Apie realią grėsmę Europai ir Baltijos šalims Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“.
Profesorius Janeliūnas sako, kad Baltijos šalys nėra tokios saugios, kaip įsivaizduoja. Jeneliūnas mąsto kritiškai ir svarsto apie galimas pačias nepalankiausias aplinkybes Lietuvai karo atveju.
„Pats nepalankiausias scenarijus būtų, jeigu susidėtų į vieną vietą kelios didelės problemos. <…> Rusijos pergalė Ukrainoje, Trumpo sprendimas išvesti karius iš Europos ir didelis karas kažkurioje kitoje pasaulio vietoje galėtų suteikti auksinį langą Rusijai nedidelėmis pastangomis išbandyti NATO solidarumą“, – aiškina pašnekovas.
Savaime aišku, kad net Rusijai laimėjus karą prieš Ukrainą, Putinas tik tokia pergale patenkintas nebūtų ir siektų užkariauti daugiau žemių. Tačiau ekspertas mano, kad Lietuvai karo grėsmė kiltų ne tik Rusijos pergalės, bet ir taikių paliaubų su Ukraina atveju.
Rusija pultų iškart
Pasak pašnekovo, net pasibaigus karo veiksmams, Putinas neleistų Europai pasiruošti ir pultų iškart.
„Aš manau, kad yra klaidinga prielaida manyti, kad po to, kai sustos karo veiksmai Ukrainoje, Rusija bandys atsikurti ir tam reikės 3 ar 5 metų kol ji stabilizuosis ir atsikurs. Aš manau priešingai – Rusija bandys ne išlaukti kažkokį periodą ir atkurti savo ekonomiką, bet ji iš inercijos bandys toliau karo ekonomiką nukreipti prieš kažkokį kitą taikinį. <…>
Kam Rusijai laukti 5 metus, kol NATO adaptuosis, sukaups pajėgas, dislokuosis žymiai didesnes pajėgas Baltijos šalyse, prikaups amunicijos sandėlius, jeigu šiuo metu NATO, pagal savo galimybes, gerokai vėluoja ir atsilieka nuo Rusijos karinės pramonės, o Rusijos karo mašina sukasi vis didesniu greičiu. Tai iš inercijos tą karo mašiną nukeripti prieš kitą taikinį gali būti žymiai logiškiau, negu imti pauzę“, – tikina profesorius Janeliūnas.
Ruoštis blogiausiam scenarijui
Šiuo metu nemažai Europos valstybių vadovų bei generolų kalba, kad psirengti galimam karui šalys dar turi pakankamai laiko, visgi laidos svečias mano kitaip.
„Aš manau, kad yra scenarijų, pagal kuriuos mes galim neturėti tiek laiko, bet jei, sakykim, amerikiečiai išlaikys savo įsipareigojimus Europoje, jeigu amerikiečiai,galbūt, netgi didins savo pajėgumus Eurpoje, jeigu bus nenutraukiamai stiprinamos gynybos pajėgos ir pačių europiečių, <…> be abjejo Putinui rizikuoti karu su NATO būtų pražūtinga.
Bet jeigu Vakarų politikai rodys, kad jie yra nepasirengę karui, jeigu jie mindžiukuos ir neskirs tų pačių išlaidų gynybai taip, kaip yra suplanuota, ir pamatys kitų problemų, kurios atitraukia dėmesį, tai pretekstas Putinui rizikuoti tikrai gali būti sukurtas. Šitoj vietoj mes nebūtinai turim pasikliauti tik geriausiais scenarijais, kad mes turėsime laiko. Aš manau, kad reikia turėti galimybę ir didžiausios žalos scenarijams“, – tikina Jeneliūnas.
Daug laiko nebeturime
Tad kalbėdamas apie blogiausią scenarijų, profesorius mano, kad per artimiausią pusmetį, kad ir kokia to maža tikimybė bebūtų, Europai su juo susidurti gali tekti. Baltijos šalys Putinui būtų puikus grobis, tačiau to, deja, Europa vis dar nesuvokia.
„Mūsų visuomenė kol kas nesupranta labai paprasto dalyko – mes jau dabar, jau šiandien gyvename ikikarinėje situacijoje. <…> Mes esame ikikarinėje situacijoje šiuo metu, mes esame per 2–3 žingsnius nuo karo“, – aiškina pašnekovas.
Tad ekspertas ragina visuomenę maksimaliai ruoštis karui, kad visais įmanomais būdais parodytume Putinui, jog taip lengvai ateiti ir pasiimti Baltijos šalių bei Lietuvos jam nepavyks.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
.jpg)
