Kinija

Tvyrant didelei įtampai tarp Pekino ir Taipėjaus, Kinijos vadovas Xi Jinpingas priėmė buvusį, prokinišką Taivano prezidentą Ma Ying-jeou. Jųdviejų susitikimas įvyko trečiadienį, baigiantis ginčytinai svečio kelionei po Liaudies Respubliką. Žmonės Taivane turėtų priešintis nepriklausomybės siekiams ir kišimuisi iš išorės, susitikime pažymėjo Xi Jinpingas. Istorinės susivienijimo tendencijos, anot jo, neįmanoma sustabdyti.

Trečiadienį Kinija pareiškė neprisiimsianti „kritikos ar spaudimo“ dėl savo ryšių su Rusija, kai Vašingtonas perspėjo, kad Maskvos sėkmės Ukrainoje atveju laikys atsakingu ir Pekiną. „Kinija ir Rusija turi teisę užmegzti įprastą ekonominį ir prekybos bendradarbiavimą“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning ir pridūrė, kad „į tokio pobūdžio bendradarbiavimą nereikėtų kištis“. “Kinija taip pat nepriims kritikos ar spaudimo“, – sakė ji.

Antradienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Pekine susitikęs su kolega iš Kinijos, pasmerkė „neteisėtas Vakarų sankcijas“ Rusijai ir kitoms šalims. Vakarai „įgyvendina neteisėtas sankcijas daugeliui valstybių, tarp jų, žinoma, Rusijai“, per spaudos konferenciją sakė S. Lavrovas ir pridūrė, jog ši politika pradedama aktyviai taikyti ir Kinijai.

Antradienį aukščiausias Kinijos diplomatas po derybų su kolega iš Rusijos pareiškė, kad Pekinas stiprins strateginį bendradarbiavimą su Maskva, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį atvyko į Kiniją dviejų dienų oficialaus vizito, abi šalys siekia dar labiau sustiprinti diplomatinius ryšius tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje.

Švedija nusprendė deportuoti Kinijos žurnalistę ir visam gyvenimui uždrausti jai grįžti į šalį, kai Valstybės saugumo tarnyba (Säpo) apkaltino ją keliant grėsmę Švedijos nacionaliniam saugumui. Tai pranešė leidinys „The Local“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. 57 metų moteris, kurios vardas neskelbiamas, į Švediją atvyko prieš beveik 20 metų, ji buvo ištekėjusi už švedo.

Kinija žada savaip atlikti konstruktyvų vaidmenį siekiant politinėmis priemonėmis sureguliuoti „krizę Ukrainoje“ ir palaikys ryšį su visomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant Ukrainą. Tai per spaudos konferenciją pareiškė KLR užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning, atsakydama į „Ukrinform“ korespondento klausimą apie Kinijos vadovų kontaktus su kolegomis Ukrainoje.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen sekmadienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų ir Kinijos santykiai gali pasistūmėti pirmyn tik per tiesioginį ir atvirą bendravimą. Taip pareigūnė kalbėjo susitikime su Kinijos premjeru Li Qiangu, kuriuo prasidėjo dvi dienas Pekine numatytos aukšto lygio derybas. J. Yellen į Kinijos sostinę iš pietinio Guangdžou miesto atvyko šeštadienio vakarą.

JAV iždo departamento vadovė Janet Yellen penktadienį lankydamasi Kinijoje perspėjo, kad Pekino subsidijos pramonei gali kelti pavojų pasaulio ekonomikos atsparumui. Ketvirtadienį J. Yellen atvyko į Guangdžou miestą, kur kelias dienas vyks derybos su Kinijos pareigūnais. Tai jau antras jos vizitas į antrąją pagal dydį pasaulio ekonomiką per mažiau nei metus.

Kinija pasisiūlė padėti Taivanui po to, kai trečiadienį salą sukrėtė stiprus žemės drebėjimas. Centrinė Taivano meteorologinė administracija (CWA) pranešė, kad 7.58 val. (antradienį 23.58 val. Grinvičo laiku) 15,5 kilometro gylyje įvyko 7,2 balo stiprumo žemės drebėjimas, o jo epicentras buvo už maždaug 25 kilometrų į pietryčius nuo Hualieno miesto rytų Taivane.

Taivanas trečiadienį pranešė, kad per pastarąją parą netoli salos buvo pastebėta 30 Kinijos karinių orlaivių – tai vienas iš didžiausių per vieną dieną užfiksuotų jų skaičių šiais metais. Kinija Taivano savivaldą laiko savo teritorija ir neatsisako galimybės panaudoti jėgą, kad susigrąžintų šią salą savo kontrolėn.

Po 20 metų sausumos mūšių Artimuosiuose Rytuose JAV jūrų pėstininkai stengiasi prisitaikyti prie mūšių salose, kurie gali kilti, jei Vašingtonas ir Pekinas pradės karą. Apie tai rašo „The Washington Post“. Leidinio teigimu, JAV formuoja nedidelius mobiliuosius dalinius, kurie turėtų rinkti informaciją, padėti Ramiojo vandenyno laivynui ir numušinėti laivus vidutinio nuotolio raketomis.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį per pokalbį telefonu atmetė Kinijos prezidento Xi Jinpingo Vašingtonui adresuotą raginimą atšaukti pažangių lustų eksporto draudimą, pareiškė Baltieji rūmai. J. Bidenas „pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos toliau imsis būtinų veiksmų, jog neleistų, kad pažangios JAV technologijos būtų naudojamos siekiant pakenkti mūsų nacionaliniam saugumui, nepagrįstai neribodamos prekybos ir investicijų“, sakoma Baltųjų rūmų pareiškime.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas per pokalbį telefonu pareiškė kolegai Joe Bidenui, kad Taivano problema yra „raudonoji linija, kurios nevalia peržengti“, pranešė valstybinė žiniasklaida.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir iždo sekretorė Janet Yellen netrukus su atskirais vizitais apsilankys Kinijoje, pranešė vienas JAV pareigūnas. Vizitai įvyks dviem didžiausioms pasaulio ekonomikoms siekiant užmegzti tvirtesnius ryšius.

Antradienį Kinijos lyderis Xi Jinpingas ir JAV prezidentas Joe Bidenas pasikalbėjo telefonu, pranešė Pekino valstybinė žiniasklaida, Vašingtonui ir Pekinui siekiant stabilizuoti seniai įtemptus santykius. „Abu valstybių vadovai nuoširdžiai ir išsamiai apsikeitė nuomonėmis apie Kinijos ir JAV santykius bei aptarė abiem valstybėms rūpimus klausimus“, – pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

Jungtinėms Valstijoms toliau susirūpinimą kelia Maskvos ir Pekino bendradarbiavimas ir jos pasisako prieš bet kokius Kinijos veiksmus, skirtus padėti Rusijai kariauti Ukrainoje, pirmadienį Vašingtone įvykusioje spaudos konferencijoje sakė JAV valstybės departamento atstovas Matthew Milleris.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne po susitikimų su kolega iš Kinijos pirmadienį pareiškė, kad Paryžius tikisi, jog Pekinas pasiųs aiškią žinią Rusijai dėl jos karo Ukrainoje.  Prancūzija ir Kinija pastaruoju metu stengiasi stiprinti ryšius. Vasario mėnesį lankydamasis Paryžiuje Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi prezidentui Emmanueliui Macronui pareiškė, kad Pekinas vertina nepriklausomą Prancūzijos poziciją.

JAV ambasadorius Kinijoje Nicholas Burnsas neseniai Pekino paramą Maskvai pavadino „keliančia didelį nerimą“, o Kinijos tylą dėl egzistencinio Ukrainos suvereniteto ir nepriklausomybės – „kurčia“. Šis pareiškimas nestebina. Pekino ir Maskvos pareigūnai jau kelerius metus kalba apie abiejų šalių „beribę draugystę“. Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi netgi kalbėjo apie „tvirtus santykius“ po agresyvaus Rusijos karo Ukrainoje.

„The New York Times“ kalbinti ekspertai pažymėjo, kad miglota tolimesnė Vakarų, ypač JAV, karinė pagalba Ukrainai artimiausius kelis mėnesius pavers Kremliui „galimybių langu“. JAV neryžtingais sprendimais nepatenkintas ir Taivanas, kur baiminamasi dėl drąsos įgausiančios Kinijos. Praėjus savaitei po teroro išpuolio Maskvoje Kremlius ir toliau tikina, jog Ukraina yra su tuo susijusi, o tai demonstruoja V. Putino siekį didinti įtampą Ukrainos fronte, įsitikinusi politologė Hanna Notte.

Kinija, susilaikiusi per Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos balsavimą dėl JT grupės, stebinčios sankcijų Šiaurės Korėjai taikymą, penktadienį pareiškė nepritarianti „aklam sankcijų skelbimui“ Pchenjanui.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį per derybas Pekine dėl įvairių klausimų, įskaitant itin svarbią puslaidininkių pramonę, Nyderlandų ministrui pirmininkui Markui Rutte pasakė, kad Kinijos technologijų pažanga nesustabdoma.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį susitiko su JAV bendrovių atstovais, Pekinui lėtėjančios ekonomikos fone siekiant pritraukti užsienio investicijų ir nuraminti Amerikos įmones. Kinija susiduria su įvairiais ekonominiais sunkumais, įskaitant užsitęsusią nekilnojamojo turto sektoriaus krizę, sparčiai didėjantį jaunimo nedarbą ir pasaulinį ekonomikos sulėtėjimą, mažinantį Kinijoje pagamintų prekių paklausą. Tad Pekinas nori pritraukti investicijų, kad paskatintų augimą.

Taivanas pranešė, kad antradienio rytą surengė oro gynybos bandymą, tam pasitelkdamas JAV gamybos „Patriot“ raketas ir priešlėktuvines artilerijos sistemas, ir nurodė, jog Kinijos karinių „įsiveržimų“ akivaizdoje intensyvins mokymus. Pekinas laiko Taivaną nuosava teritorija ir yra pareiškęs, kad neatmes galimybės panaudoti jėgą, jog įgautų šios salos kontrolę. Kinijos karo lėktuvai ir laivai praktiškai kasdien palaiko buvimą aplink Taivaną, nes Pekinas didina karinį spaudimą Taipėjui.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį pasiūlė Nauru pagalbą vystymuisi ir kovai su klimato kaitai, praėjus porai mėnesių po to, kai ši mažytė pietinė Ramiojo vandenyno valstybė nutraukė diplomatinius ryšius su Taivanu. Nauru prezidentas Davidas Adeangas pirmadienį Pekine susitiko su Xi Jinpingu, atvykęs pirmojo valstybinio vizito į Kiniją po sausį priimto sprendimo nebepripažinti Taivano.

Kinija pirmadienį pareiškė pritarianti naujam Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos projektui dėl neatidėliotinų paliaubų Gazos Ruože po to, kai kartu su Rusija vetavo ankstesnį Jungtinių Valstijų pasiūlytą tekstą. „Kinija remia šį rezoliucijos projektą ir giria Alžyrą bei kitas arabų šalis už jų sunkų darbą šioje srityje, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas. – Tikimės, kad Saugumo Taryba kuo greičiau jį priims ir pasiųs stiprų signalą dėl karo veiksmų nutraukimo.

Filipinai pirmadienį pranešė iškvietę kinų pasiuntinį dėl Kinijos pakrančių apsaugos tarnybos ir kitų laivų „agresyvių veiksmų“ prie rifo šalia Pietryčių Azijos šalies krantų, o Pekinas atsakė savo skundu. Pekinas ir Manila turi ilgą jūrinių teritorinių ginčų Pietų Kinijos jūroje istoriją, o pastaraisiais mėnesiais jų laivai ne kartą susidūrė prie ginčytinų rifų.

Penktadienį Rusija ir Kinija Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje vetavo JAV remiamą rezoliucijos projektą dėl paliaubų Gazos Ruože. Maskva apkaltino Vašingtoną „veidmainišku spektakliu“ ir nepakankamu spaudimu Izraeliui. Rusija ir Kinija pasinaudojo veto teise ir nepritarė rezoliucijai, kurioje kalbama apie „neatidėliotinų ir tvarių paliaubų būtinybę“ ir smerkiama palestiniečių grupuotės „Hamas“ spalio 7 d. surengta ataka.

Taivano gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad aplink savivaldžią salą buvo pastebėti 36 Kinijos kariniai orlaiviai. Tai didžiausias šiais metais per 24 valandas aplink salą pastebėtas Kinijos karinių orlaivių skaičius.  Analitikai tokį skaičių vadina reakcija į pastarosiomis dienomis Taivano paskelbtą politinį kreipimąsi į Europą. Pekinas savivaldų demokratinį Taivaną laiko savo teritorijos dalimi, kurią vieną dieną žada susigrąžinti, jei reikės – jėga.

Kinija didina savo karinį ir branduolinį arsenalą tokiu mastu, kokio nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, ir visi ženklai rodo, kad ji laikosi ambicijų iki 2027 m. būti pasirengusi įsiveržti į Taivaną, liudija aukščiausio rango JAV admirolas. Nepaisant Pekino patiriamų ekonominių sunkumų, jų oficialus gynybos biudžetas pastaraisiais metais padidėjo 16 proc. iki daugiau kaip 223 mlrd.

Vienas Japonijos universitete profesoriavęs kinas jau maždaug šešis mėnesius yra dingęs po to, kai išvyko į Kiniją, todėl susirūpinta jo saugumu, antradienį pranešė institucija. Kinijos literatūros ir lingvistikos profesoriaus Hu Shiyuno (Hu Šijuno), dirbusio Kobės Gakuino universitete Vakarų Japonijoje, dingimas siejamas su tuo, kad pastaraisiais metais Pekinas ėmė daugiau dėmesio skirti savo piliečiams užsienyje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, anot šaltinių, gegužę vyks į Kiniją pokalbių su šios šalies vadovu Xi Jinpingu. Tiksli vizito data nežinoma, praneša agentūra „Reuters“ Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad šiuo metu rengiamos kelios V. Putino kelionės ir keli aukšto lygio pokalbiai. Detalesnė informacija esą bus pateikta artėjant vizitams. Kinijos užsienio reikalų ministerija kol kas nereagavo į „Reuters“ prašymus dėl komentaro.

Vienas žuvęs ir 22 sužeisti – tiek aukų ir sužalotų žmonių suskaičiuota sprogus restoranui vienoje Kinijos provincijoje. Pasak pareigūnų, sprogimo priežastis – dujų nuotėkis. O liudininkų vaizdo registratorius užfiksavo, kaip nuolaužos gatvėje parbloškė moterį, tačiau niekas iš praeivių jai į pagalbą taip ir neatskubėjo. Vaizdo registratoriaus kamera užfiksavo galingą sprogimą Kinijos Hebėjaus provincijoje. Sprogimas tikriausiai nugriaudėjo dėl dujų nuotėkio.

Pagrindinė Rusijos sąjungininkė Kinija pirmadienį pasveikino Vladimirą Putiną su pergale prezidento rinkimuose. „Kinija reiškia savo sveikinimus“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lin Jianas, paklaustas apie rinkimus įprastinėje spaudos konferencijoje. „Kinija ir Rusija yra didžiausios viena kitos kaimynės ir visapusiškos strateginio bendradarbiavimo partnerės naujoje eroje“, – pridūrė jis. Gavus oficialius duomenis iš 99 proc.

Kinija ketvirtadienį pareiškė, kad JAV Atstovų Rūmų sprendimas priimti įstatymo projektą, numatantį priversti „TikTok“ nutraukti ryšius su savo patronuojančiąja Kinijos įmone, antraip ši platforma gali būti uždrausta Jungtinėse Valstijose, yra pagrįstas „bandito logika“. Ši trumpų vaizdo įrašų dalijimosi programėlė yra susilaukusi didžiulio populiarumo visame pasaulyje, tačiau tai, kad ji priklauso Kinijos technologijų milžinei „ByteDance“ ir galimai yra paklusni Pekino valdančiajai Komunistų p...

Kinijos šiaurėje esančiame restorane trečiadienį, kaip įtariama, įvykus galingam dujų sprogimui žuvo du žmonės, dar 26 buvo sužeisti, pranešė valstybinė žiniasklaida. Pastatams padaryta didelė žala. Sprogimas įvyko prieš pat 8 val. vietos (2 val. Lietuvos) laiku Sanhės gyvenamajame rajone, Hebėjaus provincijoje, mažiau nei už 50 km į rytus nuo Pekino, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

Trečiadienį per didžiulį įtariamą dujų sprogimą Kinijos šiaurinėje Hebėjaus provincijoje žuvo vienas žmogus, dar 22 buvo sužeisti, pranešė valstybinė žiniasklaida, socialiniuose tinkluose išplitusiuose vaizdo įrašuose buvo matyti smarkiai apgadinti pastatai. Sprogimas mažiau nei už 50 kilometrų į rytus nuo sostinės Pekino esančio Sanhes miesto gyvenamajame rajone įvyko prieš pat 8 val. ryto (2 val. Lietuvos laiku), pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

Iranas kartu su Rusija ir Kinija antradienį pradeda bendras karinio jūrų laivyno pratybas Indijos vandenyno šiaurinėje dalyje, pranešė valstybinė žiniasklaida. Reaguodamas į įtampą su Jungtinėmis Valstijomis, Iranas sustiprino karinį bendradarbiavimą su Pekinu ir Maskva ir tiekia karinius dronus Rusijai, nuo 2022 metų vykdančiai invazijai į Ukrainą. Pastaraisiais metais taip pat padaugėjo ir Rusijos bei Kinijos laivynų atstovų vizitų į Iraną.

Nors gali atrodyti, kad Rytų bloke nieko aršesnio už Vladimirą Putiną nėra, tačiau ekspertai teigia, jog Kinijos režimo lyderis Xi Jinpingas yra jam lygus. Kalbant tiek apie istorinių naratyvų naudojimą, tiek apie bendradarbiavimą su kitomis autokratijomis – jiedu turi daug ką bendro. Tik laiko klausimas, kada Xi Jinpingas užpuls Taivaną taip, kaip Ukrainą užpuolė V. Putinas.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi Izraelio karą Gazoje ketvirtadienį pavadino „civilizacijos gėda“ ir dar kartą pakartojo Pekino raginimą paskelbti „skubias paliaubas“. „Tai yra žmonijos tragedija ir civilizacijos gėda, kad šiandien, XXI amžiuje, negalima sustabdyti šios humanitarinės katastrofos“, – spaudos konferencijoje kalbėdamas su žurnalistais sakė Wangas Yi.

Vengrijos vyriausybė patvirtino anksčiau pasirodžiusius neoficialius pranešimus, kad šalies Vidaus reikalų ministerija sudarė su Kinijos policija bendradarbiavimo sutartį, kurioje numatomas ir bendras patruliavimas Vengrijos miestuose.

Kinija trečiadienį apkaltino Jungtines Valstijas išnaudojant Filipinus kaip „pėstininkus“ Pietų Kinijos jūroje, tarp šių dviejų Azijos šalių stiprėjant priešiškumui dėl teritorinio ginčo regione. Manila antradienį iškvietė Kinijos atstovą po pareiškimo apie tai, kad Kinijos pakrančių apsaugos laivai sukėlė du susidūrimus su Filipinų laivais, o vieną iš jų aprūpinimo atsargomis operacijos metu apšaudė vandens patrankomis.

Kinija šiais metais karinėms išlaidoms skirs 7,2 proc. daugiau lėšų nei pernai. Gynybos biudžetas didinamas iki 1,67 trln. juanių (apie 214 mlrd. eurų), sakoma biudžeto projekte, kuris pristatytas antradienį prasidėjusiame Liaudies Kongrese. Tiek pat Pekinas savo karinį biudžetą didino jau pernai.

Kinija pirmadienį išreiškė viltį, kad santykiai su Jungtinėmis Valstijomis gali pagerėti nepriklausomai nuo to, kas lapkritį laimės JAV prezidento rinkimus. „Nepriklausomai nuo to, kas taps prezidentu, tikimės, kad Jungtinės Valstijos gali dirbti ta pačia kryptimi su Kinija, dirbti dėl stabilių, sveikų ir nuoseklių Kinijos ir JAV santykių“, – spaudos konferencijoje sakė parlamento atstovas Lou Qinjianas.

Kinijos flirtas su Pasaulio prekybos organizacija truko neilgai. Šalis stiprina pastangas sukurti alternatyvią prekybos architektūrą, kuri būtų izoliuota nuo JAV įtakos ir orientuojama į besivystančias pasaulio šalis, rašoma „Financial Times“. Net per pirmąjį „medaus mėnesio laikotarpį“, kai Kinija 2001 m. įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją, buvo aišku, kad Vašingtonas ir Pekinas „miega vienoje lovoje, bet sapnuoja skirtingus sapnus“. Eksportas į JAV, ES ir Japoniją traukiasi Dabartinė P...

Kinijos specialusis pasiuntinys Eurazijos reikalams Li Hui šią savaitę lankysis Rusijoje, Ukrainoje ir Europos Sąjungos būstinėje, o kelionės tikslas yra derybos dėl trečius metus vykstančio Rusijos karo Ukrainoje, trečiadienį paskelbė Pekinas. Li Hui kelionė bus „šaudyklinės diplomatijos dėl Ukrainos krizės politinio išsprendimo antrasis ratas“, sakoma Kinijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime. Jame priduriama, kad pasiuntinys taip pat apsilankys Prancūzijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje.

Buvęs Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas, kuris pernai buvo netikėtai atleistas iš pareigų ir nuo to laiko nesirodė viešumoje, atsistatydino kaip įstatymų leidėjas, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Taivano apylinkėse pastebėta vienuolika Kinijos karinio jūrų laivyno laivų, trečiadienį pranešė Taipėjaus gynybos ministerija. Tai didžiausias skaičius šiais metais, tęsiantis salos ir Kinijos ginčui dėl incidento, per kurį žuvo žvejai. Kinijos greitaeigis kateris su keturiais žmonėmis apvirto vasario 14 d. netoli Taivano Kinmeno salų, persekiojamas Taivano pakrančių apsaugos tarnybos, visi laive buvę žmonės įkrito į vandenį.

Taivano vyriausybė antradienį pranešė, kad draudžiamuose ir ribotos prieigos vandenyse netoli Taivano kontroliuojamo Dzinmeno pirmadienį buvo pastebėti Kinijos žvalgybos ir pakrančių apsaugos laivai. Jūrų reikalų tarybos ministrė Kuan Bi-ling žurnalistams sakė, kad pirmadienį į draudžiamus vandenis įplaukė vienas Kinijos žvalgybos laivas, o į ribotos prieigos vandenis pateko keturi Kinijos pakrančių apsaugos laivai. „Tačiau jie ilgai neužsibuvo.

Kopenhagos zoologijos sode vos prieš vieną dieną pasaulį išvydo žavi drambliukė. O pandos mažylis stebina išskirtiniais akrobatikos sugebėjimais.  Pasaulį Kopenhagos zoologijos sode išvydusiai drambliukei vos viena diena. Nepaisant to ji jau tvirtai stovi ant kojų, tiesa, nuo mamos Kumari nesitraukia nė per žingsnį. Beje, ir pati Kumari čia pat gimė prieš šešiolika metų.