alga

Seimas antradienį priėmė 2023 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas. Pensininkai  Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, 2023 metais augs 65 eurais iki 575 eurų. Be būtinojo stažo ji augs 60 eurų iki 542 eurų. Bendroji pensijos dalis didės apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 procento.

Po audringų diskusijų Seime, parlamentarai tik iš trečio karto pateikė valstybės tarnybos reformą. Jei įstatymų pakeitimai toliau sėkmingai skinsis kelią Seime, keisis ne tik valstybės tarnautojų darbo sąlygos, bet ir darbo užmokestis: beveik dvigubai išaugusiais atlyginimais nuo kitos kadencijos galės džiaugtis Seimo nariai, ministrai, dalies valstybinių įstaigų vadovai.

Europos Parlamentas ir Europos Taryba priėmė direktyvą, kurioje įtvirtino nuostatas dėl deramo minimaliojo atlyginimo nustatymo. Tai galios ir nustatant minimalųjį darbo užmokestį mūsų šalies dirbantiesiems. Tikimasi, kad tai užtikrins tinkamas gyvenimo ir darbo sąlygas, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

Artėjant kitąmet vyksiantiems savivaldybių rinkimams, tenka paplušėti, ieškant kandidatų į merus, o viena iš priežasčių, dėl kurių politikai nesiveržia kandidatuoti į šią poziciją – nekonkurencingos algos, Lietuvos savivaldybių asociacija siūlo leisti merams užsidirbti papildomai. „Dabar politiniame gyvenime tam tikrų išlygų turi ūkininkai, akademinį, kūrybinį darbą dirbantys asmenys.

Seimas palaiminus Medicinos praktikos įstatymo pakeitimus, nuo kitų metų keičiasi rezidentų darbo užmokesčio dydis ir bendrai apmokėjimo sistema. Taip pat sudaromos sąlygos plėsti rezidentūros bazių skaičių Lietuvoje, taip skatinant gydytojų rezidentų pritraukimą į regionų asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Už įstatymą balsavo 116 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš, vienas parlamentaras susilaikė.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė neapmokestinamųjų pajamų (NPD) didinimui nuo sausio beveik 16 proc. iki 625 eurų. Galutinis balsavimas vyks prieš priimant 2023 metų biudžetą.    Už balsavo 116 Seimo narių, o balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.   Seimas atmetė grupės Seimo narių siūlymą NPD prilyginti minimaliai mėnesio algai, kuri nuo sausio auga iki 840 eurų. Už balsavo 49 Seimo nariai, prieš – 43, o 20 susilaikė.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovė Laima Nagienė siūlo nustatyti, kad į aukštesnes pareigas perkeltam dėstytojui nemažėtų alga. Parlamentarė įregistravo Mokslo ir studijų įstatymo pataisą, kad dėstytojui ar mokslo darbuotojui, toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje pretenduojančiam į aukštesnes pareigas, negali būti mokamas mažesnis negu žemesnėse pareigose gautas atlyginimas.

Pasieniečių darbo viršvalandžiams padengti Vyriausybė trečiadienį skyrė 389 tūkst. eurų. Ši suma skirta tiems pasieniečiams, kurie dėl migrantų antplūdžio nuo šių metų sausio iki rugpjūčio turėjo didesnį darbo krūvį. Kaip BNS sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Baltarusija tęsia hibridinę ataką, todėl pareigūnų darbo krūvis išlieka intensyvus.

Ne visi pritaria minimaliosios mėnesinės algos (MMA) didinimui. Skaičiuojama, kad didesnė alga tik dar labiau pakels kainas. Kitais metais už tą pačią sumą nusipirksime mažiau prekių, o sukaupti pinigai nuvertės. Tuo metu darbuotojų atstovai tikina, kad žmonės iš MMA nepragyvena, pinigų neužtenka net maistui. O ekonomistas įspėja, kad kainos kyla ne dėl didesnių algų, bet energetikos kainų.

Šiemet per Vėlines gyventojai suskubę pasiimti 1 ar 3 dienas atostogų galės džiaugtis 5 arba 9 dienų atostogomis. Buhalterių atstovė tikina, kad darbuotojai nuolat prasiilgina atostogas prie švenčių dienų prisidėdami dar atostogų dienas. Lapkričio 1 d. – Visų šventųjų diena – jau seniai yra nedarbo diena, tačiau 2020 nedarbo diena buvo paskelbta ir lapkričio 2 d., Vėlinės.  Šiemet lapkričio 1 d. antradienis, o lapkričio 2 d. trečiadienis.

Paradoksai Lietuvos darbo rinkoje. Jei esate kelis aukštuosius baigęs mokytojas, darbo skelbimai jums siūlys vaikus ugdyti už mažiau nei tūkstantį eurų į rankas. Tačiau už nekvalifikuotą traktorininko, melžėjo ar net grybų rūšiuotojo darbą galite tikėtis gerokai tūkstantį eurų viršijančio atlygio. Ir pedagogai, ir ekonomistai tokią padėtį vadina nenormalia ir iškreipta.

Vis daugiau gyventojų skundžiasi, kad gyvena nuo algos iki algos, nors ir uždirba 600–900 eurų. Žmonės ketina atsisakyti kavinių, sporto klubų, pramogų ir ieškoti papildomų darbų. Ekonomistai komentuoja, kad kai kuriems gyventojams trūksta taupymo įgūdžių ir skaičiuoja, kad kiekvienas turi būti sukaupęs bent 3–6 mėnesių pajamų rezervą. Sušelpia tėvai ir seneliai Oficialioji statistika rodo, kad šį rugsėjį Lietuvoje prekių ir paslaugų kainos buvo 24 proc.

Profesinių sąjungų atstovai teigiamai vertina pirmadienį pasirašytą trejų metų nacionalinę kolektyvinę sutartį, tačiau tikisi, kad pavasarį ji bus atnaujinta. Be to, jie pabrėžia, kad sutartis įgalina didinti profesinių sąjungų narių skaičių, o ateityje prie jos galėtų prisijungti ir verslas.

Kai kurie nuomonės formuotojai už reklamą prašo 4 tūkst. eurų ar daugiau – viskas priklauso nuo reklamos pobūdžio, jos pateikimo, auditorijos dydžio, reputacijos. Didėja ir tokios veiklos patikrinimai: pernai nustatyta 17 rizikingų asmenų, nedeklaruotų pajamų užfiksuota tūkstančiais.

Milijonai žmonių kasmet apsilanko Lietuvos oro uostuose, tačiau net neįsivaizduoja, kaip tokia organizacija atrodo iš vidaus ir ką tenka praeiti darbuotojams, kad jie galėtų nepriekaištingai pasirūpinti keleivių saugumu ir pavykusiomis kelionėmis. Kiekvieną darbuotoją, nuo priklausomybių iki teistumų kruopščiai patikrina įvairios saugumo tarnybos, kasdien eidami į darbą jie turi praeiti apsaugos punktą, taigi metalo ieškiklis, asmeniniai daiktai dėžutėse ir krūvos apsauginių yra jų kasdienybė.

Apklausa parodė, kad du trečdaliai lietuvių nesiryžta prašyti didesnio atlyginimo, nors daugelio jų pajamos auga lėčiau nei kainos. Darbdavių nuomone, žmonės elgiasi protingai, nes dabar – sunkūs laikai, už tokius reikalavimus jie gali būti ir atleisti, be to, atlyginimai Lietuvoje sparčiai augo, tad pinigų neva turime pakankamai. O profsąjungų teigimu, įmonėms niekada nebūna tinkamo laiko atlyginimams kelti, tad darbuotojams reikia grupuotis ir reikalauti geresnių sąlygų.

Norint dirbti žemės ūkyje nereikia patirties ar specialaus išsilavinimo – tereikia būti baigus aukštąją mokyklą, turėti vairuotojo teises ir nebijoti dirbti. Vis tik ūkininkai pastebi, kad šiais laikais jaunimas tenori lengvo gyvenimo, nenori palikti didmiesčių, o darbą žemės ūkyje klaidingai laiko vergija, pagrindiniu gamtos teršėju.

Minimali mėnesio alga nuo sausio tikrai didės 15 procentų. Darbdaviams ir profsąjungoms Trišalėje taryboje vėl neradus kompromiso, dabar jau Vyriausybė tvirtins savo pasiūlytą dydį. Tačiau darbuotojai ir verslai toliau nepatenkinti – vieni skundžiasi, kad darbdaviai nesidalija pelnaIs, kiti toliau grasina bankrotais. Algos kitais metais didės ir tiems, kurie uždirba mažiau nei vidutinę algą – piniginės jiems pilnės maždaug 20-čia eurų.

Įsivaizduokite, kad jums pakėlė atlyginimą, tačiau gausite mažiau pinigų nei iki šiol. Toks scenarijus sunkiai įsivaizduojamas? Tačiau būtent taip nutiks po Finansų ministerijos sprendimo keisti neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) skaičiavimą.  Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija kritikavo Finansų ministerijos parengtą diskusinį projektą, kuriam pritarus nuo 2023 metų gyventojams uždirbantiems nuo 1927 eurų mažės atlyginimas į rankas.

Vyriausybė nusprendė – nuo sausio minimali alga „į rankas“ turi didėti daugiau nei 80-čia eurų ir pasiekti 633 eurus. Vyriausybė tai vadina kompromisu po ilgai trukusių ir fiasko pasibaigusių verslo ir profsąjungų derybų. Tačiau nauja suma ir toliau netinka nei profsąjungoms, nei darbdaviams – darbuotojams ji per maža, o verslui per didelė. Darbdaviai skundžiasi, kad pavaldiniai jų „neatjaučia“. Įmonės esą neįstengs taip smarkiai kelti atlyginimų, užtat turės didinti kainas pirkėjams.

Vyriausybei siūlant minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų didinti 15 proc. iki 840 eurų, Vyriausybės partnerių Trišalėje taryboje – verslo ir profsąjungų – atstovai mano, kad su šiuo siūlymu grįžti į tarybą nėra prasmės.  „Jeigu Vyriausybė priėmė sprendimą, kokia prasmė dabar eiti į Trišalę tarybą. Darbdaviai sako – 800 eurų (iki tiek didinti MMA – BNS), mes sakome, kad reikia laikytis Trišalės tarybos formulės.

Valdantieji „stumia“ valstybės tarnybos reformą, kuria siekia padaryti darbą viešajame sektoriuje patrauklų. Tačiau aiškėja, kad atlyginimai dėl to labiausiai didės ne 27-iems tūkstančiams mažiausiai uždirbančių valstybės tarnautojų, o Seimo nariams, ministrams, teisėjams ir įstaigų vadovams. Po reformos eilinio Seimo nario alga didėtų beveik dvigubai – maždaug 2000-iais eurų, Vyriausybės vadovo – 2500-ais.

Lietuvoje tęsiantis diskusijoms dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, maždaug pusė iš 12-kos BNS apklaustų ekonomistų mano, kad MMA nuo sausio turėtų augti maždaug dešimtadaliu arba daugiau, atsižvelgiant į infliaciją. Tačiau beveik pusė jų sako, kad minimali alga turėtų būti didinama mažesniu tempu ir du kartus per metus arba jos didinimas apskritai atidedamas.

Estijos darbdavių organizacijos ir darbuotojų profesinės sąjungos pranešė pasiekusios nacionalinį susitarimą dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo nuo ateinančių metų beveik 11 proc. - nuo 654 iki 725 eurų per mėnesį. Estijos darbdavių konfederacijos vadovas Arto Aasas sakė, kad tai kompromisinis sutarimas, kuriuo atsižvelgiama į didelę infliaciją ir ekonomikos atvėsimą. "Sparčiai didėjančios gamybos išteklių kainos ir išlaidos energijai daro didelį spaudimą verslui.

Žadėdami kompensacijas dėl kylančių kainų žmonėms ar didesnes algas biudžetininkams, valdantieji ketina nenusiskriausti ir savo luomo. Vidaus reikalų ministerija rengia reformą, kurioje kitos kadencijos ministrai „į rankas“ gautų net dviem tūkstančiais eurų daugiau. Beveik tiek pat didėtų ir seimūnų algos.

Ar didės kitąmet algos ir minimalus darbo užmokestis? Aistros dėl minimalios algos plieskiasi kaip reikiant. Profsąjungos reikalauja, kad „į rankas“ minimalus atlyginimas didėtų mažiausiai 70 eurų – kone dvigubai daugiau nei pasiūlė ekonomikos ir inovacijų ministrė, tačiau ir pačios Armonaitės užmojį kritikuoja finansų ministrė Skaistė, esą biudžetui jis per brangus. Verslas labiau suka galvas ne kaip didinti algas, o kaip išsimokėti kosmines sąskaitas už elektrą.

Lietuvos kariuomenėje tarnaujantiems karo medicinos gydytojams šiais metais ne tik padidės karių tarnybiniai atlyginimai, tačiau nuo rugpjūčio mėnesio mokama nauja priemoka, kurios dydis siekia iki 100 proc. tarnybinio atlyginimo. Ši priemoka taikoma ir naujai į profesinę karo tarnybą priimtiems gydytojams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Žadėdami kompensacijas dėl kylančių kainų žmonėms ar didesnes algas biudžetininkams, valdantieji ketina nenusiskriausti ir savo luomo. Vidaus reikalų ministerija rengia reformą, kurioje kitos kadencijos ministrai „į rankas“ gautų net dviem tūkstančiais eurų daugiau. Beveik tiek pat didėtų ir seimūnų algos. Premjero alga augtų 2,5 tūkstančio eurų „į rankas“. Tiek valdantieji, tiek opozicija susiskaldę – vieni aiškina, kad net pavaldiniai dabar ministerijose uždirba daugiau už ministrus.

Kainoms kylant į naujas rekordines aukštumas, darbdaviai su profsąjungomis vis karščiau ginčijasi, ar reikia didinti ir kiek minimalią algą. Profsąjungos reikalauja žmonėms pridėti mažiausiai po 73 eurus į rankas. Tačiau artėjant krizei, darbdaviai perspėja, neva dėl to bus dar daugiau bankrotų ir bedarbių. Žibalo į ugnį šliukšteli ir Laisvės partija – mažai uždirbantiems siūlo ne tik didinti algas, bet ir mažinti mokesčius. Marijampolietė Aldona gimnazijoje valytoja dirba jau 15 metų.

Prieš prasidedant naujiems mokslo metams miestus užplūsta darbo ieškantys studentai. Ekspertų teigimu, naujoji karta kelia aukštus reikalavimus darbo vietai ir ieško karjeros galimybių. „Populiariausi darbai tarp studentų yra tie, kurie nereikalauja aukštos kvalifikacijos ir didelės darbo patirties.

Lietuvoje kainos auga nevaldomai, įkandin didėja ir atlyginimai, tačiau ekonomistų prognozės niūrios: esą dėl įsibėgėjančios energetinės krizės atlyginimų augimas toliau tik lėtės, o lengviau atsikvėpti gyventojai galės tik kitais metais, kai turėtų būti keliama minimali alga. Štai per metus: nuo 2021-ųjų iki 2022-ųjų birželio atlyginimai pakilo beveik 13 procentų. Tačiau to neužtenka, kad gyventojams pavyktų įveikti dar greičiau augančias kainas.

Atlyginimų augimas Lietuvoje – ir toliau dviženklis. „Sodra“ skelbia, kad antrąjį šių metų ketvirtį tautiečių pajamos augo 14 procentų. Visgi tai yra kone septyniais procentais mažiau, nei stiebėsi kainos, taigi žmonės įperka mažiau nei prieš metus. Daugiausia šįkart didėjo žemos kvalifikacijos darbuotojų atlygiai. Ekonomistai perspėja, kad atlyginimai ir antrąjį pusmetį iš inercijos dar augs, tačiau tempai lėtės, vadinasi, infliacija prieaugį valgys dar labiau.

Nuo rugsėjo 1 d. švietimo įstaigų karjeros specialistų darbo laikas per savaitę prilygintas kitų pagalbos mokiniui specialistų darbo laikui, t. y. 36 val. per savaitę. Nors darbo valandų skaičius sumažintas, atlyginimas nuo to nesikeis. Tokiam Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pasiūlytam pakeitimui šiandien pritarė Vyriausybė, pranešime žiniasklaidai rašo ŠMSM.

Didžiausią vidutinį darbo užmokestį – 27,4 tūkst. eurų (iki mokesčių) – Lietuvoje birželį  mokėjo laboratorijų įrangos tiekimo ir diegimo bendrovė „Linea Libera“, kurioje dirba 33 darbuotojai, rodo atviri „Sodros“ duomenys. Antrą pagal dydį atlyginimą mokėjo vėjo parko projektą vystanti bendrovė „Aukštaitijos vėjas“, kuri keturiems darbuotojams mokėjo vidutiniškai po 20,3 tūkst.

Darbdaviai su profsąjungomis vis aršiau pliekiasi dėl to, kiek artimiausiu metu turi didėti minimali alga, mat nuo jos priklauso ir kiti šalyje mokami atlyginimai. Lietuvos bankas siūlo algą padidinti 74 eurais iki 624 eurų į rankas. Siaučiant 20 proc. infliacijai, profsąjungos panašaus dydio didinimą palaiko. Tačiau darbdaviai priešinasi, esą galimai artėja recesija ir ne visi išgalės tokias algas mokėti.

Pastaraisiais metais prie algų didėjimo pripratusiems lietuviams laikas ruoštis niūresnei realybei. Daugiau kaip pusė tautiečių šiemet vis dar tikisi, kad darbdaviai kels algas. Tačiau tvyrant recesijos grėsmei verslininkai ragina nusiimti rožinius akinius ir ruoštis liūdnesniam scenarijui – algos nebedidės, o kai kuriems dar šiemet jos gali ir sumažėti. Viešbutyje Šiauliuose pluša apie 10 darbuotojų, tarp jų: 3 kambarinės, 2 virėjos ir 4 administratorės.

Lietuva – viena pirmųjų ES pagal darbuotojų sergamumą, todėl jiems reikėtų suteikti laisvą nuo darbo sveikatai pasitikrinti, mano kai kurie specialistai ir politikai. Kiti tikina, kad tokia diena situacijos nepagerins, o tik užkraus darbdavius. Dar kiti galvoja, kad paprasčiausia būtų tiesiog įteisinti ilgesnes atostogas.

Darbo kodekse yra numatyta, kad kai kuriais atvejais darbuotojams priklauso gerokai didesnis atlyginimas, nei yra nustatytas darbo sutartyje. Apie tai primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pavyzdžiui, jeigu dirbate poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo grafiką, jums priklauso ne mažiau kaip 2 kartus didesnis atlyginimas. Dvigubai daugiau jums priklauso ir tuo atveju jeigu dirbate šventinę dieną.

Nuo liepos pradedama įgyvendinti šalies užimtumo sistemos pertvarka, kuri, tikimasi, kad padės į darbo rinką įtraukti daugiau darbingo amžiaus žmonių. Naujovės Užimtumo tarnyboje padės užtikrinti kokybiškesnes paslaugas darbdaviams ir žmonėms, ieškantiems darbo, o dirbantys žmonės turės daugiau galimybių sustiprinti kompetencijas, mokytis, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) svarstymui siūlo naują mokytojų karjeros modelį: darbo užmokestis būtų siejamas su kompetencijų augimu, o jas tikrintis reikėtų kas penkeri metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymi, kad tai kol kas – tik konsultacijos, naujas modelis galėtų startuoti ne anksčiau kaip 2024 metais, ji taip pat žada, kad su nauja tvarka mokytojams negalės mažėti darbo užmokestis nei blogėti darbo sąlygos.

Trišalė taryba antradienį pradeda diskusijas dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo 2023 metų sausio. Lietuvos bankas tarybos posėdyje pristatys savo rekomendacijas.  Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus pirmadienį sakė, kad bankas siūlys didinti MMA, tačiau, kiek, neįvardijo. Jis prognozavo, kad Trišalėje taryboje dėl naujojo MMA dydžio vyks sudėtinga diskusija, nes esą neapibrėžtumas yra labai didelis. G. Šimkus portalui vz.

Nepaisant Lietuvoje į aukštumas kopiančios infliacijos ir Rusijos karo Ukrainoje – atlyginimai šalyje ir toliau auga sparčiu tempu. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad pirmą šių metų ketvirtį algos augo dviženkliu skaičiumi – per metus vidutinis darbo užmokestis kilo 14 procentų. O ekonomistai tikina, kad į viršų kopianti infliacija didina ir darbuotojų derybines pozicijas – algos, tikėtina, augs ir toliau. Tiesa, ekspertai perspėja, kad toks algų spurtas kelia nerimą.

Atlyginimų praraja tarp Vilniaus regiono ir likusios Lietuvos gilėja. Dalyje šalies miestų gyventojai į rankas vidutiniškai gauna 400-ais eurų mažiau nei sostinėje. Nors algos, pasak statistikos departamento, visoje Lietuvoje auga, papildomus eurus pasiglemžia augančios kainos, realus darbo užmokestis, kuris parodo kaip algas paveikė aukšta infliacija, mažėja. Radviliškis, kuriame gyvena apie 15-a tūkstančių gyventojų, aukštais atlyginimais kol kas pasigirti negali.

Vidutinis ikimokestinis darbo užmokestis Lietuvoje pirmąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku, – augo 14 proc., o atskaičius mokesčius – 12,5 proc. Šiemet sausį-kovą, palyginti su ketvirtuoju 2021-ųjų ketvirčiu, jis augo atitinkamai 3 proc. iki 1729,9 euro (bruto) ir 2,7 proc. iki 1087,4 euro (neto), pranešė Statistikos departamentas.  Nors vidutinė alga augo nominaliai, tačiau realiai ji sumažėjo dėl didelės infliacijos.

Jei ilgą laiką mąstote apie tai, kad jūsų atliekamas darbas yra vertas didesnio atlyginimo – pats metas apgalvoti, kaip jo paprašyti savo darbdavio. Tokiam pokalbiui tikrai verta pasiruošti iš anksto, rašoma pranešime spaudai. Ką verta žinoti norint paprašyti pakelti atlyginimą? „Kalbėti apie pinigus nėra lengva: net 28 proc. darbuotojų nesikreipia į savo darbdavius dėl atlyginimo pakėlimo, nes nepatogiai jaučiasi derėdamiesi, o 19 proc.

Lietuvoje darbo pajamų augimas spartesnis nei prieš metus, tačiau pilnesnes kišenes gyventojams pajusti trukdo rekordinė infliacija. Naujausiais „Sodros“ duomenimis – pirmąjį šių metų ketvirtį infliacija buvo didesnė nei pajamų augimas – kovą atlyginimai augo 13 procentų, o infliacija siekė 16 procentų.

Nors darbe galime kalbėti apie meilę ir netektis, yra vienas dalykas, kuriuo paprastai nesidalijame su savo bendradarbiais, tai – mūsų atlyginimai. Tačiau internetinėje sveikatos draudimo bendrovėje „Alan“ visi žino visų savo kolegų algas, rašo portalas BBC. Darbuotojai netgi gali išsakyti savo nuomonę, ar, jų manymu, kas nors nusipelno didesnio atlyginimo.

Lietuvoje besiplečiančios tarptautinės elektronikos pramonės įmonės vis sunkiau randa kvalifikuotų specialistų, nors juos vilioja ir konkurencingais atlyginimais. Aukštosiose mokyklose elektronikos inžineriją renkasi mažai studentų, tad vis intensyviau ieškoma būdų, kaip užtikrinti darbuotojų pasiūlą. Kauno technologijos universiteto (KTU) laboratorijoje elektronikos inžinerijos mokslus pasirinkę studentai – dažni svečiai.

Pusė lietuvių jaučia karo įtaką savo piniginėms. O tai – daugiau nei buvo COVID pandemijos pradžioje. Tokius rezultatus atskleidė vieno iš bankų apklausa. Kas penktas tautietis apie pinigus galvoja ir kasdien nerimauja, kad jų gali pritrūkti. Ekonomistai visgi ramina – baimė, neva atlyginimai mažės ar įmonės darbuotojus pradės atleidinėti iš darbų, nepagrįsta. Tiesa, algos šiais ir kitais metais nebeaugs taip sparčiai, tad persižiūrėti išlaidas derėtų.