„Kaip žinote, šią savaitę vėl bus sukami laikrodžiai, ir aš, atvirai sakant, nebesuprantu, kam tai reikalinga“, – sako Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pirmadienio rytą paskelbtame vaizdo įraše.
Ar laiko persukimas yra naudingas?
Politikas atkreipia dėmesį, jog laiko sukimas daro daugiau žalos nei naudos.
„Visose apklausose, kuriose dalyvauja ispanai ir europiečiai, dauguma yra prieš laiko keitimą. Be to, yra daug mokslinių įrodymų, kad tai beveik nepadeda taupyti energijos ir daro neigiamą poveikį žmonių sveikatai bei gyvenimui“, – sako jis.
ES bloko transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrai dažnai keldavo diskusijas dėl ES laiko politikos, kuri daro įtaką bendrosios rinkos veikimui, energijos naudojimui, jos poveikiui bei transporto saugumui.
Pirmadienį vykusiame ES susitikime šio klausimo aptarimas nebuvo numatytas. Tačiau, atvykęs į susitikimą, Ispanijos energetikos sekretorius Joanas Groizardas paskelbė, kad paprašė įtraukti jį į darbotvarkę.
„Energijos sistema labai keičiasi, todėl svarbu atnaujinti diskusijas, kad būtų rastas kuo geresnis sprendimas“, – sakė J. Groizardas.
Šiaurės ES valstybių narių, įskaitant Suomiją ir Lenkiją, atstovai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl laiko keitimo, remdamiesi duomenimis, rodančiais, kad ši praktika turi neigiamą fizinį ir psichinį poveikį maždaug 20 proc. Europos gyventojų.
Iš tiesų, 84 proc. iš 6,4 mln. europiečių, kurie 2018 m. dalyvavo Europos Komisijos viešoje konsultacijoje šiuo klausimu, teigė, kad blokas turėtų panaikinti vasaros laiką.
Su laiko sukimo atsisakymu sutinka ne visi
Dar 2018 m. apie laiko persukimą kalbėjo tuometinis Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.
„Laiko keitimas turi būti nutrauktas“, – sakė buvęs pirmininkas įstatymų leidėjams, pareikšdamas, kad vasaros laiko keitimas bus panaikintas vėliausiai iki 2019 m.
Tačiau šis pasiūlymas sulaukė nacionalinių lyderių nepasitenkinimo. Jie abejojo Komisijos įgaliojimais siūlyti tokį pokytį, jau nekalbant apie trumpą terminą ir brangiai kainuojantį jo įgyvendinimą.
Tuometinis Portugalijos ministras pirmininkas Antonio Costa, kuris praėjusiais metais tapo Europos Vadovų Tarybos pirmininku, visiškai atmetė šią idėją, remdamasis techninių ekspertų patarimais, kad toks pokytis būtų žalingas jo šalies piliečiams. Graikija taip pat prieštaravo šiam pokyčiui.
Ispanams teks įtikinti 15 iš 27 bloko valstybių narių arba gauti paramą iš valstybių grupės, kurios gyventojai sudaro mažiausiai 65 proc. visų ES gyventojų, ir tikėtis, kad mažiau nei keturios sostinės tam visiškai prieštaraus.
Kada atsirado laiko sukimas Europoje?
Sezoninis laikrodžių persukimas Europoje pirmą kartą buvo įvestas Pirmojo pasaulinio karo metu, siekiant taupyti anglį, tačiau po karo pabaigos jo buvo atsisakyta. Panašūs energetiniai klausimai paskatino daugumą šalių vėl įvesti šią sistemą per Antrąjį pasaulinį karą.
1980 m. tuometinė Europos Bendrija išleido pirmąją direktyvą dėl laiko tvarkos, siekdama užtikrinti, kad visos narės laikytųsi šios praktikos ir du kartus per metus persuktų laikrodžius tą pačią dieną bei tuo pačiu laiku.
Dabartinės ES taisyklės, galiojančios nuo 2001 m., numato, kad ES narės paskutinį kovo sekmadienį 1 val. nakties persuka laikrodžius viena valanda į priekį, o paskutinį spalio sekmadienį – viena valanda atgal.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
