Sveikata

Naujausias kompanijos „Spinter research“ atliktas tyrimas rodo, jog dauguma gyventojų nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui panaikinti priemokas už valstybės kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas.  „Absoliuti dauguma neigiamai vertina pacientų teisių suvaržymą savo iniciatyva pasirinkti brangiau kainuojančius ar papildomus tyrimus, medžiagas, medicinos paslaugas, už tai prisimokant“, – rašoma pranešime.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) 2024 metais šalies gydymo įstaigoms pristatė daugiau nei 75 tūkst. kraujo komponentų maišelių, iš kurių daugiau nei 5200 buvo kraujo plazma. Ji yra itin svarbi, nes padeda gydyti traumų sukeltus sužalojimus ar kraujavimą, įvykstantį sudėtingų operacijų metu. Vien Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) pernai jos prireikė keliems šimtams pacientų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neseniai džiugiai pasidalino, kad medikų atlyginimai Lietuvoje per 9 metus padidėjo net tris kartus. Patys gydytojai ir slaugytojai gi į pateikiamus skaičius žiūri išpūtę akis, mat, pasak jų, jie vargiai atitinka tikrovę. SAM ką tik dalinosi duomenimis, viešosiose gydymo įstaigose dirbančio medicinos personalo vidutinis darbo užmokestis (VDU) nuo 2016 m. iki 2025 m. I ketvirčio padidėjo tris kartus.

Tėvų baimės akys didelės – ant vaiko odos vos pastebėję kokį iškilusį gumbelį ar apčiuopę guzelį jie iškart puola į paniką. Dažniausiai imama nuogąstauti, kad be chirurgo išsiversti nepavyks. Tačiau gydytojas Arūnas Strumila ramina, kad pjūvio reikia tikrai ne visada ir vardija, kada išties reikėtų sunerimti. Santaros klinikų Vaiko sveikatos klinikinės grupės vadovas gydytojas vaikų chirurgas dr. A. Strumila pasakojo, kad apskritai vaikų chirurgija yra labai plati sritis.

Susidūrusiems su pelėsiu vargu ar reikia aiškinti, koks tai nemalonus ir sunkiai išnaikinamas dalykas. Ne mažiau nerimo gyventojams kelia tai, ar šis grybas nekelia pavojaus sveikatai. Vis dėlto gydytojai ramina, kad alergijos pelėsiui sukelti simptomai gali pasireikšti itin retais atvejais. Savo nerimu su naujienų portalu tv3.lt pasidalinusi vilnietė Rūta (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas, red. past.

Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ vedėjas Simonas Urbonas kartu su reabilitacijos centro „Naujas gyvenimas“ įkūrėju, tėčiu Marium Balčiūnu aptarė šiomis dienomis itin aktualias temas: kvaišalai, šiuolaikiniai paaugliai, vartojimas Lietuvoje. Tinklalaidėje Marius pasidalijo savo patirtimi vartojant narkotikus. Jis atvirai papasakojo, kad svaigalų liūne paskendęs buvo 8 metus.

Gyvenimą be išmaniųjų įrenginių ir kitų technologijų šiandien vargiai įsivaizduojame, tačiau įsitraukimas į virtualų pasaulį sukelia ir vis daugiau iššūkių. Ar išties jau daromės priklausomi ir kaip tai keičia mūsų smegenis? Nors iš mokslinės pusės tyrimai daugiausiai rodo neigiamą ekranų poveikį besivystančioms smegenims, paklausti, ko iš technologijų norime ir kaip jas naudojame, turbūt turėtų kiekvienas.

Sveika mityba – tai ne kalorijų skaičiavimas ar madingų produktų vaikymasis. Pasak šeimos gydytojos ir endobiogenikos specialistės Yuliyos Asovskajos, didžiausia klaida manyti, kad yra vienas mitybos planas visiems. Laidoje „Sveikatos DNR“ gydytoja kviečia atsigręžti į paprastus, o ne prabangius maisto produktus. „Kas yra tvarkinga mityba? Tikrai yra tam tikrų ypatumų kiekvienam žmogui, kuriuos galima taikyti, bet bendrai tai nėra kažkoks labai sudėtingas dalykas.

Lietuva pagaliau kompensuos itin brangų gydymą – genų terapiją spinaline raumenų atrofija sergantiems vaikams. Pirmąją injekciją gavo dar pusmečio nesulaukęs kūdikis, kuriam ligą medikai nustatė vos tik gimus, visuotinės naujagimių patikros metu. Tokią diagnozę kasmet išgirsta iki 2 mažųjų pacientų.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Pusšešto mėnesio berniukas, sergantis spinaline raumenų atrofija, gauna gydymą genų terapija.

Nuovargis, plaukų slinkimas, svorio augimas, virškinimo bėdos – dažnai apie šiuos simptomus pernelyg nesirūpinama. Tačiau tai gali būti aiškus ženklas, kad jūsų skydliaukei reikia pagalbos. Endobiogenikos specialistė ir šeimos gydytoja Yuliya Asovskaja laidoje „Sveikatos DNR“ atvirai pasakoja, kodėl būtent skydliaukė tampa pažeidžiamiausiu taikiniu mūsų organizme, ypač moterims.

Atšilę orai, atostogų nuotaika ir viliojantys, drabužiais vos pridengti kūnai neretai pastūmėja žmones į pikantiškus nuotykius. Tačiau gydytojai įspėja, kad neatsakingai panirus į kurortinį romaną galima prisidaryti rimtų bėdų – ne tik pasigauti lytiškai plintančią infekciją, bet ir sukti galvą, kaip pasiaiškinti antrajai pusei. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovas dr.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode vyko kvapų šventė. Ir nors ten ore tvyro gausybė svaiginančių aromatų, specialistai pabandė sukurti kvapą, kuris reprezentuotų botanikos sodą. Šiemet lankytojai kviečiami atrasti dar ir uogų kvapus. Vienų uogų kvapas, kaip aviečių ar žemuogių, itin malonus, o kitų, kaip štai putino, priverčia susiraukti. Tačiau, pasak specialistų, dėl to uogų nauda nemažėja. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Nors ilgą laiką visą veidą spuogais išberianti aknė buvo laikoma paauglių liga, gydytojai pastebi, kad ji vis dažniau kamuoja ir suaugusius žmones. Kas labiausiai paskatina aknę ir kaip ją efektyviai gydyti? Plačiau apie šią problemą papasakojusi Lazerinės dermatologijos centro gydytoja dermatovenerologė Rūta Šidlauskienė patvirtino, kad šiais laikais aknė toli gražu nebėra laikytina vien paauglių liga.

Mirtinai narkotinėmis medžiagomis apsinuodijusio paauglio iš Jonavos istorija atskleidė itin opią problemą – medikai elektroninėmis cigaretėmis apsinuodijusius ir sąmonės netekusius paauglius gaivina nuolat. Pasak specialistų, baisiausia tai, kad naujos cheminės medžiagos, maišomos į elektroninių cigarečių skysčius, kuriamos nuolat, todėl tampa praktiškai neįmanoma visų jų nustatyti. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nors šiųmetės gana lietuviškos vasaros orai džiugina ne visus, pastaraisiais metais alinančios karščio bangos tampa vis dažnesniu reiškiniu. Daug iššūkių sukėlė ir šiemet Europą užplūdę didžiuliai karščiai. Kokios yra pagrindinės klaidos per karščius ir kaip jų išvengti? Karšti orai, o juo labiau užklumpančios karščio bangos – ne tik iššūkis komfortui, bet ir tikrai rimta grėsmė sveikatai. Ypač pavojus kyla mažiems vaikams, senjorams ir sergantiems lėtinėmis ligomis.

Tikriausiai ne vienam teko pastebėti, kad šią vasarą bene kasdien mus pasitinka ne tik lietus, bet ir didesni būriai uodų. Pastarieji gali sugelti ne tik ilsintis gamtoje, bet ir miesto centre, didesnis jų aktyvumas stebimas pavėsyje, taip pat saulei kylant bei leidžiantis ar vėliau vakare.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujo centras pirmasis Lietuvoje pradėjo taikyti pažangią viso kraujo perpylimo praktiką – metodą, kuris jau išgelbėjo gyvybę pirmajai pacientei ir žymi svarbų pokytį šalies kraujo donorystės srityje. Verta paminėti, kad viso kraujo perpylimas nėra visiškai naujas metodas, o veikiau sugrįžimas prie praeityje naudotos praktikos, tačiau su šiuolaikiniais inovatyviais patobulinimais, leidžiančiais užtikrinti didesnį saugumą ir efektyvumą.

Pagrindinę Zarasų gydymo įstaigą vėl purto neramumai. Pacientai griebiasi už galvos, kad Zarasų sveikatos centre nelieka 3 patyrusių šeimos gydytojų, kurie, jų tvirtinimu, dabartinės vadovybės esą buvo tiesiog prispirti išeiti. Dar vienas gydytojas dėl neva patiriamos įtampos sako taip pat besiruošiantis palikti darbą. Tuo metu įstaigos vadovė bet kokius įtarimus neigia.

Jau 7 000 žingsnių per dieną, remiantis tyrimu, mažina kai kurių sunkių ligų riziką. Specializuotas žurnalas „Lancet Public Health“, įvertinęs ligšiolines rekomendacijas, ketvirtadienį rašo, jog nebūtina per dieną nužingsniuoti 10 000 žingsnių, kad būtų pasiektas teigiamas poveikis sveikatai. 10 000 žingsnių rekomendacija nėra pagrįsta moksline studija. Ji veikiausiai susijusi su vienos japonų įmonės, septintajame dešimtmetyje pristačiusios žingsniamatį, reklamine kampanija.

Per pirmąjį metų pusmetį Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) donorystės kelionė prasidėjo net 20 kartų – tiek pacientų buvo identifikuoti kaip potencialūs donorai. Net 14 kartų artimieji pasakė „taip“, ir net 10 jų tapo efektyviais donorais, o net 8 – multiorganiniais, rašoma Klaipėdos universiteto ligoninės pranešime.

Vis daugiau tyrimų patvirtina: ilgaamžiškumas nėra paveldėtas „bilietas“, o mūsų kasdienių įpročių atspindys. Pradėti keistis, pasak ilgaamžiškumo ekspertės, verta ne nuo kraujo tyrimų ar dietų – o nuo paprasto, bet labai svarbaus leidimo sau pailsėti be kaltės jausmo.

Į Ukmergės ligoninę trečiadienį buvo pristatyta moteris, kuriai stipriai kraujavo iš makšties. Pacientė pasakojo, kad Anglijoje jai buvo atliktas abortas. Ją apžiūrėję medikai įtariam, kad jis galėjęs būti atliktas neteisėtai ir pranešė apie tai policijai.  Įtarimų moterį apžiūrėjusiems gydytojams sukėlė radiniai bei pažeidimai gimdoje, skelbia portalas lrt.lt.

Šiemet vasara nelepina pernelyg maloniais orais, todėl dažnas Lietuvos gyventojas savo atostogų planus perkelia į užsienio šalis. Tačiau skubant pasprukti nuo lietingų orų, gali pasimiršti svarbūs daiktai, o tarp jų – Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK). Ligonių kasos specialistai primena, kad pamiršus kortelę, galima savarankiškai susiformuoti ir į mobilųjį įrenginį parsisiųsti ją pakeičiantį sertifikatą.

Vasarą pakilus jūros paviršiaus temperatūrai, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC) atkreipia dėmesį į sezoninę riziką, kurią kelia Vibrio bakterijos. Šios bakterijos natūraliai gyvena pakrantės sūrokame vandenyje, kur susimaišo druskingas jūros ir gėlas vanduo, ypač kai vandens temperatūra aukšta, o druskingumas – mažesnis. Tokios sąlygos Europoje dėl klimato kaitos tampa vis dažnesnės.

Šiaulių apygardos teismas nuteisė gydytoją Z. R., neteisėtai išrašinėjusią receptus psichotropiniams vaistams įsigyti, pranešė prokuratūra. Radviliškietė gydytoja Z. R. teismo pripažinta kalta dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, lenkimo vartoti jas, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Vasaros karščiai dažnai atneša ne tik saulę, bet ir nemalonius fizinius pojūčius. Vienas iš jų – tinimas. Apsunkusios kojos, pabrinkusios kulkšnys, patinęs veidas ar net rankos – tai pojūčiai, kuriuos daugelis žmonių nurašo sūriam maistui ar tvankiai dienai. Tačiau tinimas – ne tik sezoninis diskomfortas. Jis gali būti pirmasis signalas apie širdies, inkstų, venų sistemos ligas ar net netinkamai parinktų vaistų poveikį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pradėjo susitikimų sesiją su inovatyvios farmacijos pramonės atstovais, siekiant pagerinti Europos Sąjungos (ES) vidurkio nesiekiantį naujų vaistų prieinamumą Lietuvoje. Prasidėjus diskusijoms konstatuota, kad inovacijų prieinamumui šiuo metu skiriamas nepakankamas finansavimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) išplatino pranešimą, kuriuo įspėja neužkibti ant sukčių kabliuko – siūlomo „stebuklingo“ preparato, kurio nurodyta veiklioji medžiaga tik skamba panašiai į egzistuojantį realybėje. „Dėmesio! Neužkibkite ant sukčių kabliuko.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) praneša, kad vasarai įpusėjus kritiškai senka beveik visų kraujo grupių atsargos. Šiuo metu ypač trūksta I+(O+), I- (O-), II+(A+), II-(A-), III+ (B+), IV (AB-) grupių kraujo. Tad NKC kviečia gyventojus, esant galimybei, kuo skubiau atvykti į artimiausius NKC donorystės padalinius paaukoti kraujo.

Gedulas Kupiškio ligoninėje – eidamas 73-uosius metus mirė gydymo įstaigoje dirbęs gerbiamas gydytojas Romas Truncė (1953–2025). Liūdną žinią VšĮ Kupiškio ligoninė pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. Ligoninėje – gedulas dėl gydytojo mirties Kaip skelbiama socialiniuose tinkluose, gydytojo gyvybė užgeso liepos 18 dieną. Ligoninės kolektyvas viešai pareiškė užuojautą. „Pranešame apie skaudžią netektį.

Po svoriui skirtų vaistų kurso daugumai pacientų numesti kilogramai sugrįžta, atskleidžia tyrimas. Žurnale „BMC Medicine“ antradienį paskelbtame tyrime daroma išvada, kad vartodami vaistus nuo nutukimo žmonės išties netenka daug svorio. Svoris po vaistų ima grįžti Tačiau tyrėjai nustatė tendenciją, kad praėjus aštuonioms savaitėms po vaistų kurso numestas svoris ima grįžti ir toliau auga vidutiniškai 20 savaičių – tol, kol nusistovi.

Plaučių uždegimas ir toliau išlieka reikšminga mirties priežastimi Lietuvoje – nors 2024 metų duomenyse ši liga nėra išskirta atskirai, ji patenka į kvėpavimo sistemos ligų grupę, kurios mirtingumas išlieka stabiliai aukštas. 2022 m. kvėpavimo ligos sukėlė apie 41 mirties atvejį 100 000 gyventojų. Nors plaučių uždegimas gali pasirodyti kaip gerai žinoma liga, jos klastingumas lemia, kad ne visada pavyksta laiku diagnozuoti ar sėkmingai išgydyti pacientą.

Po žinios apie lietuvių atostogų pamėgtose šalyse fiksuojamos pirmus Vakarų Nilo karštligės atvejus specialistai neskuba sėti panikos, tačiau ragina ir neprarasti budrumo. Nuo šios uodų platinamos ligos nėra nei skiepų, nei specifinio gydymo, beje, teoriškai jai plisti sąlygos yra ir Lietuvoje. Neseniai Graikijos nacionalinė visuomenės sveikatos organizacija (EODY) pranešė apie pirmuosius šiemet užsikrėtimo Vakarų Nilo virusu atvejus Graikijoje.

Vasara yra puikus metas profilaktiškai pasitikrinti dantis, pasirūpinti vaikų burnos sveikata ir gauti privalomas sveikatos pažymas, reikalingas lankant ugdymo įstaigas. Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad vaikų profilaktinės odontologinės paslaugos ir reikalingos pažymos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl tėvams už jas mokėti nereikia.  Šiais metais valstybė dar labiau sustiprino burnos ligų profilaktikos priemones.

Kauno apygardos teismas antradienį atmetė pacientų filmavimu slapta kaltinamo ginekologo Vytauto Abraičio advokato skundą, kuriuo jis ginčijo sprendimą laikinai uždrausti jam užsiimti gydytojo veikla.  Kauno apylinkės teismo birželio 19 d. nutartimi nuspręsta trims mėnesiams (iki rugsėjo 20 d.) uždrausti V. Abraičiui užsiimti gydytojo akušerio-ginekologo veikla. Šis sprendimas buvo apskųstas Kauno apygardos teismui.

Kėdainių ligoninėje – gedulas. Mirė ilgametė kolektyvo narė, kolegė, pacientų mylėta slaugytoja Daiva Bradauskienė. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė Kėdainių ligoninė, D. Bradauskienė buvo Operacinės bendrosios praktikos slaugytoja. Kolegos gedi mirusios slaugytojos Ligoninės kolektyvas reiškė nuoširdžią užuojautą paliestiems šios skaudžios netekties – šeimai, artimiesiems, draugams ir visiems pažinojusiems.

Endobiogenika yra Lietuvoje ganėtinai naujai pradėta taikyti alternatyvios ir papildomos medicinos sritis, kai didžiausias dėmesys yra skiriamas hormonų veiklai. Šios srities specialistais gali tapti papildomus mokymus baigę gyvybės mokslų srities išsilavinimą turintys žmonės, tai reiškia, ir slaugytojai, ir gydytojai, ir kitų šių mokslų sričių specialistai.

Po Liberalų sąjūdžio kreipimosi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nutarė įvertinti, ar sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės pasirašyti įsakymai, keičiantys gydymo paslaugų apmokėjimo tvarką, neprieštarauja įstatymams. Kaip informavo LVAT, bus vertinamas ministrės įsakymų teisėtumas – analizuojama jų atitiktis aukštesnės galios teisės aktams pagal priėmimo tvarką, ministro kompetencijos ribas ir kitus aspektus.

Planuojantiems keliones į tolimus ar egzotiškus kraštus Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena – kelionės džiaugsmas neturėtų baigtis ligos patale. Lietuvoje kasmet registruojami pavieniai įvežtinių ligų atvejai, tačiau atsakingas pasiruošimas gali padėti jų išvengti.  Tarp dažniausiai pasitaikančių ligų – keliautojų viduriavimas, virusinis hepatitas A, maliarija ir Dengės karštligė. Pastarosios ypač dažnos grįžus iš Afrikos, Pietryčių Azijos ir Lotynų Amerikos.

Internete populiarėja vadinamasis „brain rot“ turinys – pažodžiui verčiant reiškiantis smegenų puvinį. Tai absurdiški, itin dinamiški klipai ar žaidimai, kuriuose pasirodo keisti, išdarkyti animacijos personažai. Psichologai perspėja, smegenų puviniu šis reiškinys vadinamas ne veltui – be saiko vartojant tokį turinį išsikreipia humoro suvokimas, mąstymas – primityvėja, o dėmesį išlaikyti tampa vis sunkiau.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos socialiniame tinkle „Facebook“ informuoja visuomenę apie svarbią galimybę pasirūpinti savo sveikata – širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą. Ši programa skirta 40–60 metų gyventojams, tačiau tam tikrais atvejais tyrimai gali būti atliekami ir kitų amžiaus grupių žmonėms.

Net 24 metus Seime praleidęs įtakingas politikas Antanas Matulas dabar dirba paprastu gydytoju slaugos skyriuje. Įsidarbinęs Pasvalio ligoninėje, kuriai vadovauja jo žmona, buvęs parlamentaras teigė neturėjęs kito pasirinkimo, mat dirbti tiesiog nėra kam. Vis dėlto, anot jo, pirmosios savaitės naujame darbe buvo tikras išbandymas – slaugos skyriuje pamatyta realybė prislėgė.

Lenkijos šiaurės vakariniame Stargardo mieste senyvo amžiaus pacientei diagnozuota cholera, pranešė Lenkijos vyriausiasis sanitarijos inspektorius. Sekmadienį apie tai paskelbęs Pawelas Grzesiowskis privačiam transliuotojui TVN24 sakė, kad nei moteris, nei jos artimieji nebuvo išvykę už Lenkijos ribų. Jis pridūrė, kad daugiau kaip 20 asmenų, turėjusių kontaktą su paciente, buvo patalpinti į karantiną.

Maisto papildų rinka šiandien kaip niekada plati, o noras juos vartoti žmonėms tik auga. Vis tik dietistė Vaida Kurpienė įspėja, kad riba plona – vartojant netinkamus preparatus ne tik vėjais paleidžiami pinigai, bet ir galima prisižaisti su sveikata. Pasak jos, nors dabar yra tikrai labai gerai papildų, ypač kalbant apie ilgaamžiškumo puoselėjimą, kurie sprendžia tam tikras problemas, tačiau netinkamas jų vartojimas neleis pasiekti rezultatų.

Gyventojai skundžiasi dėl įvairių bėdų sveikatos sistemoje, bet kone viena didžiausių jų – ilgos eilės pas gydytojus. Pastaruoju metu iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pasipylė pluoštas įvairių iniciatyvų, kaip pagerinti prieinamumą pas gydytojus. Vis tik nors vienos jų jau yra svarstomos įstatymu pavidalu Seime, dėl kitų – dar tik galvojama.

Vargina kojų nuovargis, skausmas vaikštant ar tirpimas? Gali būti, kad tai ne paprastas nuovargis, o rimtas arterijų užsikimšimo požymis. Apie tai – „Sveikatos DNR“ laidoje kalbėta su Santaros klinikų kraujagyslių chirurgu Gediminu Vaitėnu, kuris paaiškino, kaip vystosi ši liga, kokie simptomai ją lydi ir kaip galima sau padėti. Nors rizikos faktoriai, pagal kuriuos žmogus galėtų atpažinti šią liga, yra, tačiau iš tikrųjų, kodėl ji vystosi, niekas nežino.

Ar esate kada girdėję, kad po vabzdžio įgėlimo žmonės vietą tepa svogūnu ar net česnaku? O gal patys taip darėte? Kai kas net ir šlapimo ar arbatmedžių aliejaus yra bandę. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ šeimos gydytojas Valerijus Morozovas papasakojo, kaip iš tiesų reikėtų elgtis po vabzdžio įkandimo, kodėl liaudiški metodai dažnai neduoda naudos, o kartais net gali pakenkti. Pirmas dalykas, į kurį svarbu atkreipti dėmesį, ar žmogus nėra alergiškas.

Ar žinote, kas vyksta moters organizme nuo pirmųjų mėnesinių iki menopauzės?  O kada reikia sunerimti dėl mėnesinių, kokie simptomai – nebepakeliami? Ir ar tikrai nuo vėžio gali apsaugoti vos vienas skiepas? Gydytoja akušerė-ginekologė Justina Gailiušienė nelaukti, kol organizmas „dekompensuos“, ir iškart reaguoti.

Nors ilgesnio gyvenimo ir būdų išsaugoti jaunystę paieškos lydėjo visais laikais, dvidešimt pirmame amžiuje tai įgavo begalę naujų formų. Apie gyvensenos įtaką ilgaamžiškumui daug kalbantis mokslininkas dr. Tomas Vaičiūnas vis tik atkreipė dėmesį, kad ilgo gyvenimo vaikymasis neturėtų aptemdyti proto. Gyvensenos medicinos specialisto pastebėjimu, žmonėms visais laikais magėjo atrasti metodus, kurie galimai prisideda prie biologinio amžiaus atitolinimo nuo to, kurį matome pase.