Kainų analizę atliekančio portalo „Pricer.lt“ atstovai socialiniame tinkle pasidalijo nuotrauka, kurioje užfiksuotos patiekalų meniu kainoraštis.
Kaip galima matyti nuotraukoje, už mėsainį gyventojams tektų sumokėti 20 eurų, Cezario salotas 15 eurų, keptą duoną 7,50 euro, o už šaltibarščius – 8,50 euro.
„Rubrika „Penktadienio klausimėlis“ Sveiki, mieli draugai! Šiandien klausiame: kur tokios šaltibarščių kainos? 8,50 euro – ar tai rekordas? Gal matėte dar aukštesnes kainas?“ – socialiniame tinkle rašė „Pricer.lt“ atstovai.
Įvardijo, kur buvo užfiksuota nuotrauka
Paviešinus patiekalų meniu, po įrašu internautai pradėjo spėlioti, ar tokios kainos nebuvo užfiksuotos Palangoje ar Neringoje.
Vis tik, kaip naujienų portalui tv3.lt teigė „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas, komentarų skiltyje jau galima surasti ir teisingą atsakymą.
Pasak jo, tokia šaltibarščių kaina buvo užfiksuota viename iš Vilniaus oro uosto restoranų.
P. Čepkausko vertinimu, tokia kainų tendencija susiklosto dėl to, nes verslininkai žino, kad gyventojai vis tiek bus pasiryžę susimokėti daugiau.
„Jau buvo ne vienas straipsnis apie tai, kad Palangos verslininkai skundžiasi, koks buvo prastas birželio mėnuo, kad žmonių buvo dvigubai mažiau.
Tačiau verslas kol kas vadovaujasi tokiu principu – jei žmonių dvigubai mažiau, vadinasi, reikia dvigubai pakelti kainas“, – kalbėjo pašnekovas.
Specialistas taip pat įsitikinęs, kad jei gyventojai ir toliau sutiks mokėti tiek, kiek prašo verslo atstovai, kainų tendencija ir toliau išliks nepalanki vartotojams.
„Kol gyventojai bus pasiryžę mokėti daugiau, tol kainos ir didės. Verslo atstovai dar pandemijos laikotarpiu pamatė, kad gyventojai iš tiesų yra pasiryžę mokėti daugiau už parduodamą produkciją. Nes nuvažiuoti į Lenkiją kaskart gali ir nepavykti“, – pridūrė P. Čepkauskas.
Pasak jo, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, Lietuva atsiduria nepavydėtinoje situacijoje, mat už kai kurias tokios pat rūšies ir prekinio ženklo prekes lietuviai priversti sumokėti daugiau nei užsieniečiai.
Maisto perdirbėjai rengiasi branginti mėsą
Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad maisto perdirbėjai ruošiasi branginti vištienos produktus vidutiniškai 11 procentų, kiaulienos 5 procentais.
Kavos tiekėjai taip pat nori kelti kainą net penktadaliu. Brangti turėtų ir šaldytos daržovės, jų kainą verslas nori didinti vidutiniškai 12 procentų.
Pasak ekonomistų, gyventojų tokios tendencijos stebinti neturėtų. Esą prekybininkai žingsnis po žingsnio kelia kainas lentynose pagal tai, kaip anksčiau brango žaliavos.
Prekybos tinklas „Maxima“ reguliariai skelbia, kaip dažnai prekių tiekėjai prašo didinti kainas. Per gegužės mėnesį tinklas sulaukė 36 tiekėjų prašymų. Dažniausiai apie planus didinti kainas perspėjo mėsos produktų perdirbėjai, kurie nori vištienos produktų kainą didinti vidutiniškai 11, o kiaulienos 5 procentais.
„Kiaulių ligos Vokietijoje lėmė tai, kad išaugo paklausa, sumažėjo pasiūla, tada tie žmonės ir tie tiekėjai, kurie rinkosi kiaulieną iš Vokietijos, turėjo ieškoti kitų rinkų, automatiškai susidarė grandininė reakcija, pradėjo kilti tiekimo kainos. Kas liečia paukštieną, dėl nesenai praūžusio paukščių gripo ūkininkai patyrė nemažai nuostolių“, – aiškino „Maxima LT“ atstovas Titas Atraškevičius.
Nelengvi laikai laukia ir mėgstančių kavą. Jos tiekėjai prašo vidutiniškai dar penktadaliu didinti produkcijos kainą.
„Jeigu yra surenkamas prastesnis derlius, tai automatiškai kavos žaliavos kaina biržoje auga“, – sakė T. Atraškevičius.
Prasti orai paveikė ir daržoves. Ne tik šviežias, bet ir šaldytas, kurias norima branginti 12 procentų.
„Priežastys yra panašios, kaip ir kavoje. Pagrinde yra oro sąlygos, ypatingai Lenkijoje, kur praūžia šalnos, o Ispanijoje dėl potvynių taip pat buvo surinktas prastesnis derlius. <...> Prisideda ir tokie dalykai kaip minimalios mėnesinės algos didėjimas Lenkijoje ir pakuočių mokesčiai“, – kalbėjo „Maxima LT“ atstovas.
Kainos keičiasi ne iš karto
Naujausi Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad per metus maistas Lietuvoje pabrango vidutiniškai 4 procentais. Ekonomistai priduria, kad staiga pabrangus vienam ar kitam žaliaviniam maistui, produktų kainos lentynose pasikeičia ne iš karto.
„Tai, kas pabrango tarptautinėje rinkoje, persikelia į galutinę kainą lentynose kas mėnesį, vis kai kurie didina kainas, nėra skubaus permetimo. <...> Ką matome su kavos kainomis, apie tą būsimą brangimą kalbėjome nuo praėjusių metų pabaigos. Tiekėjai ir prekybininkai tą išdėlioja palaipsniui“, – aiškino SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis vardina priežastis, dėl ko brangsta tiek maistas, tiek kitos prekės.
„Pinigų kiekis Lietuvos rinkoje tikrai auga, Europinėje rinkoje taip pat auga. Faktas, kad šiuo metu vėl darosi taip, kad pinigų kiekis neatitinka su turimu prekių kiekiu“, – sakė D. Dundulis.
„Lietuvoje žmonių perkamoji galia yra didėjanti toliau, natūralu, kad prekybininkams yra lengviau ir greičiau permesti padidėjusias tiekėjų kainas galutiniam vartotojui. Tai leidžia greičiau didinti kainas. Jeigu pirkėjas gali susimokėti, tu jam gali padidinti, normalu, kad tą ir padarysi“, – antrino T. Povilauskas.
Prekybininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad pati valdžia prisideda prie kainų augimo, kai kelia mokesčius arba didina minimalią algą, kuriai paaugus, didėja ir kiti atlyginimai.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
