alga

Tarp lietuvių dažnai yra girdima frazė, kad „mūsų pinigai priklauso bankams“. Ir iš dalies tai yra tiesa – atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos Lietuvoje daugeliu atvejų privalo būti mokami pavedimu, o išsigryninti savo pinigų gyventojai laisvai negali – už tai reikia susimokėti. Be kita ko, ne visi moka ar gali pinigus išsigryninti, nes, pvz., arti nėra jokio bankomato.  „Aš savo juodu darbu užsidirbu tuos pinigus, bet net negaliu jų pačiupinėti. Viskas nuteka bankams.

Ateinantys metai žada būti gana dinamiški mūsų ekonomikai: prognozuojamas spartus atlyginimų, pensijų augimas, tačiau juntama baimė dėl infliacijos šuolių, kainų augimo bei akcizų tam tikroms prekėms. Ko tikėtis ir kam būti pasiruošus, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su „Artea“ banko vyr. ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene. Kokie mūsų laukia ateinantys metai? Trumpuoju laikotarpiu, stebint visas makroekonomines kategorijas, gyvensime tikrai neblogai.

Valdančioji dauguma ketina keisti dabartinį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelį, sako Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Pasak jo, šie sprendimai turėtų būti priimti kartu su ateinančių metų biudžetu. „Biudžetas yra apskaičiuojamas pagal tam tikrą formulę, kurią šioje situacijoje reikėtų pakoreguoti, kad ji ir užtikrintų biudžetą ir būtų adekvati tam biudžeto procesui, kuris formuojamas ir kitoms institucijoms“, – ketvirtadien5 žurnalistams Seime teigė J. Olekas.

Premjerė Inga Ruginienė trečiadienį pranešė, kad gynybai kitais metais bus siūloma skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Ministrė pirmininkė taip įvardijo, kiek didės minimali mėnesinė alga (MMA), kiek pinigų bus skirta kitoms sritims. „Norėjome atrasti balansą tarp saugumo gynybos prasme ir saugumo šalies viduje, arba socialinio saugumo. Atrodo, tą balansą atradome biudžete“, – trečiadienį žurnalistams sakė I. Ruginienė.

Dažnas lietuvis nėra patenkintas savo alga. Nors vidutinis atlyginimas Lietuvoje jau beveik siekia 1 500 eurų atskaičius mokesčius, dalis darbuotojų vis dar gauna mažiau negu minimumą, kuris šiemet yra 777 eurai „į rankas“. Tuo metu didžiausios vidutinės algos šalyje viršija ir 5 400 eurų jau po mokesčių. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokiems darbuotojams Lietuvoje yra siūlomos mažiausios, o kuriems – didžiausios algos ir kodėl.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei profesinės sąjungos trečiadienį pasirašė šeštą nacionalinę kolektyvinę sutartį – ja sutarta nuo kitų metų 12,6 euro iki 1798 eurų didinti pareiginės algos bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamas viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis. Pareiginės algos bazinio dydžio augimas palies virš 200 tūkst. valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, valstybės tarnautojų, pareigūnų, politikų, teisėjų, karių, pranešė ministerija.

VDI informuoja, kad 2025 m. I pusmetį į darbo ginčų komisijas, veikiančias prie VDI teritorinių skyrių (DGK), kaip ir ankstesniais laikotarpiais, dažniausiai kreiptasi dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų išieškojimo. Tokių reikalavimų 2025 m. I pusmetį gauta 7 724 (2024 m. I pusmetį – 7 360), ir tai sudarė apie 72,5 proc. (2024 m. I pusmetį – 75 proc.) visų per 2025 m. I pusmetį gautuose prašymuose keliamų reikalavimų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ne visi darbuotojai yra patenkinti savo alga. Daugelis jaučiasi nuvertinti ir galvoja, kad turėtų uždirbti daugiau. Naujausi duomenys rodo, kad tokių nuogąstavimų nestinga visoje Europoje – nemažai gyventojų abejoja gaunantys sąžiningą atlyginimą. Tačiau lietuviai dėl savo algų nėra nusivylę labiausiai. Europos Komisija (EK) pabrėžia, kad sąžiningo atlyginimo svarbą – kad darbuotojui būtų mokama tiek, kiek priklauso, pagal jo įgūdžius ir patirtį.

Nepaisant to, kad dažniausiai amžius negali būti priežastis atleisti darbuotojo iš darbo, tačiau praktikoje darbdaviai neretai bando su dirbančiais senjorais atsisveikinti apeidami įstatymus. Vyresnio amžiaus darbuotojai neretai susiduria su spaudimu darbe, nes darbdaviai nori juos pakeisti jaunesniais darbuotojais.  Todėl dirbantys pensininkai dažnai yra spaudžiami išeiti „savo noru“, o darbdaviai dar ir vengia išmokėti jiems priklausančias išmokas.

Atostogų sezonas vasarą dažniausiai nesibaigia. Žmonės dažnai renkasi atostogauti rudenį, nes geri orai šiltuose kraštuose vis dar lepina, tačiau sumažėja turistų ir galima poilsiauti ramiau. Kadangi ir rudenį nemažai darbuotojų išvyksta atostogų, kaip ir visada, likusiems tenka juos pavaduoti. Tačiau ne visi žino, kaip už tokį papildomą krūvį turėtų būti atlyginama. Neretai kolegai išvykus atostogauti kažkam tenka perimti jo darbus.

Atlyginimai Lietuvoje toliau augs, tačiau gyventojų laukia ir pokyčiai – brangs alkoholis bei rūkalai, o valdžia svarsto naujas priemones bankams bei PVM sistemos peržiūrą. Ar mokesčių našta taps lengvesnė, ar priešingai – teks veržtis diržus? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja paskirtasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Realiausia, jog minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) kitąmet didės iki maždaug 1153 eurų (iki mokesčių) – kiek siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), sako paskirtasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Dėl to kokia kitąmet turėtų būti minimali alga šią savaitę nesutarus Trišalei tarybai, K. Vaitiekūnas tikina, jog SADM pasiūlymas yra pagrindinis, tačiau yra ir kitų MMA kėlimo scenarijų.

Daugeliui pensija siejasi su ramesniu gyvenimu namuose, soduose ar anūkais. Tačiau šiuolaikiniai pensininkai vis dažniau renkasi visai kitokią kasdienybę – ne sėslų, o kupiną kelionių ir nuotykių. Tai, kad pensija nebūtinai turi reikšti nusistovėjusį gyvenimą vienoje vietoje, skelbia ir viena kruizinių laivų bendrovė, kuri senjorams siūlo netradicinį būdą praleisti laiką.

Kaip reaguotumėte, jei darbdavys darbo metu neleistų net pasinaudoti tualetu? O jeigu skaičiuotų kiekvieną minutę, kada nedirbate, ar lieptų dirbti 10 valandų be pertraukos? Atrodytų, kad tokios praktikos – sena praeitis. Tačiau ir dabar darbuotojai dalijasi patirtimi, kaip juos engia darbdaviai. Socialiniuose tinkluose gyventojai pasidalijo savo patirtimis, kaip kai kurie darbdaviai riboja net pačias elementariausias žmogaus teises – pailsėti, papietauti ar nueiti į tualetą.

Ruduo – ne tik naujų mokslo metų, bet ir naujo darbo bei darbuotojų paieškos sezono pradžia. Kaip parodė darbo portalo CVMarket.lt atlikta apklausa, naujas darbas daugeliui lietuvių reiškia ne tik pasikeitusią aplinką bei naujus iššūkius, bet ir pastebimai išaugusį atlyginimą. „Trečdalis šalies darbuotojų, keisdami darbą, tikėtųsi 21–30 proc. atlyginimo padidėjimo“, – skaičiuoja CVMarket.

Per pirmą 2025 m. pusmetį naujų automobilių lizingo rinka Lietuvoje išaugo ketvirtadaliu, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu. Banko klientų sudarytų lizingo sutarčių dėl naujų automobilių įsigijimo minimu laikotarpiu padidėjo 39 proc. Ir tarp gyventojų, ir tarp verslo klientų populiariausiu pasirinkimu išlieka „Toyota“ markės automobiliai, rašoma „Swedbank“ pranešime.

Per pastaruosius metus Lietuvoje padaugėjo gyventojų, kurie save priskiria vidurinei klasei. Naujausia apklausa rodo, kad taip mano daugiau nei pusė šalies gyventojų. Šią tendenciją patvirtina ir ekonominiai duomenys – 58 proc. dirbančiųjų Lietuvoje gauna vidurinei klasei priskiriamas pajamas. Nepaisant to, kad oficiali statistika rodo šio sluoksnio stiprėjimą, gyventojų nuomonės dėl vidurinės klasės apibrėžimo išsiskiria.

Statybininkai Lietuvoje šiandien uždirba tiek, kad emigruoti į užsienį nebeapsimoka, o pajūryje butai kai kur kainuoja brangiau nei Ispanijoje. Tai ar dar galime sakyti, kad Lietuva – tik pigios darbo jėgos šalis? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Minimalus darbo užmokestis – vienas svarbiausių rodiklių, atspindinčių žmonių pragyvenimo lygį ir šalies ekonominę padėtį. Tačiau Europoje jis labai skiriasi: kai kuriose šalyse tesiekia vos kelis šimtus eurų, o kitose viršija 2 tūkst. eurų. Šiuos skirtumus lemia įvairūs veiksniai, tarp jų – pragyvenimo išlaidos ir infliacija. Įvertinus minimumą pagal perkamosios galios standartą (PPS), skirtumai sumažėja, tačiau Vakarų Europaos šalys vis tiek išlieka lyderėmis.

Tiek įsidarbinus naujoje vietoje, tiek dirbant sename darbe gali tekti dalyvauti mokymuose, pagilinti jau esamas arba įgauti naujų žinių, reikalingų konkrečiam darbui. Vis tik ar už laiką, skirtą mokymuisi, turi būti mokamas atlyginimas? Vilnietė Izabelė (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) papasakojo, kad įsidarbino naujame darbe, tačiau pirmą savaitę jai vyksta apmokymai, tad dirbti nereikia.

Universitetus ką tik baigęs jaunimas kraupina darbdavius – patirties neturintys jaunuoliai reikalauja algų kaip ilgamečiai asai – vieniems negana tūkstančio, o kiti ir 2,5 tūkstančio eurų į rankas pasiprašo. Tiesa, tokių algų užsiprašo dažniausiai didmiesčių jaunuoliai. Kaip pastebi personalo atrankos specialistai, ypač savimi pasitiki ir didelių atlyginimų reikalauja niekada nedirbę turtingų tėvų vaikai.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Didžiausią vidutinę algą Lietuvoje birželį mokėjo vaizdo žaidimų kūrėja „Game Insight“ – visą arba ne visą mėnesį dirbę 10 jos darbuotojų uždirbo vidutiniškai 55,95 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys. Antroje vietoje buvo Nerijaus Numos valdoma viena didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“, kurios 11 darbuotojų vidutinis atlyginimas siekė 46,1 tūkst. eurų, trečia – informacinių technologijų įmonė „Whitebit“ (20 darbuotojų) su 43,7 tūkst. eurų.

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas pareiškė, kad jeigu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nebūtų priėmusi sprendimo prie valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų pridėti po 10 taškų, visa absolventų karta eitų studijuoti į profesines mokyklas. Tačiau skaičiai rodo, kad įgiję specialybę profesinėje mokykloje gali uždirbti kur kas daugiau nei turintys aukštąjį išsilavinimą.

Pajamos, kurios vienam atrodo pakankamos, kitam gali būti per menkos, nes žmonių poreikiai, gyvenimo būdas ir įpročiai būna labai skirtingi. Dėl to nemažai ekonomistų pabrėžia, kad vieno konkretaus atsakymo, kiek pinigų reikia norint gyventi oriai, nėra. Vieniems neužtenka nė 10 tūkst. eurų per mėnesį, o kitiems pakanka ir 1,3 tūkst. visai šeimai.  „Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje vidutinis atlyginimas siekia apie 2326,3 euro neatskaičius mokesčių arba 1430,56 euro po mokesčių.

Pasibaigus šių metų automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą laikotarpiui, beveik 36 tūkstančiai gyventojų prisijungė prie kaupimo antroje pakopoje arba atnaujino anksčiau sustabdytų įmokų mokėjimą, informuoja „Sodra“. Tuo metu apie 200 tūkst. žmonių atsisakė dalyvauti kaupime. Įtrauktiems į kaupimą arba jį atnaujinus darbo užmokestis prieš mokesčius sumažės 3 proc. Šie pinigai bus pervedami į pensijų fondus.

Vasara – atostogų metas ne tik mokiniams ir studentams, bet ir jų mokytojams ar dėstytojams. Daugeliui įprasta, kad vos tik užveriamos paskutinės klasės ar auditorijos durys, pedagogai keliems mėnesiams išeina ilsėtis, o tuo metu atlyginimai jiems vis tiek mokami. Mokytojai ir dėstytojai – viena iš nedaugelio profesijų, kurios atstovams priklauso prailgintos apmokamos atostogos. Dėl to ir jų darbdaviai turi papildomų išlaidų atostoginiams.

Pramiegojote darbą? Štai kada teks atidirbti, o kada jus atleis Aktualu daugeliui: ką gali daryti darbdavys, jei pramiegojote ar pavėlavote į darbą?

Lietuvos verslai kovoja su rimtais iššūkiais – žmogiškųjų išteklių trūkumu ir per mažomis algomis. Tai verčia įmones imtis drastiškų priemonių – nuo migrantų integracijos iki darbo jėgos „verbavimo“ net pas gydytojus. Apie tai „Žinių radijas“ laidoje diskutavo „Luminor“ banko Elektroninės prekybos skyriaus vadovas Justas Daujotas, marketingo ekspertas, konsultantas, LiMA valdybos narys Giedrius Juozapavičius, laidos „Sėkmės receptai“ vedėja Eglė Gabrytė.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis bruto („ant popieriaus“) pirmą metų ketvirtį, lyginant su paskutiniu 2024-ųjų ketvirčiu, padidėjo 0,1 proc. – siekė 2337,7 eurų, vidutinis atlyginimas neto („į rankas“) padidėjo 0,3 proc. – siekė 1436,4 eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Bruto darbo užmokestis pirmą ketvirtį didesnis buvo viešajame sektoriuje – sudarė 2424,5 eurų (per ketvirtį sumažėjo 7,8 proc.), privačiame – mažesnis ir siekė 2301 eurų (padidėjo 4 proc.

Lietuvoje trūkstant kone tūkstančio profesinės tarnybos karių, Krašto apsaugos ministerija (KAM) bando juos vilioti pinigais. Ministerija siūlo didinti atlyginimus, priedus ir duoti papildomus priedus kai kuriems kariams.  KAM Seimo pavasario sesijai teikia siūlymą keisti įstatymą ir didinti karių atlyginimus bei išmokas. „Vienas esminių siūlymų – didinti profesinės karo tarnybos karių atlyginimo koeficientus 7 procentais.

TV3 televizijos projekto „Rykliai“ investuotojas, žinomas verslininkas Tadas Burgaila, panašu, ne juokais susirūpino valdančiųjų užmojais kelti mokesčius Lietuvoje. Dėl to startuolio „Kilo Health“ kūrėjas pateikė labai viliojantį pasiūlymą dviem įtakingiems socialdemokratams – finansų ministrui Rimantui Šadžiui ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Algirdui Sysui. Siūlo 15 tūkst.

Darbo užmokesčio augimas Lietuvoje lėtėja – pirmąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku – vidutinis atlyginimas iki mokesčių išaugo 9 proc. iki 2313 eurų, o atskaičius mokesčius – 8 proc. iki 1424 eurų, skelbia „Sodra“. Pasak jos, realus pajamų augimas šiemet siekė apie 4 proc. „Darbo užmokesčio augimui poveikį darė nuo metų pradžios 12 proc.

Vidutinis darbo užmokestis (VDU) iki mokesčių pernai augo 10,4 proc. iki 2223 eurų, o po mokesčių – 9,5 proc. iki 1368 euro, antradienį pranešė Valstybės duomenų agentūra (VDA). Atlyginimai neatskaičius mokesčių viešajame sektoriuje augo 13,5 proc. iki 2402,2 euro, privačiame – 9 proc. iki 2151,3 euro, o „į rankas“ – atitinkamai 12,5 proc. iki 1470 eurų ir 8,4 proc. iki 1328,2 euro.. VDU išaugo visose ekonominėse veiklose: mažiausiai jis augo administracinės ir aptarnavimo veiklos (1,7 proc.

Daliai gyventojų yra ypač sunku rasti darbą. Vieniems darbdaviams netinka amžius, kitiems – patirties ar kvalifikacijos trūkumas. Vis tik yra būdas paskatinti darbdavius jus į darbą priimti, net jei neatitinkate jų lūkesčių. Tačiau tokiu atveju teks laikytis tam tikrų sąlygų. Su nemažais sunkumais ieškant darbo susiduria neseniai mokslus kolegijoje baigęs vilnietis Nerijus.

Besirinkdami, kur ir kada atostogauti, gyventojai ne visada įvertina ir tai, kada jiems bus išmokėta daugiausia pinigų, t. y. atostoginių. Vis tik, anot specialistų, tą daryti vertėtų, kadangi galima sutaupyti arba prarasti, pvz., ir 157 eurus. Atostoginių dydį lemia atostogų data: praėjusių kelių mėnesių dienų skaičius, per tą laikotarpį gauta alga, priedai, premijos ar dirbti viršvalandžiai. Visa tai lemia, ar už atostogas gausite mažiau, ar daugiau pinigų.

Praėjusiais metais valandos darbo sąnaudos augo visose Euro zonos šalyse. Ryškiausias pokytis buvo užfiksuotas Kroatijoje, kur sąnaudos padidėjo 14,2 procento, tuo metu Latvijoje fiksuotas 12,1 procento augimas, o Lietuvoje – 10,8 procento. Už Euro zonos ribų darbo jėga taip pat reikšmingai brango Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje.  Lietuvoje vidutinė darbuotojo darbo valanda įmonei kainuoja 16,3 euro.

Gyventojai, dirbantys oficialiai, paprastai yra ramūs, kad už atliktą darbą gaus sutartą atlygį ir neliks apgauti. Tačiau būna visko. Pavyzdžiui, kai savo algų akyse darbuotojai nėra matę dar nuo 2025 metų pradžios.

Trišalei tarybai pradedant svarstymus dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad MMA turėtų kilti tiek, kiek auga darbo efektyvumas, tačiau jis dabar smunka.  „Tikrai ne tiek, kiek Lietuvos bankas paskaičiavo. Prie dabartinės situacijos, prie geopolitikos tą skaičių reikėtų dalinti iš dviejų“, – antradienį Seime žurnalistams teigė V. Janulevičius.

Centralizuotai šilumą tiekianti bendrovė „Kauno energija“, pernai uždirbusi 7,6 mln. eurų grynojo pelno, dividendams už praėjusius metus skyrė 1,04 mln. eurų. Dėl to akcininkai apsisprendė balandžio 28 dieną, antradienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Kauno energija“. Iš viso 22,39 mln. eurų paskirstytino pelno 21,29 mln. eurų perkelti į kitus metus. „Kauno energija“ už 2023 metus dividendų nemokėjo.

Didžiausia darbo užmokesčio mediana valstybės valdomose įmonėse kovą – energetikos įmonių grupėje „Ignitis grupė“, kurioje bruto atlygio mediana siekė 8,18 tūkst. eurų, remdamasis „Sodros“ duomenimis antradienį skelbia portalas „Verslo žinios“.  Antroje pozicijoje – „Ignitis grupės“ elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“, kur mediana siekė 5,26 tūkst. eurų, trečioje – valstybės nekilnojamojo turto valdytojas Turto bankas (5 tūkst.

Didžiausią vidutinę algą Lietuvoje kovą mokėjo programinės įrangos kūrėja „Kayak Lithuania“ – visą arba ne visą mėnesį dirbusių 12 darbuotojų uždirbo vidutiniškai 38,3 tūkst. eurų, rodo „Sodros“ duomenys. Antroje vietoje buvo kompiuterių ir programinės įrangos bendrovė „SAP Lietuva“, kurios penkių darbuotojų atlyginimų vidurkis siekė 38 tūkst. eurų, trečioje – programavimo įmonės „Capital Com IP Ltd.“ filialas Lietuvoje, kurio 12 samdomų žmonių vidutiniškai gavo 36,4 tūkst. eurų.

Per pastaruosius metus darbo ginčų komisijose (toliau – DGK) buvo nagrinėta virš 20 tūkst. reikalavimai, kurių dauguma buvo susiję su darbuotojų finansiniais interesais: neišmokėtais atlyginimais, neteisėtais atleidimais ar darbo sąlygų pažeidimais. DGK darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė įsitikinusi, kad darbo rinkos problemų įvairovė tik didėja.

Didžiausia darbo užmokesčio mediana valstybės valdomose įmonėse vasarį – energetikos įmonių grupėje „Ignitis grupė“, kurioje bruto atlygio mediana siekė 5 tūkst. eurų, remdamasis „Sodros“ duomenimis trečiadienį skelbia portalas „Verslo žinios“.  Antroje pozicijoje – energetikos įmonių grupė „Epso-G“ kur mediana siekė 4,56 tūkst. eurų, trečioje – „Ignitis grupės“ atsinaujinančios energetikos plėtotoja „Ignitis renewables“ (4,27 tūkst.

Lietuvos gyventojai „į rankas“ uždirba kone mažiausiai Europos Sąjungoje, o turintys vaikų „į rankas“ uždirba daugiau nei vienišiai. Eurostato duomenimis,  šveicarai, vieni daugiausiai uždirbančių Europoje, sumoka mažiausiai mokesčių: jų „į rankas“ (neto) gaunamas atlyginimas sudaro net 81,4 proc. „ant popieriaus“ (bruto) nurodytos algos. Tuo metu Lietuvos žmonių „į rankas“ gaunama alga siekia vos 62 proc.

Už sąžiningą darbą tikimasi sąžiningo atlygio, tačiau taip būna ne visada. Pasitaiko darbdavių, kurie sugalvoja pagudrauti, pvz., sužymėti tik pusę darbuotojo išdirbto laiko ir išmokėti dvigubai mažesnį atlyginimą. O tuomet darbuotojui tenka įrodinėti, kad dirbo daugiau, bet ir tą padaryti pasiseka ne visiems. Į tokią situaciją pakliuvo vilnietė Brigita, kuri dėl nėštumo sukelto pykinimo pasiėmė laikiną nedarbingumą. Iškart jam pasibaigus darbdavio elgesys su ja pasikeitė.

Naujausia Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad algų atotrūkis tarp sostinės regiono ir likusios Lietuvos toliau sparčiai auga. Sostinėje dirbantieji gauna puse tūkstančio eurų daugiau nei Zarasų ar Kalvarijos gyventojai. Pasak ekonomistų, šiuose regionuose verkiant trūksta investicijų ir įmonių, kurios kurtų aukštą pridėtinę vertę, tuomet ir atlyginimai koptų į viršų. Tiesa, yra ir staigmenų – kauniečiai ėmė vytis vilniečius.

Kai kur už gerą darbą, kolegų pavadavimą ar pasiektus rezultatus darbuotojai kartu su atlyginimu gauna ir priedus ar premijas. Vis tik gali nutikti taip, kad darbdavys šiuos gautus pinigus lieps grąžinti. Taip nutiko kauniečiui Gyčiui, kuris prieš pusmetį pavadavo kolegą ir dėl to gavo jo priedą prie savo algos. Kolegai grįžus dirbti, buhalterė ir toliau neapsižiūrėjusi Gyčiui pervedinėjo tą didesnę algą su priedu.

Kartas nuo karto pasitaiko atvejų, kai darbuotojai pridaro darbovietei žalos. Pvz., ką nors pamiršta, suklysta, kažką pavagia, tyčia ar netyčia sulaužo, nutekina informaciją ar pan. Vis tik darbdaviai už tai darbuotojus nubausti gali ne visada, o ir iš algų nuskaičiuojama suma už žalą yra ribojama. Su tuo susidūrė vilnietis Tomas, kuris pasiskundė, kad jo darbuotojai dėl neapdairumo netikrino prekių galiojimo ir pardavimui į lentynas dėjo naujesnius, ilgesnio galiojimo produktus.

Siekiant skatinti lygybę tarp darbuotojų, nepaisant jų amžiaus ir lyties, netrukus įsigalios direktyva, pagal kurią tų pačių ar panašių pareigybių darbuotojų algos negalės skirtis daugiau nei 5 proc. Darbdaviai turės atskleisti vidutinius vyrų ir moterų atlyginimus, o darbuotojai galės reikalauti, kad jiems būtų mokama tiek pat. Kitu atveju darbdaviai mokės ne tik baudas – mažiau uždirbusiems darbuotojams jie dar turės atlyginti ir pajamų skirtumą už visą išdirbtą laiką.