alga

Ekonomistai vardija, kad oraus atlyginimo turėtų užtekti ne tik maistui ir būsto mokesčiams, bet ir pramogoms – kinui ar teatrui, kelionėms, taupymui, brangesniems pirkiniams. Tačiau jie pažymi, kad oraus atlygio dydis sostinėje ir regionuose gali skirtis. Tuo metu darbuotojų atstovai skaičiuoja, kad nesvarbu, kur žmogus gyvena, jis į rankas turėtų gauti bent 1,5 tūkst. eurų atlygį. O jeigu augina vaikus, pajamos turėtų būti dar didesnės.

Atlyginimą į savo banko sąskaitą gavę darbuotojai ne visada gilinasi, iš ko jis susidėjo, ar buvo teisingai priskaičiuoti viršvalandžiai, atostoginiai, išskaičiuoti mokesčiai. Visa tai turėtų matytis vadinamajame algalapyje, kurio nesuteikusiam darbdaviui gresia nemenkos baudos. Specialistai pabrėžia, kad informaciją apie gautas pajamas, išdirbtą laiką ir kt. darbdavys kartu su atlyginimu kas mėnesį turi išduoti kiekvienam darbuotojui be jokio prašymo.

Kauno „Žalgirį“ papildęs Lonnie Walkeris galės sezono metu išvykti atgal į NBA. Atskleista, kad krepšininkas tą galės padaryti, jeigu kažkuris klubas sumokės 450 tūkst. JAV dolerių (414 tūkst. eurų) siekiančią išpirką. Tap skelbia ESPN šaltiniai ir „Hoopshype“ žurnalistas Michaelas Scotto.

Jaunoji WNBA žvaigždė Angel Reese neseniai paskaičiavo, kad jos gaunamos algos Čikagos „Sky“ klube neužtektų net būsto nuomai. A.Reese, kaip WNBA naujokė, šiame sezone uždirbo 73,439 tūkst. JAV dolerių. Amerikietės teigimu, vien už būsto nuomą Čikagoje ji moka 8000 JAV dolerių per mėnesį (96 tūkst. JAV dolerių per metus). „Iš gaunamos algos WNBA aš net nepadengčiau visų savo sąskaitų. To kontrakto net neužtektų būsto Čikagoje nuomai, kuris man kainuoja 8000 JAV dolerių per mėnesį.

Minesotos „Timberwolves“ ir Rudy Gobertas susitarė dėl trejų metų 110 mln. JAV dolerių kontrakto. Aukštaūgis turės galimybę prieš 2027 – 28 metų sezoną pats nutraukti kontraktą, jeigu norės tapti laisvuoju agentu. Sudarydamas šią sutartį jis atsisakė 46,6 mln. JAV dolerių už šį sezoną, kurį būtų gavęs pagal senąjį kontraktą.

Daugeliui dirbančiųjų yra smalsu sužinoti, kiek uždirba jų kolegos, ypač, jeigu yra įtarimų, kad už tokį patį darbą darbuotojams mokama skirtinga alga. Tačiau dažniausiai atlyginimas įmonėse yra laikomas paslaptimi. Vis tik situacija turėtų bent iš dalies pasikeisti, kai pradės veikti Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva. Anot specialistų, ji turėtų sumažinti atlyginimų atskirtį tarp vyrų ir moterų, įpareigoti darbdavius mokėti vienodai tokių pačių kompetencijų ir pareigybių darbuotojams.

Viena skaitytoja liko pasipiktinusi, kai bandė įsidarbinti ir tik atvykus į darbo vietą sužinojo, kad gautų daug mažesnį atlyginimą, negu buvo skelbta. Ekspertai nurodo, kad taip daryti negalima, tačiau egzistuoja išimtys. Jauna mergina, pamačius, kad už siūlomą darbą kepyklėlėje gaus nuo 1 000 eurų, atskaičius mokesčius, labai apsidžiaugė, tačiau, atėjus į darbo pokalbį, jai darbdavys pateikė kitokias sąlygas.

Trečiadienį vykusio neeilinio posėdžio metu Teisėjų taryba nutarė aprobuoti 2025 – 2027 m. numatomų maksimalių Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo teismams pakeitimo projektą. Juo Finansų ministerija numato papildomai skirti 1 mln. eurų Lietuvos teismuose dirbančių teisėjų padėjėjų darbo užmokesčiui kelti. „Teisėjų padėjėjų atlyginimų kėlimas yra būtinas, siekiant užtikrinti teisingumo sistemos efektyvumą ir kokybišką darbą.

„Jis žaidžia blogai, yra lėtas visur. Jis turi surasti savo žaidimą. Jam reikia pasivyti komandą, o ne mums jo laukti“, – po nesėkmės LKL derbyje sakė „Žalgirio“ treneris Andrea Trinchieri. Kam ši žinutė buvo skirta? Ogi brangiausiam komandos žaidėjui. 24-erių puolėjas Alenas Smailagičius yra vienas iš būrio naujokų, kuris vasarą papildė žalgiriečių gretas. Bet sezono startas jam kol kas labai sunkus. Natūralu, kad iš brangiausio komandos žaidėjo visi tikisi visai kitokio žaidimo.

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šįkart studijoje svečiavosi Liberalų sąjudžio atstovas Simonas Kairys ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas.

Kartas nuo karto pasigirsta istorijų apie nelegalų darbuotojų įdarbinimą, jų išnaudojimą ir neišmokėtas algas. Taip pat būna atvejų, kuomet dėl keistų aplinkybių žmonių nepriima į darbą, mažina algą, etatus ar net atleidžia dėl lyties, amžiaus, ligos ar kitos diskriminacijos.

Emigrantų duonos ragavę lietuviai darbdaviams atrodo vis patrauklesni – tai parodė naujausia Užimtumo tarnybos apklausa. Sėkmingai lietuvius iš užsienio į įmonę atviliojanti jos personalo vadovė atskleidė, kad buvę emigrantai tikisi gauti daugiau, nei kiti kandidatai į tą pačią poziciją. Tyrimas, kuriame buvo apklausta 512 Lietuvos įmonių, parodė, kad nebebijoma žmogaus, kuris į kolektyvą gali įlieti kitą darbo kultūrą ar žinių, tai suvokiama kaip privalumas.

Minimali alga kitąmet augs 69 eurais po mokesčių. Mažiausiai uždirbantieji gaus 777 eurus į rankas. Tokiu Vyriausybės sprendimu nepatenkinti nei verslas, nei profsąjungos. Darbuotojai kaltina politikus ir verslą nesilaikant prieš 7 metus priimto susitarimo, darbdaviai tikina, kad ekonomiką nebūtinai kils, ir papildomi 70 eurų prie algos kai kurių sektorių įmonėms gali būti pražūtingi. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Trečiadienį Vyriausybė nutarė, kad minimalios mėnesinės algos dydis 2025 m. sieks 1038 eurus, o minimalus valandinis atlygis – 6,35 euro. Tokį nutarimą siūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Taip pat nutarta rekomenduoti socialiniams partneriams kolektyvinėse sutartyse nustatyti didesnius dydžius negu 2025 m. nustatyti minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžiai. MMA kitąmet didės 114 eurų arba 12,34 proc.

Įprastai darbo skelbimuose nurodoma, kokios kvalifikacijos, įgūdžių ir žinių tikimasi iš darbuotojo, kokias pareigas jam reikės atlikti bei koks bus jo atlyginimas. Tačiau pasitaiko ir tokių skelbimų, kuriuose pastebima diskriminacija, keisti reikalavimai ir juokeliai, sukeliantys nemenką kandidatų pasipiktinimą.

Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2024 m. antrąjį ketvirtį sudarė 2196,4 eurų ir, palyginti su š. m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo 1,6 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. Viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 2331,5 eurų ir buvo 3,6 proc. didesnis, privačiajame – 2141,4 eurų ir buvo 0,8 proc. didesnis.

Lietuvių pajamos per metus vidutiniškai padidėjo maždaug 10-čia procentų: 116 eurų per mėnesį nuo 1230-ies iki 1346-ių eurų į rankas. Tiesa, toks spartus atlyginimų augimas kelią nerimą daliai ekonomistų. Esą sunkiau besiverčiančios pramonės šakos nepakelia tokio atlyginimų augimo tempo dėl to Lietuvoje daugėja bedarbių. Gastrobaras „Riverside“ Panevėžyje veikia jau trejus metus. Ten dirba virtuvės šefas Daugirdas Paulavičius, kuris šiuo metu į rankas uždirba maždaug 2000-ius eurų.

„Sodra“ skaičiavo, kad darbo rinka išliko stabili, o vidutinis atlyginimas darbuotojams augo ir pasiekė 2 184 eurų ant popieriaus ir 1 346 eurų į rankas. Didžiausias algas gauna sostinės gyventojai, dirbantys IT sektoriuje, jų algos viršija ir 2 tūkst. eurų į rankas.

Kiekvieną mėnesį darbuotojams mokamas atlyginimas. Vieni jį gauną fiksuotą, kitiems darbo užmokestis kinta, priklausomai nuo priedų. Tačiau tam tikrais atvejais darbdavys gali išmokėti ir mažiau nei sulygta darbo sutartyje. Sugadinę tam tikrus prietaisus, darbo įrankius ar įrenginius, nuostolius darbuotojai turi padengti iš savo kišenės. Tačiau ne visada darbdaviai elgiasi teisėtai. Tai pastebi ir patys darbuotojai.

Į daugelį darboviečių yra įprasta atvykti bent keliomis minutėmis anksčiau, kad būtų spėta, pvz., persirengti, pasiruošti darbo priemones ir panašiai. Vis tik verta atkreipti dėmesį, kada tas pasiruošimas darbui jau yra prilyginamas darbo funkcijoms ir privalo būti apmokamas. Viena parduotuvės „Aibė“ darbuotoja papasakojo, kad oficialiai jos darbas prasideda nuo 7 val. ryto, tačiau darbuotojams privaloma ir kasdien reikalaujama darbe būti jau 6:30 val.

Darbuotojai kiekvienais metais tikisi, kad jų atlyginimas didės. Tačiau kartais nutinka priešingai – užuot kėlęs algą darbdavys gali įspėti apie jos sumažinimą. Darbo teisės specialistai vardija atvejus, kuomet darbdavys gali sumažinti atlyginimą ir ką tokiu atveju daryti darbuotojams. Gyventojai apie atlyginimus diskutavo socialiniame tinkle. Moteris teiravosi, ar darbdavys gali be priežasties imti ir sumažinti algą.

Kasmet susitarimas dėl minimaliosios mėnesinės algos (MMA) tampa sunkiai sprendžiamu uždaviniu. Kartais gali pasirodyti, kad Trišalė taryba kasmet laiko valstybinį matematikos egzaminą. MMA uždavinio išspręsti komandiškai nesiseka, nes dažniausiai bent vienas komandos narių neskaito uždavinio sąlygų, bet jau žino „teisingą“ atsakymą, t. y. konkrečiai žino, kiek turi didėti MMA.

Vyriausioji rinkimų komisija nustatė, kad Petras Gražulis papirkinėjo savo rinkėjus. Vyriausioji rinkimų komisija pripažino, kad Petras Gražulis taip papirkinėjo rinkėjus, kad šie už jį atiduotų balsą. O Gražulis toliau postringauja, kad komisija jį nepelnytai skriaudžia. Gražulis dar prieš rinkimus pažadėjo tiems žmonėms, kurie jį išrinks į Europos Parlamentą, atiduoti pusę mėnesinio atlyginimo – tai apie 4000 eurų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Ar kada pagalvojote, kokių darbų lietuviai ieško daugiausiai arba kas galėtų uždirbti vos 970 eurų prieš mokesčius, o kas ir 12 kartų daugiau – net 12 tūkst. eurų per mėnesį? Toks algų skirtumas išryškėja palyginus dabartinius darbų pasiūlymus Lietuvoje: elektrikai uždirba 5 kart daugiau nei kasininkai, informacinių technologijų (IT) specialistai – 5 kartus daugiau nei mokytojai ar paslaugų sektoriaus darbuotojai.

Didžiausią vidutinę algą Lietuvoje birželį mokėjo naftos produktų bendrovė „Envirolla“ – visą arba ne visą mėnesį dirbę aštuoni bendrovės darbuotojai gavo vidutiniškai po 45,5 tūkst. eurų, rodo „Sodros“ duomenys. Medicinos bendrovės „LT Biotech“ dešimties darbuotojų atlyginimų vidurkis siekė 23,07 tūkst. eurų, penkių logistikos bendrovės „Girteka Group“ darbuotojų – 21,8 tūkst. eurų. Telekomunikacijų įmonė „DAN Communications“ (keturi darbuotojai) birželį vidutiniškai mokėjo 20,63 tūkst.

Užtikrinant nepertraukiamą veiklą, visuomenės saugumą ir gerovę, daugybė įmonių ar įstaigų dirba nuolat, neatsižvelgiant į paros laiką. Tačiau darbas naktį yra specifinė darbo organizavimo forma, reikalaujanti tam tikros apsaugos darbuotojams, todėl naktį dirbantys darbuotojai turi gauti pusantro karto didesnę algą, praneša Valstybinė darbo inspekcija.

Neretai darbuotojams atostogų datą padiktuoja šeimos nariai, pigūs skrydžiai ir pan., tad ne visada susimąstoma, kad pasirinktas atostogų mėnesis gali lemti, pvz., ir 200 eurų mažesnę ar didesnę algą. Specialistų aiškinimu, darbdavio išmokami atostoginiai priklauso ne tik nuo algos ar premijų, bet taip pat ir dienų – atostogaujant trumpesnį mėnesį, tikėtina, dalį pinigų prarasite. Jų neteksite ir tokiu atveju, jei pakilus algai per greit nuspręsite atostogauti.

Didžiausią vidutinę algą Lietuvoje gegužę mokėjo elektroninių prietaisų gamintojos „Huawei Technologies“ Vilniaus filialas – visą arba ne visą mėnesį dirbę aštuoni bendrovės darbuotojai gavo vidutiniškai 61,9 tūkst. eurų, rodo „Sodros“ duomenys. Latvijos farmacijos bendrovės „Recipe Plus“ septynių darbuotojų atlyginimų vidurkis siekė 26,2 tūkst. eurų, penkių Lietuvos logistikos bendrovės „Girteka Group“ darbuotojų – 25,7 tūkst. eurų.

Kylianas Mbappe reikalauja 100 mln. eurų siekiančios sumos iš Paryžiaus „Saint – Germain“ komandos, nepaisant to, jog neseniai oficialiai prisijungė prie Madrido „Real“. „L'Equipe“ praneša, jog PSG nesumokėjo K.Mbappe atlyginimų už balandžio, gegužės mėnesius ir taip pat neketina mokėti už birželio mėnesį. K.Mbappe sutartis su PSG baigsis galioti birželio 30 dieną, todėl ši problema turi būti išspręsta iki šio laiko. Bendra suma, kurią klubas yra skolingas, siekia apie 100 mln. eurų.

Mokytojų atlyginimams didinti nuo rugsėjo papildomai planuojama skirti 31,9 mln. eurų, penktadienį pranešė Finansų ministerija. Ši suma skiriama siekiant, kad pedagogų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VDU). „Pagal atnaujintas Lietuvos ekonomikos projekcijas įvertinome, kiek šalia biudžete numatytų asignavimų reikia papildomų lėšų Vyriausybės tikslui dėl mokytojų atlyginimų dydžio įgyvendinti.

Antradienį vykusiame Trišalės tarybos posėdyje visos šalys sutarė, kad minimalią mėnesinę algą (MMA) kitiems metams reikia kelti, tačiau nepriėjo konsensuso dėl galimo jos dydžio.   Profesinės sąjungos siūlo, kad MMA 2025 m. siektų 1070 eurų, absoliuti darbdavių dauguma pasisakė už 1016 eurų dydį, tokios pozicijos buvo įtvirtintos protokole.

Lietuviai dar niekada negyveno taip gerai, kaip dabar. Vidutinė alga vėl – didžiausia istorijoje, o pastarųjų metų ekonominis nuosmukis nesuvalgė nei milijardinių santaupų sąskaitose, nei smarkiai sumažino vartojimo. Infliacijai nunykus, kiekvienas algos ūgtelėjimas šiemet jau reikš dar pilnesnę piniginę. Visgi ekspertai ragina neužmerkti akių prieš realybę – kai vieni švaistosi pinigais, penktadalis tautiečių gyvena ties skurdo riba ir apie skanesnį kąsnį gali tik pasvajoti.

UEFA Čempionų lyga – vienas populiariausių sporto renginių pasaulyje, kuriame galima laimėti didžiausią Europos klubinio futbolo prizą. Beveik 70 metų gyvuojančiame turnyre dalyvavo beveik visi garsūs futbolininkai. Todėl viso pasaulio futbolo gerbėjams kyla vienas aktualus klausimas: kas yra geriausiai apmokami čempionų lygos žaidėjai? Pateikiame visą geriausiai apmokamų Europos futbolo žaidėjų sąrašą.  Jame nurodomi jų apskaičiuoti savaitiniai atlyginimai eurais.

Lietuvoje mažiau negu trečdalis (29 proc.) žmonių nurodo, jog pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį „vokelyje“. Be to, kas antras (52 proc.) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekonomika turi įtaką asmeniniam gyvenimui, rodo skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ užsakymu gegužę atlikta gyventojų nuomonės apklausa. Pasak „Baltosios bangos“ tarybos pirmininkės Rūtos Skyrienės, šiemet iki 29 proc.

Darbdaviai ir profsąjungos ginčijasi dėl minimalios mėnesinės algos didinimo. Darbuotojų atstovai norėtų, kad kitąmet vadinamasis „minimumas“ padidėtų iki beveik 800 eurų į rankas, tačiau verslas tam priešinasi, esą Lietuvoje atlyginimai auga greičiau nei darbo našumas, dėl to šalis praranda savo konkurencingumą.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Šiuo metu atskaičius mokesčius, minimali mėnesinė alga siekia 708 eurus.

Lietuvos bankas (LB) siūlo minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) 2025 metais didinti 10 proc. iki 1016 eurų prieš mokesčius, o 2026 metais – dar 10,5 proc. iki 1123 eurų, teigia centrinio banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas.

Darbo užmokestis prieš mokesčius (bruto) šalies ūkyje 2024 m. pirmąjį ketvirtį padidėjo 2,4 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. Skelbiama, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, be individualiųjų įmonių, šių metų pirmąjį ketvirtį sudarė 2 161 eurų ir, palyginti su 2023 m. ketvirtuoju ketvirčiu, išaugo 2,4 proc. Tuo metu viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 2 249,6 Eur. ir buvo 2,1 proc.

Jei po jūsų pamainos darbovietėje trūktų pinigų, ar sutiktumėte, kad dingusi suma būtų išskaičiuota iš jūsų atlyginimo, net jei nesate kalti? Kai kuriuose prekybos tinkluose net ir nedidelė kasininko klaida lemtų mažesnę algą. Tuo metu kitur, jei nepavyksta išaiškinti priežasties ar kaltininko, dingusius pinigus padengia pati parduotuvė.

Artėjant vasarai prekybos tinklai ieško kelių šimtų sezoninių darbuotojų. Daugiausiai darbo pasiūlymų prie jūros – Palangoje ir Šventojoje. Prekybos tinklų atstovai būsimiems darbuotojams siūlo įvairias naudas nuo maitinimo ar apgyvendinimo iki psichologo konsultacijų. Prekybininkai taip pat tikina, kad mokės konkurencingus atlyginimus, tačiau kokius – neįvardijo.

Visą darbo laiką dirbusių ir minimalią mėnesio algą gavusių darbuotojų šalies ūkyje pernai spalį buvo 25,5 tūkst., arba 2,4 proc. visų visą darbo laiką dirbusių darbuotojų. Viešajame sektoriuje jų buvo 1,8 proc. (5,5 tūkst.), privačiajame – 2,6 proc. (19,9 tūkst.), skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per metus šių darbuotojų dalis viešajame sektoriuje nepasikeitė, o privačiajame – sumažėjo 0,1 punkto.

„Sodra“ suskaičiavo, kiek pajamų pernai gavo Lietuvos gyventojai. Vidutiniškai per mėnesį vienas dirbantysis praėjusių metų gale gavo beveik 1300 eurų į rankas, 120 eurų daugiau nei metus prieš tai. Pasak „Sodros“ ir ekonomistų, gyventojų perkamoji galia auga. Autoserviso ir automobilių detalių parduotuvės savininkas Šarūnas pasakoja, kad jo įmonėje dirba 130 darbuotojų. Praėję metai verslui nebuvo blogi: dėl to atlyginimai vidutiniškai kilo 11 procentų.

Paprastai darbuotojams atlyginimas išmokamas kartą ar du kartus per mėnesį. Tačiau ne visi darbdaviai laikosi šios tvarkos. Kai kurie gyventojai skundžiasi, kad algą anksčiau gaudavę tris kartus per mėnesį, tačiau galiausiai darbdavys iš viso nustojo ją mokėti. Specialistai aiškina, kaip susigrąžinti nesumokėtus pinigus ir vardija sektorius, kuriems gresia nemokumas ir vėluojančios algos darbuotojams.

Į darbą be pateisinamų priežasčių neatvykęs darbuotojas šiurkščiai pažeidžia savo pareigas. Toks nepasirodymas darbe laikomas pravaikšta, darbdavys pravaikštą fiksuoja ir už ją neišmoka atlyginimo. Vis dėlto toks darbuotojų elgesys gali sukelti ir rimtesnių pasekmių. Kokių pasekmių gali turėti neatėjimas į darbą naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja portalo „cvonline.

Vidutinis mėnesios darbo užmokestis Lietuvoje (be individualių įmonių) praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį siekė 2,11 tūkst. eurų (neatskaičius mokesčių) – 4,6 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį ir 11,1 proc. daugiau nei 2022-ųjų paskutinį.  Viešajame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis siekė 2,23 tūkst. eurų (iki mokesčių) – 9,9 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį ir 13,1 proc. nei prieš metus, privačiame – 2,03 tūkst. eurų – atitinkamai 2,2 proc. ir 10,1 proc.

Pats faktas, kad mirė darbuotojas, neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės į jo sąskaitą išmokėti visų priedų, algos ir atostoginių. Nevykdant šios pareigos skola gali padidėti ir 6 kartus, tik kilus ginčui reikia nedelsti apie tai pranešti. Viena mergina socialiniame tinkle „Facebook“ papasakojo, kad neteko mamos.

Latvijos geležinkeliai paskelbė laisvą elektros linijų mechaniko darbo vietą, kurioje numatoma 6 dienų darbo savaitė ir 940 eurų atlyginimas neatskaičius mokesčių, rašoma Vakarų eksprese. Latviai piktinasi: vieni negali patikėti, kiti ironizuoja, kad tada galima tiesiog dirbti visas 7 dienas per savaitę. Algos „kaip Mozambike“? Socialiniame tinkle „X“ latviai apie šią laisvą darbo vietą kalba ne itin teigiamai: „Jei kas nors galvoja, kad problemos su traukiniais yra kažkas nepaprasto.

Matant užsieniečius Lietuvoje neretai galima pagalvoti, kad iš ypač tolimų kraštų atvykusiems, visiškai svetimų kalbų ir kultūrų žmonėms čia turėtų būti itin sunku – tiek dėl kalbos barjero, tiek netgi dėl oro. Tačiau vis daugiau įmonių įdarbina, pavyzdžiui, Afrikos piliečius, o šiems čia, apart šaltų orų, labai patinka. Kartais afrikiečius galima pastebėti kasančius sniegą ar netgi vairuojančius autobusą. Tačiau Lietuvoje oficialiai dirbančių jų yra beveik 1 tūkst.

Kiekvienam darbuotojui turi būti suteiktos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Vis tik yra išimčių, kurias svarbu žinoti tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Apie tai – Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pranešime žiniasklaidai.

Pernai algos vidutiniškai didėjo 10 procentų, rodo naujausi apklausų duomenys. Greičiausiai augo paklausiausių specialistų atlyginimai ir pačios mažiausios algos. Ekonomistai prognozuoja, kad šiemet jos kils lėčiau nei pernai. Šiauliuose įsikūrusi bendrovė „Interscalit“ antklodes ir pagalves gamina jau ilgiau nei 3 dešimtmečius. „Atlyginimai pas mus nuosekliai kyla. Vidutiniškai 10–12 procentų per metus, tai šiais metais ne išimtis.