Verslas

Šauliams, kariams savanoriams ir aktyviojo rezervo kariams siūloma taikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą už įsigytus ginklus ir ekipuotę. Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė atitinkamai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisai. Už ją balsavo 34 parlamentarai, aštuoni buvo prieš, 19 susilaikė. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai, paprašyta Vyriausybės pateikti savo išvadą.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis neabejoja, kad Seimui patvirtinus 157 mln. eurų didesnį finansavimą keliams ir jiems kitąmet skyrus beveik 900 mln. eurų, visos lėšos bus įsisavintos.  M. Skuodis sako, kad finansavimą padidinus nuo 715,5 mln. eurų iki 872 mln. eurų, papildomi pinigai leis užbaigti magistralės „Via Baltica“ rekonstrukciją tarp Kauno ir Lenkijos sienos bei suremontuoti dalį kelio Vilnius–Utena.

Baltijos šalyse veikianti privataus kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“ dėl netinkamai tvarkytų finansų atleido jos valdomo fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ partnerį bei Nacionalinį stadioną statančios įmonės „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ vadovą Šarūną Stepukonį. „BaltCap“ taip pat kreipėsi į teisėsaugą, fondo finansų direktoriams nustačius veiklos pažeidimų tvarkant jo vadovaujamo fondo finansus.

Seimas po pateikimo pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymams šalpos pensijas skirti ir mokėti nepaisant to, kad jų gavėjai dirba. Taip pat teisę į šalpos negalios pensiją įgis ir tie asmenys, kurie bus pripažinti netekusiais 45–55 proc. dalyvumo po 24 metų sukakties dienos. Be to, bus suvienodintas šalpos negalios pensijų dydžių nustatymo principas, todėl daliai asmenų augs šalpos pensijos.

Ketvirtadienį Seimas gautinai pritarė Maisto įstatymo pataisoms. Jomis numatoma nuo kitų metų pradžios prekybininkai galės pratęsti maisto, paženklinto žyma „Geriausias iki...“, vartojimo terminą ir leisti jį pardavinėti ilgiau. Už tokias įstatymo pataisas balsavo 92 parlamentarų, 6 buvo prieš, o 14 susilaikė. Įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas. Tą padarius, jis įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Ką leis ir ko neleis pardavinėti pasibaigus galiojimui Žyma „Geriausias iki.

Lietuvoje ketvirtadienį esant sudėtingoms oro sąlygoms nutrūkęs elektros tiekimas didelei daliai vartotojų jau atkurtas, pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  Bendrovės atstovė Rasa Juodkienė BNS sakė, kad sutelktos didelės įmonės darbuotojų pajėgos. „Sutelkus dideles pajėgas Šiaulių, Alytaus ir Klaipėdos regione pavyko atstatyti tiekimą nemažai daliai klientų. Prie šių komandų ryt ryte prisijungs dar papildomos pajėgos iš kitų šalies regionų“, – BNS nurodė R. Juodkienė.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad šiuo metu svarstoma alternatyva jūriniam kabeliui „Harmony Link“ – jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos sausumoje – gali kainuoti tiek pat, koks buvo pradinis projekto  biudžetas – apie 680 mln. eurų.  „Pasikeitimas turbūt yra toks, kad „Harmony Link“ kaina šiuo sprendimu nukrito 2,5 karto. Tai reiškia, kad mūsų vartotojams nereikės papildomai prisimokėti ir turbūt Briuseliui nereikės prisimokėti, nes 85 proc. (72,5 proc.

Euro zonos verslo aktyvumas lapkritį mažėjo šeštą mėnesį iš eilės, tačiau nuosmukio sparta buvo lėtesnė nei spalį, rodo ketvirtadienį paskelbti atidžiai stebimi reguliarių tyrimų rezultatai. „S&P Global“ pirkimų vadybininkų indeksas (PMI) per mėnesį pakilo nuo 46,5 iki 47,1 punkto, tačiau šis rodiklis vis dar rodo recesijos riziką paskutiniais šių metų mėnesiais – mažesnis nei 50 rezultatas atspindi traukimąsi. „Euro zonos ekonomika įstrigo purve.

Latvijoje per tris šių metų ketvirčius pagaminta 60,594 mln. litrų alaus – 13,8 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai, pranešė Valstybės pajamų tarnyba. Jo importas išaugo 7,3 proc. iki 86,064 mln. litrų, eksportas – 16,4 proc. iki 46,011 mln. litrų. Alaus vartojimas Latvijoje (nukreipimo į mažmeninę prekybą apimtys) sumenko 6,8 proc. iki 99,114 mln. litrų. 2022-aisiais Latvija alaus gamybą padidino 13,3 proc. iki 87,279 mln. litrų, vartojimą sumažino 0,2 proc. iki 131,172 mln. litrų.

Vandens tiekėjai nuo kitų metų sausio dėl pertvarkymo ar kitų priežasčių negalės jungtis su kitų sektorių įmonėmis.  Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas: už balsavo 98 Seimo nariai, keturi buvo prieš, o 11 susilaikė.

Dėl prastų oro sąlygų Lietuvos oro uostai ketvirtadienį dirba įprastai, tačiau vėlavo du skrydžiai.  Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas BNS sakė, kad ketvirtadienį vėlavo skrydis iš Rygos į Vilnių, o Palangoje nenusileido lėktuvas iš Kopenhagos. „Iš Rygos tiesiog neatskrido lėktuvas į Vilnių, bet dabar jau skrydis yra įvykęs. O po vidurnakčio Palangos oro uoste dėl vėjo nenusileido iš Kopenhagos orlaivis, bet jis pavėlintu laiku leisis“, – BNS teigė T. Vasiliauskas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė 6 mln. eurų paramos Lietuvos verslui, kuris naudodamas atvirus duomenis kuria inovatyvius sprendimus ir skaitmenines paslaugas, pranešė ministerija. Ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad atviri duomenys yra strateginis turtas – tinkamai valdomi ir naudojami jie kuria didelę pridėtinę vertę įvairiuose sektoriuose.

2024 metų valstybės biudžetą Seimas ketina priimti gruodžio 5-ąją.  Už tai ketvirtadienį balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo keturi, o 29 susilaikė.   Didinant finansavimą keliams ir kitoms reikmėms biudžeto išlaidos didėja 111 mln. eurų iki 20,6 mlrd. eurų. Dėl to jo deficitas auga nuo planuotų 2,9 proc. iki 3 proc. BVP – Mastrichto kriterijaus ribos.   Keliams, dėl kurių finansavimo labiausiai diskutuota, kitais metais numatoma skirti 872 mln. eurų – 165 mln.

Siekiant numatyti didesnes išlaidas gynybai, reikia plataus politinio sutarimo, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Susitarimas tarp partijų dėl krašto apsaugos finansavimo yra ypatingos svarbos. Jeigu tikrai sutariame, kad divizijos įkūrimas Lietuvoje yra prioritetas ir strateginis išlikimo uždavinys, turime susėsti visi kartu ir susiderinti, kokius sprendimus priimsime tam, kad galėtume užtikrinti jo įgyvendinimą“, – Seime ketvirtadienį kalbėjo ministrė.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pareiškė nepalaikanti siūlymo praplėsti politinių partijų ir komitetų finansavimo šaltinius kredito unijų paskolomis, pranešė STT.

2024-ųjų vasarą Kaune vyksiančių Edo Sheerano koncertų pardavimai sumušė visus ankstesnius Baltijos šalių rekordus. Bilietai į pirmąjį britų muzikos žvaigždės koncertą buvo iššluoti vos per parą, į antrajį pasirodymą jau parduota daugiau nei pusė bilietų, nors iki renginio liko dar 9 mėnesiai. Žiūrovų, kurie rugpjūčio 3-4 d. susirinks į Edo Sheerano „+ – = ÷ x Tour“ („The Mathematics Tour“) turo koncertus S.Dariaus ir S.Girėno stadione, lauks įspūdingas 360 laipsnių šou.

Daugiau nei 130 veiklių visuomenės ir verslo atstovių, savo srities eksperčių, profesionalių bei vadovių Lietuvoje vienijanti asociacija „Lyderė“ skelbia antrąjį Mentorystės programos sezoną ir kviečia moteris vadoves semtis patirties ir paskatinimo iš asociacijos narių mentorių. Asociacijos „Lyderė“ Mentorystės projektas – tai savanoriška programa, skirta moterims norinčioms tobulėti ir siekti karjeros vadovaujančiose pozicijose bei įmonių valdybose.

Nepaisant pabjurusių orų, pagrindiniu šalies keliu Vilnius–Kaunas į abi puses vis tiek važiuoja tūkstančiai automobilių. Greitkelyje esančiose švieslentėse pastebėti greitį ribojantys ženklai kai kuriems vairuotojams susuko galvas. Į darbą sostinėje skubėjęs vilnietis Arvydas pastebėjo, kad ketvirtadienio rytą autostradoje švietė labiau nei įprasta greitį ribojantys ženklai.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pakvietė Japonijos informacinių technologijų įmonės „NTT Data“ vadovu investuoti Lietuvoje.  „Investuoti mūsų šalyje pakvietėme dar vieną pasaulinio lygio IT kompaniją, kuri įgyvendina skaitmeninės transformacijos, dirbtinio intelekto, duomenų analizės ir kitus sprendimus. Bendrovė, įvertinusi palankią Lietuvos investicinę aplinką, galėtų sėkmingai įsikurti mūsų šalyje ir plėsti savo veiklą“, – pranešime ketvirtadienį teigė A. Armonaitė.

Šiemet trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 28,1 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – beveik tiek pat, kiek ir antrąjį ketvirtį, bet 1,9 tūkst., arba 7,2 proc., daugiau nei prieš metus. Laisvų darbo vietų nežymiai padaugėjo žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo veiklos įmonėse – jų buvo po 0,2 tūkst. daugiau nei antrąjį ketvirtį, pramonės bei transporto ir saugojimo įmonėse – po 0,1 tūkst.

Apgyvendinimo įstaigose trečiąjį ketvirtį apgyvendinta 1,4 mln. turistų – 2,1 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Turistų iš užsienio apgyvendinta 473,3 tūkst., arba 14,3 proc. daugiau, šalies gyventojų – 963,6 tūkst., arba 2,9 proc. mažiau, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose apsistojo 814,2 tūkst. turistų – 3,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Turistų iš užsienio skaičius išaugo 14,7 proc. iki 401,7 tūkst.

Laiškininkų tinklą pertvarkanti ir iš viso apie 400 darbuotojų žadanti atleisti bendrovė Lietuvos paštas apie atleidimą įspėjo dar 72 darbuotojus.  Spalio pradžioje apie atleidimą jau įspėti 85 darbuotojai. Apie naują numatomą grupės žmonių atleidimą valstybės įmonė praėjusią savaitę pranešė Užimtumo tarnybai.

Nepaisant pusantrų metų galiojančio draudimo svarbiausioms šalies įstaigoms įsigyti kiniškų technologijų, bent penkios iš jų dar šiemet įsigijo beveik 200 šioje šalyje pagamintų mobiliųjų telefonų, ketvirtadienį skelbia LRT tyrimų skyrius. Be to, dalis įstaigų pernai savarankiškai pirko kiniškų dronų, kurie į draudžiamų technologijų sąrašą buvo įtraukti tik šiemet.

Vienai didžiausių Lietuvoje saugos bendrovių „Brink's Lithuania“ (buvusi „G4S Lietuva“) neturi būti taikomi minimalūs grynųjų pinigų tvarkymo standartai, todėl Lietuvos bankas (LB) nepagrįstai įmonei nurodė jų laikytis, galutinai nusprendė teismas.

Elektros kaupimo įrenginius turintiems vadinamiesiems aktyviesiems vartotojams nebus galima taikyti dvigubų tinklo, elektros persiuntimo bei vadinamosios atliekinės elektros saugojimo mokesčių, ketvirtadienį nutarė Seimas. Už tokias Elektros energetikos įstatymo pataisas, kurios įsigalios nuo gruodžio 1-osios, balsavo 109 Seimo nariai, o susilaikė penki.

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar leisti nuo sausio 1-osios prekiauti pasibaigusio galiojimo, bet dar tinkamais vartoti maisto produktais. Dabar tai daryti draudžiama, todėl daug maisto iššvaistoma.   Maisto įstatymo pataisos numato, kad produktai, kurie pasibaigus minimaliam tinkamumo vartoti terminui, nurodytam žymoje „geriausias iki...“ , būtų saugūs ir tinkami vartoti, dar galėtų būti parduodami galutiniam vartotojui.

Seime ketvirtadienį vyks antrasis 2024 metų valstybės biudžeto svarstymas – finansų ministrė Gintarė Skaistė parlamentarams pristatys, ką Vyriausybė pakeitė po pirmo jo svarstymo antradienį, balsuos dėl Seimo narių siūlymų ir paskirs priėmimo datą – tikėtina, gruodžio 5-ąją.        Atsižvelgusi į Seimo narių ir komitetų išvadas Vyriausybė trečiadienį pritarė patikslintam biudžeto projektui.   Jame didžiausia papildoma suma – 157 mln.

Kokio dydžio atlyginimo užtektų ne tik patenkinti būtinuosius poreikius, bet ir skirti dalį pinigų pramogoms ar taupymui? Vieni specialistai skaičiuoja, kad ši suma turėtų gerokai viršyti minimalų atlyginimą, kiti tikina, kad visų poreikiai skirtingi. O dar kiti skaičiuoja, kad ori alga Lietuvoje turėtų siekti 2 tūkst. eurų.

Pavilnių regioniniame parke, Belmonto žirgyne, planuojama pastatyti naują daugiafunkcinį kompleksą su tarptautinius standartus atitinkančiu žirgynu, į kurį planuojama investuoti 60 mln. eurų, pranešė projektą vystanti bendrovė „Saulės agra“.    Komplekse turėtų įsikurti modernus žirgynas, tarptautinis hipodromas, sveikatinimo ir apgyvendinimo pastatai. 3,3 ha plote bus statomi nauji ir renovuojami dabartiniai statiniai, kurie užims 20 tūkst. kv. metrų.

Nuo trečiadienio vairuotojai, kurių lengvieji automobiliai ir lengvosios komercinės transporto priemonės pirmąkart įregistruotos 2021 m. sausio 1 d., techninės apžiūros ataskaitose matys savo degalų ir energijos sąnaudas, skelbia Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovai. Lietuvoje šie pokyčiai įteisinami, remiantis Europos Komisijos keliamais reikalavimais valstybėms narėms rinkti transporto priemonių degalų ir energijos sąnaudų duomenis.

Šiemet itin smarkiai išaugus žemės mokestinei vertei, o kartu ir žemės mokesčiui, Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį pavedė Žemės ūkio ministerijai parengti naują mokestinės vertės ir mokesčio nustatymo tvarką.  Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis sako, kad nustatant žemės mokestinę vertę turėtų būti eliminuojami vienkartiniai sandoriai. Be to, jis siūlo įteisinti žemės mokesčio „lubas“ dirbamai žemei, kuriai taikomi aplinkosaugos ar kiti apribojimai.

Kainas praėjusį mėnesį sumažino visų trijų Baltijos valstybių pramonės produkcijos gamintojai, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Šis kainų indeksas Lietuvoje spalį, palyginti su rugsėju, nukrito 0,9 proc., Latvijoje – 1,6 proc., Estijoje – 0,4 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų spaliu) Lietuvos gamintojai produkciją atpigino vidutiniškai 8,2 proc., Latvijos – 9,0 proc., Estijos – 3,0 procento.

Seime stringa pataisos, kuriomis siūloma taikyti lengvatinį akcizą buityje ir versle naudojamoms naftos dujoms bei dujiniams angliavandeniliams. Joms siūlomas 13,94 euro už toną akcizas – beveik 22 kartus mažesnis nei turintis įsigalioti nuo sausio (304,1 euro). Šiuo metu tokiam kurui taikoma išimtis ir jis nėra apmokestinamas.      Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį padarė pertrauką svarstydamas tokius Akcizų įstatymo pakeitimus.

Naftą išgaunančių valstybių kartelio OPEC+ trečiadienį popiet paskelbtas sprendimas perkelti jų ministrų susitikimą iš lapkričio 26 dienos į 30-ąją sukėlė pasaulinių naftos kainų kritimą daugiau kaip 4 procentais. Europos etaloninės „Brent“ naftos barelis atpigo beveik 4 proc. iki 79,2 JAV dolerių, o JAV WTI naftos – daugiau nei 4 proc. iki 74,6 dolerio.

Europos Centrinio Banko trečiadienį paskelbtoje naujausioje finansinio stabilumo apžvalgoje teigiama, kad euro zonos bankų balansai rodo „ankstyvuosius streso požymius“ pirmiausia dėl didėjančios blogų paskolų dalies bei vėluojančių mokėjimų, taip pat dėl geopolitinės įtampos. Reguliavimo institucija paragino bankus didinti atidėjimas galimiems nuostoliams dėl kreditavimo padengti ir įspėjo, jog silpstantis skolinimasis ir didėjanti to kaina gali atsiliepti pelnui.

Europoje dyzelinas yra pagrindiniai lengvųjų automobilių ir sunkvežimių degalai, tačiau Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) įspėjo, kad šią žiemą Europoje esą dyzelino gali pritrūkti. Tuo metu rinkos ekspertai pasidalijo savo vertinimu, ar iš tiesų degalinėse gali jo pritrūkti.  Dar spalio mėnesį TEA paskelbė prognozę, kurioje sakoma, kad šią žiemą Europoje gali pritrūkti dyzelino.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) Lietuvos mažo tankio polietileno granulių gamintojos „Ecso“ plėtrai paskolino 15 mln. eurų. Paskola padės užtikrinti efektyvesnį gamybos procesą, trečiadienį pranešė ERPB. „ERPB investicijos padės įgyvendinti įmonės kapitalo plėtros planus, kuriais siekiama įdiegti naujus sprendimus, pavyzdžiui, automatinį atliekų rūšiavimo centrą, patobulinti produktų filtravimo, kokybės kontrolės ir vandens filtravimo sistemas“, – skelbia bankas.

Europos Sąjungos įstatymų leidėjai trečiadienį atmetė pasiūlymą iki šio dešimtmečio pabaigos perpus sumažinti pesticidų naudojimą. Šis sprendimas sudavė smūgį ES bendros žemės ūkio politikos siekiui dėl ekologiškesnio ūkininkavimo. Europos Parlamentas 299 balsais prieš 207 atmetė rekomendaciją, kuriai pritarė jo Aplinkos komitetas, remdamasis 2022 metų Europos Komisijos pateiktu tekstu. Rekomendacijoje buvo raginama iki 2030 metų 50 proc.

Pristatyta nauja technologija, leidžianti nustatyti greičio mėgėjus, kurie prieš greičio matuoklį pristabdo arba vėliau ir vėl spaudžia akceleratoriaus pedalą. „DailyMail“ rašo, kad Ispanijos valdžia keliuose pradėjo naudoti atskirus radarus, kurie yra pastatomi šalia stacionaraus greičio matuoklio.  Teigiama, kad naujasis prietaisas leidžia nustatyti, ar vairuotojai greitį sumažina tik trumpam, kad išvengtų administracinės atsakomybės, kuri yra numatyta už greičio viršijimą.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Vokietijoje susitiko su automobilių komponentų pramonės milžinės „Continental“ vadovybe ir aptarė plėtros Lietuvoje planus. Susitikime aptartos įmonės galimybės investuoti į mokslinių tyrimų ir plėtros projektus, taip pat naujų technologijų kūrimą transporto srityje, pranešė ministerija.

Skaičiuojama, kad sostinėje oficialiai gyvena 576 tūkst. gyventojų. Ne tik jiems, bet ir verslo įmonėms nuo kitų metų pradžios už šiukšlių išvežimą teks mokėti gerokai didesnes sumas. Vienam vidutiniam butui daugiabutyje atliekų išvežimas pabrangs apie 12 eurų. Trečiadienį Vilniaus miesto taryba po pateikimo priėmė tai numatantį sprendimą, už kurį dar galutinai balsuos kitame posėdyje. Sprendimu keičiama vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą.

SEB bankas skolina 14 mln. eurų atsinaujinančios energetikos fondų valdymo įmonei „Modus Asset Management“. Lėšos skirtos finansuoti 22 MW galios saulės jėgainių, vystomų Varėnos, Jonavos ir Radviliškio rajonuose, įsigijimą. Pasak „Modus Asset Management“ vadovo Povilo Pečiulio, numatoma, kad verslai ir toliau galės naudotis gaminančio vartotojo privalumais (angl. net metering) ir sudaryti 5–7 metų sutartis pirkti elektrą iš saulės parkų.

Vienai didžiausių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“ užbaigiant susijungimo sandorį su Šiaulių banko grupe, INVL akcininkai trečiadienį pritarė akcijų opcionams maždaug 200 darbuotojų, kurie dirbs būsimoje banko grupėje. „Invaldos INVL“ valdybos pirmininkas Alvydas Banys sako, kad opcionai šiems darbuotojams bus suteikiami kaip kintama atlyginimo dalis už 2023 metus.

Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos atnaujinimo projektą „Vilnius Connect“ kartu su miesto savivaldybe įgyvendinanti „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė vertins galimybes jį vystyti koncesijos būdu. Tam jau pradėta rengti „Vilnius Connect“ įgyvendinimo galimybių studija – ją už 18 tūkst. eurų rengia konkursą laimėjusi konsultacijų įmonė „Peritus sprendimai“. Ji pateiks vertinimą dėl koncesijos būdo bei pasiūlys geriausią alternatyvą, pranešė LTG.

Mirė buvęs vienos didžiausių šalyje statybų bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) vadovas Egidijus Urbonas, skelbia Lietuvos statybininkų asociacija (LSA), kurios tarybos nariu jis buvo. Anot LSA, 55-erių E. Urbonas mirė lapkričio 20 dieną po daugiau nei mėnesį trukusios kovos su liga. „Egidijus buvo puikus vadovas ir sumanus inžinierius. Labai atsidavęs darbui turėjo didelį atsakomybės jausmą.

Gruodis yra paskutinis mėnesis Pavilnonių gatvėje esančiame prekybos centre „Pašilaičiai PC“ įsikūrusiai prekybos tinklo „Ermitažas“ parduotuvei, praneša „Vilniaus prekyba“. Pasak pranešimo žiniasklaidai, iki galutinio parduotuvės uždarymo klientams galės įsigyti prekių remontui, namams ir pasiruošti artėjančioms šventėms itin žemomis kainomis. Esą prekių išpardavimas apims įvairių gamintojų apdailos, interjero ir įvairių namų reikmenų produkciją.

Minint Lietuvos kariuomenės 105-ąsias atkūrimo metines, Vilniuje lapkričio 25 d. 12 val. vyks iškilmingas karių ir karinės technikos paradas. Renginio metu Konstitucijos prospektu žygiuos daugiau nei 1400 Lietuvos ir sąjungininkų karių, o Vilniaus gyventojai ir miesto svečiai turės progą pamatyti daugiau nei 100 karinės technikos vienetų. Ruošiantis paradui ir jo metu bus eismo ribojimų, keisis viešojo transporto maršrutų trasos ir eismo tvarkaraščiai.

Lietuvai trūksta talentų, galinčių kurti aukštą pridėtinę vertę ir prisidėti prie ekonomikos konkurencingumo stiprinimo – dar iki 2025 m. tik informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje veikiančios įmonės pasiruošusios įdarbinti mažiausiai 7,6 tūkst. specialistų, atskleidė daugiau nei 120-ies IRT sektoriaus darbdavių tyrimas.

Vyriausybė iš esmės pritarė dviejų Seimo narių siūlymui suteikti teisę į valstybės paramą  ne tik Lietuvos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 metų sausio 11–13 dienos ir po to vykdytos SSRS agresijos, bet ir jų šeimų nariams. Tokia parama jiems būtų teikiama modernizuojant daugiabučius, kuriuose jie gyvena.