33 min. su Artūru Anužiu

Ukrainai pavyzdingai ginantis nuo Rusijos oro atakų, dalis karininkų ir ekspertų pasigesta didesnio dėmesio priešlėktuvinei gynybai ir mūsų šalyje. Buvęs specialiųjų operacijų pajėgų vadas Saulius Guzevičius sako, kad Lietuvai dabar reikia galvoti ne apie tankus, o apie tai, kuo juos apgintų nuo oro smūgių, kuriais prasideda kiekvienas šio amžiaus karinis konfliktas. Apie tai S. Guzevičius kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Kol Ukraina kaunasi už savo išgyvenimą, Putinas imasi grasinimų ir kitoms kaimynėms. Daugiausiai jų sulaukia Baltijos šalys. Tačiau ekspertai sutaria, kad bene didžiausias pavojus gresia Lietuvai. Mūsų šalis turi ne tik sausumos koridorių su Lenkija, bet ir istorinę atmintį.

Baimindamiesi karo su Rusija visą dėmesį esame sutelkę į kariuomenės pasirengimą, tačiau atrodo užleidome kitą ne mažiau svarbią sritį – sveikatos apsaugą. Medikų sąjūdžio pirmininkė tvirtina, kad prasidėjus karui būtų baisus chaosas, nes šioje srityje nėra jokio pasirengimo. Ligoninėse medikamentų rezervai kaupiami kaip kas išmano, o gydytojai neturi nei planų, nei pratybų, kaip gydyti sužalotus žmones. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min.

2022 metais Putinui plačiu frontu užpuolus Ukrainą, vienas žymiausių Lietuvos teatro režisierių Oskaras Koršunovas nedelsdamas pasmerkė Rusiją ir Putino režimo sukeltą karą. Tačiau ne visi Lietuvos menininkai skubėjo tą padaryti. Apie tai O. Koršunovas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Vienas iš iškiliausių teatro režisierių, neseniai šį pasaulį palikęs Rimas Tuminas, taip pat nukentėjo dėl darbo Rusijoje.

Vakarus kaip didžiausią savo priešą matanti Putino Rusija su jais kovoja ne tik griaudama ir žudydama Ukrainą. Rusijos propaganda kovai su Vakarais sumaniai išnaudoja ir meną bei kultūrą, sėkmingai plaudama smegenis savo ir kitų šalių piliečiams. Ne išimtis ir Lietuva, kurios menininkai ne vienerius metus dirbo Rusijoje. Vienas žymiausių mūsų režisierių Oskaras Koršunovas sako, kad lietuvių pasirinkimui dirbti Rusijoje didelę įtaką turi pinigai.

Daugiau nei metus Ukrainoje karo instruktoriumi dirbęs Andrejus Šildiajevas teigia, kad apart pačio karo, Ukrainoje yra dar trys didžiulės problemos. Viena jų – dalies gyventojų negalvojimas apie karą ir jo situacijos ignoravimas. Apie tai A. Šildiajevas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Andrejaus Šildiajevo teigimu, karo Ukrainoje fronte iniciatyvą visada valdė ir tebevaldo Rusija.

Daugiau nei metus Ukrainoje karo instruktoriumi dirbęs Andrejus Šildiajevas neigia mitus apie Rusijos kariuomenės silpnumą ir išsekimą. Karą fronte iš arti matęs buvęs karys tikina, kad Rusijai vis agresyvėjant, susiimti turėtų ir Lietuva, mat hibridinės ginkluotos atakos tikimybė didelė, o NATO pagalbos tektų palaukti.

Pagalbą ukrainiečių kariams į priešakines fronto linijas vežiojantis ir karo žiaurumą iš arti matantis visuomenininkas Šarūnas Jasiukevičius stebisi mūsų valdžios aplaidumu ir vadina tai kolaboravimu su priešu. Esą mes visiškai nesirūpiname naujų slėptuvių statymu ir įrengimu, o negana to, nepasirūpiname kaip išvešime žmones iš sostinės, kuri yra neapginama ir neevakuojama.  Apie tai Š. Jasiukevičius kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Pagalbą ukrainiečių kariams į priešakines fronto linijas vežiojantis ir karo žiaurumą iš arti matantis Šarūnas Jasiukevičius stebisi mūsų valdžios aplaidumu ir vadina tai kolaboravimu su priešu. Rusai raketomis su žeme lygina nekaltų žmonių daugiabučius, o mes esą visiškai nesirūpiname naujų slėptuvių statymu ir įrengimu. Negana to, nepasirūpiname kaip išvešime žmones iš sostinės, kuri yra neapginama ir neevakuojama.

Pirmieji vokiečių kariai Lietuvoje turėtų įsikurti po metų. Valdžia sako, kad iki to laiko spėsime pastatyti visą reikiamą infrastruktūrą, tačiau kai kurie aukšto rango karininkai tuo stipriai abejoja. Nekilnojamojo turto milžinės „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis mano, kad koją pakišti gali biurokratija. Apie tai A. Avulis kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Sostinės taryba pritarė nacionalinio stadiono projekto pakeitimams, o tai reiškia, kad amžiaus statyboms uždegta žalia šviesa. Viešojoje erdvėje pasigirsta nuomonių, kad statybas perėmusios nekilnojamojo turto milžinės „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis susikraus pasakiškus turtus, tačiau pats bendrovės valdytojas atkerta: jeigu galite pastatyti pigiau, ateikite, aš užleidžiu vietą.

Kol dalis lietuvių piktinasi, kad užplūdus imigrantams iš Baltarusijos sostinėje vargiai galima kur išgirsti kalbant lietuviškai, laidų vedėjas Algis Ramanauskas kelia kitą problemą. Pasak jo, valstybė padarė didelį nusikaltimą įsileidusi tiek daug imigrantų ir neužtikrinusi tinkamos jų atrankos ir integracijos. Ramanauskas teigia, kad atvykę baltarusiai vangiai integruojasi ir vengia mokytis lietuviškai, o mes neturime savigarbos su jais nekalbėti rusiškai.

Lietuvoje migrantų skaičius perkopė 220 tūkstančių, daugumą jų sudaro atvykėliai iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos. Nacionalinio saugumo temas nagrinėjantis laidų vedėjas Algis Ramanauskas sako, kad Lietuvai pavojingiausi Baltarusijos piliečiai ir tikina, kad valdžia padarė nusikaltimą leidusi didžiulę imigraciją. Pasak Ramanausko, didelę grėsmę kelia ir vietinė penktoji kolona, ir mūsų tautinės mažumos, galinčios bet kada prieš lietuvius atsukti ginklą prasidėjus Rusijos invazijai.

Jau keletą savaičių valdantieji kartu su opozicinėmis partijomis bando rasti išeitį, kaip padidinti kariuomenės finansavimą, mat Rusijos grėsmė Lietuvai tik auga. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad mūsų politikai galėtų pasitelkti ir mūsų šalies gyventojus, ir verslininkus, kurie daug aukodami Ukrainai galėtų susimesti ir Lietuvos kariuomenei. Šių metų biudžete žmonių gerovei kelti Vyriausybė numatė net 1,7 milijardo eurų, o krašto apsaugai dabar ieškome pusės milijardo eurų.

Nors Rusijos karas su Ukraina vyksta jau kelerius metus, Vakarų Europos šalys tik dabar pradeda po truputį sukrusti ir galvoti apie gynybą ir apie savo saugumą. Tačiau išlipti iš duobės nebus lengva, mat didžiųjų šalių kariuomenės nustekentos, o žmonių noro mokėti daugiau tiesiog nėra. Karo istorikas Robertas Petrauskas sako, kad šiuo atžvilgiu Europa yra tiesiog beviltiška, jos laukia karas, tačiau šį kartą europiečiai neturi nei valios, nei galios.

Aukšto rango užsienio karininkai ir politikai įspėja, kad NATO turėtų ruoštis karui su Rusija. Analitikai prognozuoja, kad jis laukia po 2-5 metų. Tačiau karo istoriją tyrinėjantis Robertas Petrauskas įsitikinęs, kad Putinas nebenori gaišti laiko, Europą laiko beviltiška ir silpna, tad pulti Baltijos šalis gali būti pasirengęs dar šiemet.

Karui Ukrainoje tęsiantis, vis aštrėja kalbos apie galimą pavojų Lietuvai ar net visiems Vakarams. Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sako, kad grėsmė išliks tol, kol Vakarai galutinai nesupras, kad ji reali, tačiau tai, deja, gali įvykti tik tada, kai patys „gausime tiesiai į akį“. Apie tai V. Landsbergis kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Visai šalia siaučiant karui, kovos, regis, vyksta ir mūsų šalies viduje. Tiesa, politinės.

Lietuvos svarbiausiems politikams stumdantis alkūnėmis dėl valdžios, atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis tvirtina, kad dėl tokių konfliktų, mūsų priešui tik naudingiau. Politikos veteranas sako, konservatorių Vyriausybė dirba gerai, o žmonės ir politiniai oponentai neįvertina partijos lyderių dėl to, kad naudojama tam tikra technika – mušti galvą.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min.

Lietuvos politikams paskelbus apie didžiulius planus stiprinti mūsų gynybą ir saugumą, buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas šiuos užmojus mala į miltus. Generolas tikina, kad pirmiausia reikia pilnai apginkluoti savo kariuomenę ir rezervą, užuot planavus tankų pirkimus, vokiečių brigados įkūrimą ir kitus daug pinigų reikalaujančius projektus.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ svečiuojasi buvęs kariuomenės vadas Vytautas Žukas.

Aukščiausiems Lietuvos politikams nesutariant, kokia gi yra reali grėsmė šalies saugumui, Kovo 11-osios nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška sako, kad karui reikia ruoštis bet kuriuo atveju – vien tam, kad jo nebūtų. Apie tai A. Januška kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Albinas Januška teigė, kad dabartinė Vyriausybė padarė tikrai daug šalies gynybos vardan – pavyzdžiui, iš esmės padidino finansavimą. Tačiau anot signataro, to vis tiek nepakanka.

Įsiplieskus ginčui tarp prezidento Gitano Nausėdos ir konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio, prezidentūra apkaltino buvusį Valdo Adamkaus patarėją Albiną Janušką vėl norint atgaivinti „valstybininkų“ klaną ir užvaldyti valstybę. Januška tvirtina, kad jokio klano nėra, o tokie kaltinimai rodo, kad prezidentūra nuolat meluoja ir laiko mus idiotais.

Iki dabartinės Vyriausybės kadencijos pabaigos liko mažiau nei metai, o dalis visuomenės vis garsiau skundžiasi, kad valdantieji nieko nenuveikė ir nebendrauja su žmonėmis. Buvęs ministras pirmininkas, ilgametis konservatorius Andrius Kubilius nesutinka su šia kritika ir sako, kad kalbos apie aroganciją yra neracionalios. Apie tai A. Kubilius kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Įsiplieskus dar vienam konservatorių ir prezidento Gitano Nausėdos nesutarimui dėl ambasadorių skyrimo, buvęs konservatorių partijos pirmininkas Andrius Kubilius įsitikinęs, kad prezidentas per šį konfliktą rodo nepagarbą žmonėms ir dirbtinai sureikšmina save. Pasak Kubiliaus, prezidentas per kadenciją esą nieko nenuveikė, tad bando girtis Vyriausybės darbais.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min.

Į Lietuvą atvyksta vis daugiau migrantų, tad dalis visuomenės pradėjo abejoti, ar jie gebės integruotis – ypač, kai daugelis nemoka ir nenori mokytis lietuviškai. Emigraciją nagrinėjantis politikas ir politologas Vytautas Sinica tikina, kad lietuviams reikia atsikratyti vergiško mąstymo ir kelti imigrantams griežtesnius reikalavimus. Apie tai V. Sinica kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Lietuvoje daugėjant migrantų skaičiui pasigirsta klausimų, ar šalis gali sugebėti integruoti tokį didelį skaičių žmonių. Be to, ar jie iš viso integruosis į visuomenę, kai daugelis nemoka ir nenori mokytis lietuviškai. Emigraciją nagrinėjantis politikas ir politologas Vytautas Sinica tikina, kad lietuviams reikia atsikratyti vergiško mąstymo ir kelti imigrantams griežtesnius reikalavimus. Prasidedant naujiesiems metams, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min.

Nors Lietuvai ir Baltijos šalims Rusijos grėsmė tik auga, Vyriausybės biudžete labiausiai auga socialinės išmokos. Ekonomistas Marius Dubnikovas tikina, kad biudžetas rinkiminis, tad ir Vyriausybė reaguoja į žmonių norus. O tai rodo, kad lietuviai nesupranta karinės grėsmės ir visuomenė yra gerokai palepinta.  Besibaigiant metams naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ svečiuojasi ekonomistas ir finansų analitikas Marius Dubnikovas.

Besiruošiant didžiausioms metų šventėms, lietuviai skundžiasi, kad kasmet paruošti šventines vaišes vis sunkiau, mat maisto produktų kainos darosi neįkandamos. „Norfos“ prekybos tinklo vadovas Dainius Dundulis teigia, kad didžiausia aukštų kainų priežastis yra ne kas kitas, o gamintojams ir prekybininkams kliūnantys mokesčiai. Apie tai verslininkas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Šventiniu laikotarpiu bene daugiausiai išleidžiame maistui ir švenčių stalui, o šiemet maisto kainos buvo kaip niekada aktualios. Mat per pastaruosius kelerius metus kainos Lietuvoje augo kaip ant mielių. „Norfos“ prekybos tinklo savininkas Dainius Dundulis pripažįsta, kad Lietuvoje kai kur beveik nėra konkurencijos, tad ir kainos aukštos, o prie jų prisideda ir dideli mokesčiai.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Artėjant prezidento rinkimams jau turbūt visi galimi kandidatai paskelbė sieksiantys šalies vadovo posto. Didžiausia kova prognozuojama tarp Gitano Nausėdos ir Igno Vėgėles. Buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas tikina, kad šioje dvikovoje gali pasikartoti per apkaltą nušalinto prezidento Rolando Pakso scenarijus.

Tarp Lietuvos baltarusių vis labiau plinta litvinizmas – teorijos, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) yra dabartinių baltarusių protėvių sukurta valstybė – ir teritorinės pretenzijos Lietuvai. Bene žymiausias lietuvių istorikas Alfredas Bumblauskas sako, kad savintis kunigaikštystės negalime, tačiau litvinistai taip pat ignoruoja svarbius faktus.  Apie tai A. Bumblauskas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Lietuvai sunerimus dėl didžiulės emigracijos iš Rytų, mūsų saugumiečiai susirūpino dėl baltarusių emigrantų mūsų šalyje ir aktyvios Lukašenkos KGB veiklos Lietuvoje. Be to, jau ne kartą esame girdėję apie tarp baltarusių plintantį litvinizmą ir teritorines pretenzijas Lietuvai. Tad kiek baltarusiai turi teisių į mūsų istoriją ir ar jų teritorinės pretenzijos į Vilnių pagrįstos, kalbame su žymiausiu Lietuvos istorijos profesoriumi Alfredu Bumblausku.

Aukščiausiems Lietuvos politikams vis prasitariant apie Rusijos puolimo scenarijus, ekspertai ragina ne kalbėti, o imtis veiksmų ir sparčiau ruoštis gynybai. Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis sako, jog net karščiausiu tašku galinčiame tapti Vilniuje pasiruošimas yra kone neegzistuojantis. Apie tai V. Malinionis kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Vieniems svarbiausių šalies politikų kalbant, kad Lietuvai gresia egzistencinis pavojus, valdantieji veiksmų nesiima ir biudžeto keisti neketina. Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis sako, kad kol kas valdžios elitas nesupranta tikrosios Rusijos grėsmės ir gynybai ruošiasi per lėtai ir neužtikrintai. Apie tai V. Malinionis kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Ukrainai sulaukiant vis mažiau Vakarų valstybių ginkluotės ir vis dažniau kalbant apie galimas derybas su Rusija, ekspertai tikina, kad dėl to labiausiai turėtų sunerimti Baltijos šalys. Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis sako, kad tada Rusija atsigaus per kelerius metus ir gali atsisukti į Lietuvą, tad ruoštis gynybai turime kuo skubiau, mat šiandieniniai sprendimai yra valstybės išlikimo klausimas.   Naujienų portalo tv3.lt laidos „33 min.

Ekonomistas, premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas Raimondas Kuodis teigia, kad viešasis sektorius jau yra ant žlugimo ribos. Svarbiems pokyčiams esą pritrūksta politikų valios ir galios, kuri iš tiesų yra lobistų rankose. Apie tai ekonomistas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Vis daugiau lietuvų skundžiantis prastai dirbančiu viešuoju sektoriumi, ekonomistas Raimondas Kuodis rėžia tiesiai šviesiai – jis yra ant žlugimo ribos.

Lietuvoje kasmet vis daugiau žmonių skundžiasi vis prasčiau dirbančiu viešuoju sektoriumi – ligoninėmis, mokyklomis ar policija. O šios institucijos išgyvena savo krizę – vis mažiau žmonių renkasi mokytojo ar pareigūno specialybę, trūksta slaugių ir gydytojų. Ekonomistas Raimondas Kuodis tvirtina, kad tai vienas iš žlungančios valstybės požymių ir už tai atsakingi valios neturintys ir rinkėjams meluojantys politikai.  Naujienų portalo tv3.lt laidos „33 min.

Nors teisininkas Ignas Vėgėlė oficialiai dar nepaskelbė apie dalyvavimą prezidento rinkimuose, jis – vienas apklausų favoritų. Į aktyvią politiką įsitraukęs teisės profesorius sulaukia nemažai kritikos dėl kai kurių savo pasisakymų, o tai esą paliečia ir jo šeimą. Apie tai buvęs advokatų tarybos pirmininkas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Ignas Vėgėlė su žmona Lina augina 3 vaikus.

Prasidėjus oficialiai prezidento rinkimų kampanijai partija viena po kitos skelbia savo kandidatus. Tačiau du apklausų favoritai Gitanas Nausėda ir Ignas Vėgėlė dar delsia. Teisės profesorius Vėgėlė sako jau apsisprendęs ir tikrai nepaves savo bendražygių, įtikinėjusių kandidatuoti prezidento rinkimuose.  Šį kartą naujienų portalo tv3.lt laidos „33 min. su Artūru Anužiu“ svečias – buvęs advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.

Kritikams kartojant, kad krašto gynybai skiriama per mažai lėšų, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ragina prisiminti, kad mes jau smarkiai padidinome finansavimą – per pusantrų metų gynybos biudžetas paaugo dvigubai. Apie tai ministras kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Krašto apsaugos ministerija ne kartą sulaukė kritikos, kad esą dirba per lėtai.

Rusijai užpuolus Ukrainą, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sulaukia nemažai kritikos, esą ministerija krašto gynyba ir kariuomenės finansavimu rūpinasi per lėtai ir per mažai. Kaip ir kyla klausimų dėl rezervistų rengimo, ginkluotės įsigijimo ar visuotinės karinės tarnybos. Tačiau ministras tvirtina, kad mes per daug nuvertiname savo kariuomenę ir neįvertiname to, ką padarėme. O Rusijai užpuolus Lietuvą, ginti Tėvynę su ginklu reikėtų visiems.

Laisvės partija savo idėjomis ir tikslais ne kartą audrino konservatyvesnę šalies visuomenės dalį. Pastaroji tokia „audra“ – gyvenimo įgūdžių programa mokyklose, kuria pasak kai kurių tėvų, jų vaikams į galvas bus brukama LGBT propaganda. Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, kad nieko panašaus programoje nėra ir siūlo tėvams ją paskaityti. Laisvės partijos pirmininkė bei ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė apie tai kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Lietuvos aukščiausi politikai, skambiai paskelbę apie kuriamą diviziją Rusijos grėsmės akivaizdoje, karininkus privertė nusivilti, mat kariuomenės finansavimas turbūt neaugs. Atsargos karininkas Gintaras Ažubalis laiko tai klaida ir skatina savęs neapgaudinėti, nes netikėto puolimo atveju, šiuo metu vieni neapsigintume.

Iki prezidento rinkimų likus vos kiek daugiau nei pusmečiui, aiškėja pirmieji kandidatai. Tarp jų – ir gerai žinomi politikai, ir margos asmenybės. Tačiau savo kandidato dar nepaskelbė viena jauniausių – Laisvės partija.  Apie tai, kaip Laisvės partija rinks savo kandidatą į prezidentus ir kas juo galėtų būti, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

Kibirkštys tarp konservatorių ir Laisvės partijos koalicijos viduje žyra jau seniai. O Ingridos Šimonytės ir Aušrinės Armonaitės apsižodžiavimas Vyriausybės posėdyje tik vienas paskutinių pavyzdžių. Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako nejaučianti jokių nuoskaudų, kad konservatoriai juos laiko jaunesniais broliais ir tikina, kad mažieji partneriai yra gyvybiškai svarbūs koalicijai ir nėra Tėvynės Sąjungos taburetės.    Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Lietuvos politikoje vis dar verda debatai, kiek turėtume skirti lėšų šalies gynybai. Dalis karo ekspertų tuo stebisi sako, kad jau iššvaistėme daug brangaus laiko, išsikeldami tikslus, kurių nesugebame įgyvendinti, o kalbų vis daugėja, o apčiuopiamų darbų – ne. Apie šią keblią situaciją naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo ne vienas aukštas pareigas Lietuvos kariuomenėje ėjęs, šalies atstovu prie NATO buvęs atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis.

Lietuvos aukščiausi politikai skambiai paskelbę apie kuriamą diviziją Rusijos grėsmės akivaizdoje, karininkus privertė nusivilti, mat kariuomenės finansavimas turbūt neaugs. Mūsų gynybos ekspertai tikina, kad tai dar vienas ženklas, jog mūsų valdžios atstovai nesuvokia kokia grėsmė mūsų laukia ir vėl tinkamai nesirūpina mūsų saugumu.   Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Lietuvos verslininkams – neramios dienos. Augančios palūkanos, iš šalies besitraukiančios užsienio investicijos ir šalia esanti karo grėsmė verčia sukti galvą, kaip neprarasti verslų. Apie iššūkius Lietuvos verslams naujienų portalo tv3.lt diskusijų laidoje „33 min. su Artūru Anužiu” kalbėjo pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Norinčius pasiskolinti baugina ir dar kartą peržvelgti savo finansinę padėtį verčia vis augančios paskolų palūkanos.

Augančios palūkanos, iš šalies besitraukiančios užsienio investicijos ir šalia esanti karo grėsmė neleidžia ramiai gyventi mūsų stambiausiems verslininkams, o verslas kaip niekada anksčiau priklauso nuo karų ir konfliktų pasaulyje. Tad Lietuvoje, kaip ir kitur Europoje, stos atlyginimų augimas, o jei padėtis nepasikeis galime tapti brangūs, bet neturtingi.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Pastaruoju metu Lietuvoje dažniai aptarinėjama narkotikų problema. Ir ne bet kokia – vartojančiųjų tarpe atsiduria vis jaunesni šalies gyventojai, moksleiviai. Ne vienas jų jau buvo atsidūrę ligoninėje ar kitaip nukentėjo perdozavę.   Kai kurie moksleiviai narkotikus vartoja ne tik už mokyklos ribų, bet ir pačiose mokykloje, o mokymo įstaigos nežino, kaip su tuo kovoti.