,5 proc. „Tai labiausiai susiję su omikron mažu neigiamu efektu, dėl jos įdėjome tik 0,1 proc. punkto efekto.

SEB bankas sumažino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 3,5 procento. Pernai lapkritį bankas prognozavo, kad 2022 metais Lietuvos ekonomika augs 3,6 procento. Pasaulio ekonomikos apžvalgos leidinyje „Nordic Outlook“ skelbiama, kad 2023 metais BVP augimas sulėtės iki 3,3 procento. Tokį patį 2023 metų BVP augimą bankas prognozavo ir lapkritį. Banko vertinimu, 2021 metais Lietuvos ekonomika augo 4,9 proc. – tiek pat prognozuota ir lapkritį.

Lietuvos valdžios skola trečiąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 24,2 mlrd. eurų ir sudarė 45,1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Latvijos valdžios skola siekė 13,8 mlrd. eurų ir sudarė 43,6 proc. BVP, o Estijos – 5,8 mlrd. eurų arba 19,6 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 200,7 proc. BVP.

Nepaisant pandemijos ir pasaulį krėtusių aktualijų – nuo klimato krizės iki infliacijos – 2021-ieji buvo sėkmingi metai investuotojams. Po nuosmukio 2020-aisiais pasaulio ekonomika pernai kopė į viršų. Dauguma pagrindinių akcijų indeksų fiksavo kilimus, o rinka sulaukė kaip niekada gausaus pirminių viešų akcijų siūlymų skaičiaus (angl.

2021 metus Lietuva pasitiko šalyje esant griežtam karantinui ir daugeliui veiklos ribojimų siekiant kovoti su pandemija. Buvo prognozuojama, kad pandemijos įtaka ekonomikai jau bus mažesnė negu pirmo karantino metu, o optimizmo teikė pradėtas skiepijimas nuo koronaviruso. Tačiau šių metų ūkio augimo rezultatas smarkiai viršijo prognozes – šalies BVP, tikėtina, paaugo 4,9 proc.

Pastaruoju metu kainos Lietuvoje augo sparčiausiai tarp visų ES šalių. Gana greitai didėjo ir darbo užmokestis. Tačiau ko galima tikėtis kitais metais? Kiek bus padidinti esami mokesčiai ar kokie nauji bus įvesti, ar išmokų ir algų augimas atsvers infliaciją? Pristatydama naujausias ekonomines prognozes trečiadienį tai aptarė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Lietuvoje viskas bus geriau? Ministrės teigimu, šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 4,8 proc.

 Vienam Lietuvos gyventojui tenkantis realus bendrasis vidaus produktas (BVP), apskaičiuotas pagal perkamosios galios standartą, kuris išlygina kainų skirtumus tarp šalių, pernai sudarė 87 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio – 3 procentiniais punktais daugiau nei 2019 metais. Latvijoje šis rodiklis buvo 70 proc., Lenkijoje – 76 proc., Estijoje – 84 proc. ES vidurkio, pranešė Statistikos departamentas.

Vilniaus apskrityje sukurto bendrojo vidaus produkto vertė (BVP) pernai siekė 21,139 mlrd. eurų ir sudarė 42,7 proc. visos Lietuvos BVP. Kauno apskrityje sukurta 20,5 proc. šalies BVP, Klaipėdos apskrityje – 10,6 proc., arba atitinkamai 10,165 mlrd. ir 5,272 mlrd. eurų, rodo Statistikos departamento negalutiniai duomenys. Šiaulių apskrityje sukurta 7,1 proc. šalies BVP, Panevėžio apskrityje – 5,5 proc.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, smuktelėjo 0,03 proc. iki 15,062 mlrd. eurų, antrąjį BVP įvertį trečiąjį paskelbė Statistikos departamentas. Pirmąjį įvertį spalio pabaigoje paskelbęs Statistikos departamentas tuomet teigė, kad šalies BVP per trečiąjį ketvirtį ūgtelėjo 0,05 procento.