Praėjusį pavasarį Taivano pietuose esančios Nacionalinės Chia-Yi mergaičių vidurinės mokyklos moksleivėms buvo pateikta neįprasta metinio rašinio egzamino tema: „Kaip derėtis su diktatoriumi“.
Mokiniai turėjo pasirinkti geriausią išgyvenimo strategiją mažai šaliai, susidūrusiai su galingu kaimynu. Egzamino užduotyje buvo paminėtas Rusijos išpuolis prieš Ukrainą, tačiau neišsakytos paralelės su Kinijos keliama grėsme savo šaliai buvo akivaizdžios.
Mokytojai buvo priblokšti, kai gavo atsakymus: beveik visi paaugliai teigė, kad Taivanas turi daryti viską, kad neišprovokuotų Kinijos jį užpulti.
„Beveik visi be išimties rašė, kad Taivanas, būdamas mažas ir silpnas, turi vengti grėsmės Kinijai“, – sakė mandarinų kalbos mokytojas Chu Yi-chun.
Pranešama, jog Taivano jaunimas anksčiau buvo vienas iš patriotiškiausiai nusiteikusių ir už nepriklausomybę pasisakančių šalies piliečių.
Tačiau pernai Taivano viešosios nuomonės fondo apklausų organizacijos paskelbtais duomenimis, 20-24 metų amžiaus žmonės nebėra ta amžiaus grupė, kuri stipriausiai jaučia savo taivanietišką tapatybę, o tai prieštarauja seniai nusistovėjusiai tendencijai.
Be to, yra požymių, kad dešimtmečius besitęsianti Taivano nepriklausomybės rėmimo tendencija tarp jaunų žmonių taip pat gali keistis.
Kaltina „TikTok“
Yra daug galimų šių pokyčių priežasčių, tačiau, daugelio Taivano socialinių mokslų specialistų ir valdančiosios partijos politikų nuomone, viena iš pagrindinių priežasčių yra „TikTok“ – prieštaringai vertinama Kinijos socialinės medijos programėlė, surinkusi daugiau nei 1 mlrd. aktyvių vartotojų per mėnesį visame pasaulyje.
Ši programėlė „nebūtinai gali priversti Taivano jaunimą susitapatinti su kinų tauta ar pritarti susivienijimui su Kinija“, – sakė Taivano analitinio centro „Doublethink Lab“ tyrėjas Ericas Hsu, kuris rengia pirmąjį sistemingą „TikTok“ poveikio Taivano visuomenei tyrimą.
JAV „TikTok“ kovoja dėl išlikimo po to, kai praėjusiais metais buvo priimtas įstatymas, reikalaujantis, kad jos patronuojančioji bendrovė, Pekine įsikūrusi „ByteDance“, arba parduotų programėlės akcijų paketą, arba būtų uždrausta.
Pareigūnai Vašingtone teigė, kad ši platforma kelia pavojų nacionaliniam saugumui, nes Kinija, kontroliuodama platformos algoritmą, gali priversti „TikTok“ manipuliuoti informacija, kurią kasdien skelbia milijonai žmonių JAV.
Jie taip pat teigė, kad programėlė leidžia Pekinui „panaudoti Amerikos duomenis prieš mus“ – šiuos kaltinimus „ByteDance“ atkakliai ir ne kartą neigė.
Kitų šalių, ypač Vakarų, pareigūnai ir tyrėjai išreiškė daug susirūpinimo dėl šios programėlės, pradedant jos priklausomybę sukeliančiu poveikiu vaikams ir baigiant būdais, kuriais ji gali būti naudojama dezinformacijai skleisti.
Tačiau klausimas, ar „TikTok“ yra Kinijos politinės įtakos įrankis, niekur nėra toks svarbus kaip Taivane.
Pekinas tvirtina, kad sala, kurioje gyvena apie 23 mln. žmonių, yra jo teritorijos dalis, ir nepraleidžia nė vienos progos pakartoti, kad yra pasiryžęs ją kontroliuoti, o didžioji dauguma Taivano gyventojų tam griežtai nepritaria.
Nuo 1990 m., kai šalis demokratizavosi, jos tapatybė, atskirta nuo Kinijos, ir ryžtas išsaugoti nepriklausomybę dar labiau įsišaknijo.
Pagal statistinius duomenis, nuo 2024 metų birželio mėn. iki tų pačių metų gruodžio mėn., jaunimo (20-24 metų amžiaus), kuris save laiko taivaniečiais, ženkliai sumažėjo – beveik 14 proc.
O jaunimo, laikančio save kinais, padaugėjo daugiau kaip 8 proc. Šis rodiklis nuo 2 proc. pakilo net iki 10,1 proc. Tuo tarpu ir taivaniečiais, ir kinais birželio mėn. save laikė beveik 5 proc. Taivano jaunimo, o gruodžio mėn. šis procentas padidėjo iki 9 proc.
Skleidžia politinį turinį
Kasmetinio nepriklausomo Taivano tyrimo „2024 Taiwan Internet Report“ duomenimis, vos mažiau nei 22 proc. gyventojų naudojasi šia programėle – tarptautine „TikTok“ versija arba Kinijoje prieinama originalia „Douyin“ versija.
Tačiau jaunimo tarpe situacija iš esmės keičiasi. Vyriausybės remiamo Taivano komunikacijos tyrimo duomenimis, 44 proc. pradinių mokyklų mokinių Taivane naudojasi „TikTok“, o tarp jaunesniųjų vidurinių mokyklų mokinių (paprastai 13-15 metų amžiaus) – beveik 60 proc. Tarp vyresniųjų klasių moksleivių šis rodiklis tik šiek tiek sumažėja.
Nors dauguma Taivano „TikTok“ vartotojų yra vyrai, tarp moksleivių masiškiau naudojasi mergaitės.
Tyrėjai, susikūrę „TikTok“ paskyras, imituojančias Taivano moksleives, pastebėjo, kad po kelių dienų, kai programėlėje buvo pateikti šokių vaizdo klipai, programėlės algoritmas pradėjo siūlyti švelnų politinį turinį.
Pavyzdžiui, Taipėjaus Ximendingo rajone surengtas gatvės interviu, kuriame Taivano paauglės buvo raginamos palyginti Kinijos „demokratiją“ su savo politinės sistemos trūkumais.
Visa tai atrodo toli nuo politikos, tačiau iš pažiūros nekenksmingas turinys gali turėti politinį atspalvį, sako tyrėjai.
Jaunimas susikuria iliuzijas apie Kiniją
Kai 1991 m. baigėsi Gomindano partijos valdymas, Taivane nacionalinio pasididžiavimo jausmo kūrimas užtruko daugelį metų.
Remiantis Taivano socialinių pokyčių tyrimu (Taivano socialinių pokyčių apklausa, daugiametis „Academia Sinica“ vykdomas mokslinių tyrimų projektas), jauniausioje amžiaus grupėje nuolat buvo didžiausias procentas žmonių, save laikančių tik taivaniečiais, o ne kinais arba ir taivaniečiais, ir kinais.
Dar prieš kelerius metus Taivano jaunimas dažnai save apibūdindavo kaip „iš prigimties pasisakantį už nepriklausomybę“.
2014 m. per vadinamąjį „Saulėgrąžų judėjimą“ dešimtys tūkstančių studentų užėmė parlamentą, protestuodami prieš, jų nuomone, draugiškus tuometinės vyriausybės santykius su Kinija. Po dvejų metų į valdžią atėjo už nepriklausomybę pasisakanti Demokratinė pažangos partija (DPP).
Tačiau pastaruoju metu Taivano politinė padėtis tapo sudėtingesnė. Nors pernai vykusiuose rinkimuose DPP liko valdžioje, opozicija perėmė parlamento kontrolę ir pateko į politinę aklavietę. Kai kas nerimauja, kad dėl to Taivanas tampa ypač jautrus politinei poliarizacijai.
2022 m. Nevados universitete Austino Wango atlikta apklausa parodė, kad „TikTok“ neturėjo ryškios įtakos DPP ar opozicinei Gomindano partijai, kuri remia glaudesnius ryšius su Kinija, šalininkams.
Tyrimas parodė, kad pasipriešinimas Taivano nepriklausomybei buvo smarkiai didesnis tarp „TikTok“ besinaudojančių TPP (Taivano liaudies partija) rėmėjų ir neutralių rinkėjų, palyginti su tos pačios grupės „TikTok“ nenaudojančiais rinkėjais.
„Academia Sinica“ manymu „TikTok“ ir kitos platformos užpildė informacijos vakuumą: „Nutrūkus daugeliui ryšių, Kinija bando pasiekti mūsų jaunimą per socialinę mediją. Dėl to mūsų jaunimas, kuris niekada nebuvo Kinijoje ir nieko apie ją nežino, susikuria iliuzijas apie ją, o tada nepasitenkinimą Taivanu jie perkelia į tą iliuzinę Kiniją.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
