alga

Artėjant kitais metais vyksiantiems Seimo rinkimams, Seimo opozicijos turtuoliai susirūpino senjorų gerove. Valdemaras Valkiūnas pasiūlė įvesti vaikų dešimtinę tėvams – įstatymu įpareigoti kas mėnesį dešimtadalį pajamų pervesti tėvams. Jonas Pinskus į vaikų kišenę lįsti nesiūlė, jis ragino iš biudžeto daugiau pinigų padalinti vienišiems senjorams ir 50 proc. padidinti vienišo asmens išmoką.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių, pernai siekė 11,1 proc. ir, palyginti su 2021 metais, nepakito.  Didžiausias atotrūkis buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 31,8 proc., informacijos ir ryšių – 28,4 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 25,6 proc., penktadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra.

Seimo nustatytas fiksuotas atlygis savivaldybių tarybų nariams yra priimtinas būdas skaidrinti išmokų savivaldoje sistemą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Tikrai sprendimai, kurie išskaidrintų, sutvarkytų sistemą, kuri štai tiek daug sukėlė diskusijų ir tiek daug skandalų, ji privalo būti sutvarkyta.

Darbuotojų, dirbančių įmonėse, įstaigose ir organizacijose pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimas reglamentuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, rašoma Valstybinės darbo inspekcijos pranešime žiniasklaidai.  Darbo kodekse nustatyta, kad darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (DK 139 str.

Socialiniuose tinkluose užvirė aštri diskusija apie jaunų žmonių darbą Lietuvoje. Vieni skundžiasi, kad jaunimas Lietuvoje nenori dirbti. Kiti tikina, kad šalyje jaunimo nedarbas yra mažesnis už vidutinį ir jie uždirba netgi daugiau, nei vyresni. Taip pat yra nuomonių, kad jaunų žmonių netenkina toks atlyginimas, kuris tenkina vyresniąją kartą, tad jie nesidarbina ten, kur alga jiems atrodo per maža.

Austrijos kapitalo turto valdymo bendrovė „Amic Energy Management“ balandį mokėjo didžiausias algas Lietuvoje – dešimčiai Vilniaus padalinio darbuotojų išmokėta po 33 tūkst. eurų iki mokesčių, rodo atviri „Sodros“ duomenys. Tos pačios bendrovės kontroliuojama „Amic Lietuva“ (buvusi „Lukoil Baltija“), valdanti 70 „Viados“ degalinių iš maždaug 130, penkiems darbuotojams mokėjo vidutiniškai po 19,7 tūkst. eurų.

Austrijos kapitalo turto valdymo bendrovė „Amic Energy Management“ balandį mokėjo didžiausias algas Lietuvoje – dešimčiai Vilniaus padalinio darbuotojų išmokėta po 33 tūkst. eurų iki mokesčių, rodo atviri „Sodros“ duomenys. Tos pačios bendrovės kontroliuojama „Amic Lietuva“ (buvusi „Lukoil Baltija“), valdanti 70 „Viados“ degalinių iš maždaug 130, penkiems darbuotojams mokėjo vidutiniškai po 19,7 tūkst. eurų.

Vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis tarp šalies regionų pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 421,8 euro ir per ketvirtį padidėjo 32 eurais, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) pirmąjį ketvirtį sostinės regione buvo 2191 euras – 3,6 proc. daugiau nei prieš ketvirtį. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione darbo užmokestis buvo 1769 eurai ir per ketvirtį išaugo 2,6 procento.

Per metus vidutinė alga Lietuvoje padidėjo 140 eurų į rankas ir kovą pasiekė beveik 1200. Vien minimali alga padidėjo 100 eurų. Tačiau žmonės skundžiasi, kad atlyginimų augimo nejaučia, mat infliacija dar didesnė. Tiesa, nepaisant recesijos, šiemet ekonomistai prognozuoja algas padidėsiant dar dešimtadaliu, tačiau jau kitąmet augimas sulėtės. „Indritus“ restoranas priklauso Panevėžio rajone kaimo parduotuvių ir restoranų verslą valdančiai bendrovei.

Vis daugiau gyventojų įvairias prekes užsisako internetu, o klientams jas pristato vairuotojai. Siuntų išvežiotojams per dieną tenka nuvažiuoti vidutiniškai 70, kartais net 300 kilometrų. Tad kiek jie dirba ir kiek gali uždirbti už šį jokio išsilavinimo, regis, nereikalaujantį darbą? Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad siuntų surinkinėjimas ir išvežiojimas yra monotoniškas darbas.

Lietuviai svajoja apie skandinaviškas ar vokiškas pensijas, kurios tris kartus didesnės nei lietuviškos ir viršija tūkstantį eurų. O dabar pensija, kurią gauna senjorai Lietuvoje,  tenkina tik kas dešimtą lietuvį. Anot šalies investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovo, tam, kad išpildytume skandinavišką svajonę, turime papildomai kaupti patys. O taip pat įtraukti darbdavius, kad šie dalį algos mokėtų tiesiai į pensijų kaupimo sąskaitą.

Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie uždirba vidutines pajamas. Tačiau daug gero ekonomistai nemato: esą vidurinioji klasė gyvena nuo algos iki algos, neturi santaupų, nėra patenkinti savo atlyginimais, perka vis senesnius automobilius, ne visi gali pasigirti ir gyvenantys būste su tualetu viduje.  Kaunietis Rokas demosntruoja savo pirmąjį būstą, kurį pirko su būsto paskola. Pradinį įnašą vyrui padėjo sumokėti šeima.

Daugeliui įprasta, kad norint gauti pinigų ir išgyventi tenka dirbti. Vis tik ne vienas yra pasvajojęs apie pasaulį, kuriame nereikia dirbti, tačiau į sąskaitą vis tiek plaukia pinigai. Įdomu, kad tai gali tapti realybe pasitelkus universalias bazines pajamas. Šios pajamos dar vadinamos „besąlyginėmis“ dėl to, kad jos būtų mokamos visiems šalies gyventojams be jokių išimčių ar sąlygų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad sprendimą dėl minimalios algos (MMA) didinimo kitąmet 10 proc. Vyriausybė priims, kai Seime bus sutarta dėl mokesčių pertvarkos paketo.

Penkerius metus pilnu etatu dirbusi nagų meistrė anglė nutarė galiausiai viską mesti ir išėjo iš savo darbo. Dabar moteris tapo dirbančia ragana, kuri skaito Taro kortas ir buria savo klientams, įskaitant ir garsenybes.

Nors ekonomika nyra į recesiją, kitąmet minimali mėnesio alga vėl turėtų augti gana ženkliai. Trišalė taryba kaip niekad anksti ir kaip reta be kivirčų sutarė, kad minimalus užmokestis turėtų didėti dešimčia procentų ir perkopti 700 eurų į rankas. Daugiausia kritikos dėl to žeria viešbučių ir maitinimo verslas, esą recesijos akivaizdoje lėšų algų kėlimui gali ir nelikti. O dalis ekonomistų perspėja – minimali alga didės, tačiau mažiausiai uždirbantieji gali likti išvis be darbo.

Šiandien daug gyventojų naudojasi maisto ar kitų prekių pristatymo į namus paslaugomis. Vis tik kelias nuo užsakymo pradžios iki pristatymo nėra toks lengvas.  Pasirodo, būna atvejų, kai klientai meluoja apie nepristatytą maistą, kai kurjeriai vagia vieni kitų užsakymus arba nurodytas adresas būna visai kitame rajone, nei maisto užsisakęs klientas.

Grupė parlamentarų konservatorių po paskelbtų galimo piktnaudžiavimo atvejų siūlo nustatyti 0,2 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio maksimalią ribą su savivaldybės tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms per mėnesį apmokėti. Šiuo metu tai sudarytų 377,56 euro.

Argentinos rinktinės ir PSG puolėjas Lionelis Messi gali persikelti į Saudo Arabijos čempionatą. Pasak „Sports.Yahoo“, 35-ų žaidėjo alga gali siekti 400 mln. eurų už sezoną. Skelbiama, kad jau yra pradėtos derybos su vienu klubu. Kiek anksčiau buvo skelbiama, kad pagrindiniu pretendentu pasirašyti sutartį su L.Messi yra „Al Hilal“. Dabartinė argentiniečio sutartis su PSG galioja iki šio sezono pabaigos.

Siekiant didesnio skaidrumo savivaldybių tarybų nariams skiriant išmokas, prezidentas Gitanas Nausėda ragina savivaldos politikams mokėti fiksuotą atlygį už darbą. Taip jis kalbėjo teisėsaugai pradėjus kelis ikiteisminius tyrimus dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, skiriant išmokas savivaldybių tarybų nariams. „Pirmiausia, reikia konstatuoti, kad tokia situacija, kokia yra dabar, yra visiškai nepriimtina.

Minimali mėnesio alga (MMA) kitais metais galėtų augti 13,4 proc., arba 113 eurų iki 952,84 euro, skaičiuoja Lietuvos bankas (LB).  „Jei sprendimą reikėtų priimti čia ir dabar, nematytume didelių rizikų, kodėl nebūtų galima nuspręsti didinti MMA tiek, kiek rodo šitas paskaičiavimas“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė LB Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas.

Liko daugiau kaip 2 mėnesiai apsispręsti dėl dalyvavimo II pakopos pensijų kaupime. Šį sprendimą turi priimti žmonės, kurie sausį buvo įtraukti į kaupimą automatiškai. Pasitikrinti, ar esate vienas iš jų, galite asmeninėje „Sodros“ paskyroje.

Kuo anksčiau pradedame investuoti, tuo daugiau turime laiko ir naudos iš savo sukaupto kapitalo, kuris dėl sudėtinių palūkanų efekto duoda ilgainiui apčiuopiamą grąžą. Tai žino dažnas, tačiau iš tiesų sprendimą investuoti vis atideda tolesniam laikui, nes mano, kad dar neturi tam laisvų lėšų ar reikiamų žinių. Visgi kiekvieno gyvenime yra aplinkybių, kai pradėti investuoti, kad tai taptų įpročiu, yra gana lengva.

Lietuvos bankas (LB) teigia, kad neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) ir minimali mėnesio alga (MMA) galėtų būti suvienodinti iki 2026 metų. Centrinis bankas siūlo, kad NPD būtų nustatomas automatiškai ir didėtų tiek, kiek ir MMA – tokiu būdu tam nereikėtų atskiro politinio sprendimo.  Centrinis bankas taip siūlo didinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą sumažinant jo naštą uždirbantiems nuo MMA iki vieno vidutinio darbo užmokesčio, pranešė LB.

Transporto, krovinių pervežimo ir logistikos grupė „Girteka Holding“ vasarį mokėjo didžiausią vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje – penkiems darbuotojams išmokėta po 51,4 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys. Koncerno „Achemos grupė“ elektros gamintoja „Renerga-1“ šešiems darbuotojams mokėjo po 37,7 tūkst. eurų, Švedijos investicijų bendrovė „Eastnine Lithuania“, kurioje dirba devyni darbuotojai, – po 37,4 tūkst.

Administratoriaus asistentė iš Anglijos, kuriai reikėjo papildomų pinigų, susikūrė „OnlyFans“, kad užsidirbtų pakankamai pinigų susimokėti sąskaitoms – bet ji griežtai nusprendė kurti tik „neseksualų“ turinį. 30-metė Bambi Love prisijungė prie suaugusiesiems skirtos svetainės 2020 m. liepą po to, kai negalėjo eiti į darbą. Tačiau ji pasirinko netradicinį kelią, rašo mirror.co.uk.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lenkijos verslo sektoriuje praėjusį mėnesį buvo 13,6 proc. didesnis nei pernai vasarį – 7066 zlotai (1502 eurai), pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Per mėnesį (vasarį, palyginti su sausiu) vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių šalyje paaugo 2,6 procento. Agentūros PAP kalbinti ekonomistai tikėjosi augimo 1,1 proc. per mėnesį ir 12 proc. per metus.

Sparčiai besikeičianti darbo rinka kuria naujas darbo santykių problemas. Pastaraisiais metais daugėja atvejų, kai darbdaviai, pasinaudodami darbuotojų teisiniu neišprusimu, valstybinės kalbos nežinojimu ar kitomis subjektyviomis aplinkybėmis, neteisėtai taiko išskaitas iš darbo užmokesčio ir naudojasi jomis kaip būdu sumokėti mažiau, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Advokatų kontoros „Marger“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, 67 proc.

Šešerius metus mažėjęs skirtumas tarp moterų ir vyrų darbo pajamų pernai padidėjo beveik dviem procentiniais punktais – vyrai vidutiniškai uždirbo 13,6 proc. daugiau nei moterys, pranešė „Sodra“. 2022 metų lapkritį visą mėnesį dirbusių moterų pajamos vidutiniškai siekė 1697 eurus (neatskaičius mokesčių), o vyrų pajamos buvo 1927 eurų.

Apie Prancūzijos krepšinį rašantis portalas „Basketeurope.com“ atskleidė šios šalies antros lygos klubuose žaidžiančių krepšininkų atlyginimus. Grieso „Alliance Sport Alsace“ garbę ginantis Dovydas Redikas yra pasirašęs sutartį, kurios vertė 35 tūkstančiai eurų. Reikia pabrėžti, kad sezonas antrajame divizione prasideda spalio viduryje, o baigiasi – birželį, tad sutartys sudaromos 9 mėnesiams ir algos nurodytos „į rankas“. Šiuo metu lietuvio klubas rikiuojasi 12-as tarp 18-os dalyvių.

Paaiškėjo, kad Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate eilinių vertinimų metu dalis labai gerai dirbusių pareigūnų nebus įvertinti „labai gerai“, nes, kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, jie nėra išlaikę fizinių normatyvų, šaudymo ar savigynos įskaitų.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 1,9 tūkst. eurų – palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus be individualiųjų įmonių, jis padidėjo 13,2 proc., viešajame sektoriuje – 11,8 proc., privačiajame – 13,9 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per metus padidėjo visose ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 6,4 proc. (kasybos ir karjerų eksploatavimo) iki 17,2 proc.

Šiuo metu, esant aukštai infliacijai, daugelis gyventojų norėtų ir didesnė algos. Tačiau ne visi darbdaviai skuba ją kelti. O kartais mokesčių spaudžiamiems gyventojams algos netgi vėluoja. Tačiau iš to patys darbuotojai gali iš išlošti, gaudami delspinigius, kuriuos jiems skolingi vėluojantys darbdaviai.

Vilniaus futbolo klubas „Žalgiris“ gruodį mokėjo didžiausią vidutinį darbo užmokestį šalyje – devyniems darbuotojams išmokėta po 39,7 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys. JAV inžinerijos ir konsultacijų bendrovės „Moffatt&Nichol“ padalinys Baltijos šalyse keturiems darbuotojams mokėjo 32,6 tūkst. eurų vidutinį atlyginimą, logistikos įmonė „Focus Logistics“ (11 darbuotojų) – 30,4 tūkst.

Brangsta paskolos ir didėja sąskaitos? Mainais už tai – kompensacija iš darbdavio. Lietuvoje daugėja įmonių, kurios vieną ar kelis mėnesius darbuotojams moka priedus, kurie turėtų palengvinti didėjančių kainų naštą. Verslas neslepia – dalytis pelnu verčia ir siekis, kad darbuotojai nepabėgtų pas konkurentus. Darbuotojų atstovai visgi aiškina – būtų naudingiau, jei įmonės mokėtų ne priedus, o didintų pačias algas.

2022 metais nefinansinius priedus gavo 79 proc. darbuotojų, o  motyvacinių priedų gavėjų nuo 2021 metų paaugo 4 proc., antradienį pranešė atlyginimų tyrimo portalas manoalga.lt. Tyrimo duomenimis, per metus labiausiai padaugėjo tokių skatinimo formų kaip darbas namuose, įmonės įmokos papildomam sveikatos draudimui, įmonės renginiai, automobilio parkavimo vieta, rekomendacijų programa, priedai ypatingomis gyvenimo progomis ir nemokami gėrimai.

Atlyginimai Lietuvoje 2022 metais vidutiniškai paaugo 11 proc., o per 5 metus – 65 proc., rodo atlyginimo tyrimo www.manoalga.lt duomenys, Tačiau atlyginimai augo ne visiems vienodai. Daugiau nei 20 proc. 2022 metais atlyginimai paaugo tekstilės, drabužių pramonės, chemijos pramonės, kokybės vadybos, telekomunikacijų, paslaugų sektoriaus bei draudimo srities darbuotojams.

„Sodra“ išsiuntė pranešimus 67 713 gyventojų, kurie šiemet įtraukiami į antros pakopos pensijų kaupimą. Jei jums mažiau nei 40 metų, dirbate pagal darbo sutartį arba vykdote savarankišką veiklą ir niekada iki šiol nekaupėte pensijai, galite būti vienas iš jų, rašome pranešime žiniasklaidai.  Pranešimai išsiųsti į asmenines paskyras www.sodra.lt/gyventojui.

Jungtinės Karalystės kapitalo virtualių žemėlapių kūrimo bendrovės „Fatmap“ padalinys Lietuvoje lapkritį mokėjo didžiausią vidutinį darbo užmokestį šalyje – po 40,8 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys.  Transporto, krovinių pervežimo ir logistikos grupė „Girteka Holding“ keturiems darbuotojams lapkritį išmokėjo po 29,3 tūkst. eurų, Vokietijos kapitalo kompiuterių licencijavimo bendrovė „Sap“ (5 darbuotojai) – po 23,6 tūkst.

Auga atlyginimai, pensijos ir išmokos. Didžiausias šuolis laukia minimalios algos gavėjų, smarkiau nei pernai didės ir senatvės pensijos. Tačiau jiems toli iki infliacijos aukštumų. Daugiausia žmonių piniginių storį visgi nulems darbdavių malonė – ar ir kiek didinti atlyginimus pavaldiniams. Profsąjungos žadamą devynių procentų vidutinį algų didėjimą vadina juokingu. Ekonomistai visgi mano, kad tautiečių perkamoji galia šiemet persiris į pliusą. Didėja ir akcizai alkoholiui bei rūkalams.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. didėja darbo užmokestis viešųjų ir biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime. Vykdant Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties nuostatas, LNSS veikiančių biudžetinių įstaigų darbuotojų, Šakos kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų narių, darbo užmokestis didėja vidutiniškai 14 proc.

Ne paslaptis, kad kylant energetikos, paslaugų ir produktų kainoms, infliacija Lietuvoje išlieka aukšta, o atlyginimų augimas atsilieka. Taigi už tą pačią sumą pinigų gyventojai gali nusipirkti vis mažiau. Jei tikėsime prognozėmis, 2023 m. atlyginimai šiek tiek kils, tačiau gyventojų perkamoji galia tik dar labiau sumažės. Darbdavių nuomone, žmonės turėtų mažinti vartojimą, o ne laukti didesnių atlyginimų, mat jų didinimas tik dar labiau augins infliaciją.

Merų atlyginimai turėtų būti didesni, sako sostinės meras Remigijus Šimašius. Anot jo, atlyginimas buvo vienas iš daugelio motyvų, paraginusių nebesiekti mero posto. Pavasarį vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose R. Šimašius į merus nebekandidatuos – sieks tarybos nario posto. Anot jo, po dviejų kadencijų atėjo laikas „persikrauti“ ne tik jam, bet ir sostinei. „Tikrai nesinori užsibūti.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius teigia, kad „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) darbuotojų profesinė sąjunga nenori stabdyti streiko ir iškėlė naują reikalavimą. „(...) turime paradoksalią situaciją. Visos viešojo transporto kolektyvinės sutarties sąlygos suderėtos ir suderintos, vairuotojų darbo sąlygos ženkliai pagerintos. Parašai ant sutarties gali būti sudėti šįvakar. Tačiau profsąjunga nenori stabdyti streiko.

Beveik 80 procentų lietuvių jaučiasi finansiškai nesaugūs dėl infliacijos. Apie tai byloja draudimo bendrovės atliktas tyrimas. Pasak jo, tautiečių nerimas įvairiose srityse, palyginti su 2019-aisiais, išaugo. Antra, po lietuvių baimės dėl neaiškios finansinės ateities ir skurdo – baimė dėl sveikatos, esą 70 procentų lietuvių bijo susirgti sunkia liga, kuriai prireiktų sudėtingo ir ilgo gydymo. Psichoterapeuto teigimu, abi baimės – tiek dėl pinigų, tiek dėl sveikatos – stiprios.

Baltijos šalyse veikiančių įmonių vadovų atlyginimai šiais metais sparčiai kilo. Remiantis „Figure Baltic Advisory” atlikto aukščiausio lygio vadovų tyrimo duomenimis,  lyderė – Lietuva, kurioje atlyginimai augo net du kartus sparčiau nei praėjusiais metais. Kaip pastebi atlygio ekspertas Povilas Blusius, nors šalyje atlyginimai analizuojamai grupei didėjo dėl pozityvių ekonominių tendencijų, kitais metais prognozuojamas augimo lėtėjimas, rašoma pranešime spaudai.

Atlyginimų atotrūkis tarp skirtingų Lietuvos regionų toliau plečiasi. Zarasų, Varėnos ar Vilkaviškio gyventojai už vilniečius uždirba kone puse tūkstančio eurų mažiau. Jei sostinėje vidutinė alga į rankas tūkstantį eurų perkopė jau seniai, provincijos darbuotojai tenkinasi 800-iais šimtais eurų. Vietiniai skundžiasi, kad stambesniam verslui regionai tiesiog neįdomūs. Vieni ekspertai tikina, kad stebuklų nebus – norintiesiems daryti karjerą teks ir toliau keliauti į didmiesčius.

Vidutinio atlyginimo augimas Lietuvoje per dešimtmetį buvo vienas sparčiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių – nuo 2011 iki 2021 metų jis padidėjo beveik du kartus, skelbia tarptautinės finansinių technologijų bendrovės „Tipalti“ tyrimas. Jo duomenys rodo, kad pernai vidutinis metinis atlygis Lietuvoje siekė 21,4 tūkst. JAV dolerių (šios dienos kursu – 20,4 tūkst. eurų), arba 95,5 proc. daugiau nei 2011-aisiais (10,96 tūkst. dolerių, 10,43 tūkst.

Prekybininkai ir siuntų pristatymo bendrovės jau ruošiasi šventinei karštligei, kai darbo padvigubėja ir netgi patrigubėja, tad ieško papildomų darbo rankų. Prisikviesti daugiau žmonių įmonės bando įvairiai – kas jau esamiems darbuotojams siūlo premijas už atsivestą kolegą, kas – dosnius priedus prie algų už daugiau pristatytų siuntų. Kai kur išvežiojant siuntas galima užsidirbti ir pusantro tūkstančio per mėnesį, o kai kas giriasi ir 4 tūkstančių eurų alga į rankas.