Sveikata

Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie vadinamuosius ilgaamžiškumo (angl. longevity) papildus – kofermentą Q10, resveratrolį, omega-3 riebalų rūgštis ar NAD+. Jie pristatomi kaip priemonės, galinčios palaikyti organizmo sveikatą ir netgi sulėtinti senėjimą.

Nors prasidėjo kalendorinis ruduo, orai išlieka vasariški, tačiau gyventojų ramybę drumsčia, atrodytų, kaip niekada aktyvūs uodai. Kodėl jų dabar tiek daug ir kaip reikėtų saugotis kraujasiurbių? Apie kraujasiurbius vabzdžius ir jų paplitimą plačiau papasakojusi Gamtos tyrimų centro vyresnioji darbuotoja dr. Rasa Bernotienė patvirtino, kad antroje vasaros pusėje, jau rudeniop uodų išties yra gausu.

Savo seksualinį gyvenimą lietuviai vertina vidutiniškai: tyrimas atskleidė, kad dešimtbalėje skalėje vidutiniškai skiria šešetą. Visgi, nors tema skamba pikantiškai ir daugeliui ji vis dar yra tabu, gydytojai reiškia susirūpinimą. Dažniausiai apie problemas kalbėti gėdijasi vyrai, o laiku nesikreipdami į gydytojus jie prisišaukia ir labai rimtų sveikatos problemų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pradėjo svarstyti pataisas, kuriomis siūloma įteisinti galimybę medikams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų. Pasak projektą pristačiusios paskirtosios sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, įstatymo pakeitimais siekiama pagerinti paslaugų prieinamumą, ypač regionų gyventojams. Politikė atkreipė dėmesį, kad nuotolinė konsultacija būtų teikiama tuomet, kai nėra reikalinga paciento apžiūra ar fizinis kontaktas.

„Matai, kad tokiam žmogui bus labai sunku sirgti“, – kalbėdama apie atvejus, kai liga palaužia ilgai sveikus buvusius žmones pastebi šeimos gydytoja Justė Latauskienė. Pasak jos, tai kartais net gąsdins ir įsimena labiau nei tas pacientas, „kuris juoda lipnia juosta užsiklijavo žaizdą ar susigalvojo, kad gers citriną ir išsigydys opą“.  „Gydytojai mato ligas, mirtį, tai yra gyvenimo dalis.

Vilniaus universiteto mokslininkai atliko tyrimą apie medžiagą, tiksliau – aminorūgštį, kuri stabdo senėjimą. Pasirodo, jos ribojimas maiste gali padėti stabdyti net vėžinių ląstelių dauginimąsi.  Plačiau apie tai papasakojusi VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Liepa Gasiulė priminė, kad kiekvienas mūsų yra sudarytas iš angliavandenių, riebalų ir baltymų.  „Baltymų sudėtyje yra 20 aminorūgščių ir vienoje iš jų yra mūsų tiriamoji medžiaga – aminorūgštis metioninas.

Turbūt daugelis yra girdėję apie išties pavojingą diagnozę – aortos aneurizmą. Tačiau nedaug žmonių išties žino, kokia ji yra pavojinga. Būtent apie šią būklę tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ kalbėjo intervencinės radiologijos gydytojas Andrejus Afanasjevas.

Ar kavos vartojimas ir perdėm didelis fizinis aktyvumas nesveika širdies ir kraujagylių sveikatai, o raudono vyno taurė – kaip tik į naudą? Šiuos ir kitus dažnus mitus apžvelgė Kauno klinikų gydytoja kardiologė prof. Jurgita Plisienė.

Nepaisant pažengusio gydymo ir diagnostikos priemonių, sepsis visame pasaulyje išlieka didele problema ir viena iš dažniausių mirties priežasčių. Kaip laiku atpažinti būklę, kuri vos per kelias valandas galinčią tapti mirtina? VUL Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro gydytojo anesteziologo reanimatologo Rapolo Kuprio aiškinimu, sepsį paprastai būtų galima įvardyti reakcija į infekciją.

Seime vėl grįžtama prie idėjos privačioms gydymo įstaigoms leisti laisviau dalinti siuntimus ir receptus pacientams. Teigiama, kad tai būtų dar viena dedamųjų, kaip mažinti eiles pas gydytojus. Vis tik kiti įžvelgia, kad tai tik būtų dar vienas smūgis viešajam sektoriui.

Nors Išankstinės pacientų registracijos sistemos vienas iš tikslų – mažinti eiles pas medikus, deja, gydymo įstaigos ir pacientai ja naudojasi per mažai. Sistemoje neskelbiami visi laisvi vizitų laikai, neregistruojami visi laukiančiųjų sąrašai. Tai lemia, kad gyventojai praranda galimybę greičiau ar patogiau patekti pas gydytoją, nesudaromos sąlygos tolygesniems pacientų srautams.

Pastaruoju metu visose pasaulio šalyse šeimos gydytojai pastebi didėjantį skaičių pacientų, kuriems nustatomas užsikrėtimas nauju SARS-CoV-2 Omicron atmainos variantu NB.1.8.1, įvardintu kaip „Nimbus“. Nuo 2025 metų pradžios Nimbus iš Azijos šalių greitai išplito į kitus pasaulio regionus ir kai kuriose šalyse jau tvirtai dominuoja tarpe kitų viruso variantų.

Specialiosios medicininės paskirties maisto produktai – enteriniai mišiniai – pradėti kompensuoti 100 procentų bazinės kainos, praneša Sveikatos apsaugos ministerija. Taip mažinama finansinė našta pacientams, kuriems enterinis maitinimas yra vienintelis būdas gauti pakankamai maistinių medžiagų bei energijos.

LSMU Kauno ligoninės viename iš Vidaus skyrių – neramios dienos. Darbo sąlygomis nepatenkintos slaugytojo padėjėjos teigia daugiau taip tempti negalinčios – dirbti tenka už du tris, o ir atlygio už tai esą nėra. Ligoninės vadovybė teigia, kad apie tokius nusiskundimus pirmiau sužinojusi iš naujienų portalo tv3.lt užklausos, tačiau jau suplanavo susitikti su darbuotojais. Rasa (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red. past.

Šią vasarą lietuviški orai šiluma taip ir nelepino – buvo vos keli karštesni savaitgaliai, o jau atėjo metas pasitikti rudenį. Nenuostabu, kad daugelis ima dairytis į keliones svetur, kur garantuotas ne tik geras oras, bet ir komfortas. Turkija, Graikija, Egiptas – vienos labiausiai mūsų tautiečių pamėgtų atostogų krypčių, viliojančios patogiais „viskas įskaičiuota“ pasiūlymais.

Rugpjūtį mirčių nuo COVID-19 nefiksuota, tačiau virusas vis labiau siautėja – šį rudenį jau pasiglemžė dvi aukas. Vien pirmadienį nustatyta per 800 naujų ligos atvejų – tai yra du kartus daugiau nei prieš savaitę. Ligos piką medikai prognozuoja dar šį mėnesį, ypač jei žmonės elgsis aplaidžiai. Simptomai Vilnietis Danila su mama kreipėsi į gydytojus, nes berniuką vargino temperatūra, galvos skausmai ir vangumas. „Namuose vakar padarėme testą – teigiamas.

Ketvirtadienį Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad Europos ligoninėse sparčiai plinta patogeninis grybelis Candidozyma auris. „Per dešimtmetį daugiausia atvejų užregistruota penkiose šalyse – Ispanijoje, Graikijoje, Italijoje, Rumunijoje ir Vokietijoje“, – teigiama ECDC pranešime spaudai. Candidozyma auris, anksčiau vadintas Candida auris, yra mielių grybelis, pirmą kartą atrastas Japonijoje 2009 metais.

Klaipėdos apygardos teismas ligoninės slaugos darbuotoją pripažino kaltu dėl nesunkaus paciento sveikatos sutrikdymo ir skyrė jam 5 tūkst. eurų baudą. Kaip teigiama teismo pranešime, slaugytojas pirmosios instancijos teismo buvo išteisintas, tačiau šis sprendimas, tenkinus prokurorės skundą, buvo pakeistas. Kauno apygardos teismas vyrą pripažino kaltu dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo.

Statistika rodo, kad podagra paliečia iki 4 proc. pasaulio gyventojų. Nors ši liga dažniausiai pasireiškia 40-ies metų arba vyresniems žmonėms, netinkamas gyvenimo būdas ir su amžiumi kintantis organizmas gali lemti ir ankstesnį jos išsivystymą. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė sako, kad klausimų apie podagrą ir ją lydinčius simptomus sulaukia reguliariai.

Pastarosiomis savaitėmis koronaviruso atvejų šalyje daugėja, tačiau liga daliai pacientų nesibaigia kartu su nukritusia temperatūra ar neigiamu testo rezultatu. Pastebima, kad vis daugiau žmonių į vaistininkus kreipiasi ne tik dėl ūmių simptomų – slogos, kosulio, galvos ar raumenų skausmų, bet ir dėl kitų užsitęsusių negalavimų.

Apeliacinis teismas nutarė, kad buvęs Panevėžio ir Jonavos ligonių vadovas Ivanas Dorošas lieka nuteistas dėl korupcinių nusikaltimų, pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Teismas trečiadienį nusprendė, jog I. Dorošas lieka kaltas dėl piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo. Dėl dokumentų klastojimo jam baudžiamoji byla nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Dėl kai kurių nusikalstamos veikos epizodų buvęs gydymo įstaigų vadovas I. Dorošas išteisintas.

Žmogaus netektis skaudi šeimai, bendruomenei ir visuomenei. Pernai dėl tyčinio susižalojimo netekome 566 gyventojų. Šiemet per mėnesį prarandame apie 40 žmonių. Šie skaičiai primena, kad psichinė sveikata yra neatsiejama nuo bendros gerovės, kartu – paskata veikti. Rugsėjo 10-ąją minint Pasaulinės savižudybių prevencijos dieną ligonių kasa primena, kaip gauti pagalbą emocinės krizės atveju.

Šiemet Lietuvoje jau registruoti 9 susirgimo tymais atvejai, ketvirtadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jo teigimu, daugiau nei pusė susirgusiųjų šia liga buvo neskiepyti arba jų skiepijimo būklė buvo neaiški. Centro duomenimis, 5 tymų atvejai buvo nustatyti Vilniaus apskrityje, 2 – Kauno apskrityje ir po 1 atvejį – Klaipėdos bei Šiaulių apskrityse.

Pastarąją savaitę Lietuvoje šoktelėjus COVID-19 ligos atvejų, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė sako, kad sergamumas šia infekcija didėja, tačiau atvejų fiksuojama mažiau nei prieš metus. „Bendrai COVID atvejų skaičius didėja, tačiau skaičiai yra mažesni negu praėjusį sezoną tuo pačiu metu“, – ketvirtadienį LRT Radijui kalbėjo G. Megelinskienė.

Klaipėdos vaikų ligoninėje medikai kovoja dėl vienerių metų berniuko gyvybės. Dėl suaugusiųjų neatsakingumo jis karštu vandeniu nudegė 15 procentų kūno. Tėvai net 11 valandų nenuvežė mažylio į ligoninę, nes bandė jį gydyti patys – suvyniojo į maistinę plėvelę. Dėl to berniuko žaizdos užpūliavo, išsivystė kraujo užkrėtimas. Gydytojai vaiko būklę vertina kaip sudėtingą. Anot jų, tokio tipo nudegimai ypač pavojingi mažiems vaikams. Nudegė 15 procentų kūno „Vaiko būklė šiuo metu sunki.

Visuotinė E-sveikatos sistema vėl stringa, nors tai – anokia naujiena. Su didesniais ar mažesniais jos trikdžiais medikai susiduria gana dažnai, o kol sistema neveikia, kai kurių sričių medikai, deja, nei pacientų priimti negali, nei vaistų jiems išrašyti, nei kai kurių procedūrų atlikti.

Statistika negailestinga – 1 iš 4 mirčių pasaulyje sukelia trombų sąlygotos būklės, tokios kaip širdies infarktas, smegenų insultas, plaučių embolija ar giliųjų venų trombozė. Pasak vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininko Rimvydo Blyno, nors dažniausios trombų susidarymo priežastys yra žinomos jau daug metų, nemaža dalis žmonių vis dar į tai žiūri pro pirštus.

Skelbiant apie naują COVID-19 pakilimą Lietuvoje gyventojai skuba apsirūpinti ne tik medicininėmis kaukėmis, greitaisiais testais, bet ir peršalimo ligų simptomams malšinti skirtais preparatais. Specialistai įspėja, kad vien savigyda užsiimti nereikėtų ir įvertinus būklę kreiptis pagalbos į gydytojus.

Dėl klimato kaitos kylant oro temperatūrai, žmonės, kurie šiltesnėmis dienomis vartoja daugiau saldžių gėrimų ir ledų, ypač turintys mažiau pinigų, gali smarkiau pakenkti savo sveikatai, įspėjama naujame pirmadienį paskelbtame tyrime. Cukrus yra pagrindinė rimtų sveikatos problemų, tokių kaip nutukimas, diabetas ir širdies ligos, priežastis, vis dėlto pastaraisiais dešimtmečiais šio saldaus maisto priedo suvartojimas visame pasaulyje išaugo.

Liūdna žinia – netikėtai mirė iškili gydytoja ortodontė, profesorė, Odontologijos fakulteto prodekanė, Ortodontijos klinikos vadovė Kristina Lopatienė (1970–2025). „Išėjo mylima mama, žmona, sesuo, dukra – tokia, kurios niekas niekada nepakeis“, – skelbė moters artimieji. K. Lopatienė gimė ir užaugo Kaune, gydytojų šeimoje. Baigusi Kauno medicinos akademiją, ji pradėjo dirbti LSMU Kauno klinikų Ortodontijos klinikoje.

Praėjusią savaitę Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų skubiosios pagalbos, intensyviosios terapijos ir konsultacijų skyriuje teko teikti pagalbą dviem mažamečiams, kurie, vedini smalsumo, paragavo ryškiai raudonų kukmedžio uogų. Laimei, vaikai pagalbos sulaukė laiku ir pavojingiausių pasekmių pavyko išvengti. Nors pernai tokių apsinuodijimų nefiksuota, šiemet tai jau antras kartas, kai į ligoninę patenka mažieji pacientai dėl kukmedžio vaisių.

Drėgnas kosulys gali užklupti bet kuriuo metų laiku ir bet kokio amžiaus asmenį. Prieš gydant kosulį visuomet reikia nustatyti tikrąją jo priežastį (nes kosulys – ne liga, o simptomas). Dažniausios kosulio priežastys susijusios su peršalimu, bronchitu, laringitu, astma, plaučių uždegimu bei kitomis kvėpavimo takų ligomis; vis dėlto kosulys gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, nebūtinai susijusių su kvėpavimo sistema.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba patikrino Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Patologijos centrą, rasti pažeidimai, jų nepašalinus, centrui gresia netekti licencijos, trečiadienį pranešė „Vakarų ekspresas“. Ligoninė teigia, kad visi pažeidimai ištaisyti. Pranešama, kad Akreditavimo tarnyba liepos pabaigoje gavo Klaipėdos krašto bendruomenių asociacijos kreipimąsi raštu dėl Patologijos centre galimai vykstančių sisteminių pažeidimų.

Augant susirgimams COVID-19 vis daugiau sveikatos priežiūros įstaigų rūpinasi prevencinėmis priemonėmis. Pranešimu apie rekomendaciją dėvėti kaukes pirmadienį išplatino ir Kauno poliklinika. Žinia apie tai įstaiga pasidalino socialiniame tinkle. „Apsaugokime vieni kitus! Šiuo metu daugėja gripo ir peršalimo ligų, todėl pasirūpinkime savo ir bendruomenės sveikata. Rekomenduojame atvykus į polikliniką dėvėti veido kaukę ar respiratorių.

Medicinos studijas baigęs Kaune bei rezidentūrą įgijęs – Vilniuje, akušeris-ginekologas Giedrius Putriūnas karjeros pradžią pasirinko Šiauliuose. Mieste, kuriame užaugo trynukų būryje, mokėsi J. Janonio gimnazijoje ir, matydamas mamos, šviesios atminties gydytojos vaikų reanimatologės Gražinos Putriūnienės pavyzdį, svajojo būti gydytoju.

Remiantis Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje per metus nustatoma apie 2000 naujų prostatos vėžio atvejų, o sergamumas čia liga auga. Todėl rugsėjo mėnesį minima Pasaulinė kovos su prostatos vėžiu diena kiekvienam iš mūsų primena, kaip svarbu atkreipti visuomenės dėmesį į prostatos ligų, o ypač – prostatos vėžio, sergamumą bei ankstyvos diagnostikos ir prevencijos svarbą.

„Magnis yra vienas svarbiausių mineralų, be kurio organizmas negalėtų tinkamai funkcionuoti. „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Nienė sako, kad magnio trūkumą žmonės greitai pajunta – jis pasireiškia mėšlungiu ar stipriu nuovargiu. Ji taip pat priduria, kad daugelis nežino, jog magnis turi skirtingas formas, kurios gali skirtingai veikti mūsų savijautą. Kaip atpažinti magnio trūkumą? „Magnis yra vienas iš esminių mineralų, be kurio organizmas negalėtų tinkamai funkcionuoti.

Per praėjusius metus penkių didžiausių vaistų prekybos įmonių įtaka dar padidėjo: jos kartu sudėjus parduoda 83 proc. pacientų įsigyjamų medikamentų ir grožio prekių, kai 2023 metais ši dalis sudarė 80 proc.

Aortos aneurizma yra būklė, kurios ilgą laiką galite nepastebėti ir visiškai nejausti, tačiau jai plyšus padariniai gali būti tragiški: ne visuomet žmones pavyksta išplėšti iš mirties nagų. Dėl to ši grėsminga būklė yra vadinama tyliąja žudike. „Aorta yra pagrindinė ir stambiausia mūsų kraujagyslė, ji tęsiasi nuo širdies, po to atsišakoja ir nueina link kojų. Jei ji yra sveika, jos neturėtų matytis.

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių skundžiasi sloga, kosuliu ar gerklės skausmu. Nors šie simptomai būdingi peršalimui, dažnai jie gali reikšti ir koronaviruso infekciją. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė primena, kad svarbu ne tik pasirinkti tinkamą gydymą, bet ir imtis apsaugos priemonių.

Artėjant Pasaulinei širdies dienai, vis dažniau kalbama apie tai, kaip mūsų kasdieniai įpročiai veikia vieną svarbiausių organų – širdį. Daugelis esame girdėję, kad kasdien svarbu nueiti 10 tūkst. žingsnių, tačiau jau 7 tūkst. žingsnių per dieną turi teigiamą poveikį širdžiai. O jei iki šiol fizinis aktyvumas nebuvo įprasta dienos dalis, pradėti galima ir nuo 4 tūkst. žingsnių.

Pasaulinė kineziterapijos diena primena judėjimo svarbą ir teigiamą įtaką sveikatai. Kineziterapija – gydymas judesiu – yra svarbi medicininės reabilitacijos dalis ir kartu su fizioterapija, masažu, ergoterapija bei kitomis reabilitacijos priemonėmis padeda gerinti, palaikyti ir atkurti judėjimo, koordinacijos, kvėpavimo bei kitas kūno funkcines galimybes. Tai leidžia pagerinti gyvenimo kokybę ir grįžti į aktyvią kasdienybę po traumų, operacijų ar ligų.

Ilgos eilės pas gydytojus specialistus vis dar išlieka didele problema Lietuvoje. Tačiau ne viena šalies poliklinika dalinasi ir geromis žiniomis, kai pas gydytoją galima patekti ir tą pačią savaitę. Tiesa, svarbu turėti šeimos gydytojo siuntimą. Tokia žinia socialiniame tinkle pirmadienį pasidalino ir Vilniaus rajono poliklinika.

Dauguma mūsų išvardintume pagrindinius širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) rizikos veiksnius, kita vertus, nerastume šeimos, kurios nario nebūtų palietusi ši liga. Šiandien suskaičiuojama bemaž 50 ŠKL rizikos veiksnių, kai kurie jų – visiškai nauji, o daliai jų vis dar neskiriame reikiamo dėmesio. Ateityje ši kova bus dar sunkesnė, nes bus identifikuojami nauji ŠKL vystymuisi palankūs veiksniai, o daliai jų dar ilgai neturėsime priešnuodžių.

Vasaros pabaigoje ir rugsėjį jau įsigaliojo ne viena atnaujinta tvarka, turinti palengvinti pacientų gyvenimą. Dar kiti pakeitimai rudenį tik laukia, vienas svarbesnių – pokyčiai dėl receptinių vaistų išrašymo. Portalas tv3.lt primena, kokie svarbūs pokyčiai sveikatos sistemoje įvyko pastaruoju metu ir kas dar laukia.

Energijos stoka, kritęs darbingumas, nuolatinis noras užkandžiauti – tik vieni iš šiuolaikinio žmogaus lūpose dažnai kartojamų nusiskundimų. Net jei ir miegate pakankamai, pasirodo, visai tai gali išduoti daug pavojingesnę būklę, kuri ilgainiui sekina organizmą ir gali paskatinti lėtines ligas.

Skubi kontracepcija, mėnesinių ciklo sutrikimai, nerimas dėl nėštumo – apie tai jaunos moterys dažnai pradeda galvoti tik tada, kai ištinka problema. Ir nereta moteris mano neteisingai. Gydytoja akušerė-ginekologė Justina Gailiušienė atvirai kalba apie tai, ką privalo žinoti kiekviena pradėjusi lytinį gyvenimą, dažniausius mitus ir kodėl su kontraceptinėmis tabletėmis derėtų elgtis labai atsargiai.

Prieš penkerius metus socialiniuose tinkluose pradėjo populiarėti vaizdai, kuriuose įvairūs žmonės išbandė mėsėdžio dietą kaip naują greito svorio metimo būdą. Bet dietologas Edvardas Grišinas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kvietė visus žiūrovus atsargiau žiūrėti į šį ganėtinai naują fenomeną.

„Eilės yra neišvengiamos tam, kad kiekvienam iš mūsų nereikėtų mokėti bent po 500 eurų draudimo“, – įsitikinusi šeimos gydytoja Justė Latauskienė. Pasak jos, vienintelė galimybė, kad pas gydytojus nebūtų eilių, jei sveikatos priežiūra būtų prioritetizuota nacionaliniu mastu ir visi sutiktų už ją mokėti daugiau. „Kas negali finansiškai, „paaukotų“ savo vaiką tapti slaugytoju ir panašiai. Arba tada reikia gimdyti po 4–5 vaikus. Gal imigrantai čia mums padės“, – svarstė ji.