Trečiadienį paskelbtame interviu „Financial Times“ D. Receanas apkaltino Maskvą kišimusi į artėjančius Moldovos parlamento rinkimus, kad būtų sudaryta Kremliui palanki vyriausybė, kuri leistų Uždniestrėje dislokuoti daugiau Rusijos karių.
„Tai didžiulės pastangos pakenkti Moldovos demokratijai, – FT sakė D. Receanas. – Jie nori įtvirtinti savo karinę jėgą Uždniestrės regione“.
„Galite įsivaizduoti, koks spaudimas būtų daromas pietvakarinei Ukrainos daliai, turint 10 000 karių Uždniestrėje“, – sakė jis.
D. Receanas taip pat pažymėjo, kad grėsmė kiltų ir Rumunijai, kuri yra NATO narė.
Maskva jau turi nedidelį karių skaičių Uždienstrėje, kurią nuo dešimtojo dešimtmečio kontroliuoja prorusiški separatistai, ir vadina juos „taikos užtikrinimo pajėgomis“.
Rusijos įtaka politiniuose procesuose
Moldovos ministro pirmininko teigimu, 2024 m., kai šalyje vyko prezidento rinkimai ir referendumas dėl stojimo į Europos Sąjungą, kuris buvo priimtas labai maža balsų persvara, Rusija įtakos kampanijoms išleido 1 proc. Moldovos BVP.
„Esame labai atsargūs, nes jų propaganda, jų komunikacijos mechanizmai yra labai galingi. Jie išleidžia daug pinigų", – „Financial Times“ sakė D. Receanas.
Moldovos premjeras tikino, kad šalis turi sustiprinti savo gynybą.
„Turime įgyvendinti savo darbotvarkę – tapti ES nare, tai yra pagrindinis vyriausybės prioritetas“, – nurodė jis.
Moldova, buvusi sovietinė respublika, kurioje gyvena 2,5 mln. žmonių, ne kartą reikalavo, kad Rusija išvestų savo pajėgas iš Uždniestrės. Šis reikalavimas paremtas 2018 m. Jungtinių Tautų rezoliucija, kurią Maskva ignoravo.
Uždniestrė – strateginis Rusijos tikslas
Uždniestrę, neturinčią prieigos prie jūros, supa Moldova ir Ukraina, o tai reiškia, kad bet kokiam didesniam Rusijos karinės jėgos stiprinimui regione greičiausiai reikėtų sausumos koridoriaus – tai yra strateginis tikslas, apie kurį kai kurie Rusijos kariuomenės vadai atvirai kalbėjo pirmosiomis plataus masto invazijos į Ukrainą dienomis.
2024 m. vasario mėn. Uždniestrės sostinės valdžios institucijos kreipėsi į Rusiją, prašydamos „apsaugos“, ir tai atkartojo retoriką, kurią Rusijos remiami separatistai Ukrainoje naudojo prieš Rusijos invaziją 2022 m. vasario mėn.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas taip pat perspėjo, kad Moldova gali tapti „kita Ukraina“, apkaltino prezidentę Maią Sandu „skubėjimu“ stoti į NATO ir pareiškė, kad Rusija neleis Uždniestrėje gyvenantiems 220 000 jos piliečių tapti „dar vienos Vakarų avantiūros aukomis“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
