alga

Lietuviai dar niekada negyveno taip gerai, kaip dabar. Vidutinė alga vėl – didžiausia istorijoje, o pastarųjų metų ekonominis nuosmukis nesuvalgė nei milijardinių santaupų sąskaitose, nei smarkiai sumažino vartojimo. Infliacijai nunykus, kiekvienas algos ūgtelėjimas šiemet jau reikš dar pilnesnę piniginę. Visgi ekspertai ragina neužmerkti akių prieš realybę – kai vieni švaistosi pinigais, penktadalis tautiečių gyvena ties skurdo riba ir apie skanesnį kąsnį gali tik pasvajoti.

UEFA Čempionų lyga – vienas populiariausių sporto renginių pasaulyje, kuriame galima laimėti didžiausią Europos klubinio futbolo prizą. Beveik 70 metų gyvuojančiame turnyre dalyvavo beveik visi garsūs futbolininkai. Todėl viso pasaulio futbolo gerbėjams kyla vienas aktualus klausimas: kas yra geriausiai apmokami čempionų lygos žaidėjai? Pateikiame visą geriausiai apmokamų Europos futbolo žaidėjų sąrašą.  Jame nurodomi jų apskaičiuoti savaitiniai atlyginimai eurais.

Lietuvoje mažiau negu trečdalis (29 proc.) žmonių nurodo, jog pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį „vokelyje“. Be to, kas antras (52 proc.) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekonomika turi įtaką asmeniniam gyvenimui, rodo skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ užsakymu gegužę atlikta gyventojų nuomonės apklausa. Pasak „Baltosios bangos“ tarybos pirmininkės Rūtos Skyrienės, šiemet iki 29 proc.

Darbdaviai ir profsąjungos ginčijasi dėl minimalios mėnesinės algos didinimo. Darbuotojų atstovai norėtų, kad kitąmet vadinamasis „minimumas“ padidėtų iki beveik 800 eurų į rankas, tačiau verslas tam priešinasi, esą Lietuvoje atlyginimai auga greičiau nei darbo našumas, dėl to šalis praranda savo konkurencingumą.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Šiuo metu atskaičius mokesčius, minimali mėnesinė alga siekia 708 eurus.

Lietuvos bankas (LB) siūlo minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) 2025 metais didinti 10 proc. iki 1016 eurų prieš mokesčius, o 2026 metais – dar 10,5 proc. iki 1123 eurų, teigia centrinio banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas.

Darbo užmokestis prieš mokesčius (bruto) šalies ūkyje 2024 m. pirmąjį ketvirtį padidėjo 2,4 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. Skelbiama, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, be individualiųjų įmonių, šių metų pirmąjį ketvirtį sudarė 2 161 eurų ir, palyginti su 2023 m. ketvirtuoju ketvirčiu, išaugo 2,4 proc. Tuo metu viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 2 249,6 Eur. ir buvo 2,1 proc.

Jei po jūsų pamainos darbovietėje trūktų pinigų, ar sutiktumėte, kad dingusi suma būtų išskaičiuota iš jūsų atlyginimo, net jei nesate kalti? Kai kuriuose prekybos tinkluose net ir nedidelė kasininko klaida lemtų mažesnę algą. Tuo metu kitur, jei nepavyksta išaiškinti priežasties ar kaltininko, dingusius pinigus padengia pati parduotuvė.

Artėjant vasarai prekybos tinklai ieško kelių šimtų sezoninių darbuotojų. Daugiausiai darbo pasiūlymų prie jūros – Palangoje ir Šventojoje. Prekybos tinklų atstovai būsimiems darbuotojams siūlo įvairias naudas nuo maitinimo ar apgyvendinimo iki psichologo konsultacijų. Prekybininkai taip pat tikina, kad mokės konkurencingus atlyginimus, tačiau kokius – neįvardijo.

Visą darbo laiką dirbusių ir minimalią mėnesio algą gavusių darbuotojų šalies ūkyje pernai spalį buvo 25,5 tūkst., arba 2,4 proc. visų visą darbo laiką dirbusių darbuotojų. Viešajame sektoriuje jų buvo 1,8 proc. (5,5 tūkst.), privačiajame – 2,6 proc. (19,9 tūkst.), skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per metus šių darbuotojų dalis viešajame sektoriuje nepasikeitė, o privačiajame – sumažėjo 0,1 punkto.

„Sodra“ suskaičiavo, kiek pajamų pernai gavo Lietuvos gyventojai. Vidutiniškai per mėnesį vienas dirbantysis praėjusių metų gale gavo beveik 1300 eurų į rankas, 120 eurų daugiau nei metus prieš tai. Pasak „Sodros“ ir ekonomistų, gyventojų perkamoji galia auga. Autoserviso ir automobilių detalių parduotuvės savininkas Šarūnas pasakoja, kad jo įmonėje dirba 130 darbuotojų. Praėję metai verslui nebuvo blogi: dėl to atlyginimai vidutiniškai kilo 11 procentų.

Paprastai darbuotojams atlyginimas išmokamas kartą ar du kartus per mėnesį. Tačiau ne visi darbdaviai laikosi šios tvarkos. Kai kurie gyventojai skundžiasi, kad algą anksčiau gaudavę tris kartus per mėnesį, tačiau galiausiai darbdavys iš viso nustojo ją mokėti. Specialistai aiškina, kaip susigrąžinti nesumokėtus pinigus ir vardija sektorius, kuriems gresia nemokumas ir vėluojančios algos darbuotojams.

Į darbą be pateisinamų priežasčių neatvykęs darbuotojas šiurkščiai pažeidžia savo pareigas. Toks nepasirodymas darbe laikomas pravaikšta, darbdavys pravaikštą fiksuoja ir už ją neišmoka atlyginimo. Vis dėlto toks darbuotojų elgesys gali sukelti ir rimtesnių pasekmių. Kokių pasekmių gali turėti neatėjimas į darbą naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja portalo „cvonline.

Vidutinis mėnesios darbo užmokestis Lietuvoje (be individualių įmonių) praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį siekė 2,11 tūkst. eurų (neatskaičius mokesčių) – 4,6 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį ir 11,1 proc. daugiau nei 2022-ųjų paskutinį.  Viešajame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis siekė 2,23 tūkst. eurų (iki mokesčių) – 9,9 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį ir 13,1 proc. nei prieš metus, privačiame – 2,03 tūkst. eurų – atitinkamai 2,2 proc. ir 10,1 proc.

Pats faktas, kad mirė darbuotojas, neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės į jo sąskaitą išmokėti visų priedų, algos ir atostoginių. Nevykdant šios pareigos skola gali padidėti ir 6 kartus, tik kilus ginčui reikia nedelsti apie tai pranešti. Viena mergina socialiniame tinkle „Facebook“ papasakojo, kad neteko mamos.

Latvijos geležinkeliai paskelbė laisvą elektros linijų mechaniko darbo vietą, kurioje numatoma 6 dienų darbo savaitė ir 940 eurų atlyginimas neatskaičius mokesčių, rašoma Vakarų eksprese. Latviai piktinasi: vieni negali patikėti, kiti ironizuoja, kad tada galima tiesiog dirbti visas 7 dienas per savaitę. Algos „kaip Mozambike“? Socialiniame tinkle „X“ latviai apie šią laisvą darbo vietą kalba ne itin teigiamai: „Jei kas nors galvoja, kad problemos su traukiniais yra kažkas nepaprasto.

Matant užsieniečius Lietuvoje neretai galima pagalvoti, kad iš ypač tolimų kraštų atvykusiems, visiškai svetimų kalbų ir kultūrų žmonėms čia turėtų būti itin sunku – tiek dėl kalbos barjero, tiek netgi dėl oro. Tačiau vis daugiau įmonių įdarbina, pavyzdžiui, Afrikos piliečius, o šiems čia, apart šaltų orų, labai patinka. Kartais afrikiečius galima pastebėti kasančius sniegą ar netgi vairuojančius autobusą. Tačiau Lietuvoje oficialiai dirbančių jų yra beveik 1 tūkst.

Kiekvienam darbuotojui turi būti suteiktos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Vis tik yra išimčių, kurias svarbu žinoti tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Apie tai – Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pranešime žiniasklaidai.

Pernai algos vidutiniškai didėjo 10 procentų, rodo naujausi apklausų duomenys. Greičiausiai augo paklausiausių specialistų atlyginimai ir pačios mažiausios algos. Ekonomistai prognozuoja, kad šiemet jos kils lėčiau nei pernai. Šiauliuose įsikūrusi bendrovė „Interscalit“ antklodes ir pagalves gamina jau ilgiau nei 3 dešimtmečius. „Atlyginimai pas mus nuosekliai kyla. Vidutiniškai 10–12 procentų per metus, tai šiais metais ne išimtis.

Airijos rinkodaros ir reklamos įmonės „VMware International Marketing“ Lietuvos filialas gruodį penkiems darbuotojams išmokėjo vidutiniškai po 114,2 tūkst. eurų atlyginimus (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys. Kaune įsikūrusi Bosnijos ir Hercegovinos kapitalo didmeninės prekybos elektros kabeliais bendrovė „TT Cables Nordic“ taip pat penkiems darbuotojams mokėjo vidutiniškai po 37,7 tūkst.

Atlyginimai Lietuvoje 2023 metais augo vidutiniškai 10 proc., rodo atlyginimų tyrimų platformos „manoalga.lt“ duomenys. Daugiau nei 10 proc. augo nekvalifikuotų darbininkų, apsaugos, medicinos, socialinės rūpybos, telekomunikacijų,  miškininkystės, bankininkystės, teisės, administravimo, informacinių technologių (IT), statybų, apgyvendinimo sektoriaus, kultūros, aukščiausio lygio vadovų ir kitų sričių darbuotojų atlyginimai. Mažiausio atlygio pokyčio (iki 5 proc.

Kylant paslaugų ir prekių kainoms vis daugiau gyventojų ima galvoti apie didesnį atlyginimą. Specialistai pataria ne tik galvoti, bet ir veikti. Kokius argumentus paruošti darbdaviui ir kada geriausia prašyti pakelti algą? Socialiniame tinkle kilo diskusija, kada ir kaip geriausia yra darbdavio paprašyti pakelti darbo užmokestį. Vilnietė Aurelija pasakojo, kad pernai jos alga kilo 100 eurų, šiemet ji tikisi reikšmingesnio kilimo.

Mažiau uždirbantiems Lietuvoje yra sumažinama pajamų mokesčio našta, dėl ko gyventojai turi galimybę gauti didesnes pajamas. Vis tik tiems, kurie nusprendžia prisiimti daugiau darbų ar ką nors parduoti, pinigų atitenka mažiau. Tad jų alga „į rankas“ būna santykinai mažesnė nei bendradarbių.

Priėmus naują Vidaus tarnybos statutą pareigūnų atlyginimai nemažės, o mažiausiai uždirbančiųjų kils, garantuoja vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ji teigė nesuprantanti piketuojančių pareigūnų nuogąstavimų dėl, anot jų, blogėsiančios situacijos. Profsąjunga: priimtas Vidaus tarnybos statutas atneš problemų Tuo metu kai kurių teisėsaugos pareigūnų profesinių sąjungų lyderiai tvirtina, kad pakeitimai gali paskatinti didelę patirtį turinčius pareigūnus palikti tarnybą.

Daugiau nei pusės lietuvių finansinė situacija per šiuos metus išliko stabili, 14 proc. ji pablogėjo, dar beveik 10 proc. džiaugiasi pagerėjusiais pinigų valdymo įgūdžiais. Jei galėtų paprašyti finansinės dovanos Kalėdoms, daugelis lietuvių, kaip ir kiti europiečiai, pasirinktų algos pakėlimą o labiausiai gailisi, kad pavyko sutaupyti mažiau, nei norėjo arba nepavyko išmokti investavimo.

Jauni Lietuvos gyventojai taupo nepakankamai: penktadalis iš viso neturi santaupų, o beveik trečdalis sugebėtų iš santaupų išgyventi iki vieno mėnesio. Pasak naujausių ekonomistų apklausų, jauni žmonės vidutiniškai į rankas uždirba apie 1200 eurų per mėnesį, tačiau tam, kad galėtų taupyti, prie algos reikėtų pridėti dar beveik 600 eurų. Jaunimui kaupti trukdo brangi nuoma bei įprotis gyventi socialiniuose tinkluose, kurie esą skatina neatsakingai leisti pinigus.

Buvęs Kauno „Žalgirio“ treneris Martinas Schilleris švenčia pergalę Tarptautiniame sporto arbitražo teisme. Austras įrodė, kad 2021/2022 sezono pradžioje jis buvo atleistas neteisėtai. Klubas vėliau skelbė, kad išsiskyrimas įvyko abipusiu susitarimu, visgi M.Schillerio stovykla buvo įsitikinusi, kad „Žalgiris“ vienašališkai nutraukė sutartį ir tuomet kreipėsi į teismą. O dabar tarptautiniame sporto arbitražo teismas vis dėlto įpareigojo Žalgirį“ išmokėti likusius 193,5 tūkst.

Ne paslaptis, kad Lietuvoje ilgą laiką vyravo didelė nelygybė tarp uždirbančių didžiausias ir mažiausias algas. Vis tik dabar po truputį pastebimi teigiami pokyčiai. Per pastaruosius 8 metus vidutinis atlyginimas pakilo 683 eurais ir aplenkė dalį Europos Sąjungos (ES) šalių, pastebi „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. O skirtumas tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių lietuvių sumažėjo beveik trečdaliu.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) mėnesio atlyginimas Latvijoje už visą darbo dieną trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 11,8 proc. didesnis nei tuo pat metu pernai – 1549 eurai, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Vidutinis paskaičiuotas valandos darbo atlygis didėjo 14,9 proc. iki 10,45 euro. Per metų ketvirtį (šių metų trečiąjį, palyginti su antruoju) vidutinis bruto mėnesio atlyginimas paaugo 1,5 proc., tuo tarpu valandos darbo – sumenko 0,3 procento.

Naujausia algų statistika: Lietuvoje mėnesinis darbo užmokestis vidutiniškai per metus į rankas padidėjo 11-a procentų, grubiai šimtu dvidešimčia eurų po mokesčių. Ekonomistai akcentuoja, kad algos šiuo metu Lietuvoje kyla sparčiau nei kainos, ir žada, kad jau kitais metais gyventojų perkamoji galia sugrįš į tą lygį, koks buvo iki patiriant rekordinės infliacijos šoką. Valstybės duomenų agentūra skelbia trečiojo metų ketvirčio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo duomenis.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lenkijos verslo sektoriuje praėjusį mėnesį buvo 12,8 proc. didesnis nei pernai spalį – 7545 zlotai (1727 eurai pagal dabartinį oficialų zloto kursą), antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių šalyje padidėjo 2,2 procento.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) sklaido plačiai paplitusį stereotipą, kad socialinę paramą gaunantiems asmenims „neapsimoka“ dirbti. Priešingai. Šiuo metu veikianti socialinės paramos sistema kaip tik skatina grįžti į darbo rinką, nes asmeniui įsidarbinus, jam mokama papildoma socialinė pašalpa, t.y. asmens pajamos didėja. Per dešimtmetį tokių žmonių padaugėjo 2 kartus, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Dirbti apsimoka.

Lietuva iš kitų šalių išsiskiria rekordinėmis būsto kainomis ir kitaip, nei svetur, čia jos beveik nesikeičia žemyn. Bet lietuviai savo padėtį pinigų prasme vertina bene geriausiai istorijoje. Be to, mūsų šalyje sparčiai auga atlyginimai, tad greitai baigsis pastaruosius metus gyventojus kankinusi infliacija. O, kadangi verslai nebegali kelti kainų ar mažinti algų, jie imasi mažinti darbuotojų skaičių.

Naujausi „Eurostat“ duomenys skelbia – Lietuvos gyventojus, pagal gaunamas metines pajamas, netikėtai aplenkė kaimynai latviai. Tačiau lietuviai gali girtis gaunantys daugiau pajamų per metus nei lenkai. Tiesa, ekonomistai aiškina, kad pajamos dar ne viskas. Mat kaimyninėje Lenkijoje prekių ir paslaugų kainos gerokai mažesnės nei Lietuvoje, dėl to perkamąja galia lenkai prilygsta lietuviams. Šiaulietis Vilius kloja miesto gatves – ruošia naują kelią asfaltavimo darbams.

„Sodra“ dalijasi didžiausių šalies atlyginimų statistika. Paaiškėjo, kad nuo šiol daugiausiai Lietuvoje uždirba teisėjai – jiems nuo liepos padidinus algas, teisėjai vidutiniškai į rankas gauna pusketvirto tūkstančio eurų. Solidžiais atlyginimais taip pat nenusileidžia įvairių sričių vadovai, pilotai, gydytojai, programinės įrangos kūrėjai. Specialistai pastebi, kad Lietuvoje netrūksta darbo skelbimų, kur darbdaviai vilioja darbuotojus atlyginimais, siekiančiais ir 10 tūkstančių eurų.

Darbas ne visuomet būna monotoniškas – kai kurie darbdaviai siunčia žmones į komandiruotes kvalifikacijai pasikelti, leidžia dirbti iš namų ar organizuoja darbostogas. Vienais atvejais darbuotojai nemokamai pakeliauja ir dar papildomai uždirba, kitais – už viską susimoka patys. Vis tik kai kurie sumąsto pagudrauti ir atostogas įforminti kaip komandiruotes.

Viena pagrindinių darbuotojo pareigų yra atlikti savo darbo funkcijas, darbdavio – mokėti atlyginimą. Vis tik prie atlyginimo darbovietė privalo ne rečiau kaip kas mėnesį darbuotojams teikti ir algalapius. Viena lietuvė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino, kad dirba jau pusantrų metų, o tokio „daikto“, kaip algalapis, nėra akyse mačiusi. „Ar turi teisę darbdavys neduoti algalapių? <...> Prašėme su kolegomis – nesiunčia“, – teiravosi gyventoja.

Pirmą lapkričio savaitę lietuviai turės net dvi laisvas šventines dienas, t. y. lapkričio 1-ąją arba Visų šventųjų dieną ir lapkričio 2-ąją – Vėlines. Tad pasiėmę 3 atostogų dienas laisvą turės visą savaitę. Kelionių organizatoriai jau skaičiuoja rekordinius kelionių užsakymus. Jų teigimu, šis laikotarpis, renkantis atostogas, yra vienas populiariausių. Pašnekovai įvardijo, kad Lietuvos gyventojai dažniausiai renkasi šiltuosius kraštus, keliauja tiek lėktuvais, tiek autobusais. 98 proc.

Kaip jaustumėtės, jei daug metų išdirbus toje pačioje įmonėje jums algos nekeltų, tačiau į tą pačią poziciją atėjusiems naujokams būtų mokamas didesnis atlyginimas? Tokių atvejų pasitaiko neretai, nors, pagal Darbo kodeksą (DK), anot specialistų, taip elgtis draudžiama. Vis tik darbdaviai randa būdų, kaip ribojimus apeiti. Tokių istorijų – pilna socialiniuose tinkluose.

Į darbą be pateisinamų priežasčių neatvykęs darbuotojas šiurkščiai pažeidžia savo pareigas. Toks nepasirodymas darbe laikomas pravaikšta. Darbdavys pravaikštą fiksuoja ir už ją neišmoka atlyginimo. Vis dėlto toks darbuotojų elgesys gali sukelti ir rimtesnių pasekmių. Anot darbdavių, jiems neretai tenka išgirsti kvailų darbuotojų pasiteisinimų. Tokių, kaip, pavyzdžiui, dar vienos to paties vieną kartą jau anksčiau „palaidoto“ artimojo laidotuvės.

Norint lengviau pritraukti kompetentingų vadovų į valstybės valdomas įmones, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti jų atlyginimų apskaičiavimą ir taip didinti algas.  Ministerijos teigimu, šiuo metų vadovų atlyginimai yra žemesni nei rinkos vidurkis, nekonkurencingi, sunku pritraukti profesionalių vadovų. Mažą atlyginimo pastoviąją dalį dažnai siekiama kompensuoti didesne kintamąja dalimi nustatant lengvai pasiekiamus tikslus.

Verkšlenti dėl gyvenimo sąlygų pratę lietuviai, pasirodo, yra didžiausi optimistai visoje Europos Sąjungoje – labiausiai tiki, kad bendrijoje viskas klostosi puikiai. Beveik pusė apklaustų lietuvių sako, kad reikalai Europos Sąjungoje krypsta geryn. Antri pagal tikėjimą Europa – estai, treti – latviai. O turtingiau gyvenantys austrai ar prancūzai į Europos ateitį žvelgia gerokai pesimistiškiau.

Aptarnavimo srityje dirbantys gyventojai paprastai uždirba tik minimalų atlyginimą – visa kita jiems tiesiogiai sumoka klientai. Vis tik gaunamos sumos džiugina ne visus, o ir arbatpinigių palieka ne kiekvienas. Padavėjais ar barmenais dirbantys jaunuoliai neslepia, kad kartais iš arbatpinigių pavyksta surinkti ir pusantro tūkstančio eurų. Kitiems – vos kelis eurus per savaitę.

Po čekių skandalo savivaldybių tarybų nariai jau du mėnesius už darbą gauna fiksuotas algas, tačiau kai kurie merai kelia triukšmą – esą neturi iš ko tų skaidrių ir daug didesnių algų mokėti. Mažesnių miestų ir rajonų vadovai reikalauja Finansų ministerijos skirti jiems daugiau pinigų arba net prašo Seimo leisti sumažinti ką tik padidintus tarybos narių atlyginimus.

Ekonominius nusikaltimus tirianti Vilniaus apskrities kriminalinė policija išaiškino grupę asmenų, statybininkams iš Ukrainos dalį algos mokėjusią „vokeliuose“, nesumokėjusią mokesčių valstybei pasisavinusią 2,5 mln. eurų. Kaip pirmadienį pranešė policija, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimo.

Maistas Lietuvoje per dvejus metus pabrango 45 proc. Labiau už kitus produktus brango vištų kiaušiniai, kurių kaina šoktelėjo daugiau nei dvigubai. Kainų stebėtojai tikina, kad gamintojai ir prekybininkai galėtų kainas sumažinti ne procentu, o net keliasdešimčia procentų, tačiau to nedaro, nes siekia pripratinti pirkėjus prie aukštų kainų. Ekonomistai aiškina, jog ne viskas taip paprasta, o gamintojai vardija aibę priežasčių, kodėl piginti prekių negali.

Vasarą išėjus atostogų ir atsitraukus nuo įprastinės rutinos, ne vienas pagalvoja, kad gal vertėtų pakeisti darbą. O jeigu jau keisti, tai tik į tą, kuris patiktų arba tą, kuriame bent alga gera būtų. Kaip rodo oficialūs „Sodros“ duomenys, Lietuvoje 30-ies geriausiai apmokamų profesijų darbuotojų atlyginimų vidurkiai svyruoja nuo 2,8 tūkst. eurų iki 5,5 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daugybė gyventojų dirba  įvairioms skaitmeninėms platformoms. Tarp tokių darbuotojų yra ir maisto išvežiotojai. Iki šiol jiems nebuvo garantuojama minimalioji mėnesinė alga (MMA), socialinis draudimas ir kitos garantijos. Maisto išvežiotojai Lietuvoje dirba su individualia veikla, todėl neturi įprastų socialinių garantijų, pastovaus uždarbio ir jiems nėra užtikrinama MMA.

Vilniaus senamiestyje esanti vaivorykštės spalvų pėsčiųjų perėja vėl tapo vandalų taikiniu. Po triukšmingų LGBT eitynių policija sulaikė keturiasdešimtmetį vyrą, pilkais dažais uždažiusį spalvotą perėjos asfaltą, kaltindama jį viešosios tvarkos pažeidimu. Antano Kandroto-Celofano socialiniame tinkle paskelbtame vaizdo įraše matosi, kaip vyras su voleliu darbuojasi ant perėjos, išdažytos vaivorykštės spalvomis.

Vyriausybė didina minimalią algą 44-iais eurais, ji sieks 677 eurus į rankas. O Trišalė taryba siūlo pridėti dar 30 eurų. Darbdaviai tvirtina, kad Vyriausybė juos apgavo, mat juos užgultų dviguba našta – jie ne tik keltų darbuotojams algas, bet ir turėtų pagal mokesčių reformą mokėti didesnius pajamų ir kapitalo mokesčius.