alga

Lietuva – viena pirmųjų ES pagal darbuotojų sergamumą, todėl jiems reikėtų suteikti laisvą nuo darbo sveikatai pasitikrinti, mano kai kurie specialistai ir politikai. Kiti tikina, kad tokia diena situacijos nepagerins, o tik užkraus darbdavius. Dar kiti galvoja, kad paprasčiausia būtų tiesiog įteisinti ilgesnes atostogas.

Darbo kodekse yra numatyta, kad kai kuriais atvejais darbuotojams priklauso gerokai didesnis atlyginimas, nei yra nustatytas darbo sutartyje. Apie tai primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pavyzdžiui, jeigu dirbate poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo grafiką, jums priklauso ne mažiau kaip 2 kartus didesnis atlyginimas. Dvigubai daugiau jums priklauso ir tuo atveju jeigu dirbate šventinę dieną.

Nuo liepos pradedama įgyvendinti šalies užimtumo sistemos pertvarka, kuri, tikimasi, kad padės į darbo rinką įtraukti daugiau darbingo amžiaus žmonių. Naujovės Užimtumo tarnyboje padės užtikrinti kokybiškesnes paslaugas darbdaviams ir žmonėms, ieškantiems darbo, o dirbantys žmonės turės daugiau galimybių sustiprinti kompetencijas, mokytis, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) svarstymui siūlo naują mokytojų karjeros modelį: darbo užmokestis būtų siejamas su kompetencijų augimu, o jas tikrintis reikėtų kas penkeri metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymi, kad tai kol kas – tik konsultacijos, naujas modelis galėtų startuoti ne anksčiau kaip 2024 metais, ji taip pat žada, kad su nauja tvarka mokytojams negalės mažėti darbo užmokestis nei blogėti darbo sąlygos.

Trišalė taryba antradienį pradeda diskusijas dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo 2023 metų sausio. Lietuvos bankas tarybos posėdyje pristatys savo rekomendacijas.  Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus pirmadienį sakė, kad bankas siūlys didinti MMA, tačiau, kiek, neįvardijo. Jis prognozavo, kad Trišalėje taryboje dėl naujojo MMA dydžio vyks sudėtinga diskusija, nes esą neapibrėžtumas yra labai didelis. G. Šimkus portalui vz.

Nepaisant Lietuvoje į aukštumas kopiančios infliacijos ir Rusijos karo Ukrainoje – atlyginimai šalyje ir toliau auga sparčiu tempu. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad pirmą šių metų ketvirtį algos augo dviženkliu skaičiumi – per metus vidutinis darbo užmokestis kilo 14 procentų. O ekonomistai tikina, kad į viršų kopianti infliacija didina ir darbuotojų derybines pozicijas – algos, tikėtina, augs ir toliau. Tiesa, ekspertai perspėja, kad toks algų spurtas kelia nerimą.

Atlyginimų praraja tarp Vilniaus regiono ir likusios Lietuvos gilėja. Dalyje šalies miestų gyventojai į rankas vidutiniškai gauna 400-ais eurų mažiau nei sostinėje. Nors algos, pasak statistikos departamento, visoje Lietuvoje auga, papildomus eurus pasiglemžia augančios kainos, realus darbo užmokestis, kuris parodo kaip algas paveikė aukšta infliacija, mažėja. Radviliškis, kuriame gyvena apie 15-a tūkstančių gyventojų, aukštais atlyginimais kol kas pasigirti negali.

Vidutinis ikimokestinis darbo užmokestis Lietuvoje pirmąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku, – augo 14 proc., o atskaičius mokesčius – 12,5 proc. Šiemet sausį-kovą, palyginti su ketvirtuoju 2021-ųjų ketvirčiu, jis augo atitinkamai 3 proc. iki 1729,9 euro (bruto) ir 2,7 proc. iki 1087,4 euro (neto), pranešė Statistikos departamentas.  Nors vidutinė alga augo nominaliai, tačiau realiai ji sumažėjo dėl didelės infliacijos.

Jei ilgą laiką mąstote apie tai, kad jūsų atliekamas darbas yra vertas didesnio atlyginimo – pats metas apgalvoti, kaip jo paprašyti savo darbdavio. Tokiam pokalbiui tikrai verta pasiruošti iš anksto, rašoma pranešime spaudai. Ką verta žinoti norint paprašyti pakelti atlyginimą? „Kalbėti apie pinigus nėra lengva: net 28 proc. darbuotojų nesikreipia į savo darbdavius dėl atlyginimo pakėlimo, nes nepatogiai jaučiasi derėdamiesi, o 19 proc.

Lietuvoje darbo pajamų augimas spartesnis nei prieš metus, tačiau pilnesnes kišenes gyventojams pajusti trukdo rekordinė infliacija. Naujausiais „Sodros“ duomenimis – pirmąjį šių metų ketvirtį infliacija buvo didesnė nei pajamų augimas – kovą atlyginimai augo 13 procentų, o infliacija siekė 16 procentų.

Nors darbe galime kalbėti apie meilę ir netektis, yra vienas dalykas, kuriuo paprastai nesidalijame su savo bendradarbiais, tai – mūsų atlyginimai. Tačiau internetinėje sveikatos draudimo bendrovėje „Alan“ visi žino visų savo kolegų algas, rašo portalas BBC. Darbuotojai netgi gali išsakyti savo nuomonę, ar, jų manymu, kas nors nusipelno didesnio atlyginimo.

Lietuvoje besiplečiančios tarptautinės elektronikos pramonės įmonės vis sunkiau randa kvalifikuotų specialistų, nors juos vilioja ir konkurencingais atlyginimais. Aukštosiose mokyklose elektronikos inžineriją renkasi mažai studentų, tad vis intensyviau ieškoma būdų, kaip užtikrinti darbuotojų pasiūlą. Kauno technologijos universiteto (KTU) laboratorijoje elektronikos inžinerijos mokslus pasirinkę studentai – dažni svečiai.

Pusė lietuvių jaučia karo įtaką savo piniginėms. O tai – daugiau nei buvo COVID pandemijos pradžioje. Tokius rezultatus atskleidė vieno iš bankų apklausa. Kas penktas tautietis apie pinigus galvoja ir kasdien nerimauja, kad jų gali pritrūkti. Ekonomistai visgi ramina – baimė, neva atlyginimai mažės ar įmonės darbuotojus pradės atleidinėti iš darbų, nepagrįsta. Tiesa, algos šiais ir kitais metais nebeaugs taip sparčiai, tad persižiūrėti išlaidas derėtų.

Vieniems – dešimtys tūkstančių eurų, kitiems – vos vienas tūkstantis. Atliktas patikrinimas patvirtina, kad Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre buvo darbuotojų, kurių vidutinė alga siekė 18 ar 12 tūkstančių eurų. Dėl kilusio skandalo rudenį išėjęs įmonės vadovas teisinasi, kad kitaip negalėjo būti. Kai kuriems darbuotojams pinigų nešykštėjęs centras kasmet patiria nuostolių, dėl galimai švaistomų lėšų nuspręsta kreiptis į teisėsaugą.

Keturi iš 10-ties lietuvių teigia gyvenantys nuo algos iki algos, nuo pensijos iki pensijos, o  kylant kainoms jie turi dar labiau taupyti. LRT užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad beveik ketvirtadalis (23 proc.) respondentų augančias kainas įvardijo kaip didžiausią nerimą keliančią problemą. Kitiems nerimo kelia Rusijos agresijos grėsmė, didelis visuomenės susiskaldymas, besitęsianti COVID-19 pandemija.

Bekingemo rūmai nebuvo atnaujinti nuo 1952 m., o dabar karalienė nori juos papuošti ir kiek patobulinti. Karališkieji rūmai išplatino pranešimą, jog ieško rūmų dekoratoriaus, kurio atlyginimas bus kiek daugiau nei 35 tūkst. eur. ir reikės dirbti 40 valandų per savaitę. Pagal šį darbo skelbimą, karalienė ieško talentingo dekoratoriaus, kuris iš esmės pakeis Bekingemo rūmus, skelbė dailystar.co.uk.

Kiekvienas yra girdėjęs arba pasvajojęs apie atsistatydinimą iš darbo, kuriame jaučiasi prastai, yra apsuptas nemalonios veiklos, mažai uždirba. Tačiau neretai, tam tikri dalykai ypač priverčia permąstyti, ar esame teisingame kelyje. „Tik Tok“ socialinio tinklo vartotojas, pasivadinęs @krisdrinkslemonade, vaizdo įraše įrašė darbo pokalbį, kurį turėjo su savo viršininku, kuomet šis pasikvietęs aptarė jo darbą. „Man liko vos 9 savaitės šiame darbe“, – vaizdo įrašo antraštėje rašė jis.

Vokietijos ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino minimalaus darbo užmokesčio padidinimą iki 12 eurų per valandą, įgyvendindama vieną pagrindinių kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratų partijos pažadų, duotų rinkimų kampanijos metu. „Daugelis mūsų šalies piliečių dirba daug, bet uždirba mažai – tai turi pasikeisti“, – pažymėjo O. Scholzas socialiniame tinkle „Twitter“. „Man tai yra vienas svarbiausių įstatymų, taip pat pagarbos klausimas“, – pareiškė jis.

Didelis tyrimas leido padaryti išvadą, kurią jau galėjote nuspėti: kuo daugiau pinigų turite, tuo didesnė tikimybė, kad esate laimingesni. 2018 m. galbūt skaitėte apie tyrimą, kuriame buvo teigiama (trumpai tariant), kad pinigai iki tam tikros ribos daro jus laimingesnius, tačiau kai gaunate maždaug 60–75 000 JAV dolerių (52 - 66 000 eurų) atlyginimą, jūsų laimės lygis sumažėja, ir uždirbdami daugiau nepagerinate savo emocinės savijautos.

Nuo sausio įsigaliojus įstatymui, nurodančiam, kad visos gyventojų pajamos turi būti pervedamos į sąskaitas, kaimų ir mažesnių miestelių gyventojai susidūrė su problema. Prireikus grynųjų pinigų – neturi kur jų išsigryninti. Lietuvoje bus pastatyta papildomai bankomatų, bet jie išdygs tik vasarą. Dabar žmonės verčiasi, kas kaip išmano. Ir kaimynų prašo iš miesto pinigų parvežti, ir kaimo parduotuvės apgultos. Iš terminalų galima išimti grynųjų, bet jų neretai tiesiog pritrūksta.

Šiais metais atlyginimai kils greičiau nei prekių ir paslaugų kainos. Tokias prognozes pateikia Lietuvos bankas. Tačiau atlyginimai ne visiems augs vienodai. Kol vieniems darbuotojams atlyginimai kils daugiau nei dešimtadaliu, kitiems dėl algos gali ir iš viso nedidėti. Kokių specialybių atstovai, o džiaugsis, o kurių – liūdės? „Šiaip pakilo nemažai, dabar gaunu gerokai virš tūkstančio“, – sako stiklo grūdinimo specialistas Airidas Eidintas.

Dažniausiai atlyginimus už gruodį įmonės savo darbuotojams išmoka mėnesio pabaigoje. Anot buhalterių, tokia tvarka taikoma, kad nauji metai būtų pradedami be skolų darbuotojams. Vis tik specialistai skaičiuoja, kad ne visiems darbuotojams apsimoka atlyginimus gauti gruodį, esą tai priklauso nuo algos dydžio. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sakė, kad paprastai įmonės gruodžio mėnesio atlyginimą stengiasi išmokėti iki paskutinės mėnesio dienos.

Mažiausiai uždirbantiems biudžetininkams kitąmet atlyginimai didės daugiau kaip šimtu eurų, kitiems – bent po keliasdešimt. Uždarbiai kiek ūgtels Seimui padidinus bazinės algos dydį. Tačiau patys tarnautojai šį pokytį vadina kosmetiniu, jų algos dažnai nesiekia tūkstančio eurų ir negali konkuruoti su privačiu sektoriumi. Ir biudžetinės įstaigos, ir statutiniai pareigūnai neprisišaukia naujų kolegų. Kai kur konkursus į laisvą vietą tenka skelbti ir po penkis kartus.

Atlyginimų dydis kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje skiriasi. Kai kuriuose miestuose vidutinės darbo pajamos perkopė 1000 eurų „į rankas“. Tačiau atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų vis dar jaučiamas. Regionuose ne tik mažesni atlyginimai, čia darbuotojams sunkiau iškritus iš darbo rinkos, vėliau į ją sugrįžti. Atlyginimai, jų dydžiai atskiruose regionuose buvo apžvelgiami „Sodros“ spaudos konferencijoje.

Europos Sąjungai svarstant idėją suvienodinti minimalios algos (MMA) dydžio kriterijus šalyse narėse, Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigia, kad direktyva neatims iš šalių galimybės pačioms nustatyti MMA.  „Šita direktyva nustato tik struktūrą, bet ne patį dydį, tai vis tiek valstybė turės nusistatyti dydį pati, ir mes jau dabar galime pasakyti, kad 45-50 proc. vidutinio darbo užmokesčio turime ir todėl esminę įtaką minimaliai algai turės tai, koks bus darbo užmokestis.

Jei ne pandemija, lietuviai pagaliau pasijustų skandinavų kailyje. Gyvenimas gerėja, algos auga, o atvykėliai pigiai nudirba juodžiausius darbus, kurių nenori dirbti lietuviai. Tačiau yra ir kita medalio pusė – imigrantų išnaudojimas ir algų dempingavimas. Lietuviai tikina, kad kai kurie darbdaviai mieliau samdo imigrantus, kurie aria viršvalandžius be skundų ir priekaištų. Plačiau apie šią situacija domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė, kad kitąmet bazinė pareiginė alga, pagal kurią skaičiuojamas politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų ir biudžetininkų darbo užmokestis, didėtų keturiais eurais iki 181 euro. Tiek didinti bazinės algos dydį siūlo ir Vyriausybė.  Už tai buvo devyni komiteto nariai, prieš nebalsavo niekas, o susilaikė du parlamentarai. Dabar šią komiteto išvadą svarstys Seimas.

Seimui šią savaitę pateikti siūlymai kelti mokslo darbuotojų, taip pat mažiausiai uždirbančių švietimo darbuotojų atlyginimus, projektai toliau bus svarstomi komitetuose. Parlamentas po pateikimo pritarė Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms, kuriomis mokslo darbuotojams siūloma 10 proc.

Valytoja atsikirto iš jos besišaipantiems internetiniams „troliams“ – ji sako per vos tris dienas uždirbanti iki 850 eurų. „TikTok“ filmuke verslininkė Ketia iš Alabamos, JAV, pasakoja, kaip įkūrė savo kompaniją – ji sako, kad tai buvo geriausias jos sprendimas. Moteris filmuke rodo, kaip šveičia vonios grindis, valo tualetą, o tada paaiškina, kodėl jai patinka jos darbas.

Zagrebo „Cibona“ klube nepritapęs Donatas Sabeckis prisiteisė nesumokėto atlyginimo. FIBA arbitražo teismas nusprendė, kad Kroatijos klubas jam turės sumokėti daugiau nei 30 tūkst. eurų. Taip pat 8 tūkst. eurų komanda turės sumokėti krepšininko agentūrai, turės padengti 5 tūkst. kainavusius teisinius procesus. D.Sabeckis Zagrebe žaidė 2019 metų sezono pradžioje. Šiame sezone gynėjas atstovauja Šiaulių klubui.

Vyriausybė nuo kitų metų sausio siūlo dešimtadaliu didinti valstybinių mokslinių tyrimų institutų mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimus.   Tai numatančias Mokslo ir studijų įstatymo pataisas Vyriausybė trečiadienį nusprendė teikti Seimui.

Kiekvienas darbuotojas, uždirbantis maždaug 1 tūkst. eurų ar didesnį atlyginimą, už sąžiningai mokamus mokesčius neturi gauti nė 1 euro daugiau, nei gauna iki šiol. Panašu, kad tokios pozicijos laikosi Finansų ministerija, pasiūliusi pakeisti gyventojų pajamų apmokestinimą. Registruotomis įstatymo pataisomis ji siekia nustatyti visiškai kitokią neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo tvarką.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį spręs dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymo minimalią mėnesio algą (MMA) nuo 2022 metų sausio didinti 88 eurais arba beveik 14 proc. – nuo 642 iki 730 eurų.  Pasak Lietuvos banko ekonomistų, MMA padidinus 13,7 proc., vidutinis darbo užmokestis 2022 metais augtų maždaug 1,5 proc. punkto sparčiau nei nedidinant minimalios algos.

Lietuvoje yra bent 15 įmonių, kuriose darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų sumą, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Visgi dažniau penkiaženklis darbo užmokestis buvo mokamas vyrams. Tuo metu moterys virš 10 tūkst. eurų algos paskutinį vasaros mėnesį gavo tik vienoje bendrovėje. Tarp didžiausius atlyginimus darbuotojams išmokėjusių įmonių – energetikos, technologijų, žemės ūkio sektoriaus atstovai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Seimui rudens sesijoje siūlo svarstyti per 20 teisės aktų projektų. Tarp ministerijos pateiktų projektų yra socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarkos keitimas, kuris leistų sparčiau didinti pensijas, rašoma pranešime spaudai. Ministerijos siūlymuose – darbo užmokesčio didinimas, lankstesnės darbo sąlygos auginantiems vaikams, neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos, didesnės išmokos globojamiems vaikams, pokyčiai socialinių paslaugų sistemoje.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje per metus pakilo daugiau nei Latvijoje ar Estijoje. Latvijos centrinė statistikos valdyba pranešė, jog vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 12 proc., Latvijoje – 10,2 proc., Estijoje – 7,3 procento.

Ekonomistai skaičiuoja, kad bankų sąskaitose lietuvių santaupos nepaisant sudėtingos pandeminės situacijos ir toliau auga: jei dar žiemą jos siekė 18 mlrd. eurų, tai šiomis dienomis ūgtelėjo dar vienu milijardu – iki 19. Dalis žmonių, gaudami pakankamai pajamų ar turėdami užtektinai santaupų, šiltą vasarą tiesiog atostogauja ir nesiskubina ieškoti darbo.

Supratęs, kad reikia daugiau pinigų, maža tikimybė, kad jų ieškoti eisi į loteriją. Dažnesniu atveju vadovo prašysi pakelti algą. Žinome, kad baisu, bet tu tai gali padaryti.   Efektyvus būdas – pasitikėti savimi, eiti su mintimi, kad tikrai gausi to, ko nori. Iškart, kai surandi priežastį, kodėl tau reikėtų pakelti algą, surenki tą papildančius įrodymus, tada galite iš karto šia informacija pasidalinti su vadybininku. Paprasta.   Kokių įrodymų tam reikėtų? Portalas metro.co.

Bet kuris Lietuvos darbuotojas, mokantis ligos draudimo įmokas, gali sirgti bent kiek ramiau, nes žino, kad už darbe nebūtas dienas gaus ligos išmoką. Tačiau kai kurių gyventojų patirtis rodo, kad ligos išmoką įmanoma gauti ir daug mažesnę nei esi susiskaičiavęs. Tuo metu ligos išmoką skaičiuojanti „Sodra“ sako, kad suma, kurią skaičiuoja gyventojai, dar nėra galutinė. Tokia istorija pasidalijo į naujienų portalą tv3.lt besikreipęs vilnietis.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų administracija apgailestauja, kad nepaisant kartotinių konsultacijų su profesinėmis sąjungomis, yra organizuojami teisiniai procesai: profesinės sąjungos kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, reikalaudamos didinti minimalų mėnesinį darbo užmokestį, neatsižvelgdamos į susitarimą palaukti, kol finansinius įsipareigojimus leis įvykdyti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto gautos papildomos lėšos.

Šalies ūkininkai neviltyje: sezoninių darbų apstu, o nėra kam dirbti. Papildomų darbo rankų šiuo metu trūksta uogų augintojams, prisišaukti ravėtojų negali net ir stambesnės žemės ūkio bendrovės. Mat vyraujant karščiams, padieniai darbininkai mieliau laiką laidžia vasarodami prie vandens telkinių, o ne ieškodami darbo. Servų ūkyje Šiaulių rajone braškių skynimo metas. Lauko vagos pilnos prisirpusių uogų, bet skynėjų yra vos vienas kitas.

Dažnai į pensiją išėję gyventojai skundžiasi sumažėjusiomis pajamomis. Greičiausias ir paprasčiausias kelias gauti daugiau pinigų – išėjus į pensiją ir toliau dirbti. „Sodra“ teigė, kad dirbančių pensininkų pensija didesnė beveik 80 eurų. O amžius dirbti ne kliūtis – vyriausiam dirbančiam pensininkui daugiau nei 95 metai.

Profsąjungos reikalauja 60 eurų į rankas didinti minimalią algą. Tačiau Vyriausybės atstovai prieštarauja ir siūlo pridėti perpus mažiau – 30 eurų. Tokiu atveju kitąmet minimali alga siektų apie 500 eurų į rankas. Dirbantieji priekaištauja, kad toks didinimas labai menkas, tačiau darbdaviai jau nerimauja, kad padidinus minimalią algą, įsisuks algų kilimo spiralė ir teks daugiau mokėti visiems. Šiauliuose Vidmantas dirba vaikų darželyje.

Vidutinis mėnesinis paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis šalyje praėjusiais metais, palyginti su 2019-aisiais, padidėjo 10,2 proc. iki 1428,6 euro. Viešajame sektoriuje darbo užmokestis išaugo 12,5 proc. iki 1541,3 euro, privačiame – 9,1 proc. iki 1379,1 euro, pranešė Statistikos departamentas. Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojų mokesčius) darbo užmokestis pernai padidėjo 11,1 proc. iki 913,1 euro, viešajame sektoriuje jis augo 13 proc. iki 977 eurų, privačiame – 10,1 proc.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda oficialiai pateikė Seimui svarstyti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimo projektą. Jeigu jis būtų priimtas ir įsigaliotų, mažiausių pajamų gavėjams pinigų į rankas po mokesčių liktų daugiau. Bet ar papildomi 10 eurų uždirbantiems mažiausiai ką nors pakeistų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistais Mariumi Dubnikovu ir Nerijumi Mačiuliu.

Per pastaruosius metus vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje išaugo daugiau nei dešimtadaliu. Suprantama, skirtingiems darbuotojams algos augo ne vienodai, o daliai ir visai nesikeitė ar net sumažėjo. Prognozuojama, kad vidutinis atlyginimas gana sparčiai didės ir šiemet.

Italijos ligoninės saugos pareigūnas, vadinamas pravarde „pravaikštos karalius“, buvo apkaltintas atlyginimo ėmimu 15 metų, nors niekada nepasirodė darbe. Įtariama, kad visuomenės sveikatos priežiūros darbuotojas Salvatore'as Scumace'as (66) valstybei kainavo 538 000 eurų (464 410 svarų), nes jis melagingai teigė, kad 15 metų dirbo priešgaisrinės saugos pareigūnu Katanzaro Pugliese-Ciaccio ligoninėje.

Seimas šią savaitę ėmėsi pataisų, kurios ribotų teisėjų papildomą darbą skaitant paskaitas. Teismų įstatymo pataisos teisėjams leistų papildomą pedagoginę veiklą tik mokslo ir studijų institucijose. Už tokias pataisas po pateikimo balsavo 81 Seimo narys, prieš buvo vienas ir susilaikė 28 parlamentarai. Projektą toliau svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, į Seimo salę svarstymui jis turėtų grįžti birželio mėnesį.

Savivaldybių kultūros įstaigų darbuotojų atlyginimams valstybės biudžete šiemet papildomai numatyta 1,6 mln. eurų, dar 1,8 mln. eurų tam skyrė 54-ios savivaldybės, pranešė Kultūros ministerija. „Sveikintina, kad savivaldybės išgirdo Kultūros ministerijos raginimus ir skyrė net šiek tiek daugiau lėšų atlyginimams didinti, nei įpareigojo memorandumas.