Verslas

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ kviečia ruoštis karštam vidurvasario savaitgaliui. Nuo šio ketvirtadienio iki sekmadienio visose „Maximos“ parduotuvėse taikomi specialūs savaitgalio laimingų kainų pasiūlymai – nuo 50 proc. pigesnių valgomųjų ledų „Pols“, kilogramo trešnių už 3,99 eurus iki 44 proc. pigesnio sausai marinuoto vištienos šlaunelių šašlyko ar „Extra Line“ cukraus vos už 0,69 eurus.

Seimas po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis užsieniečių apgyvendinimo už valstybės lėšas laikotarpis apribojamas iki 6 mėnesių – įskaičiuojant tą laiką, kol užsieniečiai laukia sprendimo dėl laikinosios apsaugos priėmimo ir tik kol šis užsieniečiui suteiktas statusas galioja. Ketvirtadienį šias įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas palaikė 68 parlamentarai ir 1 susilaikė.

Seimas supaprastino privačios žemės paėmimo tvarką ypatingos valstybinės svarbos projektams – tai leis paspartinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybą bei kitų itin svarbių valstybei projektų įgyvendinimą.     Už tokias Ekonomikos komiteto pirmininko konservatoriaus Kazio Starkevičiaus inicijuotas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo pataisas balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo du, o 12 susilaikė.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė Susisiekimo ministerijos inicijuotam siūlymui pakeisti įstatyme nustatytą elektroninės kelių rinkliavos paslaugų („e-tolling“) teikimo pradžios datą. Numatoma, kad „e-tolling“ startuotų 2025 m. liepos 1 d., t.y. pusmečiu vėliau, negu nustatyta šiuo metu. Už Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo projektą po svarstymo balsavo 90, susilaikė 8, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako remianti Visagino savivaldybės sprendimą rajone, kur yra nebeveikianti sovietinė atominė elektrinė, steigti laisvąją ekonominę zoną (LEZ). „2022 metais lankiausi Visagine pirmą kartą kaip ministrė ir su meru sutarėme, kad reikia LEZ Visagine. Ten yra tinkamos kompetencijos, perkvalifikuojami žmonės. (...) Ten yra geros mokyklos.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė konservatoriaus Mindaugo Lingės siūlymui Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) skiriamas lėšas iš šalies biudžeto susieti su bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu. Už Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pokyčius po svarstymo balsavo 56, susilaikė 35, prieš 6 parlamentarai. Tam, kad siūlymui būtų pritarta, parlamentas turės balsuoti dar vieną kartą. Siūlyme numatoma, kad už akcizus gautų pajamų dalis būtų skirta gynybai.

Prekybos tinklas „Rimi“ – ne tik ketvirtus metus iš eilės geriausiai aptarnaujantis pirkėjus, bet ir pirkėjams siūlantis mažiausias populiariausių prekių bei mėsos kainas Lietuvoje. Šiuos nenuginčijamus faktus atskleidė birželio ir liepos mėnesiais atlikti skirtingi rinkos bei slaptų pirkėjų tyrimai*.   Konkurencinga kaina ir nenuginčijama vertė  Kainų palyginimų portalo „Pricer.lt“ birželio mėn.

 Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska sako neturinti idėjų, kaip sudrausminti prekybininkus, kurie už mažesnio svorio prekes nustato tą pačią kainą.  Ji baiminasi, kad įpareigojus prekybininkus nurodyti svorio ir kainos pokyčius prekė gali vis tiek pabrangti. Ministrės teigimu, tai parodė prancūzų pavyzdys.  „Šiandien teisėkūros iniciatyvos jokios neturime, kuri tiesiogiai atsakytų į klausimą.

Pagal viešųjų skaitmeninių paslaugų kokybę Lietuva išlieka viena lyderių Europos Sąjungoje (ES), rodo Europos Komisijos (EK) atlikta 2024 metų skaitmeninio dešimtmečio pažangos vertinimo ataskaita, ketvirtadienį skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Anot EK ataskaitos, Lietuvos viešųjų skaitmeninių paslaugų kokybė per metus gerėjo 1 proc. – šalis pakilo iš 7-tos į 6-tą vietą tarp ES valstybių. Pagal šį kriterijų lyderės yra Malta, Estija, Liuksemburgas, Islandija bei Suomija.

Gyventojų pajamų už darbą rinkimų ar referendumų komisijose bus galima neįtraukti į šeimos pajamas, kai sprendžiama dėl paramos ar socialinių išmokų, pavyzdžiui, šildymo kompensacijų.  Už tokias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 104 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo.  Tokios pajamos nebūtų įskaitomos į bendras pajamas, nes dėl jų gali būti nutraukiamas bedarbio ar socialinių išmokų mokėjimas.

Vokietijos prabangių automobilių gamintoja „Mercedes-Benz AG“ pranešė jų per antrąjį šių metų ketvirtį pardavusi 6 proc. mažiau nei prieš metus – 600,1 tūkst., įskaitant minivenus, mikroautobusus ir lengvuosius sunkvežimius. Vien tik lengvųjų automobilių pardavimai sumenko 4 proc. iki 496,7 tūkst., iš jų vien tik elektra varomų – 25 proc. iki 45,8 tūkstančio. Lengvųjų automobilių pristatymų užsakovams Europoje apimtys nepakito – 157,5 tūkst., Azijoje – sumažėjo 6 proc. iki 225,6 tūkst.

Daugiausia pajamų Lietuvoje – 6,4 mlrd. eurų – pernai uždirbo Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, taip pat prekybos tinklą valdanti „Maxima LT“ (2,1 mlrd. eurų) bei elektros ir dujų tiekimo įmonė „Ignitis“ (1,4 ,mlrd. eurų), ketvirtadienį skelbia portalas „Verslo žinios“. Portalo paskelbtame naujausiame 100 didžiųjų šalies įmonių reitinge ketvirtą poziciją pagal 2023 metų pajamas užima „Linas Agro“ (1,2 mlrd.

Seimas sugriežtino virtualiųjų valiutų, arba kripto turto įmonių priežiūrą ir įteisino jų licencijavimą – parlamentarai ketvirtadienį priėmė tai numatančias Kripto turto rinkų įstatymo bei jį lydinčių įstatymų pataisas.  Už balsavo 101 Seimo narys, prieš nebuvo, o penki susilaikė.  Pakeitimai nustato pareinamąjį laikotarpį prisitaikyti prie europinių kripto turto rinkų (MiCA) – Lietuva yra viena pirmųjų Europos Sąjungoje (ES), įgyvendinusių šias nuostatas.

Visagino miesto savivaldybei birželį pritarus laisvosios ekonominės zonos (LEZ) kūrimui rajone esančiame sklype, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako sprendimą palaikanti ir priduria, kad LEZ kūrimas rajone būtų efektyvus dėl kompetentingų darbuotojų pasiūlos. „Laisvoji ekonominė zona nėra tik infrastruktūra, infrastruktūrą galima sutvarkyti. Svarbiausia yra, kas dirbs įmonėse.

Ketvirtadienį Seimas pritarė įstatymų pakeitimo projektui, kuriuo nustatoma, kad asmens pajamos, gautos už darbą rinkimų arba referendumo komisijose, nebūtų vertinamos skiriant piniginę socialinę paramą. Už šiuos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams ir Užimtumo įstatymo pakeitimus priėmimo stadijoje balsavo 104, susilaikiusių ir balsavusių prieš parlamentarų nebuvo.

Oro linijų bendrovė „Ryanair“ įspėja keliaujančius neapsigauti ir nesusigundyti kai kurių kelionių agentūrų pasiūlymais, mat kitu atveju už įsigytus bilietus permokėsite. „Ryanair“ atlikta apklausa atskleidė, kad kelionių agentūra „eDreams“ gyventojams siekia parduoti gerokai brangesnius bilietus.

Nuo 2019-ųjų pabaigos Lietuvos darbuotojų realusis darbo užmokestis augo sparčiausiai tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių. Atlyginimas šalyje per pastaruosius penkerius metus augo 16,5 proc., tuo metu EBPO vidurkis siekė 1,5 proc., arba 11 kartų mažiau, ketvirtadienį skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) remdamasi organizacijos duomenimis.  Tuo metu reali minimali mėnesio alga (MMA) per tą patį laiką Lietuvoje augo daugiau nei 20 proc.

„Bitė Lietuva“ diegia naują Centrinę klientų sistemą. Sistemos diegimo laikotarpiu, naktį iš šeštadienio į sekmadienį (nuo liepos 13 d. 20 val. iki  liepos 14 d. 10 val.), galimi laikini klientų aptarnavimo sutrikimai, neveiks savitarnos sistemos. Vis tik sistemos diegimo laikotarpiu klientai galės skambinti, rašyti ir naudotis kokybišku internetu bei kitomis paslaugomis kaip įprasta, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kad paprastas žmogus gautų pensiją, jis turi daugiau kaip 30 metų mokėti įmokas ir tik sulaukęs pensinio amžiaus tikėtis pensijos iš „Sodros“. Pareigūnai ir kariai pretenduoja ne tik į šias pensijas, bet ir į papildomas valstybines pensijas, kurias gauna nesumokėję nė cento. Kad gautų šiuos pinigus, jiems pakanka išdirbti 25 metus ir jau nuo 55 metų gauti papildomų pinigų. Jeigu tokie buvę pareigūnai dar, tarkime, yra išrenkami į Seimą (pvz.

Jau prieš daugiau nei metus paskelbus „Rail Baltica“ rangos darbų konkursą, bet vis dar neatrinkus rangovo, statybos ir kelių profesionalus vienijančių asociacijų atstovai įspėja, kad kyla pavojus projektui patirti fiasko. Anot jų, tokių liūdnai pagarsėjusių atvejų jau būta, tad sunku patikėti, kodėl vėl lipama ant to paties grėblio.

Ant pagaliuko ar vafliniame ragelyje? Vanilinių ar vaisinių? O gal išpopuliarėjusių „mochi“? Šią savaitę puiki proga šaldiklį pripildyti pačiais įvairiausiais ledais, mat „Iki“ parduotuvėse prasidėjo skaniausias vasaros festivalis – „Ledų fiesta“ su nuolaidomis iki 50 proc. lojaliems pirkėjams. Ir tai dar ne viskas: šį savaitgalį, liepos 11–14 dienomis, „Iki“ pirkdami kosmetiką, buitinę chemiją ir tualetinį popierių su „Iki“ kortele taip pat sutaupysite net 50 proc.

„Mano BŪSTO“ klientai pirmieji Lietuvoje jau gali išbandyti naujovę – laiptinių siurbliavimą. Atlikus pirmuosius bandymus paaiškėjo, kad toks valymo būdas yra 4 kartus efektyvesnis už įprastą patalpų šlavimą sausuoju būdu. Šiuo metu daugiabučių laiptinės Lietuvoje paprastai valomos keliais būdais: sausuoju, šlapiuoju arba derinant šiuos abu būdus tarpusavyje.

Panevėžyje oficialiai pradedamos laisvalaikio ir prekybos parko „Tower“ statybos. Jų pradžią ketvirtadienį pažymės kapsulės įkasimo ceremonija, pranešė nekilnojamojo turto (NT) vystymo bendrovė „Homa Group“. Anot pranešimo, projekto vertė sieks 14 mln. eurų, beveik 9 tūkst. kv. metrų ploto pastatą planuojama atidaryti kitą vasarą. Komplekso statyba vyks etapais: 7 tūkst. kv. metrų pastatas šiaurinėje sklypo dalyje bus išplėtotas per artimiausius metus, o pietinis 1,9 tūkst. kv.

Lietuvoje jau siūloma didinti baudas už greičio viršijimą, kadangi jos esą yra per mažos, taigi neefektyvios. Vairuotojų negąsdina 6, 15 ar 30 eurų baudos, tad jie ir toliau pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Vis tik prie tokios tvarkos pripratę lietuviai gali gauti skaudžią pamoką važinėdami užsienyje.

Vasarą pailsėti prie ežero nusprendę gyventojai į paplūdimį gali ir nepatekti. Neteisėtai pakrantes apsitvėrę sodybų savininkai veja šalin poilsiautojus. Tačiau toks savivaliavimas jiems gali atsieiti 500 eurų bauda. Socialiniame tinkle kilo diskusija dėl ežerų ir upių pakrančių. Viena moteris pasidalijo, kad savaitgalį norėjo nuvykti prie ežero savo gimtajame miestelyje. „Mano vaikystėje ten buvo maudykla, dabar ten norėjau nuvežti savo vaikus.

Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai artimiausiu metu ketina informuoti Rusiją ir Baltarusiją apie sprendimą nepratęsti BRELL sutarties ir pasitraukimą iš rusiškos elektros sistemos (IPS/UPS) 2025 metų vasarį, praneša Energetikos ministerija.

Kiekvieną liepos trečiadienį greitojo maisto restoranų tinklas McDonald’s lankytojus vaišins nemokamais mėsainiais. Tiesa, galioja tam tikros sąlygos. Tam, kad gauti nemokamą mėsainį, lankytojai turi savo užsakymą pateikti McDrive langelyje. Minimali užsakymo kaina – 1 euras. Vienam automobiliui priklauso tik vienas nemokamas mėsainis. Liepos 10 d. bus nemokamai dalinami Big Macai. Po savaitės (liepos 17 d.) lankytojai galės gauti nemokamus mėsainius su sūriu, dar po savaitįs McChicken.

Kainų augimo tempas Rusijoje birželį paspartėjo, rodo trečiadienį paskelbti oficialūs infliacijos duomenys. Jie didina tikimybę, kad vėliau šį mėnesį bus pakeltos palūkanų normos. Didelės vyriausybės išlaidos karui prieš Ukrainą padėjo Rusijai užregistruoti netikėtai stiprų augimą, tačiau taip pat išaugino kainas. Metinė infliacija birželį sudarė 8,6 proc., trečiadienį pranešė statistikos tarnyba „Rosstat“. Tai didžiausias įvertis nuo 2023 m. vasario. Gegužę infliacija siekė 8,3 proc.

Vieną didžiausių Lietuvos prekybos tinklų valdanti „Lidl Lietuva“ pastaraisiais finansiniais metais – nuo pernai kovo iki šių metų vasario – uždirbo 16,3 mln. eurų grynojo pelno – 2,8 karto mažiau nei ankstesniu laikotarpiu, rodo Registrų centrui pateikta finansinė ataskaita. Tačiau įmonės pajamos per metus augo 6,2 proc. iki 870,57 mln. eurų. Įmonės teigimu, tokius rezultatus lėmė mažintos prekių kainos, atlyginimų didinimas bei parduotuvių tinklo plėtra.

Vokietijos prabangių automobilių gamintoja „Bayerische Motoren Werke“ (BMW) pranešė jų elektra varomų per pirmąjį pusmetį realizavusi 34,1 proc. daugiau nei prieš metus – 179,6 tūkstančio. Visos BMW grupės gaminamų elektromobilių, įskaitant „Mini“ ir „Rolls-Royce“ markių, pardavimai augo 24,6 proc. iki 190,6 tūkst., nurodoma pranešime. Elektriniai sudarė 15,7 proc. visos grupės ir 16,4 proc. vien tik BMW prekės ženklo parduotų automobilių.

Paprastai įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai uždirba gerokai daugiau nei likusieji darbuotojai. Tačiau tūkstančiai vadovų Lietuvoje per mėnesį gauna pajamas, kurios nesiekia nė minimalios algos, kurią galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Kodėl vadovai uždirba mažai „Sodros“ duomenimis, šiuo metu mūsų šalyje oficialiai yra įdarbinta 44,1 tūkst. įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų. 18,7 tūkst. arba 42 proc.

 Anksčiau buvusi vienintelė „Foxpay“ akcininkė Ieva Trinkūnaitė liepos 5 d. pardavė 9 proc. savo turėtų akcijų trims fiziniams asmenims, įmonės darbuotojams, praneša bendrovės direktorius Saulius Galatiltis. Taip pat, anot jo, akcininkai visuotinio susirinkimo metu paskyrė naujus „Foxpay“ valdybos narius, tarp kurių yra ir finansų sektoriaus profesionalai. „Jų žinios labai pravers „Foxpay“ šiuo bendrovei neeiliniu metu“, – teigia S. Galatiltis.

Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai tikrindami prekeivius Veisiejuose esančioje turgavietėje nustatė asmenį, neteisėtai prekiavusį statomaisiais tinklais. AAD duomenimis, pareigūnams atlikus patikrinimą Lazdijų rajone, Veisėjų turgavietėje, pas vieną prekeivį rasti 27 statomieji tinklai. Iš prekeivio paimti tinklai. Pažymėtina, kad už neteisėtą prekyba tinklais asmeniui gresia finansinė atsakomybė nuo 540 iki 1 200 eurų ir minėtų žvejybos įrankių konfiskavimas.

Lietuvos radijo ir televizijos centrui (Telecentrui) ketinant beveik 60 proc. pabranginti paslaugas Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT), o pastarajai įstaigai nesutinkant su, anot jos, vienašališkai nustatytomis kainomis, Seimo Ekonomikos komitetas problemą žada aptarti su Kultūros komitetu ir pateikti siūlymus, kaip ją spręsti.

Metų infliacija Norvegijoje birželį sulėtėjo iki 2,6 proc. nuo 3,0 proc. gegužę, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujasis rodiklis – mažiausias nuo 2020-ųjų gruodžio. Anot pranešimo, didžiosios įtakos infliacijos lėtėjimui praėjusį mėnesį turėjo menkę metiniai kainų prieaugiai maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (iki 4,9 proc.), poilsio ir pramogų organizavimo paslaugų (4 proc.), sveikatos priežiūros  paslaugų (4,9 proc.

Latvijos prekių eksportas sausio-gegužės mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, galiojusiomis kainomis sumažėjo 5,8 proc. iki 7,74 mlrd. eurų, importas – 11,6 proc. iki 8,73 mlrd. eurų, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Vien tik gegužę Latvijos prekių eksportas įvertintas 1,52 mlrd. eurų, importas – 1,77 mlrd. eurų, o tai – mažiau atitinkamai 4,8 proc. daugiau ir 3 proc. daugiau nei balandį, įvertinus sezoniškumą. Per metus eksportas sumenko 1,3 proc.

Iš 1,7 mln. Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių net 1,1 mln. arba maždaug du trečdaliai yra varomi dyzelinu. Jų, kaip ir kitų automobilių, vairuotojai, suprantama, ieško būdų, kaip sutaupyti degalams. Vienas iš tokių – piltis ne įprastą, o žymėtą arba vadinamą žaliąjį dyzeliną, kuris šiaip skirtas žemės ūkio veiklai. Taisyklės draudžia žymėtą dyzeliną naudoti ne žemės ūkio veiklai, tačiau neįmanoma sukontroliuoti, kad taip nebūtų daroma.

Vyriausybė trečiadienį pritarė atnaujintam nacionaliniam oro taršos mažinimo iki 2030 metų planui. Į jį įtrauktos priemonės, skirtos mažinti išmetamų teršalų emisijas, gerinti oro kokybę bei greičiau pasiekti Europos Sąjungos (ES) tikslus, taip pat – labiau apmokestinti taršias transporto priemones, pranešė Vyriausybė. Pagal planą bus įgyvendintos 28 priemonės energetikos, žemės ūkio, pramonės ir transporto srityse ir namų ūkiuose.

Suomijos pramonė gamybą gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, palyginamosiomis kainomis sumažino 5,3 proc., trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Tai buvo trečias mėnuo iš eilės, kai pramonės gamyba mažėjo, tačiau nuosmukis buvo mažiausias šioje sekoje, nurodo „Trading Economics“. Vien tik apdirbamosios pramonės produkcijos apimtys gegužę per metus sunyko 4,8 proc., tačiau gavybos – išaugo 15,2 proc.

Estijos prekių eksportas sausio-gegužės mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumenko 10 proc. iki 7,234 mlrd. eurų, importas – 7 proc. iki 8,451 mlrd. eurų, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Prekybos deficitas padidėjo 10,5 proc. iki 1,217 mlrd. eurų. Vien tik gegužę eksportas nyko 6 proc. iki 1,555 mlrd. eurų, importas – 13 proc. iki 1,699 mlrd. eurų, o importo atotrūkis nuo eksporto buvo mažiausias nuo 2023-iųjų vasario – 144 mln. eurų.

Metų infliacija Danijoje birželį sulėtėjo iki 1,8 proc. nuo 2,2 proc. gegužę, kuri buvo didžiausia nuo pernai spalio, rodo nacionalinės statistikos tarnybos trečiadienį paskelbti duomenys. Anot pranešimo, rodiklio sumažėjimą lėmė lėtėjęs brangimas maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (iki 0,6 proc.), transporto prekių ir paslaugų (1,2 proc.), alkoholio ir tabako (0,8 proc.), poilsio ir pramogų organizavimo paslaugų (2 proc.), viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų (3,1 proc.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui (ERPB) siekiant suteikti ilgalaikių investicijų Ukrainai, taip pat išlaikyti jų lygį kitoms sritims bei tam nutarus didinti banko turtą, Lietuvos Vyriausybė savo dalį padidino 4 mln. eurų.  Sprendimą dėl to Vyriausybė priėmė trečiadienį.    Pasak Finansų ministerijos, Lietuvos indėlis į banko kapitalą didinamas ERPB dar pernai gruodį nusprendus akcinį kapitalą didinti nuo 30 mlrd. iki 34 mlrd. eurų.

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Finansų ministerijos siūlymui Lietuvos apmokamo akcinio kapitalo Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke (ERPB) didinimui 403 akcijomis, kurių kiekvienos nominalioji vertė – 10 tūkst. eurų bei padidinant Lietuvos akcinį kapitalą ERPB 4,03 mln. eurų, nuo 30,01 mln. iki 34,04 mln. eurų.

Vyriausybė nusprendė patikslinti gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimo nuostatas, taip siekiant suderinti šią tvarką su Europos Komisijos (EK) reglamentais. Taip priderinus tvarką, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) turės EK pateikti informaciją apie didesnę nei 10 tūkst. eurų vertės suteiktą valstybės pagalbą ūkio subjektams norintiems įsigyti gazolius.

Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai per artimiausias savaitės planuoja informuoti Rusiją ir Baltarusiją apie nepratęsiamą bendros su šiomis šalimis elektros sistemos sutartį (BRELL) ir pasitraukimą iš rusiškos elektros sistemos 2025 metų vasarį, trečiadienį pranešė Energetikos ministerija.

Vyriausybė siūlo tikslinti duomenis, kuriuos apie savo veiklą turėtų pateikti atsinaujinančių energijos išteklių bendrijų (AEIB) statusą norinčios įgyti ne pelno siekiančios organizacijos. Ministrų kabinetas trečiadienį priėmė šį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą įgyvendinantį nutarimą, kuris numato tikslesnį leidimų išdavimą AEIB norinčioms tapti organizacijoms.

Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) siūlymui, kad „Rheinmetall“ norimai statyti gamyklai „Lithuanian Center of Excellence for Ammunition“ būtų suteiktas neatidėliotino valstybės saugumo ir gynybos poreikius užtikrinančio projekto statusas. Tai reiškia, kad gamyklą bus galima pradėti statyti be leidimo, jį reikės gauti iki statybų pabaigos.

Seimo nariai, konservatoriai Andrius Kupčinskas ir Kazys Starkevičius tvirtina, kad atsižvelgiant į „Rail Baltica“ karinę svarbą ir nukeliamus jo įgyvendinimo terminus, projektas turėtų būti finansuojamas ne tik iš Europos Sąjungos (ES), bet ir kariniam mobilumui skirtų lėšų.

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektui nuo 2017-ųjų pabrangus 2,6 karto, susisiekimo viceministrė sako, kad pagrindinė jo problema yra ne pinigai, o įgyvendinimo tempai.  Pasak Loretos Maskaliovienės, šiemet „Rail Baltica“ darbams Lietuvoje užtikrintas beveik 1,5 mlrd. eurų finansavimas, iš kurio panaudota 204 mln. eurų.  „Tempas yra pagrindinis klausimas – kaip paspartinti darbus, kad tie 1,5 mlrd. eurų būtų panaudoti kuo greičiau.