Verta žinoti

Šį savaitgalį Lietuvos kapines užplūs minios žmonių – kasmet išreikšti pagarbą mirusiems artimiesiems Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis daugeliui tautiečių įprasta. Visgi, pasak naujienų portalo laidoje „Verta žinoti“ viešėjusio kunigo, vienuolio pranciškono Arūno Peškaičio, pastebima tendencija nustumti anapilin iškeliavusių atminimą dažnėja ir neramina. „Aš bijau, kad čia yra tokia mada, tendencija, einanti iš Vakarų Europos, iš Amerikos – mirtį nustumti į užribį.

Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ viešėjusi istorikė, knygų autorė Neringa Dambrauskaitė-Martinkėnė atvira – šaltibarščiai ir cepelinai Lietuvos virtuvės istorijoje nėra tokie jau tradiciniai. Viešnia pasakoja, kokius patiekalus lietuviai valgė tiek prieš 400 metų, tiek dabar.

Šaltibarščiai ir cepelinai – patiekalai, kuriuos lietuviai ne tik mėgsta, bet didžiuojasi nacionaliniu ir pasauliniu lygiu: vasarą rengia rožinį festivalį, o pirmąjį vasario sekmadienį  kalendoriuje skiria didžkukuliams. Visgi, pasak naujienų portalo laidoje „Verta žinoti“ viešėjusios istorikės, knygų autorės Neringos Dambrauskaitės-Martinkėnės, šie valgiai tautiečių virtuvėse karaliauja visai ne nuo seno.

Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ kunigas pabrėžė skirtumą tarp tikėjimo ir bažnyčios, papasakojo apie sąžinės vaidmenį gyvenime bei dažniausias žmonių gailesčio priežastis prieš mirtį. Kapelionas teigė, kad galima nepasitikėti bažnyčia, bet pasitikėti Kristumi – ir būtent iš šios vilties kyla noras spręsti bažnyčios problemas bei ieškoti dvasinio atsinaujinimo.

Šiandieniniame pasaulyje darosi vis sunkiau suprasti, kuo galima pasitikėti, o kuo – ne. Atskirti, kas meluoja, o kas sako tiesą – didžiulis iššūkis, tačiau, žinant esmines taisykles, tai gali tapti lengviau. Plačiau apie tai naujienų portalo tv3.lt  tinklalaidėje „Verta žinoti“ pasakojo detektyvas Romualdas Zaleckis.

Šiandien, kai naujų baldų pasiūla yra itin didelė, vis daugiau žmonių atsisuka į senų baldų ar namų interjero detalių restauravimo idėją, taip savotiškai prisidėdami prie planetos apsaugojimo ir tvaraus vartojimo. Visgi, baldų restauravimas ar sienų atnaujinimas nėra paprastas procesas, tad tokiais atvejais kyla įvairių iššūkių, susijusių tiek su techniniais aspektais, tiek su bendra namų estetika.

Baldų restauratorė Vainora Blaškevičiūtė tikina retai kada besilankanti namuose, kuriuose nevyktų koks nors remonto darbas – lietuviai naujintis namus mėgsta visada. Pasak jos, namai yra gyvas organizmas, kuris juda ir nuolat keičiasi, tad ji siūlo neturėti iliuzijų, kad namuose kažkada bus padaryta absoliučiai viskas.  Apie remontą ir baldų restauravimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ plačiau pasakoja „Senas stalas“ įkūrėja V. Blaškevičiūtė.

Daugelis dalykų, kuriuos šiandien laikome „tradiciniais“, iš tiesų turi sovietinį arba bent jau sovietmečiu sustiprintą pamatą. Iki sovietmečio Lietuvoje Visų šventųjų diena ir Vėlinės buvo ramesnės, vykdavo religinis mirusiųjų pagerbimas be masinio kapinių lankymo. Žmonės meldėsi už mirusius, degdavo žvakes namuose ar prie bažnyčių, bet tai nebuvo tokia visuotinė ir pompastiška šventė, kokią turime dabar.

Gyventi nesusituokus yra nuodėmė? Pasak dvasininko Gabrieliaus Satkausko, taip, bet kodėl tai yra tiesa dažnas mūsų nė nesusimąsto. Juk bažnyčia nėra vien tik apie draudimus – tai kvietimas atrasti gilesnę meilės, atsakomybės ir tikėjimo prasmę.

Neretai sėsdami prie švenčių stalo nesusimąstome, kaip ir kodėl švenčiame svarbiausius metų minėjimus ir kiek juose yra sovietų primestų papročių. Nuo vaišių lūžtantis stalas per didžiąsias metų šventes itin populiariu tapo būtent sovietmečiu, bet tai anaiptol nerodė aukšto gyventojų pragyvenimo lygio. Apie tai, kaip sovietmetis pakeitė mūsų tradicijų vystymąsi ir kaitą, portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ papasakojo filosofė, kultūros istorikė Nerija Putinaitė.

Kas pirmojo pasimatymo metu turėtų mokėti už vakarienę? Ar normalu restoranuose vaikams įduoti telefoną į rankas, kad tik jie būtų tylūs? Pasak naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ viešėjusios etiketo ekspertės Indrės Sapagovaitės-Briedelienės, šie etiketo klausimai sukelia nemažai diskusijų, o kintančiame pasaulyje ne viskas taip akivaizdu, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Šiandieniniame pasaulyje darosi vis sunkiau suprasti, kuo galima pasitikėti, o kuo – ne. Atskirti, kas meluoja, o kas sako tiesą – didžiulis iššūkis, tačiau, žinant esmines taisykles, tai gali tapti lengviau.  Detektyvas Romualdas Zeleckis naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ atvirai pasakoja, kokie yra melagių bruožai, kaip juos atpažinti bei kaip apsisaugoti nuo persekiotojų. Pasak detektyvo, bandant nustatyti, ar žmogus meluoja, yra 50 proc. tikimybė būti teisiam.

TV3.lt tinklalaidėje „Verta žinoti“ kunigas atviravo apie meilę, pašaukimą ir ribas, su kuriomis susiduria kunigai. Pasak jo, įsimylėjimas pats savaime nėra nuodėmė, tačiau tikrasis iššūkis slypi tame, kaip žmogus į šį jausmą reaguoja. Laidoje kunigas, Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Dievo Gailestingumo koplyčios kapelionas Gabrielius Satkauskas pripažino, kad susižavėjimas gali užklupti kiekvieną, nepriklausomai nuo gyvenimo kelio ar pašaukimo.

Per pirmą pasimatymą, aišku, turi mokėti vyras! Įsitikinimas, kuris daugeliui moterų Lietuvoje vis dar yra natūralus ir sunkiai paneigtinas. Visgi, pasak naujienų portalo laidoje „Verta žinoti“ viešėjusios etiketo ekspertės Indrės Sapagovaitės-Briedelienės, kintančiame pasaulyje ne viskas taip akivaizdu, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio.