Karas Ukrainoje

Ukraina ir Rusija apsikeitė po 90 karo belaisvių, antradienį pranešė pareigūnai.  Tai didžiausias abiejų kariaujančių šalių apsikeitimas karo belaisviais per beveik penkis mėnesius. Abi šalys nuo tada, kai Rusija daugiau nei prieš dvejus metus pradėjo karą Ukrainoje, surengė daugiau nei 50 apsikeitimų belaisviais, nepaisant tebesitęsiančių priešiškų veiksmų ir kaltinimų viena kitai žlugdant derybas. Antradienį paskelbtam susitarimui tarpininkavo Jungtiniai Arabų Emyratai.

Rusija galėjo suformuoti dar vieną karinę armiją, kuri būtų dislokuota fronto linijoje Ukrainoje, sako Karo tyrimų institutas (ISW), rašo UNIAN. Anot analitikų, Rusijos kariuomenėje vykdomos plataus masto reformos, įskaitant naujų kariuomenės lygmens karinių junginių kūrimą.

Birželio 23 d. Rusija Charkive pirmą kartą panaudojo modifikuotą aviacinę bombą „KAB-250“, platformoje „Telegram“ pranešė Charkivo regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas. „Sekmadienį Charkivo mieste privačios mokyklos teritorijoje suduotas pirmas smūgis. Tai buvo „KAB-250“ (valdoma aviacinė bomba). Sviedinys turėjo sparnus ir GPS modulį. Priešas nesustoja, nuolat bando modifikuotą amuniciją, Charkivą naudoja kaip mokymų platformą“, – rašė O. Syniehubovas.

Rusijos Federacija aplink Kerčės tiltą, jungiantį ją su okupuotu Krymo pusiasaliu, pastatė daugybė gynybinių priemonių. Panašu, kad taip siekiama apsaugoti statinį nuo Ukrainos jūrų dronų laivyno. Kerčės tiltas – Rusijos prezidento Vladimiro Putino branginamas pasiekimas ir Kremliaus siekio visam laikui išlaikyti Krymo kontrolę simbolis. Šis simbolis ne kartą buvo atakuojamas Ukrainos pajėgų.

Serbija nėra įsitraukusi į karą Ukrainoje, antradienį naujienų agentūrai AFP pareiškė jos ministras pirmininkas Milošas Vučevičius, gindamas šalies teisę pardavinėti šaudmenis Vakarų valstybių pirkėjams, galimai tiekiantiems juos Kyjivui. „Tai nėra Serbijos duoklė vienai iš kariaujančių pusių“, – sakė M. Vučevičius.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį pasmerkė Rusiją dėl sąmoningo sisteminių teisių pažeidimų Kryme toleravimo nuo šio Ukrainos pusiasalio aneksijos 2014 m. EŽTT didžioji kolegija – aukščiausia teismo instancija – priėjo prie išvados, kad „incidentų buvo pakankamai daug ir jie buvo tarpusavyje susiję, jog sudarytų pažeidimų modelį ar sistemą“. „Akivaizdi veiksmingo tyrimo stoka (...) įrodė, kad Rusijos valdžios institucijos oficialiai toleravo tokią praktiką“, – pridūrė kolegija.

Ukrainoje per pirmadienį įvykusį apšaudymą buvo sužaloti 5 lietuviai.  Apie tai praneša naujienų portalas 15min.lt. Leidinys skelbia, kad šią žinią patvirtino vienas iš sužeistų lietuvių Sigitas Maliauskas. Pranešama, kad vienas iš sužeistų lietuvių buvo sužalotas sunkiai, tačiau pavojus gyvybei negresia nei vienam.  Lietuviai Ukrainoje vežė paramą kariams. „Dviem automobiliais į Ukrainos priešakines linijas paramą vežę lietuviai Pokrovske pateko į stiprų rusų apšaudymą.

Europos Sąjunga antradienį pratęsė Ukrainos pabėgėlių teisę pasilikti bloke dar vieneriems metams – iki 2026 metų kovo mėnesio.  Šiuo metu ES yra užregistruota apie 4,2 mln. ukrainiečių pabėgėlių. Dauguma jų prieglobstį rado Vokietijoje, Lenkijoje ir Čekijoje.  „Diena iš dienos Rusija terorizuoja Ukrainos žmones savo bombardavimo karu.

Antradienį Europos Sąjunga (ES) pradėjo narystės derybas su Ukraina, nukreipdama karo draskomą šalį į ilgą kelią tapti bloko nare, Rusija mėgino tai blokuoti. „Brangūs draugai, šiandien prasideda naujas Ukrainos ir Europos Sąjungos santykių skyrius“, – derybų pradžioje vaizdo ryšiu sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis. Plataus masto Rusijos invaziją atremiančiai Ukrainai narystė ES yra ambicingas tikslas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį palankiai įvertino Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) sprendimą išduoti Rusijos generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo ir buvusio gynybos ministro Sergejaus Šoigu arešto orderius. Šie orderiai buvo išduoti dėl įtariamų karo nusikaltimų. TBT jau anksčiau yra išdavęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį.

Po sprogimų Sevastopolyje dalis rusų poilsiautojų bėga iš Krymo, rašo „Obozrevatel“.Turistai atšaukia savo kelionių bei viešbučių rezervacijas. Anot leidinio, išvyksta net dalis tų, kurie čia atostogavo nemokamai. Rusai atšaukia atostogas Kryme Sekmadienį Rusijos priešlėktuvinė gynyba numušė raketą netoli paplūdimio Sevastopolyje, o jos nuolaužos nuskrido į paplūdimį, kuriame tuo metu buvo poilsiautojai. Dėl to virš 150 žmonių buvo sužeisti, o penki žuvo.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai vykstant deryboms dėl svarbiausių bloko postų susitarė skirti Ursulą von der Leyen Europos Komisijos pirmininke antrajai kadencijai, naujienų agentūrai dpa sakė derybose dalyvaujantys šaltiniai. Derybininkai taip pat susitarė, kad buvęs Portugalijos ministras pirmininkas António Costa bus kitas Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. Estijos premjerė Kaja Kallas bus naujoji ES užsienio politikos vadovė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį gyrė derybų dėl narystės Europos Sąjungoje pradžią, vadindamas ją istorine diena. „Šiandien yra istorinė diena, nes pradedame tikras, realias derybas su Europos Sąjunga dėl Ukrainos narystės. Niekada nenuklysime iš kelio į vieningą Europą ir mūsų bendrus visų Europos tautų namus“, – sakoma V. Zelenskio pareiškime socialiniuose tinkluose.

Ukrainos saugumo pajėgos Odesos srityje šalies pietuose 100 vyrų sutrukdė neteisėtai palikti šalį. Praėjusį penktadienį buvo sustabdyta 47 vyrų grupė, keturiais mikroautobusais vykusi sienos link, pranešė valstybinis tyrimų biuras. Dar 53 vyrai sulaikyti, kai vyko į „susitikimo vietą“. Iš čia jie, išvengiant kontrolės postų, turėjo būti atvežti prie sienos ir kirsti ją pėsčiomis.

Ispanija atsiuntė Ukrainai antrą oro gynybos sistemoms „Patriot“ skirtų raketų partiją, cituodama naujienų portalo „El Mundo“ paskelbtą informaciją pranešė Ukrinform. „Praėjusį penktadienį į Ukrainą atvyko labai laukta antroji tolimojo nuotolio zenitinių raketų „Patriot“ partija, papildysianti balandžio pabaigoje kartu su pirmąja partija pristatytos šios gynybinės ginkluotės atsargas“, – remdamasis iš vyriausybinių šaltinių gauta informacija pranešė žiniasklaidos kanalas.

Karo studijų instituto (ISW) analitikai išanalizavo duomenis apie neseniai įvykdytą raketų ataką prieš Krymą ir padarė išvadą, kad okupuoto pusiasalio gyventojai nukentėjo nuo Rusijos priešlėktuvinės gynybos, o ne nuo specialaus Ukrainos raketų nukreipimo, rašo „Ukrinform“. Sekmadienį Kryme griaudėjo sprogimai, skaičiuojama, kad žuvo penki žmonės, dar bent 150  buvo sužeisti.

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį priims sprendimą byloje, susijusioje su rusų okupuotame Ukrainos Juodosios jūros Krymo pusiasalyje įvykdytais žmogaus teisių pažeidimais. Ieškinį aukščiausiajam Europos žmogaus teisių teismui pateikusi Ukraina teigia, kad Rusija nuo 2014 m. vasario, kai neteisėtai užėmė Krymą, šioje teritorijoje yra įvykdžiusi ne vieną žmogaus teisių pažeidimą. Strasbūro teismas antradienį spręs ne paties aneksavimo, bet Rusijos paskesnių veiksmų klausimą.

Ukrainos saugumo pajėgos pranešė sulaikiusios pasienio tarnybos karį, įtariamą šnipinėjus Rusijos Federalinei saugumo tarnybai (FST). Pasak Ukrainos saugumo tarnybos (SBU), vyras rinko informaciją apie ginklų ir amunicijos sandėlius bei Ukrainos dalinius pasienio su Baltarusija regione. Įtariamasis esą nuotoliu buvo užverbuotas okupuotame Luhanske dirbančio FSB agento, su kuriuo jis bendravo per anoniminę pokalbių programą mesendžeryje.

Du pagrindiniai Donaldo Trumpo patarėjai pateikė jam planą, kaip nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą, jei jis laimės JAV prezidento rinkimus, rašo „Reuters“. Anot leidinio, pagal šį planą Ukrainai turėtų būti pasakyta, kad daugiau ginklų iš JAV ji gaus tik tuo atveju, jei pradės taikos derybas. Tuo pačiu metu JAV įspėtų Maskvą, kad bet koks atsisakymas derėtis lemtų didesnę JAV paramą Ukrainai. Planą parengė D. Trumpo patarėjai Keithas Kelloggas ir Fredas Fleitzas.