Sveikata

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Planuojama, kad kitais metais biudžeto įplaukos ir išlaidos bus 479 mln. eurų (beveik 14 proc.) didesnės, nei Seimo šiems metams patvirtintas biudžetas, ir sudarys apie 3,94 mlrd. eurų. Šis biudžetas atspindi valstybės pastangas stiprinti sveikatos apsaugos sistemą ir užtikrinti, kad visiems gyventojams būtų lengviau prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) bendradarbiaudama su Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) parengė informaciją medikams apie jų pareigas ir atsakomybes mobilizacijos ir karo metu. Informacija paskelbta SAM ir JGA interneto svetainėse, išplatinta gydymo įstaigoms. „Paskelbus mobilizaciją ar karo padėtį, kiekvienas turime žinoti savo vietą valstybėje. Medikai šioje vietoje nėra išimtis. Jie priskiriami kategorijai darbuotojų, kurie atlieka gyvybiškai svarbią valstybės funkciją.

Siekiant didinti skubios medicinos pagalbos prieinamumą sostinės gyventojams, ši paslauga pradėta teikti Vilniaus „Kardiolitos klinikose“, įsikūrusiose Laisvės pr. 64A, skelbia pati įstaiga. Anot įstaigos Stacionaro ir poliklinikos vadovės Daivos Lideikienės, nemokama skubi pagalba suaugusiesiems teikiama visą parą ir yra aktuali pacientams, kuriems bet kuriuo paros metu yra reikalinga neatidėliotina gydytojo konsultacija ar apžiūra, ligos diagnozė ar vaistų paskyrimas.

Didesnės galios smegenų skenavimas leidžia mokslininkams giliau pažvelgti į tai, kaip COVID-19 veikia smegenis, o gauti rezultatai gali paaiškinti daugelį ilgalaikių simptomų, kuriuos patiria kai kurie pacientai.

Dažnas pastebi, kad be kavos ar energinių gėrimų rytą pradėti sunku. Tad šie stimuliantai tampa tarsi rytine būtinybe įprastos dienos pradžiai. Apie tai, kaip ir kiek reikėtų vartoti šių gėrimų ryte buvo kalbama TV3 „Sveikatos DNR“ laidoje. Apie kavą ir tonizuojančius gėrimus laidoje papasakojo „Northway“ medicinos centro šeimos gydytojas Valerijus Marozovas.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro pacientams pradėta taikyti širdies laidžiosios sistemos stimuliacija (mediciniškai – kairiosios Hiso pluošto kojytės zonos, kuri yra atsakinga už elektros signalų perdavimą į kairiąją širdies pusę, pumpuojančią deguonies prisotintą kraują į visą kūną). „Tai yra speciali technika, kuria elektros impulsai tikslingai nukreipiami į reikiamą širdies zoną, kad būtų atkurtas sinchroniškas širdies skilvelių darba...

Kraujospūdžio matavimas yra itin svarbi praktika namuose, siekiant išvengti rimtų sveikatos problemų, susijusių su širdies ir kraujagyslių ligomis. Visgi neretai, daugelis žmonių, matuodami kraujospūdį daro keletą klaidų bei pamiršta svarbias taisykles, kurios gali turėti įtakos rezultatų tikslumui. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė dalinasi 7 patarimais, kaip gi iš tiesų teisingai pasimatuoti kraujospūdį namuose, rašoma pranešime spaudai.

Vasara, kupina saulės, jūros ir atostogų nuotykių, dažnai palieka pėdsakų ne tik atmintyje, bet ir ant mūsų odos. Saulėtos dienos gali lemti odos pokyčius, o vienas iš dažniausiai pastebimų – išryškėję ar pakitę apgamai. Kada tai tiesiog natūrali odos reakcija į saulės spindulius, o kada verta sunerimti, pasakoja odos ligų bei lazerinės ir estetinės dermatologijos klinikos „Skin Olympus“ medicinos gydytoja Jorinta Jokubaitė.

Lietuvoje šiuo metu vykdomos penkios pagrindinės ligų prevencijos programos, pagal kurias asmenims, patenkantiems į rizikos grupę, tyrimai atliekami visiškai nemokamai. Savo ruožtu medikai gyventojus ragina nedelsti ir pasinaudoti šia galimybe, leidžiančia užkirsti kelią itin sunkiems susirgimams. Gyventojams, norintiems išsitirti pagal prevencines programas, iš pradžių reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Šis, įvertinęs jūsų sveikatos būklę, prireikus skirs tyrimus.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba nutarė pritarti 31,9 mln. eurų skyrimui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies. Šios lėšos bus panaudotos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms apmokėti. Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas akcentuoja, kad augant finansinėms galimybėms, plečiamos ir kompensacijų gyventojams už vaistus apimtys. „Turime dvi geras žinias.

Černobylio avarija įvyko prieš 38 metus, tačiau iki šiol neturėjome įrodymais pagrįsto avarijos pasekmių Lietuvai įvertinimo. Sklandė ir tebesklando niekuo nepagrįsti teiginiai, kad Lietuvoje daugėja onkologinių ligų ir netgi mirčių dėl Černobylio avarijos poveikio. NVI atliktas didelės apimties retrospektyvinis epidemiologinis tyrimas ir pagaliau galime kalbėti apie moksliškai pagrįstus duomenis. „Įvairių veiksnių kancerogeniniam poveikiui įvertinti reikia ilgalaikio stebėjimo. Pvz.

Nerimas – natūrali žmogaus emocinė būsena, kurią gali patirti kiekvienas. Ir nors nedidelis nerimas žmonių sveikatai pavojaus nekelia, specialistai ragina atkreipti dėmesį – užsitęsusi įtampa, trukdanti mėgautis gyvenimu, gali būti vienas iš ženklų, pranešančių apie būtinybę prašyti pagalbos. Nuolat jaučiamas susirūpinimas, baimės ar dirglumo jausmas – normali organizmo reakcija į iškilusius iššūkius, pavyzdžiui, vestuvių šventę, o galbūt darbo pokalbį ar egzaminą.

Šį pirmadienį Stokholme veikiančiame Karolio institute Nobelio komitetas pradėjo 2024 m. Nobelio premijų sezoną. Nobelio medicinos premija šiemet paskirta amerikiečiams prof. Victorui Ambrosui ir prof. Gary Ruvkunui už mikro-RNR atradimą ir jos vaidmens potranskripciniame genų reguliavime nustatymą.

Nors praėjusią, 40-ąją metų savaitę prasidėjo oficialus gripo sezonas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) fiksuoja sergamumo sumažėjimą. Lyginant su ankstesne, 39-ąją metų savaite, susirgimų skaičius sumažėjo nuo 1 216 iki 1 182 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Epideminis sergamumo lygis kol kas nebuvo registruotas nė vienoje savivaldybėje. Aukščiausias sergamumo rodiklis buvo pasiektas Vilniaus apskrityje (1 380 atv. 100 tūkst. gyv.), mažiausias – Telšių apskrityje (886 atv.

Spalis – krūties vėžio sąmoningumo mėnuo, kuriuo siekiama atkreipti moterų dėmesį į šią ligą ir skatinti pasitikrinti krūtų sveikatą. Remiantis nacionalinio vėžio instituto duomenimis, krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje – kasmet šią diagnozę išgirsta apie 1,5 tūkst. moterų. Svarbu žinoti, kad laiku pastebėti simptomai, reguliari savityra namuose bei tyrimai – reikšmingi veiksniai, lemiantys ligos eigą.

Sveikatos apsaugos ministro sprendimu į kompensuojamųjų vaistų kainyną įtraukti vaistai, skirti cistinei fibrozei gydyti. Šiuos kompensuojamuosius vaistus gydytojui paskyrus pacientai galės įsigyti vaistinėse nuo spalio 7 d. Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas sako, kad vaistai sergantiems cistine fibroze valstybės lėšomis bus kompensuojami pirmą kartą. „Porą metų trukusį procesą vainikavo sėkmė. Pagalbos sulauks dešimtys šia liga sergančių žmonių.

Didžiojoje Britanijoje pirmą kartą nėščiosios ir vyresnio amžiaus žmonės pradedami skiepyti vakcina nuo RSV (respiracinio sincitinio viruso). Ši liga, kuria užsikrečia 90 proc. jaunesnių nei dvejų metų amžiaus vaikų, plinta kiekvieną žiemą ir paprastai prasideda spalio mėnesį, o didžiausias sergamumas pasiekia gruodį arba sausį, skelbia portalas „Sky News“. Virusu, kuriuo galima užsikrėsti bet kuriame amžiuje, paprastai prasergama lengvai.

Nors susitinkame po intensyvios ir ilgos darbo dienos, vaikų ligų gydytoja Aušra Šiškutė-Karanauskienė šypsosi. Kaip pasakoja, nors kitąkart ir pavargsta tiek, kad norisi tik išsiverkti, jaučiasi esanti visiškai savo rogėse. Gydytoja sako, kad suaktyvėjusį įvairiausių virusinių ir bakterinių infekcijų sezoną pirmieji labiausiai pajunta būtent pediatrai, nes mažųjų pacientų srautas gerokai išauga.

Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai gydymo įstaigos, nors turi sutartis su ligonių kasomis, sugeba papildomai „prisidurti“ iš pacientų už nemokamas paslaugas. Tačiau atsakomybės vengia, ministerija tyli, o štai Teritorinės ligonių kasos siūlo pacientams tikrintis informaciją patiems, kad nereikėtų tuštinti piniginių net iki tūkstančio eurų.

Spalio mėnesio pabaigoje visoje Lietuvoje pasitiksime žiemos laiką – suksime laikrodžius viena valanda atgal. Laiko sukimas žmones erzina ne tik dėl to, kad naktys vėl taps tamsesnės, bet ir dėl to, kad dėl to išsimuša jų įprastas gyvenimo ritmas. Aišku, su laiku organizmas įpranta, tačiau, anot specialisto, tai vis tiek turi ilgalaikių, sveikatai kenkiančių pasekmių. Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr.

Daugeliui pacientų kelionė pas odontologą gali būti bauginanti, o kai kurie, nesilaikydami odontologo patarimų, galbūt net kartais pameluoja. Apklausa parodė, kad tai vyksta dažniau nei galima pamanyti. Net 67 proc. žmonių prisipažino melavę odontologui dėl vieno ar kito dalyko. Pasak „Gorgeous Smiles“ odontologų, meluodami odontologui darote sau meškos paslaugą. Dr.

Socialinių tinklų įtaka paaugliams tokia didelė, kad net gali būti žalinga sveikatai. Pasak dermatologo, noras turėti „stiklinę“ odą gąsdina, nes paaugliai dėl savo užgaidų neretai pasiryžę padaryti bet ką. Dermatologas Tadas Raudonis pripažino, kad į specialistus kreipiasi nemažai paauglių su išberta veido oda. Esą sudėtinga atsekti, ar tai netinkamo produkto, ar netinkamos veido priežiūros rutinos įtaka, ar netinkami įpročiai, tačiau problema – akivaizdi.

Plaučių vėžys – itin klastinga liga ir dauguma atvejų nustatoma jau gerokai pažengusi. Gydytojai gi sklaido mitus, kad šis vėžys užklumpa tik rūkorius. Pasirodo, ligos įkaitu šiandien gali tapti bet kuris, mat riziką susirgti didina sparčiai auganti oro tarša. Viena išeičių bent anksti „pagauti“ ligą – ankstyvoji patikra, kuri, tikimasi, nuo kitų metų bus nemokamai prieinama ir lietuviams. Plaučių vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje.

Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) patvirtinus pirmąjį diagnostinį „b raupų“ (angl. mpox) testą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako dar vertinanti šią informaciją ir tik tuomet spręs dėl testo įsigijimo. „Informacija apie diagnostinius testus yra visiškai nauja, tai ministerija dabar susipažįsta su ja – susipažinusi, svarstys dėl įsigijimo galimybių“, – BNS sakė ministro atstovas Tomas Bagdonas. Testus „Alinity m MPXV“ gamina „Abbott Molecular Inc.

Kraujo tyrimai gali tapti raktu į daugelį, tiesa, ne visas ligas. Tačiau tam jie turi būti tinkamai analizuojami. Pasirodo, neįvertinus visų kraujo paėmimo aplinkybių galima net klaidingai ieškoti vėžio. Tuo metu prieš tiriantis kardinaliai pakeitus savo elgseną tyrimai vėlgi gali neparodyti realaus vaizdo.

Žmogus gyvena visiškai sveikai, tačiau cholesterolis perteklinis, o kepenys – suriebėjusios. Tokiais pasitaikančiais atvejais pasidalinęs gydytojas gastroenterologas Eimantas Mockus įspėja, kad suriebėjusių kepenų liga šiandien vis dažniau užklumpa net jaunus žmones. Ir to priežastis – tikrai ne besaikis alkoholio vartojimas. Gydytojas pasakojo, kad kepenų suriebėjimas šiandien pacientams diagnozuojamas pakankamai dažnai.

Švedijoje itin paplitusi prekė, kurią pardavėjai pateikia kaip alternatyvą rūkymui yra Lietuvoje nelegalus, jaunimo pamėgtas snusas. Tai yra mažas tabako maišelis, dedamas po viršutine lūpa. Visgi, specialistai įspėja, kad tai – pavojinga, sveikatai kenkianti ir Lietuvoje uždrausta medžiaga. Švedija didžiuojasi statistika, kad šalyje tabako gaminius rūkančių žmonių yra rekordiškai mažai. 2024 m. Europos Komisijos atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad beveik ketvirtadalis (24 proc.

Krūties vėžys nepaiso amžiaus ir socialinės padėties, tačiau gydytojai apgailestauja šiandien negalintys vienodai efektyviai padėti visoms susirgusioms moterims. Laukiama, kada taps prieinamas individualizuotas gydymas, ypač esant itin agresyvioms vėžio formoms. Dabartinę situaciją iliustruojančia istorija pasidalino Simona, kuri krūties vėžio diagnozę išgirdo po savo 45-ojo gimtadienio praėjus kelioms dienoms.

Įtarus širdies nepakankamumą taikomi modernūs diagnostikos metodai, nustačius ligą, skiriamas inovatyvus gydymas. Tačiau vien modernių metodų ir vaistų nepakanka, būtini ir paciento gyvenimo būdo pokyčiai. Ar gydymas bus sėkmingas, labai svarbus paciento ir gydytojo tarpusavio pasitikėjimas, kuo šiandien gali pasidžiaugti ne vienas Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro Širdies nepakankamumo kabineto, įkurto gydytojos kardiologės Virginijos Ežerskienės, lankytojas.

Padidintas kraujo spaudimas (arterinė hipertenzija) – daugelio gyventojų problema. Dažnas į tai moja ranka ir nenori nieko girdėti apie vaistus. Deja, nemaža dalis žmonių išvis neįtaria, kad serga arterine hipertenzija. Gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius gi dalinasi būdais, kaip sumažinti kraujo spaudimą be vaistų.

Viena pavojingiausių ir net mirtimi pasibaigti galinčių nelaimių namuose – kūdikio užspringimas. Tokiu atveju, patariama skubiai kviesti greitąją pagalbą. O kol laukiama medikų, galima atlikti keletą veiksmų, kurie padėtų išgelbėti kūdikio gyvybę. Kaip tą padaryti – žiūrėkite straipsnio viršuje esančiame vaizdo įraše. Užspringimų tipai Užspringimai gali būti dviejų tipų.

Po Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) reorganizacijos Palangos savivaldybei sunerimus dėl mieste teikiamų paslaugų užtikrinimo, ketvirtadienį sutarta, kad kurorto ligoninėje, be kitų medicinos paslaugų, chirurgijos profilio paslaugos bus užtikrintos ištisus metus. Tuo metu KUL iki kitų metų vasaros įsipareigojo parengti gydytojus, kurie nuolat dirbtų Palangos Skubios pagalbos skyriuje.

Vienas didžiausių sveikatos priežiūros ir medicininių tyrimų laboratorijų tinklų „Antėja“ su pasididžiavimu atvėrė duris į naują modernią laboratoriją Kaune. Ši laboratorija, galinti kasdien atlikti daugiau nei 300 000 laboratorinių tyrimų ir apdoroti 30 000 mėginių per dieną, iš naujo apibrėš medicininės diagnostikos standartus, sako įmonės direktorius Vidas Gedutis.

Lietuvoje šiemet iš viso užregistruoti 36 legioneliozės atvejai, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). NVSC duomenimis, daugiausia atvejų – 17 – užfiksuota Vilniaus regione, 8 – Kaune, 5 – Klaipėdos regione, po 2 legioneliozės atvejus registruota iš Marijampolės, Panevėžio ir Utenos regionuose. Pasak centro specialistų, ši liga dažniau registruojama tarp vyrų ir vyresnio amžiaus asmenų: tarp susirgusiųjų buvo 23 vyrai ir 13 moterų, 72 proc.

Skelbia gerą naujieną – nuo kitų metų pasitikrinti dėl vieno iš dažniausių vėžių galės daugiau moterų. Nors dažnai vis dar galvojama, kad krūties vėžiu jauname amžiuje nesergama, realybė byloja ką kita. Todėl moterys raginamos nedelsti tikrintis vos pajutus menkiausią nerimo signalą. Krūties vėžys – viena dažniausiai pasitaikančių onkologinių susirgimų Lietuvoje. Kasmet šią diagnozę išgirsta apie 1600 moterų. Deja, nuo šios ligos miršta nemažai moterų – kasdien po vieną dvi.

Rudens pradžia mus lepino saulėtomis ir šiltomis dienomis, tačiau su atvėstančiu oru ir mažėjančia natūralia šviesa artėja virusinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas.

Sąnariai endoprotezuojami juos pažeidus sunkioms ligoms arba traumoms, kai sąnarys nebegali tinkamai funkcionuoti, judesius lydi nuolatinis skausmas. Tačiau atsiradus pirmiesiems skausmams ir nustačius sąnarių pažeidimus dar nereiškia, kad juos būtina endoprotezuoti. Pirmiausia taikomi kiti, vadinamieji konservatyvūs gydymo metodai (mankštos, fizinio krūvio korekcija, fizioterapinės procedūros, vaistai nuo skausmo ir uždegimo, injekcijos ir kt.

Pradėjo veikti nauja Valstybinės ligonių kasos (VLK) ir Užimtumo tarnybos specialistų sukurta vieno skambučio paslauga. Ji padės gyventojams, kurie kreipiasi telefonu į šių įstaigų konsultacijų centrus, atsakymus į rūpimus klausimus gauti greičiau ir efektyviau. Abi institucijos nusprendė supaprastinti konsultacijų procesą telefonu.

Stebint Lietuvoje augantį sergamumą kokliušo infekcija, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad ši liga daugiausia plinta tarp vaikų. Pasak jos, tai lemia nepakankamos vakcinavimo apimtys. „Vakar dienos duomenimis, kokliušo turime 600 atvejų, didžioji dalis sergančių – vaikai iki 17 metų“, – LRT radijui teigė NVSC epidemiologė, pažymėdama, kad apie 30 proc. jų sudaro maži vaikai, kuriems ši infekcija ypač pavojinga.

Atėjus šaltesniems orams, sveikatos priežiūros specialistai sulaukia vis daugiau nusiskundimų dėl slogos ir komplikacijų. Taip pat jie, pastebi, kad dažnas į slogą numoja ranka – esą, anokia tai liga. Tačiau kai kuriais atvejais negydoma sloga gali pasibaigti ir komplikacijomis. Kaip jų išvengti, pataria vaistininkė ir gydytoja otorinolaringologė.

Spalio 3 d., ketvirtadienį, Santaros slėnyje atidaromas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) Medicinos mokslo centras. Naujajame VU MF Medicinos mokslo centre įsikūrė unikalios laboratorijos ir tyrimų centrai. Čia pasitelkiant įvairiausius įrankius – nuo žmogaus ląstelių auginimo, modernių molekulinių tyrimų iki skaitmeninių technologijų – bus siekiama plėtoti transliacinę, personalizuotą ir skaitmeninę mediciną.

Iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) – itin gera žinia. Kaip skelbiama, sudarytos visos sąlygos jau kitą savaitę vaistinėse atsirasti sergančiųjų taip ilgai lauktiems vaistams cistinei fibrozei gydyti. Sergančiųjų šeimos sako sulaukusios tikro stebuklo, tik prašo, kad jo neužtemdytų biurokratinė pekla. Kaip pranešė sveikatos apsaugos viceministras Edgaras Narkevičius, sutartis su gamintoju jau pasirašyta, o vaistai fiziškai jau yra Lietuvoje.

Prasidėjęs ruduo atneša ne tik vėsesnius orus, bet ir įvairias ligas, iš kurių pačios pavojingiausios – gripas ir COVID-19. Pasak gydytojų, ypač suskubti pasiskiepyti nuo šių ligų turėtų priklausantys rizikos grupėms gyventojai. Jiems siūloma abiem skiepais vakcinuotis to paties vizito metu.

Spalį, krūties vėžio žinomumo mėnesį, gydytojai pradeda aiškia žinute – jei norime, kad kuo mažiau moterų pasiglemžtų ši grėsminga liga, paprasčiausiai tereikia pasitikrinti. Deja, dėl krūties vėžio pasitikrina mažiau nei pusė tikslinei amžiaus grupei priklausančių moterų. Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ir viena iš pagrindinių mirties priežasčių nuo piktybinių navikų Lietuvoje. Ja kasmet naujai suserga apie 1700 moterų, o miršta – beveik pusė tūkstančio.

Moterų sveikata yra ypač svarbus rūpestis, kuriam reikia skirti dėmesio visose gyvenimo srityse. Vienas iš pagrindinių būdų išlaikyti gerą sveikatą – reguliariai tikrintis profilaktiškai, ypač dėl galimų onkologinių susirgimų. Profilaktiniai krūtų tyrimai, tokie kaip ultragarso tyrimas, yra paprastas ir greitas būdas įvertinti krūties sveikatą bei užtikrinti ramybę dėl savo sveikatos.

Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena, skirta atkreipti dėmesį į širdies ligas sukeliančius rizikos faktorius ir paskatinti sveiką gyvenimo būdą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis daugelyje šalių. Tad „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė dalijasi naudingais praktiniais patarimais, kaip žengdami po mažą žingsnelį galime suteikti didžiulę pagalbą savo širdžiai.

Kauno klinikų gydytojai spalio 17–18 d. kviečia nėščias moteris išsitirti nemokamai. Tiesa, reikia, kad nėštumas būtų tam tikro laiko. Kaip pasidalino klinikų gydytoja Eglė Jocaitė-Machtejevienė, jeigu moteriai 11–13 nėštumo savaitė bus spalio 17–18 d., ji laukiama nemokamam ištyrimui. „Kauno klinikose Moterų konsultacijoje organizuojamas ultragarso kursas gydytojams mažose grupelėse.

Spalio 1-ąją minėdamos Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, ligonių kasos linki vyresnio amžiaus žmonėms kuo ilgiau išlikti žvaliems, išsaugoti gerą sveikatą ir kviečia aktyviai naudotis Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamomis medicinos paslaugomis, kurios garantuojamos visiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems Lietuvos gyventojams.

Sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus lydi sportininkus į olimpines ir paralimpines žaidynes, jis su paralimpine rinktine dirbo Tokijo ir Paryžiaus žaidynėse, yra buvęs ir Londone vykusiose žaidynėse.