Lietuvos verslas

Vidutinį darbo užmokestį (VDU) uždirbantys gyventojai, nepasitraukę iš antros pakopos pensijų fondų bei sukaupę 40 metų stažą, galėtų tikėtis apie 60 proc. jų atlyginimo siekiančios pensijos, skaičiuoja „Sodra“. Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 1432 eurai. 60 proc. šios sumos būtų 859 eurai. O tai 190 eurų daugiau nei dabartinė vidutinė pensija, siekianti 669 eurus.

Praėjusį sekmadienį elektros valandinės kainos šalyje buvo nukritusios iki -23,6 Eur / MWh, o vidutinė paros kaina siekė -2,6 Eur / MWh, skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Bendrovės teigimu, paros kaina Lietuvos prekybos zonoje pirmą kartą istorijoje buvo neigiama. Skelbiama, kad žemiausią savaitės kainą nuo 2020 m. gegužės lėmė didelė vėjo ir saulės elektros gamyba, mažas vartojimas ir vėl veikianti „EstLink 2“ elektros jungtis.

Didelės pramonės įmonės, ypač gynybos srities, taip pat smulkesnės gamyklos, užtikrinančios valstybės saugumo ir gynybos poreikius, Lietuvoje galės įsikurti greičiau ir lengviau.    Paskutiniame pavasario sesijos posėdyje pirmadienį Seimas leido joms pradėti statybas be kai kurių leidimų, taip pat nustatė 110 mln. eurų (vietoje 100 mln. eurų) ribą, virš kurios investicijos būtų pripažįstamos didelėmis.

Šalies gyventojai gėlo požeminio vandens gręžinius galės įteisinti per ilgesnį laiką – iki 2027-ųjų gegužės pabaigos.   Seimas pirmadienį priėmė tokias Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektą: už balsavo 83 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o 11 susilaikė.

Nuo rytojaus Vilniuje įsigalios naujos viešojo transporto bilietėlių kainos. Nuo liepos 1 d. vienkartinis 30 minučių bilietas kainuos 1 eurą, 60 minučių – 1 eurą 25 centus. Kinta ir dalies terminuotų bei ilgalaikių bilietų kainos. Vis dėlto vilniečiai rado būdų, kaip bent dalinai pasipriešinti sistemai ir bent laikinai nepermokėti. Dėl viešojo transporto bilietėlių kainų kėlimo ir kitų taisyklių pakeitimo svarstymo metu buvo kilęs didelis skandalas – gyventojai buvo prieš kainų didinimą.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad daugiau nei prieš dešimtmetį vystyti aplikaciją žvejams jį pakvietė verslininkas Darijus Vilčinskas, iš šio verslo jis negavęs jokios naudos. „Buvau pakviestas įgyvendinti gražią idėją, tai yra sukurti batimetrinių žemėlapių nuomos sistemą, mane pakvietė Darijus Vilčinskas įgyvendinti šį projektą“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas. D. Vilčinską jis vadino savo draugu jau 15 metų.

Praėjusią naktį kilus gaisrui savivaldybės atliekų tvarkymo įmonės „Kauno švara“ rūšiavimo angare, įmonės atstovė sako, kad darbo tai nesutrikdys ir gyventojai atliekų tvarkymo pakeitimų nepajus. Bendrovė gaisrą taip pat sieja su galbūt neatsakingu gyventojų rūšiavimu, sekmadienio vakarą rūšiavimo linijoje degus plastiko ir popieriaus atliekoms, iš konteinerių atvežtoms po pirminio gyventojų rūšiavimo.

Premjeras, socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas teigia ketinantis perduoti advokatams valdyti jo turimas įmonių akcijas. „Taip, yra paruošta sutartis, yra derinamas susitarimas su advokatų viena iš teisininkų kontorų ir, kai bus tie dalykai formalizuoti, tikrai visuomenė bus informuota“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė jis. Jis teigė kol kas nenurodysiantis, kuriai advokatų kontorai bus perduota valdyti akcijas. Vyriausybės vadovas yra bendrovių „Emus“ ir „Garnis“ akcininkas.

Pasirodžius naujam žurnalistiniam tyrimui, kuriame keliami klausimai apie premjero verslo ryšius, pats ministras pirmininkas Gintautas Paluckas tikina – paviešinta informacija tėra samprotavimai.

 Kultūros ministerija skyrė premijas Pasvalio, Radviliškio ir Joniškio kultūros centrams. Ministro Šarūno Biručio įsakymu, jos centrams suteiktos už pastarųjų penkių metų aktyvią ir kryptingą veiklą. Skelbiama, kad Pasvalio kultūros centrui premija skirta už mėgėjų meno ir dainų švenčių tradicijų puoselėjimą ir sklaidą, taip pat už etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo populiarinimą.

 Seimas leido savivaldybėms rinkti rinkliavą už eismo ribojimus, jei vietinės reikšmės keliuose, šių kelių juostose, apsaugos zonose ir gatvėse atliekami įvairūs darbai, sandėliuojamos medžiagos ar rengiami komerciniai renginiai.  Už tai numatančias Rinkliavų įstatymo pataisas, kurias inicijavo Seimo socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Ilona Gelažnikienė, pirmadienį balsavo 89 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 7 parlamentarai susilaikė.

Seimas liberalizavo bendrovių skolinimosi iš akcininkų tvarką bei leido įmonės vadovui priimti sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo. Bus suteikta daugiau įgaliojimų bendrovės vadovui, kai įmonės valdyba nesudaroma.  Už tokias Akcinių bendrovių įstatymo pataisas balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o 28 susilaikė. Socialdemokratas Robertas Kaunas tvirtino ,kad pataisos leis įmonėms veikti efektyviau ir greičiau priimti sprendimus.

Seimui priėmus, o prezidentui pasirašius pagrindinių mokesčių pataisų  įstatymus, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad dalis verslo bendruomenės pakeitimus gali skųsti teismui. Tokio žingsnio verslas galėtų imtis, nes svarstant pakeitimus verslo asociacijos buvo eliminuotos iš teisėkūros procedūrų, o Seime svarstyti tik parlamentarų pasiūlymai, teigia LVK vadovas.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Hanner“ baigė derybas su statybų   įmone „Naresta“ dėl Nacionalinio stadiono Vilniuje komplekso projekto.  Kaip BNS nurodė įmonės savininkas ir vadovas Arvydas Avulis, anksčiau pradėto ir nebaigto stadiono liekanų griovimo darbus 2023 metais jau atlikusi „Naresta“ už 70 mln. eurų statys pagrindinį stadioną, dvi futbolo aikšteles bei visos teritorijos magistralinius inžinerinius tinklus.

Seimas nusprendė nuo kitų metų steigti Valstybinį kelių fondą, kuris padės užtikrinti tvarų valstybinės reikšmės kelių finansavimą. Kelių fondas veiks šalia jau egzistuojančios Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) ir ribotu laikotarpiu, kol 80 proc. valstybinės reikšmės kelių būtų atkurti ir atitiktų kokybės standartus.

Nors darbo rinkoje ryški tendencija, kai darbuotojai palieka esamas darbovietes tam, kad realizuotų save naujose srityse, vis dažniau pastebimas ir priešingas judėjimas – sąmoningas sugrįžimas į buvusias darbovietes. Prekybos tinklas „Lidl“ šią tendenciją stebi iš arti: prie komandos reguliariai prisijungia darbuotojai, kurie anksčiau jau dirbo įmonėje. Šis sugrįžimas – ne atsitiktinumas, o nuoseklaus rūpesčio žmonėmis rezultatas.

Lietuvoje įsigalėjo sveikintina politika, kai akcizai planuojami trims metams. Tai suteikia prognozuojamumo verslui, kainų vartotojams nuoseklumą bei aiškią žalingų produktų politiką. Taip pat ir daug aistrų paskutiniu metu keliančiu elektroninių cigarečių klausimu. Elektroninių cigarečių akcizas turėtų būti didinamas gan sparčiai. Seimui pritarta dėl 2026 m. 1,56 euro už 1 ml akcizo tarifo, 2027 metams – 3,91 euro už 1 ml akcizo tarifui.

Vasaros savaitgaliai – puikus metas trumpoms išvykoms, o keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ kviečia jas planuoti dar palankesnėmis sąlygomis. Liepos mėnesio šeštadieniais – liepos 5, 12, 19 ir 26 dienomis – visiems keleiviams bus taikoma 40 proc. nuolaida vietinių maršrutų vienkartiniams traukinių bilietams, įsigyjamiems skaitmeniniais kanalais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuo rytojaus, liepos 1 d., Vilniuje įsigalios nauja viešojo transporto bilietų kainodara – keisis trumpalaikių ir ilgalaikių bilietų kainos. Vienkartinis 30 minučių bilietas kainuos 1 eurą, 60 minučių – 1 eurą 25 centus. Kinta ir dalies terminuotų bei ilgalaikių bilietų kainos. „Viešasis transportas keičiasi kartu su miestu – stengiamės, kad jis būtų kuo patogesnis, modernesnis ir atitiktų vilniečių lūkesčius.

 Izraelio ir Irano kariniam konfliktui pasibaigus paliaubomis, naktį iš sekmadienio į pirmadienį atnaujintas vienas iš trijų reguliarių skrydžių tarp Vilniaus ir Tel Avivo, pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU). „Oro bendrovė „Israir Airlines“ atnaujino reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Tel Avivo. Pirmasis skrydis po pertraukos iš Vilniaus oro uosto išvyko vakar apie vidurnaktį“, – komentare BNS teigė LTOU atstovas Tadas Vasiliauskas.

Seimui priėmus mokesčių pertvarką, kurioje numatytas lengvatinis gyventojų pajamų mokestis (GPM) asmenims, užsiimantiems žemės ūkiu, „Investors‘ Forum“ direktorius Vytautas Šilinskas mato riziką, kad šia išlyga naudosis ne tik ūkininkai. „Vienas iš reformos tikslų buvo mažinti išlygų skaičių, tačiau jos metu buvo padaryta dar viena išlyga. Šioje vietoje vėl neaišku, koks tikslas ir kokios pasekmės iš to bus“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo V. Šilinskas.

Seimui praėjusią savaitę priėmus ir prezidentui pasirašius antrosios pensijų kaupimo pakopos reformą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad iki kitų metų pradžios bus parengta skaičiuoklė, pagal kurią norintieji pasitraukti iš kaupimo ir atsiimti pinigus gyventojai galės tiksliai pasiskaičiuoti galimą pasiimti sumą.

Apeliacinis teismas dar kartą turės nagrinėti 16-kos iš 25-ių banko „Luminor“ (buvęs „Nordea“) klientų, 2008 metais paėmusių banko paskolas Šveicarijos frankais, sutarčių restitucijos klausimą, nusprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). LAT birželio 25 dieną panaikino Lietuvos apeliacinio teismo šių metų sausio 9 dienos nutarties dalį, taip pat pastarojo nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 metų rugsėjo 18 dienos sprendimo dalį, ir perdavė ją iš naujo nagrinėti Apeliaciniam teismui.

Paskutiniame pavasario sesijos Seimo posėdyje parlamentarai pirmadienį apsispręs, ar leisti be leidimo pradėti statyti dideles pramonės įmones, ypač gynybos, taip pat smulkesnes gamyklas, užtikrinančias valstybės saugumo ir gynybos poreikius.

Paskutiniame pavasario sesijos plenariniame posėdyje pirmadienį Seimas balsuos dėl 400 mln. eurų vertės Valstybinio kelių fondo steigimo. Bendrą kelių finansavimą specialus fondas padidintų iki beveik 1 mlrd. eurų.    Seime pristatydamas fondo projektą susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis teigė, kad įsteigus jį būtų pagerinta valstybinės reikšmės kelių būklė, jiems skiriamas didesnis finansavimas.

Kilus pasipiktinimui dėl socialdemokratų siūlymo skubos tvarka svarstyti į „čekiukų“ bylas įsivėlusiems politikams palankias Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, aistros šiuo klausimu netils ir paskutinę Seimo pavasario sesijos dieną. Nors klausimas buvo išbrauktas iš pirmadienį vyksiančio posėdžio darbotvarkės, neatmetama, kad projektas gali grįžti į darbotvarkę.

Kaip žinia, kitąmet gyventojams bus leista iš II pensijų pakopos atsiimti dalį savo sukauptų pinigų. Nepaisant to, kad iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto įmokėti milijardai gyventojams neatiteks, jie vis tiek džiūgauja ir likti kaupime nežada. Praėjusią savaitę Seimas galutinai pritarė Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms, pagal kurias bus atsisakyta automatinio įtraukimo į kaupimą.

Gyventojai dažnai turi pervesti pinigus Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI): nuo mokesčių ar rinkliavų iki akcizų ar baudų. Taigi neretai galima ir suklysti pervedant ne tą sumą, nurodant klaidingą įmokos kodą ar netinkamą pervedimo paskirtį. Kur tuomet atsiduria jūsų pinigai? Į tokią situaciją pakliuvo alytiškis Tautvydas (vardas pakeistas), kuris socialinio tinklo grupėje klausė, ką jam dabar daryti.

Nuo kitų metų visiems Lietuvos gyventojams brangs šildymas, kadangi iki šiol centralizuotam šildymui ir malkoms taikytas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas bus grąžinamas į 21 proc. Specialistai suskaičiavo, kiek dėl to skirtingų namų gyventojams vidutiniškai brangs šildymas per mėnesį, kaip ir kiek bus galima sutaupyti.

Alinant karščiams gyventojai ieško įvairių būdų atsivėsinti. Vieni perka ventiliatorius, kiti galvoja apie oro kondicionierius. Tačiau pastaruosius laisvai įsigyti gali toli gražu ne visi. Ir ne tik dėl kainų – tam gali prireikti tiek kaimynų sutikimo, tiek statybos leidimo. Socialiniame tinkle „Facebook“ kilo diskusija, ar galima savo buto balkone įsirengti oro kondicionierių. Vieni tikino, kad galima, svarbiausia – kad ant kaimynų nelašėtų kondensatas.

Nuo 2026 m. lietuviams teks daugiau mokėti už karštą vandenį – Seimas nusprendė jam nebetaikyti lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo ir nuo 9 proc. grįžti prie 21 proc. Ši iniciatyva buvo svarstyta kartu su mokesčių pakeitimus numatančiu paketu, skirtu užtikrinti papildomą gynybos finansavimą. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti specialistai nurodė, kaip vertina tokį sprendimą ir kiek dėl to brangs karštas vanduo.

Skirtingų savivaldybių atstovai ragina gyventojus suskubti ir susitvarkyti savo sklypus. Kitu atveju gali būti skiriama ne tik bauda, o taip pat net 10 kartų padidėti žemės mokestis. Be to, nenustebkite, jei į jūsų namus užsuks specialistai. Štai Panevėžio miesto savivaldybė kviečia gyventojus ir bendrijas aktyviai prisidėti prie aplinkos priežiūros ir kurti tvarkingą, saugią miesto gyvenamąją aplinką.

Gyventojams jau netrukus bus pristatytas skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas, o pokyčių žadama ir dar daugiau. Tiesa, specialistai įspėja – jei nuspręsite išbandyti naujovę, papildomas jūsų budrumas nepakenks, kad netaptumėte sukčių auka. Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad Europos Komisija inicijavo didelio masto projektą, pagal kurį kiekvieną šalis narė turės sukurti skaitmeninę tapatybės dėklę, kuri dar vadinama skaitmenine pinigine.

Vaikai gyvenime sukelia neapsakomą džiaugsmą, bet tuo pačiu reikalauja ir daug laiko, streso ir, žinoma, pinigų. Jei tėvai išsiskiria, pykstamasi ir dėl vaikų globos, ir dėl išlaikymo sumos. Tačiau ką daryti, jei vaikui suaugus sužinai, kad jis – ne tavo? Tą teko patirti klaipėdiečiui Artūrui (vardas pakeistas), kuris po 40 metų išsiaiškino, kad buvusi žmona jam melavo ir jis visą gyvenimą augino bei išlaikymą mokėjo ne savo biologiniam sūnui. „Išsiskyrėme, kai berniukui buvo 15 metų.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena apie galimybę gyventojams, turintiems ne miško paskirties žemės sklypus, gauti paramą sklype augančių medžių savaiminukų išsaugojimui bei įtraukimui į miško žemės apskaitą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Dėl didelio susidomėjimo kvietimas pratęstas iki kitų metų kovo.  Paramos dydis – 900 eurų už 1 hektarą Teikiama parama – tai unikali galimybė gyventojams labai tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo.

Statybų bendrovė „Naresta“ Rūdninkų karinio miestelio viešosios ir privačios partnerystės projekto antrajame etape dalyvaus kartu su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“, skelbia „Verslo žinios“. Tai portalui patvirtino „Narestos“ generalinis direktorius Tadas Grincevičius.

Vilniuje atsidarė naujas KFC restoranas – patogioje vietoje tiek miesto svečiams, tiek sostinės ritmu gyvenantiems vilniečiams. Įsikūręs sostinės Stoties rajone, Šv. Stepono ir Sodų gatvių sankirtoje, šis restoranas yra jau penktasis „KFC“ Vilniuje ir dešimtas visoje Lietuvoje. „KFC“ tinklas plečiasi ten, kur klientams ypač svarbus greitis, patogumas ir jau pažįstami skoniai.

Jau nuo pirmadienio prekybos centre „Big“ laikinai bus uždaroma „Maxima“ parduotuvė. „Maxima LT“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Indrė Trakimaitė–Šeškuvienė naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kodėl laikinai neveiks viena didžiausių prekybos tinklo parduotuvių. „Maxima“ XX parduotuvė, esanti PC „BIG“ nuo pirmadienio laikinai uždaroma atnaujinimui pagal mūsų formatų suvienodinimo projektą, kurį pradėjome dar 2021 metais.

Seimui nusprendus gyventojų pajamas apmokestinti progresyviau, paliekant lengvatas ūkininkams, ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad Finansų ministerija ieškos būdų užtikrinti mokestinės sistemos tolygumą tarp skirtingų sektorių.  „Esu įsitikinęs, kad finansų ministras sieks to, ką komunikavo (po mokesčių priėmimo – ELTA) ir ieškos būdų užtikrinti sistemos sąžiningumą.

Du kartus per paskutinius metus Saulius atsidūrė situacijose, kai jo gyvybė priklausė nuo to, kaip greitai bus suteikta medicininė pagalba. Abu kartus nuo mirties jį išgelbėjo tai, ką daugelis prekybos tinklo „Iki“ darbuotojų laiko savaime suprantamu dalyku – papildomas sveikatos draudimas, leidęs pagalbą gauti nedelsiant.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) su Vilniaus universitetu (VU) pasirašė susitarimą šalyje steigti dirbtinio intelekto (DI) kompetencijų ir technologijų centrą „LitAI“, kuriam sieks 130 mln. eurų vertės Europos Sąjungos (ES) finansavimo. Didžiąją lėšų dalį planuojama skirta aukšto našumo skaičiavimo infrastruktūrai, investuoti į inžinerinę bazę į aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimą, jų darbo užmokestį.

Šaltibarščių kainų detektyvas Lietuvoje – gyventojai spėlioja, kurioje vietoje už šaltibarščių porciją teks sumokėti net 8,50 euro. Kainų analizę atliekančio portalo „Pricer.lt“ atstovai socialiniame tinkle pasidalijo nuotrauka, kurioje užfiksuotos patiekalų meniu kainoraštis. Kaip galima matyti nuotraukoje, už mėsainį gyventojams tektų sumokėti 20 eurų, Cezario salotas 15 eurų, keptą duoną 7,50 euro, o už šaltibarščius – 8,50 euro.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) praneša, kad įsigaliojo nauji reikalavimai paukščių renginių organizavimui. Pokyčiai priimti siekiant apsaugoti naminius paukščius ir Lietuvos ūkius nuo paukščių gripo viruso. Skelbiama, kad nuo šiol renginiai su naminiais ir nelaisvėje laikomais paukščiais gali vykti tik uždarose patalpose, į kurias negalėtų patekti laukiniai paukščiai.

Internetinę parduotuvę varle.lt valdanti bendrovė „Varle“ pernai uždirbo 0,7 mln. eurų grynojo pelno – 24,5 proc. mažiau nei užpernai, tuo metu jos pajamos augo 9,2 proc. iki 90,4 mln. eurų, rodo įmonės Registrų centrui pateikta ataskaita. Kaip penktadienį pranešė bendrovė, pelno sumažėjimą lėmė tai, jog daugėjant užsakymų ji investavo į darbuotojus ir automatizavimą – e. parduotuvė pernai gavo 27 proc. daugiau užsakymų nei 2023-iaisiais.

Pakoregavus viršutines izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugų kainų ribas, kitąmet elektros vartotojai sutaupys 87 mln. eurų, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Posėdyje penktadienį VERT patvirtino valstybinės elektros gamintojos „Ignitis gamybos“ teikiamos paslaugos viršutines kainų ribas laikotarpiu nuo rugpjūčio iki gruodžio. Tai sumažins kitų metų „Ignitis gamyba“ elektros energijos papildomų paslaugų įsigijimo biudžetą.

Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta šių metų gegužę sudarė 1,77 mlrd. eurų ir sumažėjo 0,1 proc. lyginant su balandžiu, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per metus, šią gegužę lyginant su tuo pačiu mėnesiu pernai, mažmeninės prekybos pardavimai augo 2 proc. Per mėnesį maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta sumažėjo 2,7 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – padidėjo 2,1 proc.

Baltarusijos užsienio prekybos deficitas sausio-balandžio mėnesiais išaugo iki 856 mln. JAV dolerių nuo 93 mlrd. dolerių per tą patį laikotarpį pernai, rodo šalies centrinio banko paskelbti duomenys. Baltarusijos eksportas, smarkiai apsunkintas Vakarų sankcijų dėl Minsko paramos Maskvos karui Ukrainoje, galiojusiomis kainomis susitraukė 0,3 proc. proc. iki 15,41 mlrd. dolerių, tuo tarpu importas išsiplėtė 4,7 proc. iki 16,27 mlrd. dolerių. Vien tik prekių eksportas sumenko 3,7 proc.

Birželį nežymiai pakitus Europos darbo rinkos barometrui, prognozuojama, kad darbo rinka Lietuvoje ir kitose Europos šalyse toliau išliks stabili, pranešė Užimtumo tarnyba.  Tarnybos duomenimis, pagrindinis valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) rodiklis šį mėnesį sumažėjo 0,1 ir siekė 99,6.  Nedarbo prognozių komponentas išliko žemiau neutralios ribos ir siekė 99 balus, o užimtumo – sumažėjo 0,1 balo ir išliko aukščiau neutralios ribos.

Paaiškėjus, kad praėjusių metų spalį tuomet perrinkimo siekęs socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas lankėsi nacionalinio plėtros banko ILTE biure, premjeras tikina susitikimo metu nekalbėjęs apie galimybes jo įmonei „Garnis“ gauti lengvatinę  200 tūkst. eurų paskolą. Ketvirtadienį teigęs, jog susitikimo su ILTE vadovybe neprisimena, penktadienį G. Paluckas patvirtino, kad buvo susitikęs su banko vadovu.