alga

Argentinos rinktinės ir PSG puolėjas Lionelis Messi gali persikelti į Saudo Arabijos čempionatą. Pasak „Sports.Yahoo“, 35-ų žaidėjo alga gali siekti 400 mln. eurų už sezoną. Skelbiama, kad jau yra pradėtos derybos su vienu klubu. Kiek anksčiau buvo skelbiama, kad pagrindiniu pretendentu pasirašyti sutartį su L.Messi yra „Al Hilal“. Dabartinė argentiniečio sutartis su PSG galioja iki šio sezono pabaigos.

Siekiant didesnio skaidrumo savivaldybių tarybų nariams skiriant išmokas, prezidentas Gitanas Nausėda ragina savivaldos politikams mokėti fiksuotą atlygį už darbą. Taip jis kalbėjo teisėsaugai pradėjus kelis ikiteisminius tyrimus dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, skiriant išmokas savivaldybių tarybų nariams. „Pirmiausia, reikia konstatuoti, kad tokia situacija, kokia yra dabar, yra visiškai nepriimtina.

Minimali mėnesio alga (MMA) kitais metais galėtų augti 13,4 proc., arba 113 eurų iki 952,84 euro, skaičiuoja Lietuvos bankas (LB).  „Jei sprendimą reikėtų priimti čia ir dabar, nematytume didelių rizikų, kodėl nebūtų galima nuspręsti didinti MMA tiek, kiek rodo šitas paskaičiavimas“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė LB Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas.

Liko daugiau kaip 2 mėnesiai apsispręsti dėl dalyvavimo II pakopos pensijų kaupime. Šį sprendimą turi priimti žmonės, kurie sausį buvo įtraukti į kaupimą automatiškai. Pasitikrinti, ar esate vienas iš jų, galite asmeninėje „Sodros“ paskyroje.

Kuo anksčiau pradedame investuoti, tuo daugiau turime laiko ir naudos iš savo sukaupto kapitalo, kuris dėl sudėtinių palūkanų efekto duoda ilgainiui apčiuopiamą grąžą. Tai žino dažnas, tačiau iš tiesų sprendimą investuoti vis atideda tolesniam laikui, nes mano, kad dar neturi tam laisvų lėšų ar reikiamų žinių. Visgi kiekvieno gyvenime yra aplinkybių, kai pradėti investuoti, kad tai taptų įpročiu, yra gana lengva.

Lietuvos bankas (LB) teigia, kad neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) ir minimali mėnesio alga (MMA) galėtų būti suvienodinti iki 2026 metų. Centrinis bankas siūlo, kad NPD būtų nustatomas automatiškai ir didėtų tiek, kiek ir MMA – tokiu būdu tam nereikėtų atskiro politinio sprendimo.  Centrinis bankas taip siūlo didinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą sumažinant jo naštą uždirbantiems nuo MMA iki vieno vidutinio darbo užmokesčio, pranešė LB.

Transporto, krovinių pervežimo ir logistikos grupė „Girteka Holding“ vasarį mokėjo didžiausią vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje – penkiems darbuotojams išmokėta po 51,4 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys. Koncerno „Achemos grupė“ elektros gamintoja „Renerga-1“ šešiems darbuotojams mokėjo po 37,7 tūkst. eurų, Švedijos investicijų bendrovė „Eastnine Lithuania“, kurioje dirba devyni darbuotojai, – po 37,4 tūkst.

Administratoriaus asistentė iš Anglijos, kuriai reikėjo papildomų pinigų, susikūrė „OnlyFans“, kad užsidirbtų pakankamai pinigų susimokėti sąskaitoms – bet ji griežtai nusprendė kurti tik „neseksualų“ turinį. 30-metė Bambi Love prisijungė prie suaugusiesiems skirtos svetainės 2020 m. liepą po to, kai negalėjo eiti į darbą. Tačiau ji pasirinko netradicinį kelią, rašo mirror.co.uk.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lenkijos verslo sektoriuje praėjusį mėnesį buvo 13,6 proc. didesnis nei pernai vasarį – 7066 zlotai (1502 eurai), pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Per mėnesį (vasarį, palyginti su sausiu) vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių šalyje paaugo 2,6 procento. Agentūros PAP kalbinti ekonomistai tikėjosi augimo 1,1 proc. per mėnesį ir 12 proc. per metus.

Sparčiai besikeičianti darbo rinka kuria naujas darbo santykių problemas. Pastaraisiais metais daugėja atvejų, kai darbdaviai, pasinaudodami darbuotojų teisiniu neišprusimu, valstybinės kalbos nežinojimu ar kitomis subjektyviomis aplinkybėmis, neteisėtai taiko išskaitas iš darbo užmokesčio ir naudojasi jomis kaip būdu sumokėti mažiau, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Advokatų kontoros „Marger“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, 67 proc.

Šešerius metus mažėjęs skirtumas tarp moterų ir vyrų darbo pajamų pernai padidėjo beveik dviem procentiniais punktais – vyrai vidutiniškai uždirbo 13,6 proc. daugiau nei moterys, pranešė „Sodra“. 2022 metų lapkritį visą mėnesį dirbusių moterų pajamos vidutiniškai siekė 1697 eurus (neatskaičius mokesčių), o vyrų pajamos buvo 1927 eurų.

Apie Prancūzijos krepšinį rašantis portalas „Basketeurope.com“ atskleidė šios šalies antros lygos klubuose žaidžiančių krepšininkų atlyginimus. Grieso „Alliance Sport Alsace“ garbę ginantis Dovydas Redikas yra pasirašęs sutartį, kurios vertė 35 tūkstančiai eurų. Reikia pabrėžti, kad sezonas antrajame divizione prasideda spalio viduryje, o baigiasi – birželį, tad sutartys sudaromos 9 mėnesiams ir algos nurodytos „į rankas“. Šiuo metu lietuvio klubas rikiuojasi 12-as tarp 18-os dalyvių.

Paaiškėjo, kad Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate eilinių vertinimų metu dalis labai gerai dirbusių pareigūnų nebus įvertinti „labai gerai“, nes, kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, jie nėra išlaikę fizinių normatyvų, šaudymo ar savigynos įskaitų.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 1,9 tūkst. eurų – palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus be individualiųjų įmonių, jis padidėjo 13,2 proc., viešajame sektoriuje – 11,8 proc., privačiajame – 13,9 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per metus padidėjo visose ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 6,4 proc. (kasybos ir karjerų eksploatavimo) iki 17,2 proc.

Šiuo metu, esant aukštai infliacijai, daugelis gyventojų norėtų ir didesnė algos. Tačiau ne visi darbdaviai skuba ją kelti. O kartais mokesčių spaudžiamiems gyventojams algos netgi vėluoja. Tačiau iš to patys darbuotojai gali iš išlošti, gaudami delspinigius, kuriuos jiems skolingi vėluojantys darbdaviai.

Vilniaus futbolo klubas „Žalgiris“ gruodį mokėjo didžiausią vidutinį darbo užmokestį šalyje – devyniems darbuotojams išmokėta po 39,7 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys. JAV inžinerijos ir konsultacijų bendrovės „Moffatt&Nichol“ padalinys Baltijos šalyse keturiems darbuotojams mokėjo 32,6 tūkst. eurų vidutinį atlyginimą, logistikos įmonė „Focus Logistics“ (11 darbuotojų) – 30,4 tūkst.

Brangsta paskolos ir didėja sąskaitos? Mainais už tai – kompensacija iš darbdavio. Lietuvoje daugėja įmonių, kurios vieną ar kelis mėnesius darbuotojams moka priedus, kurie turėtų palengvinti didėjančių kainų naštą. Verslas neslepia – dalytis pelnu verčia ir siekis, kad darbuotojai nepabėgtų pas konkurentus. Darbuotojų atstovai visgi aiškina – būtų naudingiau, jei įmonės mokėtų ne priedus, o didintų pačias algas.

2022 metais nefinansinius priedus gavo 79 proc. darbuotojų, o  motyvacinių priedų gavėjų nuo 2021 metų paaugo 4 proc., antradienį pranešė atlyginimų tyrimo portalas manoalga.lt. Tyrimo duomenimis, per metus labiausiai padaugėjo tokių skatinimo formų kaip darbas namuose, įmonės įmokos papildomam sveikatos draudimui, įmonės renginiai, automobilio parkavimo vieta, rekomendacijų programa, priedai ypatingomis gyvenimo progomis ir nemokami gėrimai.

Atlyginimai Lietuvoje 2022 metais vidutiniškai paaugo 11 proc., o per 5 metus – 65 proc., rodo atlyginimo tyrimo www.manoalga.lt duomenys, Tačiau atlyginimai augo ne visiems vienodai. Daugiau nei 20 proc. 2022 metais atlyginimai paaugo tekstilės, drabužių pramonės, chemijos pramonės, kokybės vadybos, telekomunikacijų, paslaugų sektoriaus bei draudimo srities darbuotojams.

„Sodra“ išsiuntė pranešimus 67 713 gyventojų, kurie šiemet įtraukiami į antros pakopos pensijų kaupimą. Jei jums mažiau nei 40 metų, dirbate pagal darbo sutartį arba vykdote savarankišką veiklą ir niekada iki šiol nekaupėte pensijai, galite būti vienas iš jų, rašome pranešime žiniasklaidai.  Pranešimai išsiųsti į asmenines paskyras www.sodra.lt/gyventojui.

Jungtinės Karalystės kapitalo virtualių žemėlapių kūrimo bendrovės „Fatmap“ padalinys Lietuvoje lapkritį mokėjo didžiausią vidutinį darbo užmokestį šalyje – po 40,8 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys.  Transporto, krovinių pervežimo ir logistikos grupė „Girteka Holding“ keturiems darbuotojams lapkritį išmokėjo po 29,3 tūkst. eurų, Vokietijos kapitalo kompiuterių licencijavimo bendrovė „Sap“ (5 darbuotojai) – po 23,6 tūkst.

Auga atlyginimai, pensijos ir išmokos. Didžiausias šuolis laukia minimalios algos gavėjų, smarkiau nei pernai didės ir senatvės pensijos. Tačiau jiems toli iki infliacijos aukštumų. Daugiausia žmonių piniginių storį visgi nulems darbdavių malonė – ar ir kiek didinti atlyginimus pavaldiniams. Profsąjungos žadamą devynių procentų vidutinį algų didėjimą vadina juokingu. Ekonomistai visgi mano, kad tautiečių perkamoji galia šiemet persiris į pliusą. Didėja ir akcizai alkoholiui bei rūkalams.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. didėja darbo užmokestis viešųjų ir biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime. Vykdant Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties nuostatas, LNSS veikiančių biudžetinių įstaigų darbuotojų, Šakos kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų narių, darbo užmokestis didėja vidutiniškai 14 proc.

Ne paslaptis, kad kylant energetikos, paslaugų ir produktų kainoms, infliacija Lietuvoje išlieka aukšta, o atlyginimų augimas atsilieka. Taigi už tą pačią sumą pinigų gyventojai gali nusipirkti vis mažiau. Jei tikėsime prognozėmis, 2023 m. atlyginimai šiek tiek kils, tačiau gyventojų perkamoji galia tik dar labiau sumažės. Darbdavių nuomone, žmonės turėtų mažinti vartojimą, o ne laukti didesnių atlyginimų, mat jų didinimas tik dar labiau augins infliaciją.

Merų atlyginimai turėtų būti didesni, sako sostinės meras Remigijus Šimašius. Anot jo, atlyginimas buvo vienas iš daugelio motyvų, paraginusių nebesiekti mero posto. Pavasarį vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose R. Šimašius į merus nebekandidatuos – sieks tarybos nario posto. Anot jo, po dviejų kadencijų atėjo laikas „persikrauti“ ne tik jam, bet ir sostinei. „Tikrai nesinori užsibūti.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius teigia, kad „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) darbuotojų profesinė sąjunga nenori stabdyti streiko ir iškėlė naują reikalavimą. „(...) turime paradoksalią situaciją. Visos viešojo transporto kolektyvinės sutarties sąlygos suderėtos ir suderintos, vairuotojų darbo sąlygos ženkliai pagerintos. Parašai ant sutarties gali būti sudėti šįvakar. Tačiau profsąjunga nenori stabdyti streiko.

Beveik 80 procentų lietuvių jaučiasi finansiškai nesaugūs dėl infliacijos. Apie tai byloja draudimo bendrovės atliktas tyrimas. Pasak jo, tautiečių nerimas įvairiose srityse, palyginti su 2019-aisiais, išaugo. Antra, po lietuvių baimės dėl neaiškios finansinės ateities ir skurdo – baimė dėl sveikatos, esą 70 procentų lietuvių bijo susirgti sunkia liga, kuriai prireiktų sudėtingo ir ilgo gydymo. Psichoterapeuto teigimu, abi baimės – tiek dėl pinigų, tiek dėl sveikatos – stiprios.

Baltijos šalyse veikiančių įmonių vadovų atlyginimai šiais metais sparčiai kilo. Remiantis „Figure Baltic Advisory” atlikto aukščiausio lygio vadovų tyrimo duomenimis,  lyderė – Lietuva, kurioje atlyginimai augo net du kartus sparčiau nei praėjusiais metais. Kaip pastebi atlygio ekspertas Povilas Blusius, nors šalyje atlyginimai analizuojamai grupei didėjo dėl pozityvių ekonominių tendencijų, kitais metais prognozuojamas augimo lėtėjimas, rašoma pranešime spaudai.

Atlyginimų atotrūkis tarp skirtingų Lietuvos regionų toliau plečiasi. Zarasų, Varėnos ar Vilkaviškio gyventojai už vilniečius uždirba kone puse tūkstančio eurų mažiau. Jei sostinėje vidutinė alga į rankas tūkstantį eurų perkopė jau seniai, provincijos darbuotojai tenkinasi 800-iais šimtais eurų. Vietiniai skundžiasi, kad stambesniam verslui regionai tiesiog neįdomūs. Vieni ekspertai tikina, kad stebuklų nebus – norintiesiems daryti karjerą teks ir toliau keliauti į didmiesčius.

Vidutinio atlyginimo augimas Lietuvoje per dešimtmetį buvo vienas sparčiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių – nuo 2011 iki 2021 metų jis padidėjo beveik du kartus, skelbia tarptautinės finansinių technologijų bendrovės „Tipalti“ tyrimas. Jo duomenys rodo, kad pernai vidutinis metinis atlygis Lietuvoje siekė 21,4 tūkst. JAV dolerių (šios dienos kursu – 20,4 tūkst. eurų), arba 95,5 proc. daugiau nei 2011-aisiais (10,96 tūkst. dolerių, 10,43 tūkst.

Prekybininkai ir siuntų pristatymo bendrovės jau ruošiasi šventinei karštligei, kai darbo padvigubėja ir netgi patrigubėja, tad ieško papildomų darbo rankų. Prisikviesti daugiau žmonių įmonės bando įvairiai – kas jau esamiems darbuotojams siūlo premijas už atsivestą kolegą, kas – dosnius priedus prie algų už daugiau pristatytų siuntų. Kai kur išvežiojant siuntas galima užsidirbti ir pusantro tūkstančio per mėnesį, o kai kas giriasi ir 4 tūkstančių eurų alga į rankas.

Šiandien Seimas pritarė teisės aktų pakeitimams, kurie lems biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos koeficientų didėjimą mažiausiai uždirbantiems ir užtikrins teisingą apmokėjimą už kvalifikuotą darbą, rašoma pranešime spaudai.

Seimas antradienį priėmė 2023 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas. Pensininkai  Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, 2023 metais augs 65 eurais iki 575 eurų. Be būtinojo stažo ji augs 60 eurų iki 542 eurų. Bendroji pensijos dalis didės apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 procento.

Po audringų diskusijų Seime, parlamentarai tik iš trečio karto pateikė valstybės tarnybos reformą. Jei įstatymų pakeitimai toliau sėkmingai skinsis kelią Seime, keisis ne tik valstybės tarnautojų darbo sąlygos, bet ir darbo užmokestis: beveik dvigubai išaugusiais atlyginimais nuo kitos kadencijos galės džiaugtis Seimo nariai, ministrai, dalies valstybinių įstaigų vadovai.

Europos Parlamentas ir Europos Taryba priėmė direktyvą, kurioje įtvirtino nuostatas dėl deramo minimaliojo atlyginimo nustatymo. Tai galios ir nustatant minimalųjį darbo užmokestį mūsų šalies dirbantiesiems. Tikimasi, kad tai užtikrins tinkamas gyvenimo ir darbo sąlygas, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

Artėjant kitąmet vyksiantiems savivaldybių rinkimams, tenka paplušėti, ieškant kandidatų į merus, o viena iš priežasčių, dėl kurių politikai nesiveržia kandidatuoti į šią poziciją – nekonkurencingos algos, Lietuvos savivaldybių asociacija siūlo leisti merams užsidirbti papildomai. „Dabar politiniame gyvenime tam tikrų išlygų turi ūkininkai, akademinį, kūrybinį darbą dirbantys asmenys.

Seimas palaiminus Medicinos praktikos įstatymo pakeitimus, nuo kitų metų keičiasi rezidentų darbo užmokesčio dydis ir bendrai apmokėjimo sistema. Taip pat sudaromos sąlygos plėsti rezidentūros bazių skaičių Lietuvoje, taip skatinant gydytojų rezidentų pritraukimą į regionų asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Už įstatymą balsavo 116 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš, vienas parlamentaras susilaikė.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė neapmokestinamųjų pajamų (NPD) didinimui nuo sausio beveik 16 proc. iki 625 eurų. Galutinis balsavimas vyks prieš priimant 2023 metų biudžetą.    Už balsavo 116 Seimo narių, o balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.   Seimas atmetė grupės Seimo narių siūlymą NPD prilyginti minimaliai mėnesio algai, kuri nuo sausio auga iki 840 eurų. Už balsavo 49 Seimo nariai, prieš – 43, o 20 susilaikė.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovė Laima Nagienė siūlo nustatyti, kad į aukštesnes pareigas perkeltam dėstytojui nemažėtų alga. Parlamentarė įregistravo Mokslo ir studijų įstatymo pataisą, kad dėstytojui ar mokslo darbuotojui, toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje pretenduojančiam į aukštesnes pareigas, negali būti mokamas mažesnis negu žemesnėse pareigose gautas atlyginimas.

Pasieniečių darbo viršvalandžiams padengti Vyriausybė trečiadienį skyrė 389 tūkst. eurų. Ši suma skirta tiems pasieniečiams, kurie dėl migrantų antplūdžio nuo šių metų sausio iki rugpjūčio turėjo didesnį darbo krūvį. Kaip BNS sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Baltarusija tęsia hibridinę ataką, todėl pareigūnų darbo krūvis išlieka intensyvus.

Ne visi pritaria minimaliosios mėnesinės algos (MMA) didinimui. Skaičiuojama, kad didesnė alga tik dar labiau pakels kainas. Kitais metais už tą pačią sumą nusipirksime mažiau prekių, o sukaupti pinigai nuvertės. Tuo metu darbuotojų atstovai tikina, kad žmonės iš MMA nepragyvena, pinigų neužtenka net maistui. O ekonomistas įspėja, kad kainos kyla ne dėl didesnių algų, bet energetikos kainų.

Šiemet per Vėlines gyventojai suskubę pasiimti 1 ar 3 dienas atostogų galės džiaugtis 5 arba 9 dienų atostogomis. Buhalterių atstovė tikina, kad darbuotojai nuolat prasiilgina atostogas prie švenčių dienų prisidėdami dar atostogų dienas. Lapkričio 1 d. – Visų šventųjų diena – jau seniai yra nedarbo diena, tačiau 2020 nedarbo diena buvo paskelbta ir lapkričio 2 d., Vėlinės.  Šiemet lapkričio 1 d. antradienis, o lapkričio 2 d. trečiadienis.

Paradoksai Lietuvos darbo rinkoje. Jei esate kelis aukštuosius baigęs mokytojas, darbo skelbimai jums siūlys vaikus ugdyti už mažiau nei tūkstantį eurų į rankas. Tačiau už nekvalifikuotą traktorininko, melžėjo ar net grybų rūšiuotojo darbą galite tikėtis gerokai tūkstantį eurų viršijančio atlygio. Ir pedagogai, ir ekonomistai tokią padėtį vadina nenormalia ir iškreipta.

Vis daugiau gyventojų skundžiasi, kad gyvena nuo algos iki algos, nors ir uždirba 600–900 eurų. Žmonės ketina atsisakyti kavinių, sporto klubų, pramogų ir ieškoti papildomų darbų. Ekonomistai komentuoja, kad kai kuriems gyventojams trūksta taupymo įgūdžių ir skaičiuoja, kad kiekvienas turi būti sukaupęs bent 3–6 mėnesių pajamų rezervą. Sušelpia tėvai ir seneliai Oficialioji statistika rodo, kad šį rugsėjį Lietuvoje prekių ir paslaugų kainos buvo 24 proc.

Profesinių sąjungų atstovai teigiamai vertina pirmadienį pasirašytą trejų metų nacionalinę kolektyvinę sutartį, tačiau tikisi, kad pavasarį ji bus atnaujinta. Be to, jie pabrėžia, kad sutartis įgalina didinti profesinių sąjungų narių skaičių, o ateityje prie jos galėtų prisijungti ir verslas.

Kai kurie nuomonės formuotojai už reklamą prašo 4 tūkst. eurų ar daugiau – viskas priklauso nuo reklamos pobūdžio, jos pateikimo, auditorijos dydžio, reputacijos. Didėja ir tokios veiklos patikrinimai: pernai nustatyta 17 rizikingų asmenų, nedeklaruotų pajamų užfiksuota tūkstančiais.

Milijonai žmonių kasmet apsilanko Lietuvos oro uostuose, tačiau net neįsivaizduoja, kaip tokia organizacija atrodo iš vidaus ir ką tenka praeiti darbuotojams, kad jie galėtų nepriekaištingai pasirūpinti keleivių saugumu ir pavykusiomis kelionėmis. Kiekvieną darbuotoją, nuo priklausomybių iki teistumų kruopščiai patikrina įvairios saugumo tarnybos, kasdien eidami į darbą jie turi praeiti apsaugos punktą, taigi metalo ieškiklis, asmeniniai daiktai dėžutėse ir krūvos apsauginių yra jų kasdienybė.

Apklausa parodė, kad du trečdaliai lietuvių nesiryžta prašyti didesnio atlyginimo, nors daugelio jų pajamos auga lėčiau nei kainos. Darbdavių nuomone, žmonės elgiasi protingai, nes dabar – sunkūs laikai, už tokius reikalavimus jie gali būti ir atleisti, be to, atlyginimai Lietuvoje sparčiai augo, tad pinigų neva turime pakankamai. O profsąjungų teigimu, įmonėms niekada nebūna tinkamo laiko atlyginimams kelti, tad darbuotojams reikia grupuotis ir reikalauti geresnių sąlygų.

Norint dirbti žemės ūkyje nereikia patirties ar specialaus išsilavinimo – tereikia būti baigus aukštąją mokyklą, turėti vairuotojo teises ir nebijoti dirbti. Vis tik ūkininkai pastebi, kad šiais laikais jaunimas tenori lengvo gyvenimo, nenori palikti didmiesčių, o darbą žemės ūkyje klaidingai laiko vergija, pagrindiniu gamtos teršėju.