Karas Ukrainoje

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Lenkijoje esanti JAV bazė yra įtraukta į „prioritetinį“ Rusijos sąrašą, rašo „Reuters“. Varšuva atkerta, kad Maskvos retorika tik sustiprino argumentus dėl NATO gynybos.

Rusijos tarpžemyninės balistinės raketos (ICBM) paleidimas į Ukrainą reikštų „aiškų eskalavimą“, kurį vykdo prezidentas Vladimiras Putinas, pareiškė Europos Sąjunga ketvirtadienį, po to, kai Kyjivas apkaltino Maskvą surengus tokią ataką. Ukrainos teigimu, raketa be branduolinės kovinės galvutės buvo nukreipta į centrinį Dniepro miestą. Kremlius nepatvirtino panaudojęs šį ginklą, tačiau teigė darantis viską, kas įmanoma, kad būtų išvengta branduolinio konflikto.

Rusija „ne vieną mėnesį“ svarstė galimybę paleisti į Ukrainą balistinę raketą, ketvirtadienį pasakė JK gynybos sekretorius Johnas Healey‘is, tačiau Kyjivo pranešimo, kad toks smūgis buvo suduotas, nepatvirtino. „Žiniasklaidoje pasirodė nepatvirtintų pranešimų, kad Rusija į Ukrainą paleido naują balistinę raketą ir mums yra žinoma, kad jie tam rengėsi ne vieną mėnesį“, – kalbėdamas parlamentinio gynybos komiteto posėdyje pasakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo Rusijos ketvirtadienį įvykdytą smūgį Ukrainai tarpžemynine balistine raketa. „Lapkričio 21 d. Ukraina švenčia Orumo ir laisvės dieną – prisimenant dvi Ukrainos revoliucijas ir pagerbiant tai, kokie iš tikrųjų yra ukrainiečiai. Šiandien mūsų išprotėjęs kaimynas dar kartą parodė, kas jis iš tikrųjų yra ir kaip jis niekina orumą, laisvę ir apskritai žmogaus gyvybę. Ir kaip jis bijo. Jis taip bijo, kad jau naudoja naujas raketas.

Vengrija netoli Ukrainos sienos dislokuoja oro gynybos sistemas, o priežastis yra padidėjusi rizika po Vakarų leidimo ukrainiečiams naudoti tolimojo nuotolio ginklus prieš taikinius Rusijos teritorijoje, trečiadienį sakė vengrų gynybos ministras Kristofas Szalay-Bobrovniczky. Apie tai pranešė ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Ministras nurodė oro gynybos sistemas dislokuoti šalies šiaurės rytų regionuose ir sakė, kad prasidėjo pavojingiausia karo Ukrainoje fazė.

Kare Ukrainoje žuvo dar vienas savanoris iš Sakartvelo, 24 metų Levanas Lochišvilis. Tai ketvirtadienį pranešė portalas „ekhokavkaza“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Apie kario žūtį papasakojo jo bendražygis Aleksandras Rogava. Anot jo, Levanas žuvo lapkričio 19 dieną Chersono srityje per savadarbio drono sprogimą. L. Lochišvilis buvo Odesos 126-osios atskirosios teritorinės gynybos brigados 220-ojo bataliono trečiosios kuopos karškis. Ši grupė sudaryta daugiausia iš savanorių.

Rusija ketvirtadienį paskelbė užėmusi dar vieną Rytų Ukrainos kaimą netoli Kurachovės. Gynybos ministerijos pranešime sakoma, kad jos pajėgos užėmė Dalnės kaimelį, esantį už 5 km į pietus nuo Kurachovės. Rusų pajėgos jau keli mėnesiai nuosekliai artėja prie šio miesto.

Tarpžemyninė balistinė raketa, kurią Rusija ketvirtadienį paleido į Ukrainą, neturėjo branduolinio užtaiso, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis oro pajėgose. Pasak šaltinio Ukrainos oro pajėgose, „akivaizdu“, kad pirmą kartą prieš Ukrainą panaudotas ginklas nenešė branduolinės galvutės.

Ukraina ketvirtadienį mini 11-ąsias istorinių Maidano protestų metines. Prezidentas Volodymyras Zelenskis, socialiniuose tinkluose pasidalinęs nuotraukomis iš memorialo aukoms atminti, parašė, kad Orumo ir laisvės dieną „prisimena tikrąją Ukrainos laisvės kainą“. „Nepamirštame visų mūsų įvairių laikų žmonių, kurie kovojo už Ukrainą ir tapo orumo pavyzdžiu pasauliui.

Ketvirtadienio rytą Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą tarpžemynine balistine raketa. UNIAN savo „Telegram“ kanale pasidalijo keliais vaizdo įrašais, kuriame, kaip teigiama, užfiksuotas šios raketos smūgis Dniprui. Anot leidinio, manoma, kad rusai panaudojo tarpžemyninę balistinę raketą RS-26 „Rubež“ su atskiriamomis kovinėmis galvutėmis. Teigiama, kad tokios raketos turi būti numušamos prieš paleidžiant kovines galvutes, kitaip tenka taikytis į kiekvieną kovinę galvutę atskirai.

 Kremlius ketvirtadienį atsisakė komentuoti Ukrainos kaltinimus, kad Maskva pirmą kartą paleido į Ukrainą tarpžemyninę balistinę raketą. Paklaustas, ar Maskva paleido raketą, galinčią nešti tiek įprastines, tiek branduolines galvutes ir pataikyti į taikinius už tūkstančių kilometrų, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė, kad „šia tema neturi ką pasakyti“....

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel siekė atidėti Ukrainos narystę NATO, motyvuodama nuogąstavimais dėl galimo Rusijos karinio atsako, sakoma netrukus pasirodysiančių jos atsiminimų ištraukoje, kuria iš anksto pasidalino laikraštis „Die Zeit“. Buvusi Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderė knygoje kalba apie svarbų 2008-aisiais Bukarešte vykusį NATO viršūnių susitikimą, kurio metu buvo aptariamos Ukrainos ir Sakartvelo ambicijos įstoti į Aljansą.

 Dėl dar vienos Rusijos atakos, nukreiptos, be kitų, ir į objektus Vakarų Ukrainoje, į orą buvo pakelti Lenkijos ir sąjungininkių lėktuvai. Tai socialiniame tinkle X pranešė nuolat padėtį stebinti Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė (DORSZ). Jos pranešime sakoma, kad „pavaldžios pajėgos yra visiškai pasirengusios nedelsiant reaguoti“....

Angela Merkel, būdama Vokietijos kanclere bandė stabdyti Ukrainos norą greitai prisijungti prie NATO. Ji jau tada baiminosi karinio Rusijos atsako. Apie tai A. Merkel rašo savo memuaruose, skelbia „Die Zeit“. Knygoje A. Merkel aprašo susitikimus su tuometiniu ir būsimuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu, Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Angela Merkel atsakė, kodėl bandė slopinti Ukrainos norą prisijungti prie NATO A. Merkel politika Ukrainos atžvilgiu Kyjive kritikuojama iki šiol.

Lapkričio 21 d. rytą Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą tarpžemynine balistine, aerobalistinėmis ir sparnuotosiomis raketomis. Popiet visoje Ukrainos teritorijoje buvo paskelbtas oro pavojus, pranešama apie galimą kitų tarpžemyninių balistinių raketų paleidimą. (atnaujina 15:22) Visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojus Ukrainos žiniasklaidos priemonės praneša apie visoje šalyje paskelbtą oro pavojų.

Ukraina negali teisiškai pripažinti okupuotų Ukrainos teritorijų kaip priklausančių Rusijai, teigė prezidentas Volodymyras Zelenskis amerikiečių naujienų kanalui „Fox News“. Trečiadienį parodytame interviu korespondentas Trey Yingstas paklausė V. Zelenskio, ar šis sutiktų dėl taikos atiduoti dalį teritorijų Rusijai. „Mes negalime teisiškai pripažinti jokių okupuotų Ukrainos teritorijų kaip Rusijos dalies“, – atsakė Ukrainos prezidentas.

Karo draskomoje Ukrainoje trečiadienį stebėjus padidėjusią įtampą, prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino tautiečius neskleisti panikos. V. Zelenskis atitinkamą raginimą išsakė po to, kai sostinėje Kyjive buvo uždarytos kelios ambasados, nes buvo imta nerimauti dėl neišvengiamos didžiulės Rusijos oro atakos grėsmės. „Šiandien fiksuotas informacijos perteklius, išsiųstos panikos kupinos žinutės – visa tai tik padeda Rusijai“, – trečiadienį savo vakarinėje vaizdo žinutėje teigė prezidentas.

Rusijos pasirinkimas paleisti į Dniprą tarpžemyninę balistinę raketą gali būti įspėjimas, kad ji taip pat gali nusitaikyti į Ukrainos sostinę Kyjivą, ketvirtadienį CNN pareiškė į atsargą išėjęs JAV generolas majoras Markas MacCarley.

Rusų pajėgos Kursko regione įvykdė į apsiaustį patekusių ir nelaisvėn pasidavusių Ukrainos karių egzekuciją. Apie tai remdamasis socialiniuose tinkluose pasirodžiusia informacija platformoje „Telegram“ pranešė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas. Žmogaus teisių kontrolierius nurodė dėl šio karo nusikaltimo jau išsiuntęs oficialius raštus Jungtinėms Tautoms ir Tarptautiniam Raudonojo kryžiaus komitetui. „Tarptautinė bendruomenė privalo nedelsdama imtis veiksmų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų sprendimas suteikti Kyjivui priešpėstinių minų yra labai svarbus, siekiant sustabdyti Rusijos atakas. Tarptautinės labdaros organizacijos šį JAV sprendimą kritikavo dėl galimos jų rizikos civiliams gyventojams.

„Gallup“ apklausos duomenimis, daugiau nei pusė ukrainiečių nori, kad karas su Rusija būtų greitai užbaigtas derybų keliu. „Naujausiose bendrovės „Gallup“ 2024 m. rugpjūtį ir spalį atliktose apklausose, vidutiniškai 52 proc. ukrainiečių norėtų, kad jų šalis kaip galima greičiau susitartų dėl karo pabaigos“, – pranešė „Gallup“. „Beveik keturi iš 10 ukrainiečių (38 proc.) mano, kad jų šalis turėtų kovoti iki pergalės.“ Palyginimui, 2022 m. už kovą pasisakė 73 proc., už derybas – 22 proc.

Rusijos Belgorodo srityje okupantų karinis orlaivis numetė bombą ant mokyklos Bykovkos kaime, esančiame 45 kilometrus nuo sienos su Ukraina.  Apie tai praneša leidinys „Meduza“, remdamasis vietos žiniasklaida.  Pasak leidinio, incidentas įvyko lapkričio 19-osios naktį. Skelbiama, kad 250 kilogramų bomba nukrito ant trijų aukštų mokyklos pastato ir pramušė stogą.  „Meduza“ praneša, kad šiuo metu nesprogusi bomba yra vienoje iš mokyklos klasių.

Vokietija Rusijos užpultai Ukrainai perdavė daugiau karinės paramos – šarvuočių, artilerijos ir dronų. Tarp jų yra dar keturios savaeigės haubicos 2000 bei septynios haubicos M109, nurodoma atnaujintame vyriausybės paramos sąraše. Taip pat pristatyta 41 000 vienetų 155 mm kalibro artilerijos amunicijos.

Šiandieninis smūgis Kursko srityje galėjo būti suduotas į Rusijos kariuomenės slaptą požeminį objektą Bariatinskų dvaro, dabar priklausančio V. Putino administracijai, teritorijoje, skelbiama UNIAN ir „Defense Express“. „Bloomberg“ pranešė, kad Kursko srityje galėjo būti pirmą sykį panaudoti britų raketos „Storm Shadow“. Internete paviešintas vaizdo įrašas, kuriame liudininkas stovi šalia XIX a. rūmų pastatų komplekso pašonėje.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas yra pasirengęs aptarti su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu paliaubų Ukrainoje sutartį, tačiau atmeta galimybę padaryti kokių nors reikšmingų nuolaidų teritorijos prasme ir reikalauja, kad Kyjivas atsisakytų savo ketinimo įstoti į NATO. Apie tai cituodama penkių esamų ir buvusių Rusijos pareigūnų žodžius pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Pašnekovų teigimu, V. Putinas iš esmės galėtų sutikti įšaldyti konfliktą ties esama fronto linija.

Pasaulinį ažiotažą sukėlęs tolimojo nuotolio raketų ATACMS paleidimas iš Ukrainos teritorijos į Rusijos gilumą, Briansko sritį, pačioje Rusijoje aptariamas santūriai. Valdžia kol kas neaštrina pareiškimų, o kariuomenė ir išvis pareiškė, kad ukrainiečių padalinio, kuris paleido raketas, negali surasti.

Paskutinę Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo Rio de Žaneire dieną Ukrainos sąjungininkės ir Rusija apsikeitė kaltinimais.  Dviejų dienų aukščiausiojo lygio susitikimo pabaigoje Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva paragino galingiausius pasaulio lyderius imtis veiksmų dėl Azerbaidžano sostinėje įstrigusių Junginių Tautų (JT) klimato kaitos derybų. Pasak jo, šių derybų metu sprendžiamas planetos išlikimo klausimas.

Ukraina trečiadienį nesureikšmino pranešimų apie neišvengiamos didelio masto raketų atakos pavojų, kelioms užsienio šalių ambasadoms Kyjive užsidarius saugumo sumetimais. „Primename, kad valstybės agresorės smūgių grėsmė ukrainiečiams, deja, jau daugiau kaip 1 000 dienų yra kasdienybė“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime socialiniuose tinkluose.

JAV ir kelios kitos Vakarų šalių ambasados Kyjive trečiadienį paskelbė, kad saugumo sumetimais liks uždarytos po to, kai amerikiečių delegacija buvo informuota apie didelių antskrydžių pavojų Ukrainos sostinėje.  Sprendimas saugumo sumetimais priimtas atsižvelgiant į Kremliaus anksčiau šią savaitę išsakytus grasinimus imtis atsakomųjų veiksmų dėl JAV prezidento Joe Bideno sprendimo leisti Ukrainai smogti amerikietiškomis ilgojo nuotolio raketomis Rusijos kariniams objektams.

Popiežius Pranciškus trečiadienį paminėjo tūkstantąją Rusijos karo prieš Ukrainą dieną ir pavadino šią rusų invaziją gėdinga žmonijos katastrofa. Tai jis sakė per audienciją, kurioje dalyvavo Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska. „Vakar buvo tūkstantis dienų nuo invazijos į Ukrainą (pradžios). Tragiška sukaktis aukoms“, – baigiantis savaitinei audiencijai Vatikane sakė argentiniečių popiežius.

Vašingtono leidimas Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio amerikietiškas raketas prieš karinius taikinius Rusijoje yra „didelė klaida“, galinti nustumti pasaulį prie „didelio karo“ slenksčio, sakė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, jo pasisakymas buvo paskelbtas trečiadienį.

Daugiau kaip 20 proc. ukrainiečių mano, kad Ukraina niekada nebus priimta į NATO. Tai – dešimčia procentinių punktų daugiau nei 2022 metais. Kaip praneša trečiadienį portalas „eurointegration“, apklausos rezultatus paskelbė Gallupo institutas. Respondentų buvo teiraujamasi, kada, jų nuomone, Ukraina įstos į NATO – per ateinančius 10 metų, po 10–20 metų, po daugiau kaip 20 metų ar „niekada“. 51 proc.

Sausumos minų uždraudimo siekianti pasaulinė grupė trečiadienį pasmerkė JAV sprendimą nusiųsti Ukrainai priešpėstinių sausumos minų gintis nuo įsiveržusių Rusijos pajėgų. Tarptautinė sausumos minų uždraudimo kampanija (ICBL) „smerkia šį baisų JAV sprendimą“, pareiškime naujienų agentūrai AFP nurodė grupė. „JAV sausumos minų uždraudimo kampanija ir visa ICBL sieks, kad JAV jį atšauktų. (Ukraina) privalo aiškiai pareikšti, kad negali priimti ir nepriims šių ginklų“, – sakoma pareiškime.

 Karas Ukrainoje nusinešė dešimtis tūkstančių žmonių gyvybių, sugriovė namus ir milijonus privertė bėgti iš šalies, tačiau taip pat padarė didžiulę žalą aplinkai, Baku vykstančioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP29) sakė Ukrainos aplinkos ministrė Svitlana Hryntchuk. Antradienį S. Hryntchuk pareiškė, kad žala aplinkai, kurią padarė karinės operacijos po 2022 m. vasario mėnesį Rusijos pradėtos plataus masto invazijos, vertinama 71 mlrd. dolerių.

Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 56 rusų dronus ir dvi raketas. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai paleido į įvairius Ukrainos regionus šešias raketas, valdomų aviacinių bombų ir 122 dronus. Pavyko numušti dvi valdomas aviacines raketas Ch-59/69 ir 56 dronus. Dar 58 dronai nukrito nepasiekę taikinių, šeši nuskriejo Rusijos ir Baltarusijos link.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas jau yra pasirengęs aptarti paliaubas Ukrainoje su išrinktu JAV prezidentu Donaldu Trumpu, skelbia „Reuters“. Anot leidinio, V. Putinas atmeta bet kokias teritorines nuolaidas ir reikalauja, kad Kyjivas atsisakytų ambicijų įstoti į NATO. Apie tai agentūrai kalbėjo penki šaltiniai, susipažinę su Kremliaus mintimis. Putinas kelia sąlygas Anot šaltinių, V. Putinas sutiktų įšaldyti konfliktą palei fronto liniją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad diplomatija yra vienintelis būdas užbaigti karą. Kartu jis pareiškė manantis, kad išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui pavyks priversti Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną sudaryti taiką. Apie tai jis kalbėjo interviu „Fox News“, rašo UNIAN. V. Zelenskio buvo paklausta, ar Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas gali užbaigti karą.

 Belgorodo srities Gubkino mieste sėkmingai smogta Rusijos kariuomenės grupuotės „Šiaurė“ vadavietei. Tai feisbuke pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, kuria remiasi „Ukrinform“. Miesto gyventojai matė tirštus juodus dūmus, užuodė jų kvapą, girdėjo garsius sprogimus, pažymėjo Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovai ir priminė, kad už kiekvieną ukrainiečių tautai padarytą nusikaltimą bus sulaukta atitinkamo ir teisingo atpildo.

Jungtinių Valstijų ambasada Kyjive trečiadienį įspėjo apie „galimą didelę oro ataką“ ir pranešė atsargumo sumetimais užsidariusi. Apie tai pranešama Rusijai pažadėjus atsakyti po to, kai Ukraina pirmą kartą paleido ilgojo nuotolio JAV raketas į Rusijos teritoriją. „JAV ambasada Kyjive gavo konkrečios informacijos apie galimą didelę oro ataką lapkričio 20 dieną“, – sakoma pranešime jos interneto svetainėje.

Artimas išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo bendražygis, milijardierius Elonas Muskas pašiepė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žodžius, rašo „Kyiv Independent“. V. Zelenskis „Ukraine Radio“ kalbėjo apie tai, kad Ukraina yra nepriklausoma šalis, kurios negalima versti atsėsti ir klausytis. „Esame nepriklausoma šalis“, – sakė jis. E. Muskas pasidalino pokalbio ištrauka ir pridėjo savo komentarą. „Jo humoro jausmas yra nuostabus“, – parašė E. Muskas ir pridėjo besijuokiantį emoji.

Darbą baigiančiai Joe Bideno (Džo Baideno) administracijai skubant iki Donaldo Trumpo  sugrįžimo į Baltuosius rūmus kuo labiau padėti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai, Pentagonas nusiųs Kyjivui naujų ginklų už mažiausiai 275 mln. dolerių (260 mln. eurų), antradienį sakė amerikiečių pareigūnai.

JAV laikinai uždaro savo ambasadą Kyjive, gavusi, kaip pati teigia, „konkrečią informaciją apie galimą didelę oro ataką lapkričio 20 d.“, rašo „Sky news“. „Dėl atsargumo ambasada bus uždaryta, o ambasados darbuotojams nurodyta slėptis vietoje“, – sakoma JAV Valstybės departamento Konsulinių reikalų departamento pranešime socialiniame tinkle „X“. „JAV ambasada rekomenduoja JAV piliečiams būti pasirengusiems nedelsiant pasislėpti, jei būtų paskelbtas oro pavojus“, – tęsiama jame.

Ukrainos smūgiai Rusijos gilumoje yra labai svarbūs siekiant susilpninti Rusijos kariuomenės pajėgumus visame fronte, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN. „Sistemos ir pajėgumai, kuriuos gauna Ukraina, yra būtini sėkmingoms daugiadisciplininėms plataus masto kovinėms operacijoms vykdyti, o Ukraina dar neturėjo galimybės pademonstruoti, ką gali pasiekti Ukrainos pajėgos, jei bus tinkamai aprūpintos ištekliais.

Šiaurės Korėja išsiuntė į Rusiją papildomų artilerijos ir raketų paleidimo įrenginių Maskvos karui Ukrainoje, o Pchenjano kareiviai jau dalyvauja kovoje, trečiadienį pranešė Pietų Korėjos įstatymų leidėjas. Seulas kaltina Šiaurės Korėją siunčiant į Rusiją tūkstančius kareivių ir konteinerių su ginklais, abiejų šalių kariniai ryšiai sustiprėjo, nepaisant sankcijų abiem šalims.

Ukrainos sostinėje Kyjive buvo suaktyvinta oro gynyba, pranešė miesto karinė administracija, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“. „Sostinėje veikia oro gynyba. Likite slėptuvėse, kol bus atšauktas oro pavojus!“ – teigiama paskelbtame pranešime. Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Rusijos pajėgos į Ukrainą paleido puolamuosius bepiločius orlaivius. Oro pavojus buvo paskelbtas keliuose regionuose.

Vašingtonas netrukus aprūpins Ukrainą priešpėstinėmis sausumos minomis, trečiadienį pranešė JAV pareigūnas.  Šis sprendimas priimtas JAV prezidentui Joe Bidenui stengiantis padidinti karinę pagalbą Ukrainai paskutiniais kadenciją baigiančios administracijos mėnesiais. Šis žingsnis taip pat žengtas baiminantis, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas sumažins paramą Kyjivui, kai sausį grįš į valdžią.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali „pakišti Ukrainą po traukiniu“, siekdamas bet kokia kaina kuo greičiau užbaigti karą. Apie tai britų leidiniui „Daily Express“ kalbėjo britų saugumo ir gynybos ekspertas Nicholas Drummondas.  Svarbiausios dienos naujienos: 23:53 | JAV skiria Ukrainai daugiau karinės paramos Jungtinės Valstijos vėl skiria Ukrainai karinės įrangos, kad šalis galėtų priešintis Rusijos agresijai. Paketo apimtis siekia 275 mln. dolerių (261 mln.

Nors Rusija kare Ukrainoje patiria didžiulius nuostolius, vis dėlto Maskvos karo mašina pajėgi kompensuoti patiriamus nuostolius. Leidinys „The New York Times“ rašo, kad Maskvos verbavimo tempas pakankamas ne tik nuostoliams kompensuoti, bet ir kurti naujus dalinius.  Spalio mėnesį rusai sėkmingai veržėsi į priekį, užimdami daugiau Ukrainos teritorijų. Tačiau šie pasiekimai rusams kainavo ir didžiausius nuostolius per visą karą, rašo „The New York Times“, cituoja UNIAN.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtas karas su Ukraina žengia į naują pavojingą etapą. Konfliktui įžengus į 1000-ąją dieną, Ukraina pasinaudojo savo naujai suteiktais ilgojo nuotolio raketų pajėgumais, kad smogtų karinei bazei Rusijos teritorijoje. Maskva, perspėjusi dėl tokių veiksmų, sustiprino branduolinio atsako į konvencines atakas grėsmę.