Rusija

Ukrainos karinė žvalgyba (GUR) paskelbė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas paskyrė savo dukterėčią Aną Civiliovą į gynybos viceministrės postą, nes nepasitiki, kad Rusijos valstybės pareigūnai ir toliau vykdys karą Ukrainoje, rašo „The Times“. GUR parengė išsamų dokumentą apie Aną Civiliovą, kuriame teigiama, kad ji į ministeriją buvo pasiųsta su tikslu šnipinėti ir informuoti V. Putiną apie korupciją ar neištikimybę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Donaldas Trumpas puikiai supranta, kaip Rusija bando apgauti tarptautinę bendruomenę. Anot jo, Maskvos vadovas Vladimiras Putinas meluoja pasaulio lyderiams, o vienintelis būdas sustabdyti Kremliaus karo mašiną – ryžtinga jėga ir tvirta sąjungininkų parama, rašo „Unian“. „Putinas meluoja lyderiams, kurie vis dar su juo bendrauja, sakydamas, esą okupacinės pajėgos pasiekia tam tikrų tikslų.

Praėjus savaitei po to, kai trys Rusijos naikintuvai pažeidė Estijos oro erdvę, NATO šalys nesutaria – vieni tai vadina tyčine Maskvos provokacija, kiti neatmeta, kad incidentas galėjo būti atsitiktinis. Pasak „Bild“, Rytų ir Šiaurės Europos šalys mano, kad incidentas su Rusijos kariniais lėktuvais buvo tyčinė provokacija. Tuo pat metu Vokietija bei kitos Pietų ir Vakarų Europos valstybės, anot leidinio, neatmeta galimybės, kad pažeidimas įvyko atsitiktinai.

Nutekinti dokumentai rodo, kad Rusija naudoja savo karinę patirtį, kad apmokytų Kinijos desantininkų dalinius ir suteiktų jiems technines žinias, reikalingas greitų operacijų vykdymui, o taip pat tiekia ir karinę techniką, rašo „The Washington Post“. Rusija sutiko aprūpinti ir apmokyti Kinijos desantinį batalioną bei dalytis savo patirtimi perkeliant šarvuotas karo priemones, o tai, anot analitikų, galėtų padidinti Pekino šansus greitai užimti Taivaną, rodo naujai gauti dokumentai, kurie liud...

Maskva „neatsakingu“ pavadino Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio grasinimą atakuoti Kremlių, jei Rusija tęs karą prieš jo šalį. Ukrainos prezidentas, imdamasis savo „desperatiškų pastangų“, nuolat išsako grasinimus, „o tai yra gana neatsakinga“, penktadienį spaudos konferencijoje Maskvoje pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Leningrado srities valdžia pranešė, kad rugsėjo mėnesį nuo alkoholio apsinuodijimo mirė 19 žmonių – dauguma jų apsinuodijo pasivaišinę nekokybiškais alkoholiniais gėrimais, kuriuos gavo iš 79-erių pensininko. Šis spiritą pramoniniais kiekiais pirko iš vietos kaimo darželio darbuotojos, abu jie dabar yra sulaikyti. 19 žmonių per mėnesį mirė vien tik Leningrado srityje dėl surogatinio alkoholio vartojimo.

Mirė Rusijos propagandistės Margaritos Simonian vyras, taip pat anksčiau propagandines laidas rengęs Tigranas Keosajanas. Vyras mirė ilgai išbuvęs komos būsenoje, o jo žmona neseniai paskelbė, kad susirgo vėžiu. T. Keosajanui buvo 59 metai. Jis išgyveno klinikinę mirtį šių metų sausį ir nuo tol neatgavo sąmonės. 2008 ir 2010 jis patyrė du infarktus, problemos su širdies veikla ir nulėmė pablogėjusią jo būklę šįmet.  Apie savo vyro mirtį paskelbė pati M. Simonian savo „Telegram“ paskyroje.

Smolensko regione traukinys rėžėsi į pervažoje netikėtai atsidūrusį sunkvežimį. 18 vagonų nuvažiavo nuo bėgių, šeši iš jų užsidegė. Avarija įvyko 7:26 vietos laiku (sutampa su Lietuvos laiku) tarp Rudnios ir Golinkos stočių. Sunkvežimio vairuotojas išvažiavo į geležinkelio pervažą prieš pat artėjantį traukinį. Mašinistas bandė staigiai stabdyti, bet susidūrimo išvengti nepavyko. Dėl avarijos sužaloti mašinistas ir jo padėjėjas. Jie buvo nuvežti į ligoninę. Apie vairuotojo būklę nėra pranešama.

Maskvos teismas Estijos Narvos muziejaus direktorę Marią Smorževskihh-Smirnovą už akių nuteisė dešimt metų kalėti už tai, kad ji skleidė „melagienas“ apie Rusijos kariuomenę ir „reabilitavo nacizmą“, praneša nepriklausoma rusakalbė žiniasklaidos priemonė „Mediazona“. Pasak tyrėjų, M. Smorževskihh-Smirnova padėjo „2023, 2024 ir 2025 metais ant Narvos pilies sienos iškabinti plakatus su Rusijos prezidento atvaizdais ir tekstais, kuriuose pateikta melaginga informacija apie jo karo nusikaltimus“. ...

Du Vengrijos naikintuvai „Gripen“ ketvirtadienį pakilo iš Šiaulių aviacijos bazės ir perėmė penkis Rusijos karinius lėktuvus, skridusius virš Baltijos jūros netoli Latvijos oro erdvės, pranešė NATO oro pajėgų vadovybė. Kaip nurodoma, Rusijos naikintuvai Su-30, Su-35 ir trys MiG-31 skrido virš Baltijos jūros, netoli Latvijos oro erdvės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, susitikęs su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu, pareiškė, kad Vladimiras Putinas „turi sustoti“. Pasak jo, Rusija švaisto milijonus dolerių ginklams ir gyvybėms, tačiau Ukrainoje beveik nepasiekė pergalių. D. Trumpas susitikimo su Turkijos vadovu metu pareiškė, kad V. Putinas „turi sustoti“. Jis taip pat pabrėžė, kad Rusija išleido milijonus dolerių bomboms, raketoms ir žmonių gyvybėms, tačiau praktiškai nepasistūmėjo į priekį Ukrainos teritorijoje.

„Fox News“ eteryje nuskambėjo kandūs žodžiai apie Rusijos diplomatijos vadovą Sergejų Lavrovą. Esą jis atrodo einąs šias pareigas nuo pat Jėzaus Kristaus gimimo, tačiau per visą laiką iš jo lūpų „niekada nenuskambėjo nieko naudingo“. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte teigė, jog Rusijos užsienio reikalų ministrui S. Lavrovui „nereikia skirti per daug dėmesio“, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“. „Europos planai yra nepriimtini“ Antradienį Jungtinėse Tautose (JT) D. Trumpas netikėtai pare...

Maskvos ambasadorius Prancūzijoje Aleksejus Meškovas pareiškė, kad NATO šalių numušti Rusijos lėktuvai bus laikomi karo veiksmų pradžia. Tokia reakcija nuskambėjo po Donaldo Trumpo žodžių, jog Aljanso narės privalo ginti savo oro erdvę ir numušti įsibrovusius rusų orlaivius.

JAV naikintuvai trečiadienį kilo atpažinti ir perimti keturių Rusijos karinių lėktuvų, skridusių netoli Aliaskos, pranešė Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos vadavietė (NORAD). Ketvirtadienio rytą paskelbtame pranešime NORAD teigė, kad Aliaskos oro gynybos identifikavimo zonoje (ADIZ) aptiko ir sekė du Tu-95 ir du Su-35 orlaivius. NORAD pakėlė keliolika orlaivių, kad tiksliai atpažintų ir perimtų Rusijos naikintuvus.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas perspėjo, kad Rusija pradėjo sekti karinius palydovus, o tai esą rodo Maskvos siekį plėsti karo veiksmus kosmose. Anot jo, tokia veikla kelia grėsmę palydovų saugumui ir gali baigtis jų sutrikdymu ar net sunaikinimu.

NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas labai rimtai žiūri į dronų skrydžius virš Danijos oro uostų ir stengiasi užtikrinti, kad pagrindinė infrastruktūra būtų apsaugota. „Ką tik kalbėjausi su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen apie dronų situaciją, į kurią žiūrime labai rimtai“, – socialiniame tinkle „X“ rašė M. Rutte. „NATO sąjungininkės ir Danija kartu stengiasi užtikrinti mūsų ypatingos svarbos infrastruktūros saugumą“, – pridūrė jis.

Rusija kategoriškai neigia turėjusi ką nors bendra su incidentais, kai šią savaitę dėl dronų trikdžių teko stabdyti skrydžius dviejuose Danijos oro uostuose. Maskvos ambasada tvirtina, kad kaltinimai yra nepagrįsti, nors tarptautinė bendruomenė reiškia vis didesnį susirūpinimą.

Kremlius naudoja branduolinius grasinimus, siekdamas paveikti JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad šis nutrauktų savo pastangas užtikrinti taiką Ukrainoje, pažymi JAV Karo studijų institutas (ISW). Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas rugsėjo 23 d. savo anglų kalbos „X“ paskyroje pakartojo Rusijos prezidento Vladimiro Putino neseniai paskelbtą pareiškimą, kad Rusija yra pasirengusi ir toliau laikytis Naujojo strateginių ginklų mažinimo sutartyje (New START) nurod...

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as trečiadienį įspėjo, kad Donaldas Trumpas tampa „neįtikėtinai nekantrus“ Maskvos atžvilgiu, Vašingtono pozicijai dėl Rusijos griežtėjant. Antradienį Jungtinėse Tautose (JT) D. Trumpas netikėtai pareiškė, kad Ukraina galėtų ne tik atgauti visą teritoriją, kurią kariniu būdu užgrobė Rusija, bet ir gauti dar daugiau.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį surengė derybas Niujorke. Šis susitikimas surengtas praėjus dienai po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė manantis, kad Ukraina gali susigrąžinti visas Rusijos užimtas teritorijas – tai dramatiškas pokytis, palyginti su Amerikos lyderio pakartotiniais raginimais Kyjivui nusileisti, kad baigtųsi karas.

 Rusija trečiadienį atmetė ir isterija pavadino pranešimus apie rusų vykdomus NATO oro erdvės pažeidimus. Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo pareiškimas pasirodė kitą dieną po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad NATO narės turėtų numušti Rusijos lėktuvus, įskriejusius į jų teritoriją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė manantis, kad Ukraina gali susigrąžinti visas Rusijos užimtas teritorijas – tai dramatiškas pokytis, palyginti su Amerikos lyderio pakartotiniais raginimais Kyjivui nusileisti, kad baigtųsi karas. Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kuris kartas nuo karto grįžta į socialinius tinklus paskleisti savo propagandinių minčių, negalėjo patikėti tuo, ką sako JAV prezidentas.

Dalis Rusijos regionų susiduria su A92 ir A95 markės benzino trūkumu dėl Ukrainos dronų atakų, kurios sutrikdė tiekimo grandines ir sukėlė degalų kainas, praneša „Kyiv Post“. Problema ypač juntama Rusijos privačiose degalinėse, nepriklausančiose „vertikaliai integruotoms naftos bendrovėms“. „Reuters“ duomenimis, nepriklausomos degalinės užima 40 proc. Rusijos rinkos, skaičiuojant pagal parduodamų degalų kiekį.

Kremliaus atstovas spaudai Dmirtrijus Peskovas atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginius, kad Rusija tapo „popieriniu tigru“. „Rusija jokiu būdu nėra tigras. Vis dėlto Rusija labiau asocijuojasi su meška. Popierinių lokių nebūna“, – sakė D. Peskovas interviu RBC radijui. Pakomentavo ekonomikos situaciją D. Peskovas taip pat pakomentavo JAV prezidento teiginį, kad Rusijos ekonomika žlunga.

Rusijos finansų ministerija pateikė vyriausybei 2026–2028 m. biudžeto projektą, kuriame siūloma padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo dabartinių 20 % iki 22 %, teigiama ministerijos spaudos tarnybos pranešime.

Rusija vilkina taikos procesą su Ukraina ir tai paskatino JAV prezidentą Donaldą Trumpą pakeisti kursą Maskvos atžvilgiu, antradienį pareiškė valstybės sekretorius Marco Rubio.  D. Trumpas parodė „nepaprastą kantrybę“, tikėdamasis diplomatinio proveržio, sakė M. Rubio. Dėl to ne tik įstrigo derybos, „bet mes įžengėme į laikotarpį, kai padėtis, atrodo, gali net paaštrėti, nes per pastarąsias kelias naktis ir anksčiau regėjome istoriškai didžiausią smūgių skaičių“, sakė M. Rubio.

JAV prezidentas antradienį pareiškė, kad Rusija turėjo sustabdyti karą ir kad jo santykiai su Vladimiru Putinu, kuriais jis ilgai didžiavosi, nieko nereiškė, rašo „Sky news“. D. Trumpas pakartojo, jog manė, kad karą Ukrainoje bus lengva užbaigti dėl jo santykių su V. Putinu. „Deja, šie santykiai nieko nereiškė“, – antradienį kalbėdamas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu pareiškė jis. Kalbėdamas apie savo Prancūzijos kolegą, D. Trumpas sakė, kad E. Macronas kovoja už Ukrainą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas miglotai atsakė į klausimą, ar vis dar pasitiki Vladimiru Putinu. Susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu jo buvo paklausta, ar jis vis dar pasitiki Rusijos režimo lyderiu V. Putinu. „Atsakysiu jums po maždaug mėnesio, gerai?“ – nurodė jis. Trumpo kantrybė su Putinu baigiasi Panašu, kad D. Trumpo kantrybė su V. Putinu pastaruoju metu senka.

NATO yra pasirengusi „įbauginti“ Rusiją, kad užkirstų kelią nuolatinėms provokacijoms. Tai spaudos konferencijoje pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, praneša „Sky News“. „Žinoma“, – atsakė NATO generalinis sekretorius į klausimą, ar NATO yra pasirengusi griežtesniam atsakui. „Bet mes visada turime įvertinti situaciją“, – pridūrė jis.

Norvegijos vyriausybė antradienį pareiškė, kad Rusija šiemet tris kartus pažeidė Norvegijos oro erdvę, ir pavadino šiuos incidentus „nepriimtinais“. Jos teigimu, balandžio 25 d. Rusijos naikintuvas SU-24 keturioms minutėms buvo įskridęs į Norvegijos oro erdvę, o liepos 24 d. joje tris minutes praleido transporto lėktuvas L410 „Turbolet“.  Visai neseniai, rugpjūčio 18 d., naikintuvas SU-33 Norvegijos oro erdvėje išbuvo vieną minutę.

Rusija antradienį neigė, kad yra susijusi su dronais, dėl kurių Kopenhagos oro uostas buvo priverstas kelias valandas užsidaryti, nors Danijos ministrė pirmininkė pareiškė negalinti atmesti Maskvos dalyvavimo. „Mes visada girdime nepagrįstus kaltinimus iš ten. Galbūt šalis, kuri užima rimtą ir atsakingą poziciją, neturėtų nuolat kartoti tokių nepagrįstų kaltinimų“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Prokremliškas karinis tinklaraštis pranešė apie strateginio kontraktininkų rezervo formavimo pradžią Rusijoje. Kariniai analitikai, įskaitant Karo tyrimų instituto iš JAV, tai įvertino kaip galimą pasirengimą konfliktui su NATO.

Moldovos pareigūnai pranešė, kad pirmadienį atliko 250 reidų ir sulaikė dešimtis asmenų, tiriant įtariamą Rusijos remiamą planą kurstyti „masines riaušes“ ir destabilizuoti šalį prieš šio mėnesio parlamento rinkimus. Pasak policijos, reidai buvo nukreipti prieš daugiau nei 100 žmonių ir vyko keliose šalies vietovėse. 74 žmonės buvo sulaikyti iki 72 valandų, sakė Moldovos vyriausiasis prokuroras iš Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir specialiųjų bylų biuro Victoras Furtuna.

Tiesiogiai kreipdamasis į Rusijos vyriausybę, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis perspėjo, kad jos lėktuvai bus numušti.  „Jei kita raketa ar orlaivis be leidimo, tyčia ar per klaidą, įskris į mūsų erdvę ir bus numuštas, o nuolaužos nukris NATO teritorijoje, būkite malonūs čia atėję nedejuoti. Jūs buvote įspėti“, – sakė R. Sikorskis.  Pastarosiomis savaitėmis NATO sąjungininkės pareiškė didėjantį susirūpinimą dėl Rusijos įvykdytų jų oro erdvės pažeidimų.

Rusija pirmadienį pareiškė, kad yra pasirengusi ir toliau laikytis su Jungtinėmis Valstijomis sutartų branduolinių galvučių apribojimų vienerius metus po to, kai vasario mėnesį baigsis galiojimo terminas istorinei branduolinių ginklų mažinimo sutarčiai. „Rusija yra pasirengusi ir toliau laikytis pagrindinių kiekybinių apribojimų, numatytų Naujojoje START sutartyje, vienerius metus po 2026 m. vasario 5 d.“, – televizijos transliacijoje sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Marija Ivanovna Šelomova, Rusijos prezidento Vladimiro Putino motina, jaunystėje prarado akį, kai jos būsimas vyras Vladimiras Spiridonovičius Putinas netyčia dūrė jai į veidą šake, rašo „Mirror“. Šis įvykis iš Putinų šeimos istorijos aprašytas naujoje Romano Badanino ir Michailo Rubino knygoje „Pats caras“ (angl. The Tsar Himself). Knygos autoriai teigia, kad incidentas įvyko maždaug 1928 m. Turginovo kaime.

Slaptas Rusijos finansuojamas tinklas bando sutrukdyti artėjančius demokratinius rinkimus Moldovoje, rodo BBC atliktas tyrimas. Pasitelkę slaptą žurnalistę, BBC nustatė, kad tinklas žadėjo užmokestį asmenims, kurie iki rugsėjo 28 d. parlamento rinkimų skelbs prorusišką propagandą ir melagingas naujienas, menkinančias Moldovos proeuropietišką valdančiąją partiją.

Vietnamą atstovavęs atlikėjas Nguyenas Duc Phucas tapo dainų konkurso „Intervizija“ nugalėtoju, kurio finalas vyko sekmadienio naktį netoli Maskvos. Dainininkas, atlikęs dainą pagal Vietnamo liaudies pasaką, gavo pagrindinį trofėjų ir piniginį prizą – 30 milijonų rublių (apie 300 tūkstančių eurų). Antrąją vietą užėmė Kirgizijos atstovas, trečiąją – Kataro.

Rusijos šešėlinis laivynas sudaro maždaug 17 proc. visų šiuo metu pasaulyje naudojamų naftos tanklaivių, remdamasis tyrimų bendrovės „S&P Global Market Intelligence“ duomenimis pranešė JAV dienraštis „The New York Times“. Remiantis bendrovės skaičiavimais, šių metų pradžioje Rusijos šešėlinį laivyną sudarė 940 laivų – t. y. 45 proc. daugiau nei pernai.

Rusija pirmadienį neigė, kad jos lėktuvai pažeidė NATO oro erdvę, ir įspėjo, esą tokius kaltinimus reiškiančios šalys rizikuoja „įtampos eskalacija“. Trys Rusijos naikintuvai penktadienį įskrido į NATO narės Estijos oro erdvę ir ten išbuvo 12 minučių, kol buvo išlydėti NATO lėktuvų, pranešė Talinas. Naikintuvai MiG-31, kurie skrido virš Suomijos įlankos, buvo išjungę savo atsakiklius ir nesusisiekė su Estijos oro eismo kontrole, pridūrė Baltijos šalis.

Viena 33-ejų moteris nusprendė sutaupyti pinigų ir, pasitikėjusi draugės rekomendacija, kreipėsi į „pigiausią kosmetologę Astanoje“. Vietoje grožio procedūros ji gavo ištinusį veidą ir didžiules sąskaitas už reabilitaciją.

Bundestago užsienio politikos klausimų krikščionių demokratų sąjungos atstovas Jurgenas Hardtas paragino imtis griežtų priemonių, jei Rusijos naikintuvai pasirodytų virš NATO šalių teritorijų, netgi juos numušinėti. Interviu „RedaktionsNetzwerk Deutschland“ (RND) jis pakomentavo rugsėjo 20 d. incidentą, kai trys naikintuvai MiG-31 apie 12 minučių buvo Estijos oro erdvėje. „Tik aiškus signalas Rusijai, kad į bet kokį karinį sienos pažeidimą bus atsakyta karinėmis priemonėmis.

Baltarusijos švietimo ministerija perrašė vaikų darželiuose naudojamus vadovėlius – iš naujo sudėtas „draugiškų šalių“ sąrašas ir pakeista kai kurių pamokų tematika. Jei anksčiau darželinukai mokėsi apie kaimynines Europos valstybes, dabar akcentuojama Rusija, Kuba, Venesuela ir Vidurinės Azijos šalys.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad po rugsėjo 10-osios Rusijos dronų atakos prieš Lenkiją NATO pademonstravo ryžtą ir vienybę, o Maskva „pralaimėjo šį susidūrimą“. Po incidento svarstoma uždaryti oro erdvę virš vakarų Ukrainos, stiprinti priešdroninę gynybą ir plėsti bendradarbiavimą su Kyjivu. „Nuomonė krypsta šios idėjos link“, – sako Lenkijos užsienio reikalų ministras R. Sikorskis, komentuodamas NATO sprendimą uždaryti oro erdvę virš vakarų Ukrainos.

Žmogaus teisių padėtis Rusijoje labai pablogėjo nuo karo Ukrainoje pradžios, sakoma naujoje Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje, kurioje smerkiami „endeminiai“ kankinimai ir prie šio smurto prisidedantys medicinos specialistai. JT specialioji pranešėja apie žmogaus teisių padėtį Rusijoje Mariana Kacarova savo naujausioje ataskaitoje teigė, kad Maskva nuo pat plataus masto invazijos į savo vakarinę kaimynę pradžios 2022 metų vasarį vykdo sistemingą susidorojimą su kitaminčiais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali ruoštis naujam agresijos etapui – ekspertai įspėja, kad artimiausiais metais pavojus gali grėsti Europos Sąjungos šalims. Analitikų teigimu, Baltijos regionas išlieka itin pažeidžiamas, o Kremliaus planai gali tapti iššūkiu visam NATO Aljansui. Ekspertai įspėja, kad V. Putino valdoma Rusija gali ruoštis per artimiausius penkerius metus pulti NATO. Strategiškai svarbios geografinės teritorijos gali tapti konflikto epicentru.

Estijos oro erdvę penktadienį pažeidę Rusijos pilotai ignoravo į pažeidimą reagavusių NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujančių Italijos naikintuvų signalus, šeštadienį pareiškė Estijos aukšto rango karinis pareigūnas. Šis įsibrovimas į Estijos oro erdvę, kuris tęsėsi 12 minučių, buvo naujausias Aljanso gebėjimo reaguoti į Rusijos oro grėsmes išbandymas po to, kai rugsėjo 10-ąją į Lenkijos oro erdvę įskrido apie 20 Rusijos dronų.

Du Rusijos naikintuvai pažeidė „Petrobaltic“ naftos gręžimo platformos saugos zoną Baltijos jūroje, penktadienį pranešė Lenkijos pasienio apsaugos tarnyba, pridurdama, kad apie tai buvo informuotos ginkluotosios pajėgos ir kitos tarnybos, rašo „Reuters“. Estija anksčiau pranešė, kad penktadienį trys Rusijos kariniai naikintuvai 12 minučių buvo įsibrovę į jos oro erdvę, o tai buvo „beprecedentis įžūlus“ įsibrovimas, atsižvelgiant į didėjančią įtampą NATO rytinėje pusėje.

Penktadienį Rusija į finansinių sankcijų sąrašą įtraukė „tarptautinį satanizmo judėjimą“, kaip ji vadina, o tai leidžia įšaldyti įtariamų narių turtą net ir tuo atveju, jei jie nepadarė jokio nusikaltimo.