Transportas

Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ nuo kovo 12 d. pradeda skrydžius nauju maršrutu į Taliną. Į Estijos sostinę bus skraidinama darbo dienomis, rytais ir vakarais. Lėktuvas iš Vilniaus kils ryte, 7.30 val., o iš Talino į Vilnių – 9.00 val. Vakare lėktuvas iš Vilniaus kils 17.55 val., iš Talino – 19.25 val. Kelionės trukmė į vieną pusę – 1 val. 5 min. Per savaitę įvyks 10 skrydžių maršrutu Vilnius-Talinas-Vilnius.

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, pernai vairuotojų gretas papildė 32360 pradedančiųjų vairuotojų, tai yra 6562 vairuotojais (16,9 proc.) mažiau nei 2012 m. Pradedančiųjų vairuotojų skaičiaus mažėjimas susijęs su demografine šalies padėtimi, bendru gyventojų skaičiaus mažėjimu. Dauguma (66 proc.

Šiais metais atostogų skrydžių bendrovės „Small Planet Airlines“ orlaivių parką papildys 3 „Airbus 320“ lėktuvai – vienas iš jų jau pasiekė bendrovę, o likusiųjų dviejų laukiama šį pavasarį.

Nemokamo gydymo nėra. Visos medicinos paslaugos kainuoja, o kai kurios net labai brangiai. Draustiems gyventojams savos piniginės praverti dažniausiai nereikia – už jų gydymą sumoka Valstybinė ligonių kasa. Tačiau kartais dėl neapdairiai žengto žingsnio ar nusikalstamo poelgio iš savo kišenės gali tekti sumokėti už kito, nukentėjusio asmens, gydymą.

Vilniuje 138 sankryžos integruotos į specialią šviesoforų valdymo sistemą , kuri eismo srautus reguliuoja centralizuotai ir realiu laiku. Tai didžiausias tokio pobūdžio projektas visoje Europoje: Kopenhagoje taip eismas valdomas 36 sankryžose, Bremene – 35, Varšuvoje - 25 sankryžose, Prahoje – 21, Lugane – 39 ir t.t. Taip pat ši sistema šiuo metu diegiama ir Abu Dabyje, planuojama, kad taip bus kontroliuojama 12 sankryžų.

Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ nuo kovo pradeda didinti reguliarių maršrutų skrydžių dažnį. Išplėtus pavasario tvarkaraštį, „Air Lituanica“ skrydžiuose keleiviams bus pasiūlyta 30 proc. daugiau vietų. Nuo kovo 5 d. skrydžiai į Berlyną bus vykdomi 5 kartus per savaitę, prisideda papildomi skrydžiai trečiadieniais ir penktadieniais, o nuo kovo 17 d. – kasdien, išskyrus šeštadienį. Šiuo metu iš Vilniaus oro uosto į Vokietijos sostinę skraidinama keturis kartus per savaitę.

Tarptautinės bei kaimyninių šalių vežėjų organizacijos ragina Lietuvos Vyriausybę atsisakyti planų riboti įvežamų degalų kiekį iš Rusijos ir Baltarusijos. Šiandien Tarptautinės kelių transporto sąjungos, Lenkijos ir trijų Baltijos šalių vežėjų asociacijų vadovai Vilniuje priėmė rezoliuciją, kurioje teigiama, kad dėl ribojimų gali kilti grėsmė sklandžiam tranzitui į Rytus.

Pirmadienio popietę, apie 13.30 val., policijos pareigūnai sulaukė viešojo transporto keleivės skambučio. Skambinusi moteris pasakojo, kad yra pasipildžiusi nuolatinį bilietą, tačiau patikrinimo metu keleivių kontrolė esą nustatė, jog ši meluojanti. Keleivė pareigūnams teigė, kad yra jėga vedama iš autobuso. Netrukus po šio konflikto moteriai sutriko sveikata, todėl, be policijos pareigūnų, dar buvo iškviesta ir greitoji medicinos pagalba.

 Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šalia geležinkelio į Klaipėdos uostą gyvenantys, dėl traukinių triukšmo ir vibracijos kenčiantys klaipėdiečiai ne vienerius metus maitinami pažadais, kad juos iškeldins, nes taip numatyta galiojančiame Uosto direkcijos parengtame detaliajame plane. Šią savaitę žmonės tikėjosi išgirsti terminą, kada procesas pajudės, deja, to neįvyko. Todėl gyventojai savo teises žada ginti teisme.

 Gerda BELOKOPYTOVA, Evelina MALIAUSKAITĖ Nors praėjusią savaitę potvynio vanduo, užliejęs 400 m ruožą kelyje Šilutė–Rusnė atsitraukė, „ledo keliu“ vis dar galima išvysti važiuojančių automobilių. Tiesa, daugelis ten važiuojančių – ekstremalių pojūčių ištroškę, mat užšalusios pievos jiems – puiki pramogų vieta.

Penktadienį iki pat pavakarės buvo uždaryta magistralė A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda 146 kilometre, kur naktį susidūrė 4 sunkvežimiai. Transporto specialisto Saugirdo Pukalsko teigimu, tokių skaudžių avarijų priežastys – ne tik neatsargus vairavimas, bet ir atitvarų kokybė.   „Kiek pas mus bebūtų tobulinami keliai ir jų infrastruktūra, šioje vietoje įžvelgčiau nemažą trūkumą.

Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas tikina, kad Lietuvos pozicija, statant europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“, yra stipriausia. Ji dar sustiprės, 2015 metais baigus vėžės nuo sienos su Lenkija iki Kauno statybą. „Noriu patikinti, kad Lietuva yra keliais žingsniais priekyje, tiek vykdant studijos parengimo planą, tiek dirbant dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos, kitų dokumentų paruošimo ir bendros įmonės steigimo klausimais.

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ statistika Lietuvoje liudija, kad viešojo transporto priemonės į eismo įvykius dažniau patenka dėl pačių troleibusų ir autobusų vairuotojų kaltės. Paprastai šie daro tas pačias klaidas kaip ir visi vairuotojai, tačiau teigia dažniau pakliūnantys į avarijas dėl rudenį atsiradusių jiems skirtų eismo juostų. Iš visų 2013 m. fiksuotų eismo įvykių, kuriuose lengvieji automobiliai susidūrė su viešojo transporto priemonėmis, 56 proc.

Remiantis ne gyvybės draudimo bendrovės BTA trejų metų duomenimis, kasmet užfiksuojama daugiau kaip 13 tūks. privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAD) įvykių. Spustelėjus šaltukui bei susidarius plikledžiui keliuose fiksuojama 26 proc. daugiau įvykių nei dienomis, kai oro sąlygos būna palankios. Bendrovės duomenimis, vidutinė TPVCAD draudimo žala siekia beveik 4000 litų, tačiau pastebima tendencija, kad kiekvienais metais žalos vidurkis svyruoja apie 2 proc.

 Greitai pakeisti būsimo europinės vėžės geležinkelio "Rail Baltica" maršrutą vargu ar pavyks, o Vilniaus prijungimo prie trasos klausimą iš esmės turi spręsti Europos Komisija (EK) ir Lietuva, pareiškė Estijos premjero Andruso Ansipo tarnybos atstovai. „Vilniaus maršrutas iš esmės yra Europos Komisijos ir Lietuvos klausimas, ne Lietuvos ir Estijos klausimas.

Premjeras Algirdas Butkevičius pirmadienį dalyvaus Baltijos valstybių premjerų susitikime Taline, kur aptars „Rail Baltica“ vėžės, regioninius energetikos ir kitus klausimus. „Bus aptariami „Rail Baltica“ projekto klausimai. Planuojamas regioninio SGD terminalo aptarimas, klausimą turėtų pristatyti Estija. Latvija pristatys klausimą dėl Baltijos kelio 25-ųjų metinių minėjimo.

Visuose Kaliningrado srities kontrolės punktuose pasienyje su Lietuva imtasi griežtų dezinfekavimo priemonių, siekiant sustabdyti afrikinio kiaulių maro plitimą, rašo naujienų portalas kaliningrad.ru. Pasienyje dezinfekuojamos iš Lietuvos į Kaliningrado sritį atvykstančios transporto priemonės. Uždraustas termiškai neapdorotos kiaulienos įvežimas, pavieniams asmenims neleidžiama įvežti bet kokių gyvulinės kilmės maisto produktų.

„Susisiekimo paslaugos“ informuoja, kad nuo vasario 1 dienos keisis 68-ojo maršruto trasa: maršrutas nukreipiamas Kirtimų, Gariūnų gatvėmis iki Lazdynų rajono. Keleivių patogumui koreguojami ir 20-ojo maršruto tvarkaraščiai. Pakeitus 68 maršruto trasą, pagerės Lentvaryje bei Maciuliškių, aplinkiniuose rajonuose gyvenančių moksleivių susisiekimas su Lazdynų mikrorajone esančiomis mokyklomis.

Dėl Lenkijos teritorijoje įvykusios avarijos kelyje „Via Baltica“, ties pasieniu  Lenkijos kryptimi penktadienį nusidriekė 11 kilometrų transporto priemonių spūstis. Lietuvos automobilių kelių direkcijoje BNS informavo, kad eismas sutriko magistralinio kelio Kaunas–Marijampolė-Suvalkai 95 kilometre. Direkcijos atstovas Eimantas Ščerbakovas sakė, jog esant galimybei, automobilių vairuotojai galėtų sustoti ir palaukti poilsio aikštelėse, kad nesusidarytų dar didesnės spūstys.

Baltijos valstybių derybinės grupės penktadienį toliau tariasi dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės akcininkų sutarties. Lietuvos derybinės grupės vadovas, Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Arenijus Jackus BNS informavo, kad informaciją apie derybų eiga galės pateikti joms pasibaigus. Dėl „Rail Baltica“ projekto pirmadienį tarsis ir Baltijos šalių premjerai.

Šį trečiadienį, sausio 29 d., Daugiavaikių šeimų asociacija „Mes“ surengė netradicinį, bet naudingą renginį – „Saugi mašina – saugi šeima“. Jo metu buvo patikrinta beveik pusšimtis daugiavaikių šeimų automobilių, iš kurių techniškai tvarkingas pasirodė esąs vos vienas. Renginio partnerio autoserviso „Jutus“ specialistai tarp dažniausiai pasitaikiusių bėdų minėjo įvairių techninių skysčių prasiskverbimą ir trūkumą, diskų ir lankstų susidėvėjimą, guminių įvorių plyšimus ir perdegusias lemputes.

Kompanija „Ernst & Young Baltic“ yra paskaičiavusi, kokią pridėtinę vertę sukuria lietuviškos oro kompanijos. Remiantis šiais skaičiavimais, „Air Lituanica“ keleiviai, atvykę į Vilnių, jau išleido daugiau kaip 15,5 mln. Lt. „Ernst & Young Baltic“ atlikti tyrimai rodo, kad oro bendrovės 1 keleivio aptarnavimui vidutiniškai patiria apie 631 Lt sąnaudų, iš kurių 46 proc. tenka paslaugų teikėjams Lietuvoje. Vienos kelionės metu atvykęs užsienietis Lietuvoje vidutiniškai išleidžia 1 242 Lt.

Pastaruoju metu išpopuliarėjus videoregistratorių naudojimui ir jais filmuotų vaizdų Lietuvos keliuose kėlimui į internetą, Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekcija nuo vasario su policija ir susisiekimo ministerija pradeda diskusijas dėl automobiliuose esančių tokių prietaisų naudojimo įteisinimo. Inspekcijos direktorius Algirdas Kunčinas sako, kad Lietuvoje policija ir Susisiekimo ministerija mano, kad šie registratoriai būtų naudingi sprendžiant iškilusius konfliktus.

Rusijos Karaliaučiaus srities pasienio Kybartų ir Panemunės kelio postuose rentgenu skenuojamų automobilių duomenimis naudosis ne tik Lietuvos, bet ir Karaliaučiaus srities muitininkai.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės „Rail Baltica statyba“ vadovas Dainius Budrys teigia, kad Baltijos valstybėms reikia apsispręsti, kokią transeuropinės vėžės trasą per Lietuvą, Latviją ir Estiją reikia tiesti - 240 kilometrų greičio keleivinę, ar 120-160 kilometrų krovininę.

 Į Vilniaus gatves šią savaitę išrieda dar 19 naujų ekologiškų autobusų - „Solaris Urbino 12 CNG“. Kartu su jais sostinėje pradedamas vykdyti naujas socialinis projektas, skirtas Vasario 16-osios signatarams atminti. „Į gatves išriedantys 19 naujų ekologiškų autobusų važinės visais sostinės autobusų maršrutais. Nauji autobusai – modernūs, pritaikyti neįgaliesiems, šilti keleiviams. Taip pat startuoja ir naujas socialinis projektas, skirtas Vasario 16-ajai.

Ne paslaptis, kad tik viena galia planetoje gali labiau supriešinti artimiausius draugus, nei meilė. Taip, neklystate – tai pinigai. Kalbant apie Baltijos šalis, šaltąją Estiją ir regiono pietiete vadinamą Lietuvą taip pat supriešino finansai. Tiksliau – pinigai bėgiams. Nesugebėjimas suderinti interesus kainuoja nei daug, nei mažai – du dešimtmečius. Tiek laiko trunka projektas „Rail Baltica“. Palyginimui, Carinei Rusijai prireikė 25 metų, kad būtų sukonstruota 9 tūkst.

 Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ didina savo kapitalą iki 11,276 mln. litų. Kompanijos akcininku tapo AB Lietuvos pašto antrinė kompanija UAB „Baltic Post“, kuri investavo 86 tūkst. litų ir tapo tiesiogine UAB „Air Lituanica“ akcininke, o „Air Lituanica Club“, jungianti daugiau nei 40 fizinių ir juridinių asmenų, jau investavo 3,44 mln. Lt.

Talino troleibusų parko artimiausioje ateityje laukia rimtos reformos, o ilgainiui planuojama jo visiškai atsisakyti, trečiadienį rašo laikrašis „Postimes“. Jame cituojamas savivaldybės įmonės „Talino miesto transportas“ vadovas Enno Tammas mano, kad troleibusai, kurie yra visiškai priklausomi nuo troleibusų linijų, miestui yra našta, nes elektros tiekimo nutraukimo arba avarijos atveju troleibusų eismas būna paralyžiuotas.

Dovilė Trepkevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Spustelėjus šaltukui, dalis vilniečių šąla autobusuose ir troleibusuose. Viešojo transporto atstovai pripažįsta, kad salone palaikyti privalomą 14 laipsnių šilumą ne visada pavyksta. Iš viso Vilniuje kasdien važiuoja per 400 viešojo transporto priemonių. Lauke temperatūrai nukritus iki 4 laipsnių šilumos, jos turėtų būti šildomos. Autobusus šildo dyzelinas, troleibus – elektra.

Daugelis tiek užmiesčio, tiek miestų kelių yra barstomi beveik gryna druska arba jos mišiniais. Kasmet šie skaičiai siekia apie 140 tūkst.tonų. Ir nors geologai nedrįsta prognozuoti, koks poveikis laukia mūsų ir gamtos, pavojaus varpais – jau po truputį skambinama.

2013 m. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai drauge sudėjus aptarnavo 3,48 mln. keleivių, juose per metus įvyko 43 078 skrydžiai. Lyginant su 2012 m. pernai trijų oro uostų keleivių skaičius augo 5,5 proc., skrydžių intensyvumas padidėjo 3,4 proc. Šiuo metu, t.y. aviaciniu žiemos sezonu, keleivis, sumanęs judėti iš Lietuvos, gali rinktis iš 20 aviakompanijų, skraidinančių reguliariais maršrutais 37 kryptimis, kuriomis galima pasiekti 47 oro uostus Europoje ir už jos ribų.

Lietuvos ir Latvijos geležinkeliai patvirtino savo ketinimus gerinti susisiekimą geležinkeliais tarp abiejų šalių ir sutarė sukurti bendrą darbo grupę, kuri spręs su tuo susijusius klausimus. Darbo grupė turės iki 2014 metų rugsėjo 1 d. išanalizuoti organizacinius, juridinius ir ekonominius tarpvalstybinio keleivių susisiekimo maršrutu Šiauliai-Ryga-Šiauliai aspektus, pateikti siūlymus bei sprendimus.

Nors Lietuvos vairuotojams didžiausią pyktį kelyje sukelia priešais juos užkišamas automobilis (42,5 proc.) ir be įspėjamųjų ženklų persirikiuojantys ar sukantys vairuotojai (39,7 proc.), beveik trečdalį moterų pykdo išsiblaškę vairuotojai, pažeidžiantys kelių eismo taisykles.

Sostinėje sekmadienio popietę įvykusi tragedija, per kurią po maršrutinio autobuso ratais žuvo močiutė su anūke, dar laukia, kada bus gauti itin svarbūs atsakymai ir išsklaidytos kilusios abejonės. Balsas.lt susisiekė su įmonės „Vilniaus viešasis transportas“, kurioje dirba 46 maršruto autobusą vairavęs vyras, atstovais. Įmonės generalinis direktorius Gintaras Nakutis atsakė į keletą su šia tragedija susijusių klausimų. – Kokia yra autobusą vairavusio darbuotojo situacija? – balsas.

Tragiška avarija Vilniuje, kai autobusas kliudė ir mirtinai traumavo į pėsčiųjų perėją įžengusią pensininkę ir jos anūkę, sukėlė diskusijų audrą tarp visuomenės narių.  Kas kaltas? Atsakymą į šį klausimą pateiks atliekamas ikiteisminis tyrimas. Juolab kad ties nelaimės vieta apšvietimo stulpo viršuje yra pritaisytos net trys vaizdo stebėjimo kameros. Tikėtina, kad bent viena jų turėjo užfiksuoti tragišką incidentą, todėl nustatyti kaltuosius pareigūnams neturėtų būti itin sunku.

Spustelėjus šalčiams, neužvedantieji automobilio puola skambinti draugams ar ieško galinčio pagelbėti kaimyno, tačiau į ką kreiptis, jei nėra galinčių pagelbėti nemokamai? Portalas LRT.lt aiškinasi, kiek kainuoja automobilio užvedimas įvairiose tarnybose. Praėjusiais metais Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Grinda“ avarinė tarnyba suteikdavo pagalbą vairuotojams, kurių automobiliai dėl didelių šalčių užgeso bei neužsivedė ir dėl to buvo sustoję gatvės važiuojamoje dalyje.

 Šią savaitę Lietuva planuoja užregistruoti antrinę "Lietuvos geležinkelių" įmonę, kuri valdys trečdalį bendros Baltijos valstybių bendros "Rail Baltica" įmonės akcijų. Tai pirmadienį spaudos konferencijoje pareiškė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. "Valdyba ir vadovas išrinktas, "Lietuvos geležinkelių" valdyba priėmė sprendimą, kad šią savaitę turi būti įsteigta įmonė", - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė R.Sinkevičius.

 Kasmet Kanuose, Prancūzijoje vyksta didžiausia tarptautinė nekilnojamojo turto (NT) ir investicijų paroda „MIPIM 2013“. Šiais metais „Air Lituanica“ specialiai lietuviams organizuoja skrydį į jau 25-ąjį kartą vyksiančią parodą, į Kanus ir atgal kovo 11-14 d. MIPIM suburia įtakingiausius įvairių sektorių viso pasaulio nekilnojamojo turto rinkos žaidėjus ir sudaro galimybę susipažinti investuotojų ieškantiems projektų vystytojams bei įdomių projektų ieškantiems investuotojams.

Įrodyk, kad žinai apie svarbiausius Lietuvoje įgyvendinamus transporto sektoriaus projektus, finansuojamus Europos Sąjungos paramos lėšomis. Atsakyk į žemiau pateiktus klausimus ir laimėk Susisiekimo ministerijos prizus – didelį skėtį ar kelionines skaitmenines svarstykles bagažui sverti. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste sukuriama apie 4,5 procentų viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Tai parodo, koks tai strategiškai svarbus objektas visai Lietuvai.

Tauragės geležinkelio stoties laukiamajame ant palangės stovi skelbimas, pranešantis apie nuomojamas patalpas.   Anot AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovo Pauliaus Mackevičiaus, Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Komercijos departamento Infrastruktūros turto valdymo sektoriaus vyresn. specialisto, jose gali įsikurti prekes ar paslaugas siūlanti įmonė. Pasak P.Mackevičiaus, nuomininkų ieškoma jau apie pusmetį, kol kas niekas pasiūlymu nesusidomėjo.

Kylant įtampai tarp Baltijos valstybių dėl transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projekto, Lietuvos premjeras teigia, kad derybas reikia užbaigti bet kokia kaina. Pasak Algirdo Butkevičiaus, Vilniaus prijungimas prie vėžės vasarį bus sprendžiamas Baltijos šalių premjerų susitikime, o iki to laiko reikia baigti derybas dėl kitų bendros įmonės steigimo klausimų.

Vytautas Kleinauskas / CargoNEWS Sausio 15 d. plenarinės sesijos metu Europos Parlamentas patvirtino naują tachografų naudojimą apibrėžiantį reglamentą, kuris pakeis šiuo metu galiojantį 1985 m. priimtą reglamentą. Naujo teisės akto tikslas – pasiekti, kad sukčiauti būtų sudėtingiau, būtų geriau įgyvendinamos socialinės taisyklės ir sumažėtų administracinė našta, visiškai išnaudojant naujas technologijas ir nustatant tam tikras naujas reguliavimo priemones.

Rūta Jankuvienė Šiauliuose iš rinkos stumiamus mažuosius vežėjus ėmė ginti bendruomenės atstovai. Trečiadienį jie priėmė rezoliuciją, reikalaujančią tartis su visuomene dėl pertvarkų ir atšaukti Savivaldybės direktoriaus įsakymus dėl mikroautobusų maršrutų panaikinimo. Stoja į kovą Šiaulių apskrities bendruomenių konfederacija šiauliečius sukvietė į susirinkimą. Dalyvavo mažųjų vežėjų įmonių vadovai. Atėjo ir Savivaldybės įmonės „Busturas“ technikos direktorius Silvas Gedaminskas.

 Buvęs lenktyninkas, šiuo metu dirbantis instruktoriumi, Darius Jonušis mano, kad vairuotojai šaltuoju ir slidžiuoju metų laiku vadovaujasi tarybinėmis tiesomis, kurios kelyje ne tik, kad nepadeda, bet ir trukdo. „Vairuotojai turėtų prisiminti, kiek eismo juostų buvo, kai keliai buvo nuvalyti, dėl to ir susidaro kamščiai“, - juokavo byvęs lenktynininkas. Jo tikinimu, dažnai nutinka taip, kad žmonės gatvėse pasimeta, nebežino kaip ir kur važiuoti.

Kauno miesto taryba svarstys siūlymą branginti važiavimą miesto transportu. Kauno miesto savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Paulius Keras Žinių radijui pažymėjo, kad viešojo transporto tarifai nebuvo didinti nuo 2009 metų.   „Per tą laiką ženkliai išaugo kai kurios kaštų sudedamosios dalys – tiek dyzelino kaina, tiek elektros energijos kaina. Visą tai pakaučiavus yra pateiktas pasiūlymas toks, kad visiškai nebrangtų bilietų kainos keleiviams, besinaudojantiems terminuotais bilietais.

Seimo kanceliarija ketina pirkti 10 naujų automobilių parlamentarų ir į Seimą atvykstančių svečių poreikiams tenkinti, trečiadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. 59 lengvuosius automobilius turintis Seimo autoūkis artimiausiu metu turėtų pagausėti BMW ir „Mercedes" markių automobiliais, tai kainuos maždaug 2–2,5 mln. litų Seimo kanceliarija teigia, kad net 83 proc. turimų automobilių yra senesni nei dešimties metų ir tik 17 proc. – 6–10 metų.

Aurelija Malakauskaitė, Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Keleivių vežimo autobusais rinkoje bręsta rimtos permainos. Didžiausia šio verslo bendrovė „Kautra“ ketina nusipirkti kitą stambią tolimojo keleivių vežimo kompaniją TOKS. Tačiau sandorio baigtis – Konkurencijos tarybos rankose. Ši turi nuspręsti, ar susijungusios įmonės neturės galimybės piktnaudžiauti dominuojama padėtimi rinkoje.

 Didžiosios Britanijos mobiliojo ryšio kompanija „Vodafone“ pasirašė kontraktą su tunelį eksploatuojančia bendrove „Eurotunnel“. Dabar keleiviai galės paskambinti namo ir iš jūros dugno, važiuodami traukini iš Londono į Paryžių „Eurostar“ traukiniu po Lamanšu.