Europa

Ukraina penktadienį pranešė, kad nustatė du įtariamuosius dėl pasikėsinimo Kyjive nužudyti Kazachstano opozicijos veikėją ir kad nusikaltėliai pabėgo į kaimyninę Moldovą. Šią savaitę Ukrainos sostinės policija pranešė, kad žinomas Kazachstano vyriausybės kritikas Aydosas Sadykovas buvo pašautas ir sunkiai sužeistas prie savo namų. Aktyvistas turi daug sekėjų socialinėje žiniasklaidoje ir 2014 metais gavo prieglobstį Ukrainoje.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas būsimą naująją Europos Sąjungos vadovybę, kuriai galbūt antrą kadenciją vadovaus Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, apibūdino kaip „karo ir migracijos koaliciją“. Penktadienį per interviu Vengrijos valstybiniam transliuotojui V. Orbanas pareiškė, kad „vis labiau kairiųjų“ konservatorių, socialdemokratų ir liberalų koalicija, turinti daugumą naujajame Europos Parlamente, jau susitarė šiuo klausimu.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį vėl vyksta į Artimuosius Rytus, informuoja agentūra „Reuters“. Užsienio reikalų ministerija Berlyne pranešė, kad diplomatijos vadovė antradienį pradžioje Ramaloje susitiks su palestiniečių ministru pirmininku Mohammedu Mustafa, o tada Jeruzalėje planuojami pokalbiai su Izraelio užsienio reikalų ministru Israeliu Katzu.

Kroatijoje sulaikytas Čekijos pilietis, patekęs į draudžiamą karinę zoną ir paėmęs sprogstamąjį įtaisą, kuris vėliau sprogo ir per sprogimą žuvo vaikas, penktadienį pranešė Kroatijos policija. Per sprogimą trečiadienį netoli centrinio pakrantės miesto Zadaro žuvo devynerių metų vaikas, buvo sužeisti trys kiti suaugusieji čekai, visi buvo tame pačiame automobilyje.

Penktadienį Europos Sąjungos (ES) šalys oficialiai pritarė, kad kitą savaitę būtų pradėtos derybos dėl narystės su Ukraina ir Moldova, tai – svarbus įvykis abiem šalims pradedant ilgą kelią į narystę bloke. ES ministrai antradienio popietę Liuksemburge pradės derybas pirmiausia su Ukraina, o paskui su Moldova, pranešė pareigūnai. Ukraina pateikė prašymą įstoti į 27 valstybių bloką po Rusijos 2022 m. pradėtos invazijos, ja pasekė kaimynė Moldova.

Rusija vėlyvą trečiadienį praleido sieną kertančius asmenis į Estiją, nors ši nakčiai uždarė šiaurės rytuose esantį Narvos sienos perėjimo punktą. Estijos pasieniečiai Narvos-1 sienos perėjimo punktą nakčiai uždarė 23 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Iki to laiko asmenims dar buvo leista patekti į Estiją, o po to buvo uždaryti tilto pėsčiųjų vartai. Tuo metu Rusijos pusėje ant tilto nebebuvo nė vieno žmogaus, sakė Estijos policijos ir Rytų prefektūros sienos apsaugos tarnybos atstovai spaudai.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ketvirtadienį surengė derybas su Latvijos kolege Baiba Braže ir pareiškė, kad jų šalys patvirtino strateginę partnerystę. „Patvirtinome Lenkijos ir Latvijos strateginę partnerystę, ypač gynybos srityje“, – po derybų surengtoje spaudos konferencijoje teigė R. Sikorskis. Jis taip pat sakė, kad abi šalys mano, jog Ukrainai labai svarbu laimėti karą prieš Rusiją.

Ketvirtadienį pavakarę į Lenkijos oro erdvę iš Kaliningrado srities įskrido oro balionas. „Oro balionas atsiskyrė nuo kabelio ir įskrido į Lenkijos oro erdvę iš Kaliningrado srities.

Prancūzijos konstitucinė taryba atmetė visus prieštaravimus dėl esą per trumpo laiko parlamento rinkimams surengti. Terminai nepažeidžia konstitucijos ir nekelia pavojaus rinkimų rimtumui, ketvirtadienį Paryžiuje paskelbė Konstitucinė taryba.

Trys Šiaurės Europos šalys susitarė sukurti Arkties „karinio transporto koridorių“, kuriuo būtų galima nukreipti karius ir įrangą į Suomiją tvyrant įtampai su kaimynine Rusija, ketvirtadienį pranešė Norvegijos ministras pirmininkas. Norvegijos premjeras Jonas Gahras Store gyrė šį „svarbų žingsnį“, pareiškęs, kad tai naujausias saugumo manevras po Suomijos ir Švedijos įstojimo į NATO.

Kadenciją baigiantis Nyderlandų premjeras Markas Rutte laimėjo kovą dėl NATO generalinio sekretoriaus posto, pasitraukus vieninteliam varžovui, rumunų prezidentui Klausui Iohannisui. 32 Aljanso šalims oficialiai patvirtinus jo pergalę, M. Rutte NATO vadovo pareigas perims spalio 1 d., kai jas paliks Jensas Stoltenbergas.

Spalio mėnesį pasirodys buvusio Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono memuarai, pranešė leidykla „HarperCollins“. Leidykla teigė, kad knyga, pavadinta „Nevaržomas“ („Unleashed“), bus „sąžininga, laisva ir giliai atskleidžianti“ laikotarpį, kai B. Johnsonas buvo Londono meras ir ministras pirmininkas. Knyga turėtų pasirodyti spalio 10 dieną.

Praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, kaimyninėje Lenkijoje, anot apklausos, suprastėjo nuotaikos pabėgėlių atžvilgiu. Vis dar didelė – 78 proc. – respondentų dauguma mano, kad Lenkija turi priimti Ukrainos karo pabėgėlius, rodo ketvirtadienį paskelbti Varšuvos universiteto sociologų tyrimo rezultatai. Tačiau 2023 m. birželį šis rodiklis buvo gerokai didesnis ir siekė 89 proc. Lenkija yra viena ryžtingiausių politinių ir karinių Ukrainos rėmėjų.

Vyras, kaltinamas užpuolęs Danijos premjerę Mettę Frederiksen, liks suimtas iki liepos 4 d., ketvirtadienį nusprendė Kopenhagos teismas. 39-erių lenkas įtariamas birželio 7 d. trenkęs M. Frederiksen vienoje aikštėje Kopenhagos centre. Ji patyrė nesunkią kaklo traumą. „Teismas nusprendė, kad įtariamasis liks suimtas iki liepos 4 d.“, – naujienų agentūrą AFP po mažiau nei valandą trukusio posėdžio informavo teismo pareigūnas.

Danija ir Vokietija priartėjo prie ilgiausio pasaulyje povandeninio geležinkelio ir kelių tunelio sujungimo, praneša „Euronews“. Baltijos jūroje statomas povandeninis tunelis sutrumpins keliones tarp šių dviejų šalių nuo 45 minučių kelionės keltu iki vos septynių minučių povandeniniu geležinkeliu. Tunelio atidarymas – 2029 metais Danijos karalius Frederikas X pirmadienį iškilmingai atidarė pirmąją būsimo 18 km ilgio tunelio po Baltijos jūra dalį.

Jungtinėje Karalystėje ketvirtadienį buvo sulaikytos dvi klimato aktyvistės, perpjovusios Londono Stanstedo oro uosto tvorą ir oranžiniais dažais apipurškusios kelis privačius lėktuvus. Esekso policija pranešė, kad Stanstedo tarptautinio oro uosto privačioje teritorijoje buvo sulaikytos dvi moterys, įtariamos tyčiniu turto gadinimu ir trukdymu naudotis nacionaline infrastruktūra.

Visuotinis atšilimas ir toliau iššaukia vis ekstremalesnius reiškinius bei karščio bangas. Pastarąją savaitę Graikijos kurortuose nuo neįprasto karščio mirė trys turistai. Užsieniečiai, nepaisydami svilinančio 43 laipsnių karščio ir toliau didvyriškai vaikštinėja po kaitria saule ir alpsta vietoje. Karšta ne tik Europoje, bet ir už Atlanto – Amerikos zoologijos sodų darbuotojai sugalvoja įvairių būdų, kaip nuo kaitros gelbėti gyvūnus.

Visoje Europoje siautėjusi audra pasiekė ir Maskvą. Vaizdo įrašais, kuriais dalinasi „Telegram“ vartotojai rodo, kad Rusijoje perkūnija gerokai įsismarkavusi – skęsta gatvės. Pasak sinoptikų, šiandien sostinę pasieks rekordinės liūtys, kruša ir audra. Numatomas gūsingas vėjas, kurio gūsiai sieks 18–23 metrus per sekundę. Festivalių teritorijos uždarytos, o restoranų ir kavinių savininkų paprašyta neatidaryti vasaros verandų ir sutvirtinti savo statinius.

Rusijos karinis bendradarbiavimas su Iranu, Šiaurės Korėja ir Kinija išsiplėtė ir apima dalijimąsi jautriomis technologijomis, kurios gali kelti grėsmę JAV ir jos sąjungininkėms dar ilgai po to, kai baigsis karas Ukrainoje. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“. Kaip rašo leidinys, Rusijos ryšių plėtojimo greitis ir gylis saugumo srityje, dalyvaujant JAV priešininkams, kartais stebina Jungtinių Valstijų žvalgybos analitikus.

Kroatijoje žuvo devynerių metų vaikas iš Čekijos, dar trys žmonės buvo sužeisti, kai jų automobilyje dėl nežinomų priežasčių sprogo padegamasis įtaisas, ketvirtadienį pranešė Kroatijos policija. Visos aukos buvo Čekijos piliečiai, keliavę netoli centrinio pakrantės miesto Zadaro. Policija pranešė, kad incidentas įvyko vėlai trečiadienį ir jį sukėlė „nežinomas sprogstamasis įtaisas“, buvęs jų automobilyje. Pareigūnai pranešė, kad sugedęs automobilis sustojo aikštelėje. Vaikas žuvo vietoje.

Europos Sąjungos šalys narės ketvirtadienį susitarė dėl „efektyvių ir esminių“ naujų sankcijų Rusijai, siekdamos toliau slopinti Maskvos karo veiksmus prieš Ukrainą. „Šiame pakete numatomos naujos tikslinės priemonės ir maksimaliai padidinamas esamų sankcijų poveikis šalinant spragas“, – socialiniame tinkle „X“ pranešė ES Tarybai pirmininkaujanti Belgija.

Girta britė buvo išprašyta iš dar nespėjusio pakilti lėktuvo, nes įkando Ispanijos policijos pareigūnui. Pirmadienio vakarą triukšminga turistė buvo pašalinta iš „British Airways“ lėktuvo, turėjusio skristi į Londono Gatviko oro uostą, kai šis stovėjo ant pakilimo tako Césaro Manrique oro uoste Lansarotėje.

Daugpilio savivaldybės komunalinio ūkio valdybos „Facebook“ paskyroje rašoma, kad audra kaip reikiant nusiaubė Latviją – daugelyje miesto dalių sutriko susisiekimas, o smarkus vėjas išvertė medžius. Latvijos naujienų agentūros LETA darytose nuotraukose matyti, kad stiprus vėjas ir lietus Daugpilio gyventojams pridarė nemažai žalos. Daugiabučių namų langai išdaužyti, kelio ženklai nurauti, medžiai išversti su šaknimis, kai kurie automobiliai gerokai apgadinti, skelbia tv3.lv.

Lūžę medžiai, apgadintos geležinkelio linijos, užtvindyti keliai ir aikštės, net nuplėštas prekybos centro stogas – tai antradienį vakare ir trečiadienį naktį per Lenkiją praūžusios audros padariniai. Blogiausia padėtis buvo Silezijoje. Dviejose apskrityse – Rybniko ir Raciboržo – ugniagesiai gelbėtojai sulaukė kelių šimtų iškvietimų. Trečiadienio vakare ir naktį per pietų ir rytų Lenkiją perėjo audros frontas. Lietų ir gūsingą vėją šen bei ten lydėjo ir kruša.

Ukrainiečių pabėgėliams Vokietijoje turėtų būti panaikintos socialinės išmokos, o jų prašymai turėtų būti nagrinėjami per prieglobsčio sistemą, tvirtina keli vadovaujantys šalies politikai, argumentuodami, kad dabartinė padėtis tampa „sunkiai suprantama“ rinkėjams.

Prancūzijoje prasidėjus rinkimų kampanijai prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį sulaukė kaltinimų transfobija – dėl savo reakcijos į kraštutinių kairiųjų koalicijos pirmalaikių rinkimų programą.  Tuo metu kraštutinių dešiniųjų partijos lyderis pareiškė, kad neabejos Prancūzijos tarptautiniais įsipareigojimais, įskaitant tuos, kurie susiję su NATO. Likus mažiau nei dviem savaitėms iki pirmojo pirmalaikių rinkimų turo E. Macronas bando prisivyti konkurentus.

Netoli Atėnų kilus gaisrui, kuris pučiant stipriam vėjui ir kaitinant saulei ėmė sparčiai plisti, teko evakuoti dviejų kaimų gyventojus, trečiadienį pranešė graikų valdžia, teigdama, kad gaisras buvo padegėjų rankų darbas. Už maždaug 30 kilometrų į pietryčius nuo sostinės šėlstantį gaisrą gesinti atvyko 145 ugniagesiai, 45 automobiliai, šeši aeroplanai ir 11 sraigtasparnių.

Europos Komisija pranešė, kad įves importo muitus ukrainietiškiems kiaušiniams. Muitai bus įvesti per ateinančias dvi savaites, nes jau  pasiekta sutarta metinė kiaušinių importo kvota, informuoja agentūra „Reuters“. Antradienį panašus sprendimas priimtas dėl avižų. Dėk karo ES taiko specialų mechanizmą, kuris turi paskatinti Ukrainos prekybą su ES – svarbiausia eksporto rinka. Po ūkininkų protestų keliose ES šalyse buvo nustatytos importų kvotos.

Jungtinėje Karalystėje – siaubinga tragedija. Vos septynių mėnesių mergaitę namie mirtinai sukandžiojo šuo. Kaip praneša policija, sekmadienio popietę po incidento kūdikis buvo skubiai išvežtas į ligoninę su sunkiais galvos sužalojimais. Naminis šuo, kuris nebuvo priskiriamas pavojingai veislei, nedelsiant užmigdytas.

ES ir NATO narės Latvijos valdančioji koalicija neteko parlamentinės daugumos. Taip nutiko trečiadienį atsistatydinus kairės pažangiųjų parlamentinei frakcijai priklausančios regioninės partijos nariui Edgarsui Zelderisui, kuris, Latvijos radijo teigimu, ketina tęsti parlamentaro veiklą būdamas nepriklausomu parlamento nariu. Jam atsistatydinus, ministrės pirmininkės Evikos Silinos vadovaujamai trijų partijų koalicijai dabar parlamente oficialiai priklauso 50 iš 100 vietų.

Rusija į Ukrainą perkėlė didžiąją dalį savo karių ir įrangos, anksčiau sutelktos pasienyje su Suomija. Nepaisant Rusijos grasinimų trečiuoju pasauliniu karu, prie Suomijos esančios karinės bazės šiuo metu yra tuštesnės nei prieš metus, praneša leidinys „Yle“, remdamasis žvalgybos šaltiniu. Leidinyje paskelbtose palydovinėse nuotraukose matyti tuščios bazės, kuriose buvo dislokuota Rusijos karinė įranga. Be to, skelbiama, kad Maskva į karą Ukrainoje perkėlė 80 proc. savo personalo.

Prancūzijos valdžios institucijos trečiadienį pateikė kaltinimus dviem paaugliams dėl grupinio 12-metės žydės išžaginimo per išpuolį Paryžiaus priemiestyje.  Šis nusikaltimas, kurio motyvas tikriausiai buvo antisemitizmas, sukrėtė žydų bendruomenę ir padidino įtampą prieš pirmalaikius rinkimus.

Šiemet ūmios virusinės padaugėjo Dengės karštlinės atvejų dėl invazinės Azijos uodų rūšies, kuri dėl klimato kaitos sparčiai plinta Europos šalyse. Kasmet pasaulyje registruojama dešimtys milijonų šios ligos atvejų, iš kurių 20–25 tūkst. baigiasi mirtimi.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderis Jordanas Bardella trečiadienį pareiškė neketinantis abejoti Prancūzijos tarptautinėje arenoje prisiimtais įsipareigojimais dėl gynybos, jei ateis į valdžią po pirmalaikių rinkimų.

Europos Komisija pradėjo drausmines procedūras prieš Prancūziją, Italiją ir dar penkias ES valstybes nares dėl to, kad jos, pažeisdamos ES reglamentus, prisiėmė pernelyg dideles naujas skolas. Belgijai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai ir Slovakijai ES vykdomoji institucija taip pat iškėlė bylas dėl jų valstybės skolos dydžio ir susidariusio biudžeto deficito.

Trečiadienį Latvijos rytuose ir pietryčiuose po perkūnijos debesimis galimi labai stiprūs vėjo gūsiai ir uraganai, didžiausia rizika Latgaloje, perspėjo Europos eksperimentinis audrų prognozių centras „Estofex“. „Estofex“ paskelbė aukšto lygio perspėjimą Latgaloje ir Sėloje. Vidžemėje ir rytinėje Žiemgaloje taip pat yra žemesnio lygio perspėjimas. Kuržemėje pavojingų perkūnijos debesų neprognozuojama, o Rygoje rizika bus maža.

Iš radiolokatorių ekranų dingo už maždaug 4 km nuo Rygos oro uosto buvęs bendrosios aviacijos orlaivis, pranešė Civilinės aviacijos agentūra (CAA). Pilotas buvo pranešęs apie technines problemas ir tūpė avariniu būdu, nurodė CAA. Gelbėjimo tarnybos išvyko į įvykio vietą.  Žinoma apie Lietuvos pilietį Naujienų portalo tv3.lt žiniomis, lėktuvas leidosi avariniu būdu, tai – nedidelis orlaivis. Pranešta apie sužeistą keleivį, jis – Lietuvos pilietis. Jis paguldytas į ligoninę.

Iš Vokietijos į Lenkiją atkeliavo stipri perkūnija. Ją lydi smarkus lietus ir kruša. Be to, kai kurių Lenkijos regionų gyventojams teks kovoti su nežmonišku karščiu. Prognozuojama ir uraganų, skelbia portalas „Gazeta“.  Smarkios perkūnijos ir smarkus lietus jau antradienį praūžė virš Vokietijos. Dabar šis audros frontas pasiekė Lenkiją. Jį lydės aukšta temperatūra, o kai kuriuose regionuose ji sieks 30 laipsnių karščio.

Švedijos parlamentas antradienį patvirtino prieštaringai vertinamą susitarimą dėl karinio bendradarbiavimo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Susitarimas reglamentuoja JAV karinio buvimo Švedijoje sąlygas. Švedijos transliuotojas SVT citavo Švedijos gynybos ministrą Palą Jonsoną, sakiusį, kad susitarimas reikšmingai pagerins JAV paramos sąlygas krizės ar karo metu.

Lenkijos ūkininkai pradėjo purkšti kiaulių mėšlą palei sieną su Baltarusija, kad atsikratytų nelegalių migrantų, kurie puola pasieniečius. Apie tai praneša Lenkijos portalai „Wiadomosci“ ir „CenyRolnicze“. Pasak ūkininkų, viskas vyksta teisėtai, nes jie gavo Lenkijos valdžios institucijų leidimą purkšti mėšlą.  „Pradedame purkšti pasienio zoną, Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. Taip parodysime, kad esame solidarūs su Lenkijos saugumo tarnybomis.

Švedijos įstatymų leidėjai antradienį balsuos dėl prieštaringai vertinamo bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimo (DCA) su JAV, pagal kurį, kaip kritikai baiminasi, Švedijos teritorijoje gali būti dislokuoti branduoliniai ginklai ir atsirasti nuolatinės amerikiečių bazės.   DCA yra svarbus žingsnis šaliai, kovą atsisakiusiai du šimtmečius vykdytos neprisijungimo politikos ir įstojusiai į NATO.

Estijoje antradienį už grotų buvo pasiųstas universiteto profesorius, pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo Rusijai. Rusijos pilietis Viačeslavas Morozovas, dėstęs prestižiškiausiame šalies universitete, buvo nuteistas šešeriems metams ir trims mėnesiams kalėti už tai, kad rinko informaciją apie Estijos gynybos ir saugumo politiką bei su ja susijusius asmenis ir infrastruktūrą, pranešė Harju apygardos teismas.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius antradienį apsilankė prie sienos su Rusija, kur statoma pasienio tvora. Karinę uniformą vilkintis šalies vadovas kartu su pasienio apsaugos vadu Gunčiu Pujatu apžiūrėjo statybos darbus netoli Karsavos. E. Rinkevičius gyrė pažangą tiesiant fizinį barjerą. Padėtį pasienyje su Rusija G. Pujatas pavadino santykinai ramia. Latvijos rytinė siena su Rusija yra 238 km ilgio.

Lenkija šiemet gynybai išleis daugiausiai iš visų NATO sąjungininkių, praneša naujienų agentūra PAP. Tikimasi, kad po Lenkijos rikiuosis Estija su 3,43 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir JAV su 3,38 procento. Belgija, Liuksemburgas, Slovėnija ir Ispanija, esančios sąrašo gale, gynybai skirs tik po 1,3 proc. savo BVP. Tikimasi, kad Latvija ir Graikija šiemet viršys 3 proc. ribą, o 18 kitų NATO sąjungininkių gynybai skirs ne mažiau kaip 2 proc. BVP, pagal Aljanso rekomendaciją.

Vokietija pranešė NATO, kad šiais metais gynybai skirs 90,6 mlrd. eurų, o tai reiškia, kad aiškiai pasieks Aljanso nubrėžtą 2 proc. tikslą. Remiantis nauja NATO apžvalga, ši rekordinė suma atitinka 2,12 proc. prognozuojamo Vokietijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Šis rodiklis būtų aukštesnis, nei tikėtasi metų pradžioje. Vokietija Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje įsipareigojo šiais metais pirmą kartą pasiekti 2014 m. sutartą NATO gynybos išlaidų tikslą.

Švedijos užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė iškvietusi Rusijos ambasadorių pokalbiui po to, kai Rusijos bombonešis SU-24, kaip teigiama, pažeidė jos oro erdvę netoli strateginės Baltijos jūros Gotlando salos. Ministerija sakė, kad iškvietė ambasadorių norėdama „išreikšti savo poziciją dėl Rusijos įvykdyto Švedijos oro erdvės pažeidimo penktadienį, birželio 14 dieną“, praėjus maždaug trims mėnesiams po to, kai Skandinavijos šalis įstojo į NATO.

Latvijos vyriausybė antradienį pritarė siūlymui Gynybos ministerijai skirti 10 mln. eurų, kad ši įgyvendintų šalies rytinės sienos stiprinimo planą. Vyriausybės sprendime numatyta ministerijai skirti ne daugiau kaip 10 mln. eurų. Ši suma bus paimta iš valstybės biudžeto lėšų nenumatytiems atvejams. Kaip pranešta, gynybos sektorius planuoja iki spalio užbaigti pirmąjį plano etapą.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį pareiškė paramą Nyderlandų ministrui pirmininkui Markui Rutte kaip būsimam NATO generaliniam sekretoriui, nors anksčiau prieštaravo jo kandidatūrai.

Prieš Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikimą Šiaurės Atlanto aljansas paskelbė dar vieną gynybos išlaidų suvestinę, pagal kurią bendras visų NATO šalių gynybos biudžetas dabartinėmis kainomis 2024 metais sieks beveik 1,5 trilijono JAV dolerių. Pasak „Ukrinform“, suvestiniai duomenys apie gynybos išlaidas ir atitinkamas infografikas paskelbti NATO interneto svetainėje.