Europa

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas stebės ketvirtadienį vyksiančias Prancūzijos ir Izraelio futbolo rungtynes, kurios bus žaidžiamos užtikrinant griežtą saugumą, pranešė jo biuras. E. Macronas stebės šias rungtynes, kad „pasiųstų brolybės ir solidarumo žinią po netoleruotinų antisemitizmo apraiškų, įvykdytų po šios savaitės rungtynių Amsterdame“, sekmadienį pranešė jo biuras.

Organizatoriai pranešė, kad daugiau nei pusė milijono žmonių šeštadienį nepabūgo šaltoko oro ir dalyvavo 35-osiose Berlyno sienos griuvimo metinėse. Berlyno meras Kai Wegneris teigė esąs įsitikinęs, kad jubiliejinis renginys daugeliui išliks ypatingu prisiminimu. Ta proga sostinėje buvo pastatyta keturių kilometrų ilgio instaliacija po atviru dangumi – ją sudarė 5 000 plakatų, iškeltų kadaise stovėjusios sienos vietoje.

Du Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos kabineto atstovai sekmadienį teigė, kad prezidento vizitas į JAV šiuo metu nėra organizuojamas. Šeštadienį naujienų portalas „Onet“ pranešė, kad A. Duda rengiasi keliauti į JAV, kur susitiks su D. Trumpu, o du prezidento kabineto nariai – Marcinas Mastalerekas ir Wojciechas Kolarskis – jau lankosi JAV ir derina galutines vizito detales.

Vokietijos opozicinės krikščionių demokratų sąjungos lyderis Friedrichas Merzas pareiškė, kad jei taptų kancleriu, siektų Vokietijai lygiavertes sąlygas užtikrinančių susitarimų su JAV išrinktuoju prezidentu Donaldu Trumpu. Trečiadienį sugriuvus Olafo Scholzo vadovaujamai trijų partijų valdančiajai koalicijai, būtent F. Merzas laikomas stipriausiu pretendentu pakeisti O. Scholzą per kitų metų pradžioje numatomus pirmalaikius rinkimus.

Europos Sąjunga (ES) ruošia 15-ąjį sankcijų Rusijai paketą, kuris padės sustiprinti prieš sankcijų vengimą nukreiptas priemones – šiomis siekiama atkirsti Rusijos pramonę nuo importo. Apie tai šeštadienį Ukrainos sostinėje Kyjive pranešė ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis. Jis sakė, kad ES turi sustiprinti prieš vengimą nukreiptas priemones, nes Rusija negali vykdyti gamybos be importuojamų atsarginių dalių, lustų ir kitų komponentų.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis – pirmasis po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose Kyjive apsilankęs Briuselio aukšto rango pareigūnas – šeštadienį pažadėjo tolesnę tvirtą paramą Ukrainai. Neprognozuojamu dažnai vadinamo respublikono pergalė Jungtinių Valstijų rinkimuose Ukrainoje ir Europoje sukėlė nerimą, kad D. Trumpas gali nutraukti Vašingtono paramą Kyjivo kovai su Rusijos invazija.

Nyderlandai didžiausia gėda vadina antisemitines atakas prieš žydų futbolo sirgalius, kurioms nesugebėjo užkirsti kelio ir skelbia, kad jau sulaikė daugiau nei 60 riaušininkų. Prieš imigrantus nusistatę šalies politikai net ragina riaušininkus, daugiausia musulmonus, iš šalies deportuoti. O išpuolių liudininkai, jau grįžę į Izraelį, dalijasi patirtu siaubu. Tel Avivo „Maccabi“ futbolininkai ir jų gerbėjai po skandalingo mačo Amsterdame į Izraelį grįžta ne pačiomis geriausiomis nuotaikomis.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas paskelbė, kad šalies prezidentas Andrzejus Duda ketina susitikti su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu, praneša PAP. „Prezidentas Andrzejus Duda mane informavo, kad greitai gali įvykti jo vizitas į JAV, tad laikau sukryžiavęs piršus“, – D. Tuskas sakė šeštadienį. Premjeras pridėjo iš prezidento išgirdęs, kad Lenkijos atstovai susitartų dėl bendros pozicijos prieš įvykstant galimam susitikimui tarp A. Dudos ir D. Trumpo.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas paskelbė, kad jo vadovaujama Piliečių koalicija (KO) surengs pirminius prezidento rinkimus. Tai paaiškėjo šeštadienį po KO valdybos posėdžio, informuoja naujienų agentūra PAP. D. Tuskas spaudos konferencijos metu sakė, kad pirminiuose rinkimuose dalyvaus tik du kandidatai – Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis ir Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.

Airijos prezidentas Michaelas D. Higginsas penktadienį oficialiai paleido šalies parlamentą ir taip davė pradžią tris savaites truksiančiai rinkimų kampanijai prieš balsavimą lapkričio 29 dieną.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pareiškė pasiūliusi sugrįžtančiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad Jungtinės Valstijos galėtų tiekti blokui daugiau suskystintų gamtinių dujų (SGD) vietoj rusiškų. D. Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus po kampanijos, kurios metu jis grasino dideliais muitais užsienio prekėms, Europos Sąjunga nori išvengti žalingo prekybos karo su savo didžiausia sąjungininke.

Paryžiaus Dievo Motinos katedra po mėnesio vėl priims lankytojus ir tikinčiuosius po restauracijos, kurios tikslas – atgaivinti antram gyvenimui buvusią didingą Paryžiaus katedrą, smarkiai nukentėjusią nuo niokojančio gaisro 2019-aisiais. Tų metų balandžio 19-ąją paryžiečiai ir visas pasaulis su siaubu stebėjo, kaip liepsnos niokoja pasaulio paveldo objektą, o paskui nukrenta jo smailė.

Airijos prezidentas Michaelas D. Higginsas penktadienį oficialiai paleido šalies parlamentą ir prasidėjo tris savaites truksianti agitacinė kampanija, kuri baigsis lapkričio 29 dieną, kai rinkėjai eis balsuoti visuotiniuose rinkimuose. Prognozuojama, kad Airijos ministro pirmininko Simono Harriso centro dešinioji partija „Fine Gael“ laimės ketvirtą kadenciją iš eilės.

Vokietijos, kurią krečia politinė krizė, kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad yra pasirengęs parlamentinėms diskusijoms dėl to, ar reikėtų sušaukti pirmalaikius rinkimus. Anksčiau jis yra sakęs, kad juos būtų galima surengti iki kovo.  Kalbėdamas Budapešte jis paragino pirmiausia ramiai padiskutuoti apie tai, kokius įstatymus parlamentas, valdant jo mažumos vyriausybei, gali priimti šiais metais.

Švedijoje penktadienį įsigaliojo įstatymas, pagal kurį policija gali konfiskuoti prabangius daiktus iš žmonių, net jei jie nėra įtariami padarę nusikaltimą, bet negali įrodyti, kad juos įsigijo teisėtai. Šis teisės aktas, kurį parlamentas priėmė spalio 2 dieną, yra dalis dešiniojo sparno vyriausybės kovos su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis priemonių.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį Budapešte surengtame neoficialiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime dar kartą patvirtino savo pasiryžimą bendradarbiauti su būsimu JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Tačiau jis pabrėžė, kad Europa turi stiprinti bendradarbiavimą saugumo sektoriuje. „Turime bendradarbiauti kaip Europos Sąjunga, kaip europiečiai, kad padarytume tai, kas yra būtina mūsų pačių saugumui“, – kalbėjo jis.

Ispanijos valdžia pranešė, kad po didžiausių per pastarąjį šimtmetį šalį užklupusių potvynių praėjus 10 dienų, be žinios tebėra dingę 78 asmenys. Labiausiai nukentėjusio Valensijos regiono šalies rytuose vyriausybė tokį skaičių penktadienį paskelbė socialiniame tinkle „X“. Pirmiau buvo pranešta, kad be žinios dingę 93 asmenys.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį griežtai pasmerkė riaušes, kilusias po Tel Avivo futbolo komandos „Maccabi“ ir Amsterdamo „Ajax“ rungtynių, kai nukentėjo sirgaliai iš Izraelio. „Smurtas prieš Izraelio piliečius Amsterdame primena tamsiausias istorijos valandas. Griežtai jį smerkiu ir užjaučiu sužeistuosius. Prancūzija nenuilstamai tęs kovą su bjauriu antisemitizmu“, – socialiniame tinkle „X“ sakė E. Macronas.

Amsterdamo merė penktadienį paskelbė, kad griežtina saugumo priemones po susirėmimų, kilusių po futbolo rungtynių, per kuriuos nukentėjo Izraelio futbolo komandos „Maccabi Tel Aviv“ sirgaliai. „Man gėda“ dėl to, kas įvyko mieste, prisipažino Femke Halsema, kalbėdama apie išpuolius prieš Izraelio sirgalius ir paskelbdama laikiną draudimą protestuoti.  Penki žmonės buvo hospitalizuoti, o 62 sulaikyti dėl naktį po futbolo rungtynių Amsterdame kilusių susirėmimų, penktadienį pranešė policija.

Palestiną palaikantys jaunuoliai Amsterdame ieškojo sirgalių iš Izraelio, kad galėtų juos užpulti po futbolo rungtynių, kuriose dalyvavo Tel Avivo klubas „Maccabi“, penktadienį pranešė vietos valdžia ir policija. Per smurtinius išpuolius buvo sužeista keletas asmenų, penkiems sporto aistruoliams prireikė medikų pagalbos, nurodė policija.

Nyderlandų valdžia buvo iš anksto perspėta apie galimus išpuolius prieš Izraelio futbolo sirgalius Amsterdame, pranešė Izraelio žiniasklaida. Izraelio išeivijos ministerija iš anksto žinojo apie planus užpulti vieną konkretų sirgalių iš Izraelio, neva dirbantį Izraelio pasienio policijoje, teigiama Izraelio žiniasklaidos pranešimuose. Nyderlandų valdžios institucijoms buvo pranešta ir apie planuojamą išpuolį prieš viešbutį, kuriame buvo apsistoję Izraelio futbolo aistruoliai.

Po to, kai pasibaigus Tel Avivo futbolo komandos „Maccabi“ rungtynėms su Amsterdamo klubu „Ajax“ propalestinietiški demonstrantai susirėmė su futbolo aistruoliais iš Izraelio, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad yra „pasipiktinusi bjauriais praėjusios nakties išpuoliais Amsterdame, kurių taikiniu tapo Izraelio piliečiai“. „Aš griežtai smerkiu šiuos nepriimtinus poelgius“, – socialiniame tinkle „X“ rašė U. von der Leyen. „Antisemitizmui Europoje visiškai ne vieta.

Žlugus kanclerio Olafo Scholzo valdančiajai koalicijai, maždaug du trečdaliai Vokietijos rinkėjų nori, kad pirmalaikiai rinkimai būtų surengti kuo greičiau, parodė penktadienį atlikta apklausa. Europoje stipriausios ekonomikos šalį apėmė politinė krizė, kai trečiadienį po kelis mėnesius trukusios vidaus kovos subyrėjo O. Scholzo trijų partijų koalicija ir tą pačią dieną Donaldas Trumpas laimėjo JAV prezidento rinkimus.

Penktadienį vėl suskambo Paryžiaus Dievo Motinos katedros varpai, tylėję nuo istorinę katedrą 2019 m. nusiaubusio gaisro. Aštuonių šiaurinės Dievo Motinos katedros varpų garsai pasigirdo iki oficialaus katedros atidarymo likus vienam mėnesiui. Prieš tai gaisro nuniokota šventovė buvo penkerius metus kruopščiai atstatinėjama.

Fotografijoje iš rusų apšaudytos Zaporižios – Adamas ir jo mama Sonia (kairėje). Nuotrauką namų, kuriuose anksčiau gyveno šeima, griuvėsiuose aptiko gelbėtojai. Adamas ir Sonia žuvo rusų raketai pataikius į namą, jos sesuo Sonia sako, kad ši nuotrauka yra viskas, kas liko iš namuose buvusių daiktų. Žmonių, žuvusių per rusų smūgį netoli fronto linijos Ukrainos pietryčiuose esančiai Zaporižiai, skaičius padidėjo iki devynių, penktadienį pranešė gubernatorius.

Nyderlandų kraštutinių dešiniųjų lyderis Geertas Wildersas, kurio partija yra vyriausybės narė, pasmerkė išpuolius prieš izraeliečius Amsterdame, kur vyko „Maccabi Tel Aviv“ ir vietos „Ajax“ futbolo rungtynės, kaip „visiškai nepriimtinus“. „Atrodo, kad Amsterdamo gatvėse vyksta žydų medžioklė. Suimkite ir deportuokite multikultūrinį šlamštą, kuris mūsų gatvėse užpuolė „Maccabi Tel Aviv“ sirgalius“, – savo „X“ paskyroje rašė jis, užsimindamas, kad užpuolikai buvo migrantai.

Italijoje vykdant plataus masto kovos su organizuotu nusikalstamumu operaciją buvo sulaikyta dešimtys įtariamų mafijos narių, ketvirtadienį pranešė policija. Karabinierių teigimu, per reidus, kurių taikiniu buvo pietiniame Kalabrijos regione aktyviausiai veikianti grupuotė „'Ndrangheta“, areštuoti 59 asmenys. Sulaikytieji kaltinami įvairių rūšių nusikalstama veika, įskaitant prekyba narkotikais ir ginklais, reketu ir smurtu.

Italijos valdžios pareigūnai teigia, kad Europos Sąjungos planas nuo 2035 metų uždrausti prekybą naujais vidaus degimo varikliais turėtų būti peržiūrėtas ir pakeistas.  Apie tai rašo leidinys „Bloomberg“. „Draudimas turi būti pakeistas“, – tvirtina Italijos energetikos ministras Gilberto Pichetto Fratinas. Priešinasi ES idėjai Ministras ES sprendimą pavadino „absurdišku“, kurį padiktavo „ideologinė vizija“ kartu su valstybės kontroliuojamu požiūriu į politikos formavimą bloke.

Buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius vadinamas pionieriumi – jis yra pirmasis kandidatas į ES gynybos ir kosmoso komisaro postą. Naujas komisaras, tikimasi, padės įvesti tvarką Europos šalių gynybos pramonės srityje.

Vokietijos federalinė prokuratūra ketvirtadienį pranešė sulaikiusi JAV pilietį, kaltinamą šnipinėjimu Kinijai. Pranešime sakoma, kad įtariamasis Martinas D. buvo sulaikytas Frankfurte ir kad jo namuose atliekama krata. Martinas D. iki pastarojo meto dirbo JAV ginkluotosioms pajėgoms Vokietijoje. Įtariama, kad jis sutiko būti vienos užsienio slaptosios tarnybos žvalgybos agentu.

Vokietija atsidūrė ant politinio chaoso slenksčio – kancleris Olafas Scholzas paskelbė apie ekonomikos ministro atstatydinimą ir faktiškai sugriovė valdančiąją koaliciją. Dabartinės vyriausybės likimą lems balsavimas dėl pasitikėjimo, jei sausio viduryje politikai nepalaikys O. Scholzo, pavasarį šalyje bus surengti išankstiniai rinkimai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Žlugus Vokietijos valdančiajai centro kairiųjų koalicijai, šalies pramonės atstovai ketvirtadienį paragino surengti pirmalaikius rinkimus. „Kiekviena papildoma diena su šia vyriausybe – tai prarasta diena, – pabrėžė Federalinės didmeninės prekybos, užsienio prekybos ir paslaugų asociacijos (BGA) prezidentas Dirkas Jandura.

Vatikano valstybės sekretorius ketvirtadienį pasveikino išrinktąjį JAV prezidentą Donaldą Trumpą, tačiau pasakė abejojąs, ar šis respublikonas turi „burtų lazdelę“, padėsiančią jam greitai užbaigti konfliktus, kaip žadėjo rinkiminės kampanijos metu. „Linkime jam didžios išminties, nes Biblijoje rašoma, kad tai yra svarbiausia vadovų dorybė“, – per Romoje vykstančios konferencijos pertrauką kalbėdamas su žurnalistais pasakė Italijos kardinolas Pietro Parolinis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį Europos lyderių susitikime pareiškė, kad žemynas turi įtvirtinti savo saugumo nepriklausomybę nuo JAV ir ginti savo interesus. „Neturime visam laikui patikėti savo saugumo Amerikai“, – teigė E. Macronas ir pabrėžė, kad į Baltuosius rūmus sugrįžęs Donaldas Trumpas teisėtai „gins Amerikos žmonių interesus“. „Ar esame pasirengę ginti Europos žmonių interesus?“ – klausė jis.

Pasak ekonomistės Marzenos Czarneckos, pagal šį memorandumą Japonijos branduolinės energetikos verslas padės Lenkijai paspartinti branduolinių išteklių kūrimą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį Europos Vadovų Tarybos (EVT) aukščiausiojo lygio susitikime pareiškė, kad Europa „lemiamą žemynui akimirką“ turi perimti savo istorijos kontrolę. „Ar norime skaityti kitų parašytą istoriją – apie Vladimiro Putino pradėtus karus, JAV rinkimus, Kinijos technologinius ar prekybos sprendimus?“ – klausė E. Macronas. „Ar norime patys rašyti savo istoriją? Manau, kad turime jėgų ją parašyti“, – pabrėžė jis.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris ketvirtadienį pareiškė, kad po politinės krizės, dėl kurios žlugo valdančioji trijų partijų koalicija, būtina neprarasti sveiko proto ir atsakomybės jausmo.  Šaliai reikia „stabilios daugumos ir veikti galinčios vyriausybės“, sakė valstybės vadovas. „Tikiuosi, kad visi, užimantys atsakingus postus, sugebės atremti iššūkių, su kuriais susiduriame, mastą“, – pridūrė jis.

Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos lyderiai ketvirtadienį paragino Sakartvelą greitai ištirti „įvairius pažeidimus“ per neseniai vykusius parlamento rinkimus, kuriuos laimėjo prorusiška valdančioji partija ir kuriuos užginčijo provakarietiška opozicija. Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai bendrame pareiškime pažymėjo, kad yra „labai susirūpinę dėl įvairių pažeidimų ir rinkėjų bauginimo“ – reiškinių, apie kuriuos buvo pranešta per rinkimus.

Europos lyderiai ketvirtadienį Budapešte renkasi į dvi dienas truksiančias aukšto lygio derybas ir sieks spręsti Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus keliamus iššūkius. Visgi derybose gali išryškėti žemyno nesutarimai. Ketvirtadienį Europos politinės bendrijos posėdyje prie Europos Sąjungos (ES) lyderių prisijungs ir kiti vadovai, nuo Jungtinės Karalystės iki Turkijos lyderių, taip pat NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Vokietijos konservatorių opozicija ketvirtadienį paragino kanclerio Olafo Scholzo krizės ištiktą vyriausybę siekti balsavimo dėl pasitikėjimo jau kitą savaitę, o ne kitais metais, kaip siūlo kancleris. Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) pirmininkas Friedrichas Merzas sakė, kad O. Scholzo trijų partijų koalicija su žaliaisiais ir laisvaisiais demokratais „žlugo“. Jis kalbėjo po jo parlamentinės grupės posėdžio Berlyne.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskyrė buvusį savo patarėją ekonomikos klausimais Jörgą Kukiesą naujuoju finansų ministru. O. Scholzo Socialdemokratų partijos narys ir artimas kanclerio sąjungininkas J. Kukiesas pakeis iš finansų ministro pareigų atleistą Christianą Lindnerį iš Laisvosios demokratų partijos (FDP). O. Scholzui trečiadienio vakarą atleidus Ch. Lindnerį, žlugo jo trijų partijų koalicinė vyriausybė.

Donaldas Trumpas gali apsilankyti Lenkijoje dar nepasibaigus prezidento Andrzejaus Dudos kadencijai, o respublikono prezidentavimas labiau atveria galimybes nei kelia tiesiogines grėsmes, sakė Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro vadovas Jacekas Siewiera A. Duda buvo prisaikdintas antrajai kadencijai 2020 m. rugpjūtį ir baigs eiti pareigas 2025 m. rugpjūtį.

Trečiadienį vakare žlugus kanclerio Olafo Scholzo koalicinei vyriausybei, užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sakė, kad ši diena Vokietijai nebuvo gera. Tai taip pat „nėra gera diena Europai“, – trečiadienį vakare prie kanceliarijos Berlyne sakė Žaliųjų partijos politikė, pabrėždama, kad Europai tenka atsakomybė už taiką savo žemyne ir Ukrainoje.

Trečiadienio vakarą atsakingi Europos Parlamento (EP) komitetai pritarė Lietuvos deleguojamo Andriaus Kubiliaus kandidatūrai į gynybos ir kosmoso eurokomisaro postą. Toks vertinimas pateiktas iš karto po Briuselyje tris valandas trukusių klausymų. Dėl Lietuvos siūlomo kandidato kompetencijų bei jam skiriamo portfelio tinkamumo trečiadienio vakarą sprendė du pagrindiniai komitetai – Užsienio reikalų bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad dėl kilusios gilios koalicijos krizės jis sieks sausio mėnesį surengti balsavimą dėl pasitikėjimo, kuris galėtų atverti kelią pirmalaikiams rinkimams. Jis sakė, kad planuoja „prašyti balsavimo dėl pasitikėjimo, kad parlamentas galėtų dėl jo balsuoti sausio 15 dieną. Taip parlamento nariai galės nuspręsti, ar atverti kelią pirmalaikiams rinkimams“, kurie galėtų būti surengti iki kovo pabaigos.

Trečiadienį į Rusijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Moldovos ambasadorius Lilianas Darii. Jam buvo pareikštas „griežtas protestas“ dėl neva nedraugiškų ir diskriminacinių oficialiojo Kišiniovo veiksmų rinkimų stebėtojų iš Rusijos atžvilgiu.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas trečiadienį pasakė, kad išrinkus Donaldą Trumpą JAV prezidentu kyla grėsmė, kad Vašingtonas nustos vykdyti savo įsipareigojimus teikti pagalbą Ukrainai. U. Kristerssonas trečiadienį ryte socialiniame tinkle „X“ pasveikino D. Trumpą su pergale. Jis rašė, kad laukia galimybės „dirbti kartu ir tęsti puikius JAV ir Švedijos – draugių ir sąjungininkių – santykius“, – rašė jis.

Dauguma žmonių bijo gauti laišką iš mokesčių inspekcijos. Tik pagalvokite apie vokietį, kuris gavo net 1700 tokių laiškų. Vietos laikraštis pranešė, kad įvykus administracinei klaidai, vertai Franzo Kafkos romano puslapių, prie šio žmogaus namų durų atkeliavo visas kalnas mokestinės korespondencijos, sukrautos į dešimt dėžių. Vokietijos finansų ministerija trečiadienį atsiprašė už „techninę klaidą“, gerokai nustebinusią vyrą iš Kvikborno miestelio Šiaurės Vokietijoje.

Serbijoje po protesto dėl šiaurinėje traukinių stotyje įvykusios stogo griūties, per kurią žuvo 14 žmonių, sulaikyti devyni asmenys, trečiadienį pranešė pareigūnai.  Sulaikytiesiems pateikti kaltinimai dėl smurtinio elgesio, turto niokojimo, viešo pavojaus sukėlimo ir policijos užpuolimo, sakoma prokurorų pareiškime. Jame teigiama, kad pareigūnai stengiasi nustatyti daugiau asmenų, dalyvavusių antradienio vakaro incidentuose.