Karas Ukrainoje

Europos Sąjunga kovo 6 dieną surengs specialų viršūnių susitikimą dėl karo Ukrainoje, sekmadienį pranešė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa.

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas sekmadienį pareiškė, kad jo šalis tiria fronto linijoje naudojamo JAV operatorės „Starlink“ palydovinio ryšio alternatyvas, pasirodžius pranešimams, kad Jungtinės Valstijos gali sustabdyti prieigą prie šios paslaugos.

Minint trečiąsias karo metines, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis ir Europos reikalų pirmininko pavaduotojas Ruslanas Baranovas išvyksta į Ukrainą. Kaip sekmadienį pranešė Ž. Pavilionio atstovė, tarptautinio parlamentarų tinklo „Susivieniję už Ukrainą“ (angl. United for Ukraine) vizite Ukrainoje politikai dalyvaus vasario 24–25 dienomis. „Tai jau bus vienuoliktas tinklo „Suvieniję už Ukrainą“ vizitas nuo invazijos pradžios.

Kai prieš trejus metus Rusijos kariai įžengė į Ukrainą, į Kyjivo puolimą jie pasiėmė paradines uniformas. Prezidentas Vladimiras Putinas tikėjosi greitos pergalės. Tai, ką V. Putinas pavadino „specialia karine operacija“, virto didžiausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, ištisi miestai virto rūkstančiais griuvėsiais, milijonai ukrainiečių tapo pabėgėliais, o Rusija buvo izoliuota nuo Vakarų.

Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad jis būtų pasirengęs palikti prezidento postą, jei tai reikštų taiką jo šalyje arba narystę NATO.

Donaldo Trumpo tirada apie Ukrainą ir Zelenskį tęsiasi. Baltuosiuose rūmuose jis ir toliau gyrė derybas su Putinu ir nuo žurnalistų klausimo, ar Putiną, kaip Zelenskį, irgi laiko diktatoriumi, išsisuko. Visgi Trumpas pripažino, kad tai Rusija įsiveržė į Ukrainą ir skelbia, kad su Kyjivu netrukus susitars dėl naudingųjų iškasenų.

Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas šeštadienį pareiškė, kad taika Ukrainoje negali būti primesta iš šalies, o derybose turi dalyvauti Ukrainos ir kitų Europos valstybių atstovai, praneša AFP. „Ispanijos vyriausybės pozicija yra labai aiški. Nei griežčiausi įstatymai, nei Laukinių Vakarų taisyklės. Taika Ukrainoje ir saugumas Europoje negali būti primesti, dėl jų reikia susitarti su ukrainiečiais ir europiečiais“, – sakė P. Sanchezas.

„The Washington Post“ skelbia, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos atstovai paprašė Ukrainos atšaukti Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos rezoliucijos projektą, kuriame smerkiama Rusijos Federacijos agresija ir reikalaujama, kad Maskva išvestų karius iš Ukrainos teritorijos. Šią žinią „The Washington Post“ įvardijo vienas Ukrainos pareigūnas, taip pat dar trys Europos diplomatai.

Vasario 22-osios rytą Rusijos kariuomenė smogė kelis aviacijos smūgius Kostiantynivkai, šiuo metu žinoma apie du žuvusius ir keturis sužeistus žmones. Tai „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Mažiausiai 2 žmonės žuvo ir 4 buvo sužeisti per šiandieninius smūgius Kostiantynivkai“, – parašė pareigūnas. Jis pažymėjo, kad ataka buvo surengta rytą.

Vasario 22-osios rytą Charkivo srities Kupjansko mieste rusų dronas pataikė į civilinį automobilį, sužeisti du žmonės. Tai pranešė portalas „Suspilne“, remdamasis Kupjansko rajono karinės administracijos vadovu Andrijumi Kanaševičiumi, rašo „Ukrinform“. „Apie 9.15 val. Rusijos dronas Kupjanske smogė civiliniam automobiliui – du žmonės sužeisti“, – sakoma pranešime. Pažymima, kad nukentėjo automobiliu važiavę pensinio amžiaus vyras ir moteris.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sureagavo į pasklidusius kalbas apie esą suplanuotą vizitą į Maskvą. „Ukrainska Pravda“ rašo, kad D. Trumpas savo ruožtu penktadienį Baltuosiuose rūmuose žurnalistams atsakė, kad planų vykti į Maskvą gegužės 9 d. (per Pergalės dieną, kuri yra minima Rusijoje) nėra. „Ne, aš neketinu vykti“, – trumpai atsakė JAV prezidentas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį po virtinės telefoninių pokalbių su sąjungininkais pareiškė, kad Europa turi padaryti „daug daugiau“, kad būtų pasiekta taika. Penktadienį jis telefonu kalbėjosi su Vokietijos, Švedijos, Čekijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Slovėnijos, Kroatijos ir Dramblio Kaulo Kranto lyderiais.  Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas surengė pokalbį su savo kolega iš Brazilijos.

Artėjant trečiosioms Rusijos invazijos į Ukrainą metinėms JAV pasiūlė savąjį Jungtinių Tautų rezoliucijos projektą. Jame Maskva aiškiai neįvardijama kaip agresorė ir nereikalaujama išvesti Rusijos kariuomenės iš Ukrainos. Tai prieštarauja Europos šalių remiamam pareiškimui, kuriame reikalaujama nedelsiant išvesti Maskvos pajėgas iš Ukrainos. JAV tekste raginama baigti konfliktą ir apgailestaujama dėl prarandamų gyvybių.

64 proc. apklaustų ukrainiečių pritaria tiesioginėms Ukrainos ir Rusijos deryboms, šis rodiklis didėja. Tokią išvadą leidžia daryti penktadienį paskelbti sociologijos grupės „Reiting“ surengtos apklausos rezultatai, praneša „Ukrinform“. Absoliuti dauguma apklaustųjų – 81 proc. – realiu karo užbaigimo būdu laiko kompromisinio sprendimo paieškas derybose, įtraukiant į jas kitas šalis. JAV ir Rusijos deryboms dėl karo užbaigimo nedalyvaujant Kyjivui nepritaria 91 proc. ukrainiečių.

Ukrainos kariai pastarąją parą sunaikino dar 1 140 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų vasario 22 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 866 tūkst. kareivių.

Nuo kitos savaitės pradžios Ukrainos vyriausybė sieks susitarti su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija dėl naudingųjų iškasenų mainais į saugumo garantijas, pareiškė krainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sako, kad pastaruoju metu vykusius Jungtinių Valstijų (JAV) ir Rusijos susikimus jau galima vadinti bendradarbiavimu. Anot pirmojo faktinio Lietuvos vadovo, kartais atrodo, jog amerikiečiai veikia kaip karą pradėjusio Vladimiro Putino sąjungininkai. „Faktas tas, kad Ukrainai siūloma, ir net ne visai tiesiogiai, kapituliuoti ir besąlygiškai kapituliuoti.

Europos pareigūnai atbunda realybei, kurią Donaldas Trumpas jau seniai pabrėžė: JAV nebenori būti pagrindiniu saugumo garantu nei Ukrainai, nei visam žemynui.

Lenkijos konservatyvusis prezidentas Andrzejus Duda penktadienį pareiškė paraginęs savo Ukrainos kolegą bendradarbiauti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu siekiant užbaigti karą su Rusija. Jiedu kalbėjosi po to, kai tarp D. Trumpo ir V. Zelenskio kilo arši vieša nesantaika. D. Trumpas teigė, kad dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą kalta pati Ukraina, ir tvirtino, kad V. Zelenskis, kurį jis pavadino diktatoriumi be rinkimų, yra nepaprastai nepopuliarus tarp savo žmonių.

Kilus nesutarimams tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad Europa yra įsipareigojusi remti Ukrainos suverenitetą. „Vokietija ir Europa turi laikytis savo pozicijų, būtent, kad mes nepaliksime Ukrainos vienos, nespręsime visko per jos galvą ir užtikrinsime, kad Ukraina būtų šalis, galinti pati pasirinkti savo vyriausybę“, – pažymėjo jis.

TV3 žinių korespondentas Artiomas Listopadas Charkive paklausė Ukrainos žmonių, kaip jie vertina skambius Donaldo Trumpo pareiškimus, dėl karo kaltinant Volodymyrą Zelenskį, o ne Vladimirą Putiną. Daugelis savo mintimis pasidalijusių ukrainiečių tokią JAV lyderio retoriką vadina verslo derybų strategija, kuria jis bando išsireikalauti vertingųjų Ukrainos iškasenų. Kai kurie pripažįsta, kad V. Zelenskis padarė klaidų, o kai kurie norėtų prezidentą perrinkti.

JAV ir Ukrainos atstovai visą naktį iki pat penktadienio ryto derėjosi, siekdami sudaryti sutarimą dėl naudingųjų iškasenų ir taip sustabdyti abiejų valstybių santykių pablogėjimą. Šią žinią, remiantis vieno iš JAV pareigūnų ir dar vieno šaltinio teiginiais, skelbia portalas „Axios“. Publikacijoje primenama, kad nesutarimai dėl naudingųjų iškasenų sukėlė platesnę JAV ir Ukrainos diplomatinę krizę.

Ukrainos karinė žvalgyba perspėjo, kad pirmadienį, minint trečiąsias plataus masto Rusijos invazijos metines, Maskva suaktyvins propagandą. Kremlius net gali paskelbti apie tariamą pergalę kare, penktadienį pranešė agentūra.  Rusijos žvalgybos tarnybos ir propagandos kanalai siekia pasėti nerimą Ukrainos visuomenėje ir destabilizuoti šalį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Vašingtone turėtų susitikti su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda, skelbia lenkų žiniasklaida. Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, cituodama lenkų žiniasklaidos priemones, susitikimas su D. Trumpu ir A. Duda turėtų įvykti Baltuosiuose rūmuose arba viename didžiausių ir svarbiausių konservatyvios politikos renginių, kuris vyks netoli Vašingtono. Naujienų agentūros PAP duomenimis, dviejų šalių vadovų susitikimas turėtų įvykti šį šeštadienį (13.30 val.

Penktadienį Donaldas Trumpas pareiškė nemanąs, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis būtinai turi dalyvauti derybose, kuriomis siekiama užbaigti Rusijos karą Ukrainoje. D. Trumpas priekaištavo, kad V. Zelenskis yra prastas derybininkas, todėl jo dalyvavimas dėl paliaubų Ukrainoje esą nėra toks svarbus.

Vašingtonui reikalaujant derybų su Maskva dėl karo užbaigimo, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį kalbėjosi apie būdus pasiekti teisingą taiką Ukrainoje. O. Scholzas ir V. Zelenskis per pokalbį telefonu sutarė, „kad Ukraina turi būti prie derybų stalo būsimose derybose dėl taikos Ukrainoje ir kad Europos saugumo klausimai turi būti aptarti kartu su europiečiais“, sakoma kanclerio atstovo spaudai Steffeno Hebestreito pranešime.

Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas telefonu kalbėjosi su JAV prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais Mike‘u Waltzu. Pašnekovai tarėsi, kaip suartinti Kyjivo ir Vašingtono pozicijas. Ukrainos prezidento biuro vadovas tai pranešė „Telegram“ kanale, rašo „Ukrinform“. „Telefonu kalbėjausi su JAV prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais Mike‘u  Waltzu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po pokalbio telefonu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda pareiškė, kad bendras abiejų šalių tikslas nesikeičia – apginti Ukrainą ir Europą nuo Rusijos agresijos. Ukrainos valstybės vadovas tai parašė „Telegram“ kanale, praneša „Ukrinform“. „Kalbėjausi su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Mes labai vertiname lenkų tautos paramą ir niekada nepamiršime, kiek daug Lenkija padarė dėl mūsų bendros ateities.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad dar per anksti kalbėti apie taikos palaikymo pajėgų siuntimą į Ukrainą, o jam paantrino ir jo pagrindinis varžovas šį savaitgalį vyksiančiuose rinkimuose Friedrichas Merzas.

Rusija gali sutikti panaudoti  300 mlrd. JAV dolerių iš Europoje įšaldyto valstybės turto Ukrainos atstatymui, tačiau reikalaus, kad dalis pinigų būtų skirta penktadaliui šalies teritorijos, kurią kontroliuoja Maskvos pajėgos, „Reuters“ sakė trys šaltiniai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pradėjo žodžių karą po to, kai JAV vadovas inicijavo derybas su Rusija dėl konflikto užbaigimo, tačiau į jas neįtraukė Ukrainos, rašoma BBC. Abu vadovai praeityje yra apsikeitę replikomis, tačiau V. Zelenskis su D. Trumpu paprastai stengdavosi laikytis diplomatinės linijos.

Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa penktadienį pareiškė, kad netrukus pakvies Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį aptarti „įtraukų taikos procesą“, kad būtų užbaigtas Rusijos sukeltas karas. Šis pasiūlymas pateiktas skambant griežtai kritikai dėl Rusijos ir JAV pradėtų derybų, į kurias nebuvo pakviesta nei Ukraina, nei jos sąjungininkės Europoje.

Kyjivas ir Vašingtonas penktadienį tęsia derybas dėl susitarimo, pagal kurį Jungtinėms Valstijoms mainais už Ukrainos apsaugą būtų suteikta galimybė naudotis kai kuriomis iškasenomis, pranešė vienas ukrainiečių šaltinis. Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nori susitarti su Ukraina ir gauti prieigą prie šios šalies retųjų metalų – tai būtų sąlyga tam, kad JAV toliau remtų ją kare su Rusija.

Prieš laimėdamas JAV prezidento rinkimus Donaldas Trumpas aiškiai pasakė, kad vienas iš jo prioritetų bus baigti karą Ukrainoje – ir greitai. Derybos dėl Ukrainos ateities įvyko, tačiau pasisuko kiek kitokiu kampu – D. Trumpas apkaltino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pradėjusį karą. „Sky News“ rašoma, jog šis JAV prezidento pasisakymas prasilenkia su realybe. Svarbiausia yra atspindėti abi ginčo puses, išklausyti, suprasti niuansus, skirtingus požiūrius, žinoti savo šališkumą.

Po derybų su Rusijos delegacija JAV valstybės sekretorius Marco Rubio puolė skambinti Europos sąjungininkams, rašo „The New York Times“. M. Rubio po susitikimo su rusais pranešė, kad atsivėrė naujos galimybės bendradarbiauti su Rusija. Tačiau po kelių valandų jis bandė nuraminti europiečius, kad derybos nereiškia staigaus JAV politikos pokyčio, kaip daugelis nuogąstavo.

Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas ketvirtadienį teigė, kad iš pradžių manė, jog Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas supainiojo Volodymyrą Zelenskį su Vladimiru Putinu, kai pavadino Ukrainos lyderį diktatoriumi. „Iš pradžių, kai tai išgirdau, pamaniau, kad jis, matyt, painioja, nes akivaizdu, kad čia Putinas yra diktatorius“, – žurnalistams Johanesburge, kur vyko Didžiojo dvidešimtuko (G-20) užsienio reikalų ministrų susitikimas, sakė K. Kallas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo, kad Trečiasis pasaulinis karas yra „ne taip jau toli“, bet sako, kad jo prezidentavimo laikotarpiu jis neįvyks, rašo CNN. D. Trumpas pažėrė aršios kritikos Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kuris nepripažįsta amerikiečių derybų dėl taikos su Rusija be Ukrainos. Tiesa, vieną gerą žinią lietuviams D. Trumpas praneša: neigia gandus, kad iš Europos atitrauks amerikiečius karius ir priduria, kad to jo dar niekas neprašė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turi nedaug, jei iš viso turi, šalininkų Donaldo Trumpo artimiausioje aplinkoje, rašo „News York Post“. Pastarosiomis dienomis aiškiai pašlijo V. Zelenskio ir D. Trumpo santykiai. Ukrainos prezidentas atmetė pirminį JAV pasiūlymą dėl retųjų iškasenų mainais į JAV pagalbą. Tuomet V. Zelenskis papriekaištavo JAV diplomatams, kad jie surengė derybas su Rusija be Ukrainos.

Artėjant trečiosioms karo Ukrainoje metinėms, šios valstybės ambasadorė Lietuvoje Olha Nikitchenko pabrėžia, kad Vakarų pasaulis turi pradėti veikti. Anot jos, Rusija privalo būti nugalėta ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl viso pasaulio saugumo. „Dabar mes turime veikti. Neturime laiko laukti, negalime abejoti ar kažką spėlioti, ką galima būtų padaryti.

Pastaraisiais mėnesiais JAV ir Rusijos atstovai Šveicarijoje tyliai susitiko neoficialioms diskusijoms apie karą Ukrainoje, „Reuters“ teigia trys apie tai informuoti šaltiniai. Kontaktai užmegzti pereinamuoju laikotarpiu po prezidento Donaldo Trumpo pergalės lapkričio 5 d. rinkimuose. Pranešama apie slaptus susitikimus Anot šaltinių, derybų dalyviai turėjo diplomatinės ir saugumo patirties, tačiau jie nėra vyriausybės pareigūnai.

Šiaurės Korėjos belaisviai atskleidė tikrąjį kovos už Rusiją siaubą, rašo „The Times“. Leidinys pakalbino į Rusijos pajėgas patekusius Šiaurės Korėjos karius. Šiaurės korėjietis Ri svajojo apie tai, apie ką svajoja išsilavinusių šeimų jaunuoliai – stoti į universitetą, studijuoti ir išlaikyti sergančius tėvus. Vietoj to jis dešimtmetį praleido kaip šauktinis Šiaurės Korėjos armijoje. Net būdamas kvalifikuotas snaiperis elitiniame dalinyje, jis kentė didžiulį šaltį ir griežtą discipliną.

Rusija derybų su JAV delegacija metu paprašė JAV išvesti NATO karius iš Rytų Europos, teigia Rumunija, rašo „Financial Times“. Vašingtonas atmetė Maskvos reikalavimą, tačiau sąjungininkai baiminasi, kad D. Trumpas dar gali leisti atkurti buvusį sovietų bloką.

Elonas Muskas ketvirtadienį pareiškė, kad jo socialinių tinklų platformos „X“ funkcija, suteikiančia vartotojams galimybę atlikti galimai klaidinančių įrašų faktų patikrinimą, yra „žaidžiama“ dėl Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir pažadėjo ją „sutvarkyti“. E. Muskas tokį pažadą davė po to, kai jo bendražygis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis dienomis užsipuolė buvusį savo sąjungininką V. Zelenskį, apkaltindamas jį tuo, kad yra „diktatorius“ ir pats pradėjo Ukrainos karą su...

Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas atskleidė, kad antrą kartą Saudo Arabijoje JAV ir Rusijos atstovai rinksis jau kitą antradienį. ...

Jungtinės Valstijos ir Ukraina aptaria „patobulintą“ susitarimo dėl Ukrainos mineralų naudojimo versiją, praneša leidinys „Axios“, remdamasi informuotais šaltiniais. JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija po kelias dienas trukusių derybų perdavė Ukrainai atnaujintą susitarimo versiją, kurioje „atsižvelgta į kai kuriuos prezidento Volodymyro Zelenskio susirūpinimus“, leidiniui pranešė JAV ir Ukrainos pareigūnai.

Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas ketvirtadienį pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiuo metu „labai nusivylęs“ Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, rašo BBC.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sako, kad Europa turėtų panaudoti įšaldytą Rusijos turtą tam, jog tokiu būdu būtų finansuojama suteikiama pagalba Ukrainai, rašo „SkyNews“. Socialiniame tinkle D. Tuskas paskelbė įrašą, kuriame jis išdėstė tris veiksmus, pagal kuriuos turėtų būti sprendžiama klausimai, susiję su Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) valstybių saugumo užtikrinimu. „Gana kalbėti, laikas veikti!“ – rašė jis.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadas Kyrylo Budanovas įvardijo, kada gali būti nutrauktas karas su Rusija. Pasak jo, tikėtina, kad taip gali įvykti dar šiais metais, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.  „Manau, kad tai įvyks. Yra daug sudedamųjų dalių, kad tai įvyktų“, – kalbėjo K. Budanovas. Visgi jis nepateikė daugiau jokių detalių apie galimas taikos derybas su Rusija.

JAV prezidento Donaldo Trumpo bendražygis, turtingiausias pasaulio žmogus Elonas Muskas pareiškė, kad Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis „pelnosi iš žuvusių Ukrainos karių kūnų“. Socialiniame tinkle „X“ E. Muskas užsipuolė V. Zelenskį ir pažėrė kaltinimus, kad Ukrainos prezidento paviešintos apklausos, rodančios, kad V. Zelenskį palaiko daugiau kaip pusė šalies gyventojų, neva yra klaidingos.