Verslas

Nacionalinio stadiono komplekse Vilniuje išduotas leidimas statyti vaikų darželį, trečiadienį pranešė Vilniaus savivaldybė. Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad naujas vaikų darželis mieste reikalingas augant gyventojų skaičiui. „Gyventojų skaičius sostinėje sparčiai auga, todėl skiriame daug dėmesio patogaus ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo vilniečiams plėtrai“, – pranešime sakė V. Benkunskas.

Dirbtinio intelekto (DI) pokalbių roboto „ChatGPT“ kūrėja „OpenAI“ antradienį paskelbė, kad vienas iš jos įkūrėjų Samas Altmanas grįš į generalinio direktoriaus pareigas, praėjus kelioms dienoms po to, kai valdyba jį atleido.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad tikslinant kitų metų valstybės biudžeto projektą buvo išnaudotos visos galimybės didinti išlaidas.  Ministrė taip pat teigė negirdėjusi papildomų indikacijų iš koalicijos partnerių, kad galėtų kilti problemų toliau svarstant biudžetą. „Kadangi vyko koalicijos tarybos posėdis, atgarsių negirdėjau dėl papildomų indikacijų, kad yra kažkokių probleminių klausimų.

Kitų metų valstybės biudžetas Seime turėtų sulaukti palaikymo, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Aš manyčiau, kad daug tų pliusų galima surasti, dėl to tikiu, kad palaikymas biudžeto bus“, – trečiadienį LRT radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen. Vyriausybės siūlymą šalies keliams skirti papildomai 157 mln.

Teismui pripažinus, kad Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ darbuotojų pernai vasarį pradėtas streikas laikomas pasibaigusiu, o naujai skelbiamas streikas yra neteisėtas, profesinė sąjunga siekia šį sprendimą panaikinti. Kauno apygardos teismas antradienį pradėjo nagrinėti įmonės darbuotojų profsąjungos apeliacinį skundą, kuriuo ji siekia panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą.

Dėl sankcijų apribotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ akcininkai, planavę nuo spalio laikinai konservuoti gamyklą, siekia atnaujinti gamybą rašo portalas „Spglobal“. „Lifosa“ akcijas valdanti Šveicarijoje registruotos „Eurochem Group“ vykdomasis direktorius Samiras Brikho sako, kad sankcijos nei įmonei, nei trąšoms netaikomos, todėl vyksta derybos dėl gamybos atnaujinimo.

Dėl blokados Lenkijos ir Ukrainos pasienyje nusidriekus milžiniškoms vilkikų eilėms jose stringa nedaug Lietuvos vežėjų, nes su šia šalimi dirba mažai įmonių, teigia Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovas. Tuo metu šio verslo atstovas sako, kad dėl blokados ima trūkti vilkikų, galinčių vežti krovinius į Ukrainą, Klaipėdos šaldytos produkcijos sandėliuose susikaupė itin daug prekių.

Šiandien Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam patobulintam 2024 metų valstybės biudžeto projektui. Kaip pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė, po pirmųjų svarstymų Seime grąžintas projektas iš esmės nepasikeitė – atlikti keli projekto patobulinimai išlaikant dėmesį svarbiausios šiandienos aktualijoms.  „Teiksime Seimui patobulintą 2024 m. valstybės biudžeto projektą, pastiprinantį mūsų pirminį planą.

Trečiadienį Vievyje atidaryti senjorų globos namai „Gemma“. Į projektą investuota apie 10 mln. eurų. Projekto plėtotoja, „Baltcap“ fondo valdoma privataus kapitalo bendrovė „Care Investments“ skelbia, kad 5 tūkst. kv. metrų ploto komplekse su atskirtu demencijos centru galės apsigyventi 160 senyvo amžiaus žmonių, bus sukurta daugiau kaip 100 darbo vietų.

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį skelbs nuosprendį koncerno „MG grupė“, anksčiau besivadinusio „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje. Prokurorai siekia pripažinti buvusį koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį kaltu dėl kelių politikų papirkimo ir prekybos poveikiu, siekiant koncernui naudingų sprendimų priėmimo ir skirti jam pusseptintų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vyriausybė trečiadienį svarstys patikslintą kitų metų biudžeto projektą, kuriame daugiausia – 157 mln. eurų – papildomų lėšų numatoma keliams.  Pirmadienį Seime po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad patikslinus 2024  metų biudžeto projektą ir numačius papildomų išlaidų biudžeto deficitas padidės nuo planuotų 2,9 proc. iki 3 proc.

Dalis pirkėjų Lietuvoje, taip pat ir pasaulyje, nėra patenkinti savitarnos kasomis. Juos pykdo tai, kad turi apsitarnauti save, ir ilgisi „žmogiško“ kontakto su darbuotojais. Dėl šios ir kitų priežasčių dalis prekybos tinklų užsienyje savitarnos atsisako, tačiau kokia situacija Lietuvoje? Mūsų prekybininkai kartoja, kad vis daugiau lietuvių naudojasi savitarnos kasomis, kai kur – net 70 proc. visų pirkėjų.

Sveikatos apsaugos ministerija priėmė sprendimą įvesti pereinamąjį laikotarpį ir pratęsė vairuotojų medicininių pažymų galiojimą pusmečiui – t. y. iki gegužės 31 d., rašoma policijos pranešime. Iki to laiko vairuotojai turi suskubti pasitikrinti sveikatą, nes nuo birželio 1 d. nustatytu periodiškumu nepasitikrinusių sveikatos vairuotojų pažymėjimų galiojimas bus sustabdytas. Tokių vairuotojų, VĮ „Regitra“ duomenimis, būtų apie 300 tūkst., t. y. kas penktas šalies vairuotojas.

Konkurencijos taryba leido Japonijos prekybos įmonei „Mitsui & Co.“ įsigyti Singapūro bendrovės „IPSP Oriental Holding“ akcijų ir tokiu būdu kartu su Singapūro „Long Effort Singapore Holding“ netiesiogiai perimti Ekvadoro krevečių eksportuotojos „Industrial Pesquera Santa Priscila“ ir jos JAV bendrovės „IPSP Inc.“ vienvaldę kontrolę, pranešė taryba. Su šiomis įmonėmis susijusios bendrovės veikia ir Lietuvoje.

Prekybininkai ir gamintojai prognozuoja, kad maisto produktai Lietuvoje ir toliau brangs. O didesnis kainų šuolis esą numatomas po Naujųjų metų, kuomet brangs beveik visas maistas, nuo mėsos iki pieno produktų. Tačiau kainų stebėjimo specialistas tikisi kainų burbulo sprogimo. Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis prognozavo, kad nuo kitų metų gali brangi daugelis maisto produktų. Esą tai yra susiję su didinamais akcizais kai kuriam iškastiniam kurui.

Šiaulių banko valdyba nusprendė supirkti daugiau nei 3,5 mln., arba 0,59 proc. savų akcijų, tam gautas Europos Centrinio Banko (ECB) leidimas.  Iki 2,3 mln. akcijų bus suteiktos Šiaulių banko grupės darbuotojams kaip dalis atidėto kintamojo atlygio, iki 1,25 mln. bus supirktos siekiant sumažinti banko kapitalą, antradienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė Šiaulių bankas.

Dėl teisminių ginčų užtrukus elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimui, Seimas linkęs leisti, kad jis būtų įdiegtas ir pradėtų veikti nuo 2025 metų liepos.

Antradienį Lietuvos kainų zonoje „Nord Pool“ biržoje susiformavo aukščiausia šiemet elektros kaina – elektra pabrango iki 0,288 Eur/kWh, dėl techninių problemų automatiškai sustojus didžiausiam Europoje Suomijos Olkiluoto 3 branduoliniam reaktoriui, praneša Lietuvos energetikos agentūra. Pasak jos pranešimo, tai yra trumpalaikis brangimas. Bet vertinant lapkričio 1–21 d., vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,099 Eur/kWh be PVM ir buvo apie 14 proc.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lenkijos verslo sektoriuje praėjusį mėnesį buvo 12,8 proc. didesnis nei pernai spalį – 7545 zlotai (1727 eurai pagal dabartinį oficialų zloto kursą), antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių šalyje padidėjo 2,2 procento.

Seimas antradienį po antro bandymo pirmą kartą apsvarstė 2024 metų valstybės biudžeto projektą, tačiau opozicija vėl turėjo priekaištų Vyriausybei dėl procedūrų laikymosi. Visgi šįkart, skirtingai nei prieš savaitę, ji neprašė išbraukti dokumento iš darbotvarkės  „Darbietis“ Andrius Mazuronis pasigedo Vyriausybės išvados dėl Europos Komisijos (EK) pastabų kitų metų biudžeto projektui.

Seimas antradienį baigė pirmąjį 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymą. Valdantieji sako, kad biudžetas – teisingas ir gausus, tuo metu opozicija įsitikinusi, kad Vyriausybė nepasinaudojo proga parengti brandesnį paskutinį šios kadencijos biudžetą. Parlamentarams antradienį pateiktos komitetų ir komisijų išvados dėl biudžeto, savo pozicijas išsakė Seimo nariai. Dabar dokumentas atiduotas Vyriausybei koreguoti. Antras svarstymas numatytas ketvirtadienį, o priėmimas – gruodžio 5-ąją.

Euro kursas antradienį pakilo iki 1,095 JAV dolerio – aukščiausiai nuo rugpjūčio vidurio. Europos bendrą valiutą aukštyn kelia stiprėjantis įsitikinimas, jog Federaliniai Rezervai (JAV centrinis bankas) baigė bazinių palūkanų kėlimo kampaniją, rinkoms laukiant tai patvirtinančio sprendimo, pažymi „Trading Economics“. Rinkoje vyraujančios nuotaikos atskleidžia viltis, jog bazinės palūkanos tiek Jungtinėse Valstijose, tiek ir euro zonoje kitąmet bus apkarpytos bent 100 bazinių punktų.

Nuo lapkričio 6 d. iki gruodžio 29 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) laukia paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Ūkininkai gali kreiptis pagal vieną iš trijų paramos formų: galima prašyti tik investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos), investicinės paramos ir lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui ar tik lengvatinės paskolos.

Seimas antradienį patikslino 2023-iųjų biudžetą numatydamas papildomą valstybės skolinimąsi kompensacijoms už šilumą.  Už buvo 104 Seimo nariai, prieš du, o susilaikė 23 parlamentarai.   Finansų ministerijai skolintis reikia, nes kompensacijoms trūksta lėšų. Jų poreikis dabar siekia apie 25 mln. eurų. Liberalas Andrius Bagdonas sakė, kad šiuo įstatymu bus užtikrinama, kad savivaldybėms nepritrūktų lėšų kompensuoti būsto šildymo nepasiturintiems Lietuvos gyventojams.

Premjerei Ingridai Šimonytei pirmadienį pranešus, kad patikslinus kitų metų biudžeto projektą ir papildomai pridėjus išlaidų, jo deficitas padidės iki 3 proc., Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus akcentuoja biudžeto pajamų surinkimą.  „Finansine prasme, turbūt didžiulio skirtumo tarp 2,9 ir 3 proc. biudžeto deficito nėra. Klausimas, kiek tu priartėji prie to 3 proc.

Pirmadienį baigėsi ketvirtosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai įsigijo VTL už 26,2 mln. eurų, sudaryta 1781 sandoris. Už šią naują vienerių metų trukmės VTL emisiją gyventojams bus mokama 3,8 proc. metinių palūkanų, antradienį pranešė Finansų ministerija. Šiemet atnaujinus VTL platinimą, ketvirtosios emisijos VTL gyventojai galėjo įsigyti lapkričio 6–20 dienomis. Ši emisija bus išperkama kitąmet lapkričio 21 dieną. VTL platinami per „Swedbank“ ir SEB bankus.

Seimas antradienį mažiau nei planavo pabrangino leidimus žvejams mėgėjams žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose.  Už tokias Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisas balsavo 74 , prieš buvo 37, o 19 susilaikė. Prieš balsavimą dalis parlamentarų abejojo dėl surinktų lėšų panaudojimo, pasigedo kontrolės. Jie taip pat aiškino, kad metinis bilietas galios konkrečiuose ežeruose ar upėse, o ne visoje Lietuvoje ir visuose vandens telkiniuose.

Darbo vietas apkarpiusi JAV bendrovė „Zoom Video Communications“, tarptautiniu mastu teikianti vaizdo konferencinio ryšio paslaugas, grynąjį pelną savo finansinių metų trečiąjį ketvirtį išaugino bemaž tris kartus, įplaukoms didėjus kukliai. Pasak bendrovės pranešimo, grynasis pelnas rugpjūčio-spalio mėnesiais ūgtelėjo iki 141,2 mln. dolerių nuo 48,3 mln. dolerių per tą patį laikotarpį metais anksčiau, o suderintas pelnas akcijai – nuo 1,07 iki 1,29 dolerio. Įplaukos augo 3,2 proc.

Seimas antradienį patvirtino subalansuotą 2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą. Už balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 24, o 35 susilaikė.  Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas įsitikinęs, kad „progresas didinant PSFD biudžetą yra didžiulis“.  „(Biudžeto – BNS) augimas sudarys galimybę ženkliai pagerinti situaciją sveikatos sektoriuje“, – Seimo posėdyje teigė jis.   Jis pripažino, kad planuojamas PSDF rezervas yra per didelis.

Seimas antradienį patvirtino 2024 metų „Sodros“ biudžetą.  Už balsavo 72 , prieš buvo septyni, o susilaikė 52 Seimo nariai.    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad pensijos kitais metais augs keturis kartus sparčiau nei infliacija.   „Pensijos augs, planuojama, keturis kartus labiau, negu planuojama infliacija“, – Seimo posėdyje antradienį sakė ministrė.

Antradienį Seimas galutinai pritarė Valstybės socialinių fondų („Sodros“) biudžetų 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Žadama, kad dėl to pensijos didės esą greičiau nei kainos.  Seimas patvirtino beveik 7,639 mlrd. eurų sieksiančias kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas ir 7,062 mlrd. eurų išlaidas. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, „Sodros“ biudžeto pajamos bus 579,5 mln. eurų arba 8,2 proc.

Vilniuje veikiantis prekybos centras „Ozas“ tampa pirmuoju šalyje, kuriančiu draugišką aplinką nematomą negalią turintiems žmonėms. Numatytu laiku bus prigesinama šviesa ir išjungiama muzika, autistiškiems žmonėms atsigauti skirta atskira erdvė su specialiomis, nusiraminti padedančiomis priemonėmis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kasmet lapkričio 21 dieną minima Pasaulinė televizijos diena – šventė ne tik televizijoje dirbantiems, bet ir kiekvienam žiūrovui. O kartu tai – puiki proga įvertinti televizijos poveikį mūsų laisvalaikiui ir pramogoms, mūsų švietimui ir informuotumui, mūsų verslo ir visuomenės raidai, mūsų laisvei ir demokratijai. Šiemet trisdešimtąjį gimtadienį sutikusi TV3 televizija nuėjo ilgą kelią, kuris prasidėjo nuo vieno vaizdo kasečių grotuvo.

Per pastaruosius dvylika mėnesių būsto pardavimų skaičius šalyje susitraukė daugiau nei dešimtadaliu – iki maždaug 2016 metų lygio. Būstas per metus pabrango apie 6 proc., tačiau kainų augimas sulėtėjo, teigia Lietuvos bankas (LB). „Aukštumose besilaikančios kainos ir pabrangęs skolinimasis lėmė, kad būstas tapo sunkiau įperkamas – įperkamumo rodikliai šalyje mažiausi per pastaruosius dešimt metų. Vis dėlto pastaruoju metu tendencijos pradeda keistis.

Antradienį Seime pradėjus svarstyti 2024 metų valstybės biudžeto projektą, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partija jo nepalaikys, sako frakcijos seniūno pavaduotoja Rasa Budbergytė. „Mes tikrai negalime palaikyti tokio biudžeto ir tokio atmestino požiūrio“, – antradienį Seime žurnalistams sakė R. Budbergytė. Anot jos, socialdemokratų netenkina, jų vertinimu, nepakankamas švietimo finansavimas, jie negavo atsakymus į daug kitų klausimų.

Antradienį Seime įregistruota Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pataisa, kurią priėmus neapmokestinamos būtų pajamos, už kurias būtų perkami ginklai, šaudmenys ir kario saugos priemonės. Atitinkamą įstatymo projektą registravo daugelio Seimo narių grupė tiek iš valdančiųjų koalicijos, tiek iš opozicijos. Dėl to visai tikėtina, kad pataisai galutinai priimti parlamentarų balsų gali užtekti.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“, siekdama diversifikuoti apsirūpinimą energijos ištekliais, už 445 mln. JAV dolerių perka Kuveito kompanijos KUFPEC angliavandenilių gavybos aktyvus Norvegijos kontinentiniame šelfe, pranešė Lenkijos radijas. „Orlen“ grupės įmonė „PGNiG Upstream Norway“ siekia visiškai perimti bendrovės „KUFPEC Norway“ angliavandenilių gavybos verslą“, – teigiama Lenkijos energetikos milžinės pranešime.

Valstybės valdoma „Ignitis grupė“ per devynis šių metų mėnesius uždirbo 212,6 mln. eurų grynojo pelno – 15 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (184,9 mln. eurų). Tuo metu grupės koreguotas grynasis pelnas siekė 193 mln. eurų – 4,6 proc. mažiau (202,4 mln. eurų), antradienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Ignitis grupė“. Grupės koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) siekė 345,3 mln. eurų – 3,3 proc. mažiau (357,2 mln.

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ per devynis šių metų mėnesius gavo 63,6 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 12,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (56,5 mln. eurų). Įmonė šiemet uždirbo 5,5 mln. eurų grynojo pelno (pernai – 29 mln. eurų nuostolio), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą antradienį pranešė „Klaipėdos nafta“. Koreguotas grynasis pelnas sausį–rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, mažėjo 1,6 proc. iki 6,2 mln.

Pirmadienį valdančiosios koalicijos tarybos posėdyje pateikti pasiūlymai dėl papildomo finansavimo keliams ir kitoms reikmėms suteikia galimybę toliau svarstyti kitų metų biudžetą, sako koalicijos narės Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas.

Europos Centrinis Bankas ir Anglijos bankas 2024 metais bazines palūkanas mažins mažiausiai tris kartus, o pirmas jų apkarpymas veikiausiai įvyks birželio mėnesį, prognozuoja „Financial Times“ kalbinti analitikai.

Seimas antradienį pradėjo pirmąjį 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymą. Tai bus antras bandymas pirmą kartą plenarinių posėdžių salėje apsvarstyti svarbiausią šalies pajamų ir išlaidų planą – prieš savaitę „darbiečių“ siūlymu, kuriam pritarė ne tik opozicija, bet ir du valdantieji iš Laisvės frakcijos, Seimas dokumento svarstymą buvo atidėjęs.  Parlamentarams antradienį bus pateiktos komitetų ir komisijų išvados dėl biudžeto, savo pozicijas išsakys Seimo nariai.

Kremliui pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Vakarų valstybės agresorei įvedė sankcijas, kurios apribojo automobilių eksportą į Rusiją. Be to, duris Rusijos rinkoje užvėrė ir žinomi automobilių gamintojai, pavyzdžiui, „Mercedes-Benz“, „Renault“ ir kt.

Pastaruoju metu viešoje erdvėje buvo nemažai diskutuota apie nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimus. O kol jie nepriimti, tūkstančiams gyventojų teks sumokėti mokestį pagal dabar galiojančią tvarką.  Gyventojai, kurių turimo nekilnojamojo turto (NT) bendra mokestinė vertė viršija neapmokestinamąją ribą – 150 tūkst.

Prekybos tinklas „Iki“ lapkričio 15 dieną tapo Šeimos kortelės partneriu ir šių kortelių turėtojams „Iki“ bei „IKI Express“ parduotuvėse suteiks 5 proc. nuolaidą pirkinių krepšeliui. Iš viso ši kortelė gausioms ir negalią turinčius vaikus auginančioms šeimoms leidžia naudotis per beveik 300  Kortelės partnerių teikiamomis nuolaidomis prekėms ir paslaugoms bei kitomis privilegijomis. „Labai gerai suprantame, kad tokiems tėvams kasdienių rūpesčių netrūksta.

Dabartinė Seimo valdančioji dauguma dar turi teorinę galimybę įvykdyti mokesčių reformą, o ar ji šią galimybę išnaudos, priklausys nuo jos profesionalumo, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Tikrai prezidentas sakė, kad langas reformai užsidarinėja ir įspėjo ne kartą. Aišku, politinės valios klausimas. Rinkimai, be abejonės, komplikuoja šitą klausimą, bet teorinių galimybių yra“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Kitų metų valstybės biudžetą planuojanti Vyriausybė galėtų įvertinti tai, kad jos numatytas deficitas gali būti mažesnis, o tai suteiktų papildomas išlaidų galimybes, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. Jos teigimu, 2024 metų biudžete numatytas 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitas gali būti mažesnis.

Teismui anksčiau atsisakius nagrinėti nekilnojamojo turto (NT) nuomos bendrovės Kirtimų logistikos centras ieškinį dėl 19 metų netvarkomų 120 tonų cheminių pavojingų atliekų Vilniaus miesto apylinkės teismas bylą turės nagrinėti iš naujo.

Seimui antradienį planuojant pradėti 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymą, jo korekcijoms daug laisvės nėra, sako Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. Anot jo, pasiūlymus varžo numatomas biudžeto deficitas, pasiekęs 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą.