Užsienio verslas

Pirmadienį Vokietijos oro linijų bendrovė „Lufthansa“ pranešė iki rugpjūčio 5 d. sustabdžiusi skrydžius į Beirutą, kai Izraelis pagrasino atsakomaisiais veiksmais už mirtiną raketos, paleistos iš Libano, smūgį. Grupės skrydžiai į Libaną atšaukti dėl „dabartinių įvykių Artimuosiuose Rytuose“, naujienų agentūrai AFP sakė „Lufthansa“ atstovas.

Nyderlandų plataus vartojimo prekių ir medicininės įrangos gamintoja „Philips“ antrojo metų ketvirčio grynąjį pelnas padidino 6 proc. dėka vienkartinių įplaukų, tačiau pardavimų pajamos nepateisino lūkesčių. Pasak bendrovės pranešimo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, grynasis pelnas išaugo nuo 74 mln. iki 452 mln. eurų, įskaitant 381 mln. eurų vienkartines įplaukas, palyginti su 161 mln. eurų vienkartinėmis sąnaudomis prieš metus.

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Donaldo Trumpo tapimas JAV prezidentu galėtų įnešti neapibrėžtumo į pasaulio ir Europos ekonomikas. „Trumpas visų pirma yra didžiulis neapibrėžtumas. Galima sakyti, kad jis yra nuspėjamas nenuspėjamumas. Vien tai jau daugelį neramina. Ypatingai tai nėra gerai už Amerikos ribų esančioms šalims“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo Ž. Mauricas.

Italija ir Kinija sekmadienį pasirašė trejų metų ekonominio bendradarbiavimo paktą, po susitikimo su Kinijos premjeru Li Qiangu pranešė Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni. Per valstybinį vizitą Pekine G. Meloni teigė, kad šiuo dokumentu siekiama ištirti naujas bendradarbiavimo su Kinija galimybes, tačiau tikslus teksto turinys nebuvo atskleistas. G. Meloni taip pat sakė norinti, kad prekybos santykiai su Kinija būtų „sąžiningesni“, pranešė Italijos naujienų agentūra ANSA.

Kelionės lėktuvu paprastai būna suplanuotos iš anksčiau, yra brangesnės ir joms reikia daugiau pasiruošimo. Tad ir apie kompensacijas skrydį nukėlus ar atšaukus yra kalbama dažniau. Vis tik ne visi susimąsto, kad panašias teises turi ir autobusų ar traukinių keleiviai. Specialistai įvardijo, kokiais reisais keliaujant vėlavimo, gedimo ar atšaukimo atveju gali būti grąžinami ne tik pinigai už bilietą, bet dar suteikiama ir kompensacija, užkandžiai, transportas ar nakvynė.

Elektromobilių skaičius pasaulyje toliau sparčiai auga, rodo naujausi Vokietijoje atlikti tyrimai. Saulės energijos ir vandenilio tyrimų centras (ZSW) sekmadienį pranešė, kad 2023 metų pabaigoje keliuose buvo apie 42 mln. automobilių su elektriniais varikliais – maždaug 50 proc. daugiau nei metais anksčiau. Į šį skaičių įeina grynai elektriniai automobiliai, įkraunami hibridai ir elektromobiliai su ridos ilgintuvu. ZSW duomenimis, Kinijoje buvo 23,4 mln.

Dažnas lietuvis kelionėms lėktuvu ar kruizu ruošiasi kelis mėnesius, tad reiso atidėjimas ar atšaukimas gali sugriauti visus planus ir sukelti daug nenumatytų išlaidų. Vis tik kompensacijos tokiais atvejais nukentėjusiems priklauso ne visada. Specialistai įvardijo, kada už skrydžio atidėjimą ar atšaukimą keleiviai gali gauti nemokamą maitinimą, apartamentus viešbutyje ir apmokėtus skambučius artimiesiems.

Bulgarijos Liaudies Susirinkimas (parlamentas) penktadienį, liepos 26-ąją, pirmuoju svarstymu pritarė vyriausybės pateiktam įstatymo projektui dėl euro įvedimo šalyje. Tai pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis BNR. Įstatymo projektą dėl Bulgarijos stojimo į euro zoną parėmė 114 deputatų iš bloko GERB-SDS, partijos „Tęsiame permainas – Demokratinė Bulgarija“ ir Judėjimo už teises ir laisves, taip pat 10 nepriklausomų parlamentarų.

Maždaug 25 proc. „Eurostar“ tinklo traukinių, važiuojančių įskaitant ir maršrutu Paryžius–Londonas, penktadienį buvo atšaukti dėl didelio masto sabotažo prieš Prancūzijos greitųjų geležinkelių sistemą, pranešė bendrovė. „Taip bus ir šeštadienį bei sekmadienį“, sakoma „Eurostar“ pranešime. Kiti „Eurostar“ traukiniai, išvykstantys ir atvykstantys į Paryžių, važiuos įprastomis linijomis, o ne greitaisiais maršrutais.

JAV plataus vartojimų prekių gamybos milžinė „Colgate-Palmolive“ antrąjį metų ketvirtį užfiksavo pelno šuolį beveik 1,5 karto, įplaukoms didėjus 5 procentais. Abu rodikliai pranoko prognozes. Anot bendrovės pranešimo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, grynasis pelnas išaugo nuo 502 mln. iki 731 mln. JAV dolerių. Suderintas pelnas akcijai siekė 0,91 dolerio. Pardavimų pajamos didėjo 4,9 proc. iki 5,05 mlrd. dolerių.

Rusijos centrinis bankas penktadienį pakėlė bazinę palūkanų normą iškart dviem procentiniais punktais iki 18 proc. ir perspėjo dėl tolesnio jos didinimo, jei to prireiktų įsisiūbavusiais infliacijai pažaboti. Sprendimas pateisino finansų rinkų lūkesčius, pažymėjo naujo pinigų politikos griežtinimo ciklo pradžią ir bazinių palūkanų stabilumo laikotarpio nuo pernai gruodžio pabaigą.

Vokietijos prabangių automobilių gamintoja „Mercedes-Benz AG“, įplaukas antrąjį ketvirtį per metus sumažinusi 4 proc., grynąjį pelną – 16 proc., apkarpė rentabilumo 2024-aisiais prognozes. Anot bendrovės pranešimo, pardavimų pajamos balandžio-birželio mėnesiais siekė 36,74 mlrd. eurų, grynasis pelnas – 3,06 mlrd. eurų. Pelnas iki mokesčių ir palūkanų (EBIT) sunyko 19 proc. iki 4,04 mlrd. eurų.

Estijoje pieno supirkimo kainos praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 1,1 proc. didesnės nei prieš metus. Kainų metinis prieaugis užfiksuotas po 13 mėnesių trukusio smukimo laikotarpio. Pieno statytojams praėjusį mėnesį buvo 414,2 euro už toną, ketvirtadienį skelbia Estijos statistikos departamentas. Tuo tarpu per mėnesį (birželį, palyginti su geguže) kainos sumažėjo vidutiniškai 1,4 procento. Supirkimo apimtys per mėnesį menko 2,6 proc., per metus augo 9,5 proc. iki 78,2 tūkst. tonų.

Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 2,4 proc. didesnės nei pernai birželį, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Darbo jėga per metus pabrango 6,9 proc., statybinės medžiagos atpigo 0,3 proc., o išlaidos mašinoms ir mechanizmams padidėjo 3,3 procento. Per mėnesį (birželį, palyginti su geguže) Latvijos statybų kainų indeksas nukrito 0,1 proc., statybininkų atlyginimams augus 0,8 proc., statybinėms medžiagoms pigus 0,6 proc.

Vokietijos maisto pramonė ginčija Turkijos prašymą suteikti jos „doner“ kebabams garantuoto tradicinio gaminio statusą Europos Sąjungos lygmeniu, o dėl to nustatytas šešių mėnesių terminas nesutarimams išspręsti.

JAV automobilių pramonės lyderė „General Motors“ (GM) antrojo ketvirčio grynąjį pelną padidinusi 14 proc., pajamoms augus perpus kukliau, pranešė neribotam laikui stabdanti autonominio automobilio projekto „Origin“ vystymą. „Origin“ projektu užsiėmė GM antrinė įmonė „Cruise“, kuri taip pat plėtoja robotaksi paslaugos projektą. Automobilis kuriamas naudojimui tik kaip taksi, jame nenumatyti nei pedalai, nei vairas.

Ispanijos antimonopolinė įstaiga CNMC trečiadienį paskelbė pradedanti tyrimą dėl „Apple“ keliamų sąlygų jos prekyvietėje „App Store“ pardavinėjamų mobiliųjų programėlių kūrėjams. „Apple“ gali užsiimti konkurencijai prieštaraujančia praktika, apimančia nesąžiningų prekybos sąlygų primetimą vystytojams, per „Apple“ programų parduotuvę („App Store“) platinantiems programėles „Apple“ produktų vartotojams“, – sakoma CNMC pranešime.

Vokietijos prabangių automobilių gamintoja „Porsche AG“ pirmąją pusmetį pablogino visus savo pagrindinius finansinius rodiklius. Anot bendrovės ketvirtadienį paskelbto pranešimo, pardavimų pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumenko 4,7 proc. iki 19,46 mlrd. eurų, veiklos pelnas – 20,5 proc. iki 3,06 mlrd. eurų, grynasis pelnas – 22,4 proc. iki 2,15 mlrd. eurų. Veiklos pelno marža krito nuo 18,9 proc. iki 15,7 procento. Per šešis šių metų mėnesius parduota 156 tūkst.

Latvijoje per pirmus penkis šių metų mėnesius pagaminta 33,368 mln. litrų alaus – 5,7 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė Valstybės pajamų tarnyba. Jo eksportas augo 29,8 proc. iki 28,081 mln. litrų, importas – 16,5 proc. iki 49,686 mln. litrų. Alaus vartojimas Latvijoje (nukreipimo į mažmeninę prekybą apimtys) didėjo 3,4 proc. iki 50,447 mln. litrų. 2023-iaisiais Latvija alaus gamybą sumažino 15,1 proc. iki 74,106 mln. litrų, vartojimą – 6,2 proc. iki 123,102 mln. litrų.

Italijos prabangių automobilių gamintoja „Ferrari“ trečiadienį pranešė, kad jos prekybos atstovai Europoje priims mokėjimus taip pat ir kriptovaliutomis. Anksčiau „Ferrari“ tokį sprendimą priėmė dėl prekybos savo produkcija Jungtinėse Valstijose. Naujoji atsiskaitymų sistema, apimsianti lėšų šaltinio patikrinimą ir tiesioginį konvertavimą į tradicinę valiutą, bus diegiama nuo liepos pabaigos, skelbia Italijos bendrovė.

Latvijos mobiliojo ryšio operatorė „Bite Latvija“ 2023 metais pasiekė 163,668 mln. eurų finansinę apyvartą – 9,2 proc. didesnę nei 2022-aisiais. Pelnas išaugo 50 proc. iki 33,376 mln. eurų, nurodoma bendrovės ataskaitoje Latvijos įmonių registrui. Į tinklo plėtrą pernai investuota 17 mln. eurų, iš kurių pusė skirta 5G, bazinės stotys buvo aprūpinamos „Ericsson“ technologijomis.

Kremliaus režimas mėgsta girtis įvairiausiais menamais pasiekimais – tarp jų ir neva klestinčia agresorės ekonomika. Tačiau vietos gyventojai savo kailiu gali patirti, ką tai reiškia. Pastaruoju metu Rusija niekaip nesusitvarko su infliacija – nepadeda net šalies centrinio banko nustatytos 16 proc. dydžio metinės palūkanų normos – keturis kartus didesnės nei, pavyzdžiui, yra euro zonai yra nustatęs Europos Centrinis Bankas. Nors oficialiai kainų augimas kaimyninėje šalyje nesiekia 10 proc.

Per pirmąjį pusmetį pasaulyje išlydyta 954,6 mln. tonų plieno – apytikriai tiek pat kiek ir per tą patį laikotarpį pernai, antradienį skelbia Tarptautinė plieno asociacija („Worldsteel“), remdamasi negalutiniais duomenimis. Kinijoje, kuri yra didžiausia plieno gamintoja ir vartotoja, gamyba sumažėjo 1,1 proc. iki 530,6 mln. tonų. Plieno gamyba Europos Sąjungoje padidėjo 0,9 proc. iki 67,2 mln. tonų, Šiaurės Amerikoje – sumenko 3,3 proc. iki 53,9 mln. tonų, o vien tik JAV – 2,4 proc.

Vokietijos inžinerijos ir technologijų konglomeratas „Robert Bosch GmbH“ perka šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų verslą iš Airijos „Johnson Controls International“ ir Japonijos „Hitachi“ už 8 mlrd. JAV dolerių (7,4 mlrd. eurų). „Bosch“ savo pranešime spaudai nurodė, jog įsigis „Johnson Controls“ verslą šioje srityje, taip pat visas akcijas jos bendros įmonės su „Hitachi“, kurioje pastarajai priklauso 40 procentų.

JAV karinės pramonės milžinės „Lockheed Martin“ pajamos antrąjį metų ketvirtį per metus išaugo 8,4 proc., tačiau grynasis pelnas sumenko 2,4 procento. Abu rodikliai pranoko rinkos lūkesčius. Korporacijos pranešime nurodoma, jog pajamų balandžio-birželio mėnesiais gauta 18,1 mlrd. dolerių, grynojo pelno sužerta 1,64 mlrd. dolerių, o suderintas pelnas akcijai siekė 6,85 dolerio. Agentūros „FactSet“ kalbinti analitikai pranašavo vidutiniškai 6,46 dolerio akcijai suderintą pelną, 17,05 mlrd.

Didžiausia pasaulyje gaiviųjų gėrimų gamintoja „Coca-Cola Co.“, antrojo metų ketvirčio pelną sumažinusi 5 proc., įplaukas išauginusi 3 proc., pagerino prognozes visiems 2024 metams. Pasak bendrovės pranešimo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pardavimų pajamos augo nuo 11,97 mlrd. iki 12,36 mlrd. JAV dolerių, grynasis pelnas menko nuo 2,55 mlrd. iki 2,41 mlrd. dolerių, o suderintas pelnas akcijai siekė 0,84 dolerio.

Vengrijos centrinis bankas antradienį bazinę palūkanų normą sumažino dar ketvirčiu procentinio punkto iki 6,75 procento. Sprendimas atitiko lūkesčius rinkoje, ir tai buvo dešimtas jų mažinimas nuo pinigų politikos švelninimo pradžios pernai spalį ir septintas šiais metais, atliekamas kas mėnesį, nurodo „Trading Economics“. Tiek pat apkarpytos ir paskolų su užstatu palūkanų bei vienos nakties depozitų palūkanų normos – iki atitinkamai 7,75 proc. ir 5,75 procento.

Švedijos bendrovė „Spotify Technology“, tarptautiniu mastu teikianti srautinio muzikos transliavimo paslaugą, pranešė mokančių abonentų skaičių per antrąjį šių metų ketvirtį padidinusi maždaug 7 mln. – labiau nei prognozuota, nepaisant įkainių pakėlimo. Šių metų viduryje jų skaičius pasiekė 246 mln. ir 1 mln. viršijo lūkesčius, per metus išaugo 16 mln., arba 12 procentų. Iš viso „Spotify“ paslaugos naudotojų buvo 626 mln.

Lenkijos paskolų verslui bendrovė „Alpha Credit“ steigiasi Lietuvoje – ji įsteigė įmonę „Alpha Credit LT“. Registrų centro duomenimis, įmonė Palangoje įkurta liepos 8 dieną, jai vadovauja Lenkijos pilietis Filipas Bulas, jis vadovauja ir „Alpha Credit“ Teisės skyriui. Su bendrove BNS susisiekti nepavyko. „Alpha Credit“ interneto svetainėje nurodoma, kad bendrovė finansuoja verslą ir refinansuoja nekilnojamo turto (NT) paskolas.

JAV orlaivų gamintoja „Boeing Co.“ sulaukė iš Pietų Korėjos aviakompanijos „Korean Air“ 40-ies lėktuvų įsipareigojantį užsakymą – po 20 777X ir 787 modelių. Dokumente, pasirašytame Farnboro aviacijos parodoje, taip pat numatyta galimybė „Korean Air“ pristatyti dar 10 „787 Dreamliner“ lėktuvų. Finansinės sandorio sąlygos neatskleidžiamos. Pagal kataloguose nurodytas kainas jo vertė būtų apie 15 mlrd. JAV dolerių, tačiau dažniausiai užsakovės išsidera nemenkų nuolaidų.

Europos Sąjunga vartotojų apsaugos institucijos pirmadienį paragino „Facebook“ savininkę „Meta“ imtis veiksmų, kad numalšintų Europos vartotojų grupių nuogąstavimus dėl naujojo „mokėjimo už privatumą“ modelio, ir perspėjo, jog antraip teks imtis atitinkamų veiksmų. Šio mėnesio pradžioje Europos Komisija dėl to pateikė oficialius kaltinimus „Meta“ pagal bloko Skaitmeninių rinkų aktą (SRA), o tai atveria kelią potencialioms milijardų eurų baudoms.

Euro zonos valstybių biudžetų deficitas pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pirmadienį skelbia Eurostatas. Per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius šis santykis buvo 4,0 procento. Neskaitant Graikijos, Italijos ir Kipro, kurių duomenų Eurostatas nepateikia, nustatyta 3 proc. BVP deficito riba per pirmus tris šių metų mėnesius buvo viršyta penkiose bendros valiutos bloko narėse: Belgijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje ir Suomijoje.

Bendrovė „Microsoft“ pranešė, kad penktadienį dėl defekto, aptikto viename programinės įrangos atnaujinime, buvo paveikta 8,5 mln. įrenginių su „Windows“ operacine sistema. Tai yra mažiau nei 1 proc. visų „Windows“ kompiuterių, šeštadienį tinklaraštyje rašė „Microsoft“ kibernetinio saugumo vadovas Davidas Westonas.

Vokietijos automobilių gamintoja „Mercedes-Benz“ taip pat nukentėjo nuo viso pasaulio kompiuterius apėmusių sutrikimų. Šių sutrikimų poveikį patyrė dalis bendrovės pasaulinio gamybos tinklo, tačiau dabar grįžtama prie įprastinio darbo pamainomis, penktadienį Štutgarte pranešė bendrovės atstovė spaudai. Kartu su automobilių gamintojos IT paslaugų teikėju buvo parengtos priemonės, kurios šiuo metu diegiamos šioms problemoms įveikti, pasakė ji.

Elektroninių pinigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigos (MĮ) galės naudotis euro zonos Eurosistemos centrinių bankų mokėjimo sistemomis, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (LB). „EPĮ ir MĮ tai suteiks galimybę tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemose. Kartu siekiama nesudaryti išskirtinių sąlygų EPĮ ir MĮ saugoti klientų lėšas centriniuose bankuose ir taip užtikrinti finansų sistemos stabilumą“, – pranešime sakė LB Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavičius.

Belgijoje įsikūrusi tarpuskaitos įstaiga „Euroclear“ šį mėnesį perves pirmąsias įplaukas iš įšaldyto Rusijos turto į Europos fondą Ukrainai. Atitinkamas pareiškimas buvo paskelbtas „Euroclear“ interneto svetainėje, pranešė „Ukrinform“ korespondentas. „Šalia gerų pagrindinės veiklos rezultatų „Euroclear“ toliau uoliai įgyvendina tarptautines sankcijas Rusijos turtui.

Vienas Taivano valstybinio kapitalo bankų „Bank of Taiwan“ ketina atidaryti savo filialą Lietuvoje, penktadienį skelbia „Verslo žinios“. Informaciją, kad Taivano Finansų priežiūros komisija (FSC) patvirtino „Bank of Taiwan“ paraišką steigtis Lietuvoje, portalui patvirtino Lietuvos prekybos atstovybės Taipėjuje vadovas Paulius Lukauskas. Kaip skelbiama, „Bank of Taiwan“ atidaryti atstovybę Lietuvoje ketina norėdamas plėsti verslo apimtį Vidurio ir Rytų Europoje.

Penktadienį visame pasaulyje pasirodžius pranešimams apie IT sistemų trikdžius žiniasklaidos, bankų bei oro linijų veikloje, apie galimus nesklandumus praneša ir Lietuvoje veiklą vykdanti skrydžių bendrovė „Wizzair“. Pranešama, kad dėl kilusių IT sutrikimų įmonė susiduria su dideliais techniniais sunkumais. Be to, klientams laikinai nebus galima naudotis interneto svetainių ir mobiliųjų programų paslaugomis, skelbia įmonė.

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai birželiu, nukrito 1,9 proc., penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Nuosmukis fiksuotas 12-ąją, tačiau praėjusį mėnesį sumažėjo nuo 3,3 proc. gegužę. Vidaus rinkai skirta produkcija praėjusį mėnesį buvo 3,4 proc. pigesnė nei pernai birželį, o užsienio rinkoms skirta produkcija per metus atpigo 0,4 proc. (euro zonos – 1,0 proc.

Kibernetinio saugumo bendrovė „CrowdStrike“ penktadienį pareiškė, kad problema, dėl kurios sutriko įmonių veikla visame pasaulyje, nėra saugumo incidentas ar kibernetinė ataka. Bendrovės „CrowdStrike“ generalinis direktorius George'as Kurtzas socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad bendrovė aktyviai dirba su klientais, kuriuos paveikė defektas, aptiktas viename programinės įrangos atnaujinime „Windows“ operacinę sistemą naudojantiems kompiuteriams.

Prancūzijos kibernetinio saugumo agentūra penktadienį pareiškė, kad nėra jokių įrodymų, jog pasaulinį IT sutrikimą, dėl kurio nukentėjo įmonės visame pasaulyje, sukėlė kibernetinė ataka. „Komandos yra visiškai sutelktos, kad nustatytų ir padėtų nukentėjusiems Prancūzijos subjektams ir išsiaiškintų [...] šio sutrikimo kilmę“, – teigė nacionalinė kibernetinio saugumo agentūra ANSSI ir pridūrė: „Nėra jokių įrodymų, kad šis sutrikimas atsirado dėl kibernetinės atakos.

Didžiausia pasaulyje prenumeruojamos vaizdo transliacijų internetu paslaugos tiekėjos „Netflix“ mokančių abonentų per antrąjį šių metų ketvirtį padaugėjo 8 mln. – beveik dukart labiau nei prognozavo Volstrito analitikai. Bendrovė pranešė šių metų viduryje turėjusi 277,65 mln. mokančių abonentų. Pernai gegužę „Netflix“ išplėtė ribojimus jos paslaugos naudotojams dalytis slaptažodžiais su žmonėmis, kurie nėra jų artimiausi giminaičiai.

Skirtingose pasaulio valstybėse fiksuojami dideli ryšio sutrikimai, kurie paveikė bankų, oro linijų bendrovių ir kitų institucijų veiklą. Lietuvos oro uostų atstovai skelbia, ką daryti gyventojams, jeigu keliaujate užsienyje ir susidūrėte su trikdžiais. Naujienų portalas tv3.lt jau skelbė, kad liepos 19-ąją keliautojai susidūrė su netikėtais oro linijų „Wizzair“ ir „Ryanair“ trikdžiais savitarnos tinklapyje.

Keleivių srautai per Sakartvelo oro uostus pirmąjį pusmetį pasiekė iki šiol neregėtas tokiam metų laikui apimtis – per 3,2 mln. žmonių, o tai – 30 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, skelbia šalies žiniasklaida, remdamasi Civilinės aviacijos agentūra. Vien tik tarptautinių reisų keleivių aptarnauta taip pat rekordiškai daug – daugiau kaip 3 milijonai. Keleivių sostinės Tbilisio oro uoste padaugėjo 36 proc. iki 2,12 mln., Kutaisio – 12 proc. iki 746 tūkst., Batumio – 41 proc.

Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde per spaudos konferenciją ketvirtadienį atsisakė įsipareigoti dėl galimo palūkanų normos mažinimo rugsėjo mėnesį, pareikšdama, kad kito pinigų politikos posėdžio scenarijus lieka „labai atviras“ ir priklausys nuo naujausių duomenų. ECB valdančioji taryba neturi „jokio išankstinio nustatyto dėl palūkanų normų kurso“, pabrėžė Ch. Lagarde.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, per liepos mėnesio pinigų politikos svarstymo posėdį, bazinių palūkanų nepakeitė. Sprendimas, priimtas po pirmo nuo 2016-ųjų jų apkarpymo ketvirčiu procentinio punkto birželio pradžioje, pateisino prognozes rinkose. Refinansavimo palūkanų norma lieka 4,25 proc., indėlių palūkanų norma – 3,75 proc., o riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – 4,5 proc. dydžio.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lenkijos verslo sektoriuje praėjusį mėnesį buvo 11,0 proc. didesnis nei pernai birželį – 8145 zlotai (1896 eurai pagal dabartinį oficialų zloto kursą), ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Per mėnesį (birželį, palyginti su geguže) vidutinis atlyginimas iki mokesčių sumažėjo 0,4 procento.

Baltijos šalims informavus Rusiją ir Baltarusiją apie nepratęsiamą bendros su šiomis šalimis elektros energetikos sistemos sutartį (BRELL) ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį, baltarusiai pareiškė, kad tai niekaip nepaveiks jų sistemos darbo. Rusija kol kas viešai nesureagavo.

Rusijos nafta nustojo tekėti „Družba“ naftotiekiu per Ukrainą į Vengriją, Kyjivui sugriežtinus sankcijos Rusijos kompanijoms, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Ukrainoje susiklostė tokia teisinė padėtis, kad „Lukoil“ nebetiekia naftos Vengrijai“, – pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto po susitikimo su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu Niujorke Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdžio kuluaruose.