Sveikata

Jau daugiau nei savaitė, kaip Lietuvoje išrinkta nauja valdžia. Kokius pokyčius ji įgyvendins, parodys laikas, tačiau jų besitikinčių visuomenės grupių netrūksta. Viena jų – naujų vaistų metų metus laukiantys pacientai, sergantys sunkiomis, dažnu atveju onkologinėmis, ligomis. Remiantis kasmet atliekamu tarptautiniu inovatyvių vaistų prieinamumo tyrimu, Lietuva stabiliai laikosi Europos Sąjungos (ES) dugne. Tačiau mūsų šalies pacientai nusipelno, kad iš jo kiek įmanoma greičiau pakiltume.

Kauno klinikų Radiologijos klinikoje atliekamas platus radiologinių tyrimų spektras, įskaitant rentgeną, ultragarsą, kompiuterinę tomografiją (KT), magnetinį rezonansą (MRT), radionuklinidinius  tyrimus ir kitus intervencinius radiologinius tyrimus. Šie tyrimai yra būtini ne tik diagnostikai, bet ir tolesniam paciento gydymui.  Jų per pastaruosius metus atlikta daugiau nei 450 tūkstančių.

Lietuvoje veikiančias farmacijos bendroves vienijanti Vaistų gamintojų asociacija (VGA) atkreipia dėmesį, kad netrukus gali ne tik pabrangti vaistai, bet ir imti jų trūkti. Pokyčius gali nulemti įsigaliojusi nauja Europos Sąjungos (ES) Miesto nuotekų valymo direktyva, kuri labiausiai palies kosmetikos ir farmacijos sektorius. „Direktyva siekiama apsaugoti aplinką nuo neigiamo miesto nuotekų ir nuo biologiškai skaidžių gamybinių nuotekų iš pramonės įmonių, taip pat ir farmacijos, poveikio.

Norintys išvengti virusų, žino, kaip svarbu stiprinti imunitetą bei laikytis tinkamos rankų higienos, tačiau žarnyno mikrobiotos svarba – prisimenama gana retai. Kaip paaiškina „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis, žmogaus žarnyne aptinkama maždaug 60 proc. imuninių ląstelių, kurios ne tik padeda atpažinti blogąsias bakterijas, bet ir saugo organizmą nuo įvairių susirgimų.

Sunkiai sergančio asmens slauga namuose – tikra, pasiaukojanti ir kilniaširdiška misija, kuriai reikia ne tik labai didelio atsidavimo, bet ir daug žinių.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujo centras ir Kauno klinikų Kraujo centras skubiai kreipiasi į žmones – stipriai išseko kelių grupių kraujo atsargos, todėl kviečia tapti kraujo donorais. Kaip skelbiama VUL Santaros klinikų Kraujo centro „Facebook“ paskyroje, itin trūksta trijų grupių kraujo. „Jaučiamas didelis šių kraujo grupių trūkumas! O+, A+, O-“ – dalijosi Kraujo centras. Donorai kviečiami registruotis telefonu 8 676 00078 arba el.

Lapkritis – kovos su prostatos vėžiu mėnuo, kurio metu vyrams primenama, kaip svarbu laiku pasirūpinti sveikata, o visuomenė skatinama solidarizuotis su sergančiaisiais. Šia proga su Kauno klinikų Urologijos klinikos vedėju prof. Mindaugu Jievaltu ligonių kasų pranešime spaudai kalbamasi apie vyrų požiūrį į savo sveikatą, prostatos vėžio situaciją Lietuvoje ir pastarųjų dešimtmečių šios ligos gydymo pokyčius.

Teismas pripažino Šiaulių ligoninės kaltę dėl to, kad prieš tris su puse metų nusižudė ten dirbusi medikė Laura. Moters artimiesiems jis priteisė 70 tūkstančių eurų, taip pat ligoninė turės padegti advokato išlaidas. Medikė Šiaulių ligoninėje dirbo beveik 7 metus, tačiau naudojant mobingą buvo atleista ir neatlaikiusi įtampos nusižudė. Prieš beveik trejus su puse metų prie Šiaulių ligoninės degė žvakutės, o medikai su ašaromis akyse gedėjo nusižudžiusios savo kolegės Lauros.

Tėtis Simonas ir „Tėvai paprastai“ kviečia pokalbio su beveik 40 tūkst. sekėjų instagrame turinčiu vaikų chirurgu Benediktu Jonuška ir operos solistu Jonu Sakalausku. Benediktas dalijasi savo ilgamete patirtimi gydant vaikus po sunkių traumų ir atskleidžia šokiruojančias tiesas, kaip kai kurių pavojų galima išvengti. Jis išsamiai paaiškina, kodėl tėvai dažnai nepastebi grėsmių kasdienėse situacijose ir kaip gali laiku reaguoti į pirmuosius traumos požymius.

Unikalus atvejis Lietuvoje – gelbėdami neišnešioto naujagimio gyvybę Santaros klinikų medikai atliko žygdarbį. Operavę vos 1249 gramų svėrusį su širdies yda gimusį mažylį gydytojai turėjo pataikyti į spagečio skersmens dydžio kraujagyslę ir į širdies aortą įdėti miniatiūrinį stentą. Šiandien vaikelio būklė stabili ir, nors ateityje dar prireiks operacijos, medikai tikina, kad galės džiaugtis visaverčiu gyvenimu.

Sinusitas – liga, kuria sergama ne tik šaltuoju metų laiku, bet ir kitu metu. Sinusai – tai ertmės veido srityje (kaukolės kaule), kurios paprastai būna užpildytos oru, tačiau sinusito atveju jos gali tapti užpildytos gleivėmis ar pūliais, dėl ko kyla nemalonūs simptomai – skausmas, spaudimas, tinimas.  Sinusitas gali būti ūminis ir lėtinis – ūminė infekcija paprastai trunka keletą savaičių, tuo tarpu lėtinė gali trukti ilgiau kaip tris mėnesius, kartais – metų metus.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia gerą žinią – medikų atlyginimai kitąmet kils 10 proc., o daliai slaugytojų – realiai net 20 proc. Vis tik pačios medikų profesinės sąjungos neslepia nusivylimo, kad susitarti pavyko ne dėl visko. Be to, realybėje tiek, kiek žadama, algos pakils ne visiems, o kiti dar turės pakovoti su įstaigų vadovybe.

Ruduo – laikas kai virusai ir bakterijos gali lengviau plisti, o ne taip seniai praūžus kokliušo protrūkiams, mat kai kurie tėvai nuo jo nebeskiepija vaikų, gydytojai atkreipia dėmesį, kad ir nuo kitų ligų labai protinga būtų pasiskiepyti ilgai nedelsiant, nes niekada nežinai, kaip tau pasiseks įveikti infekciją. Jau ne vienerius metus rekomenduojama skiepytis nuo sezoniškai rudenį ir žiemą sparčiau plintančio gripo.

Pastarąją savaitę  Lietuvoje bendras sergamumo gripu, koronavirusu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis sumažėjo ir siekė 878,1 atvejo 100 tūkst. šalies gyventojų. Sergamumo šiomis ligomis sumažėjimą specialistai sieja su moksleivių rudens atostogomis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, spalio 28–lapkričio 3 dienomis mažiausias rodiklis registruotas Utenos apskrityje (604,6 atv. 100 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas nesiima vertinti Šiaulių apylinkės teismo sprendimo nusižudžiusios Šiaulių ligoninės medikės šeimai priteisti 70 tūkst. eurų neturtinės žalos. Visgi, jis pripažįsta, jog pastarasis atvejis paskatins skirti didesnį dėmesį medikų psichologinei gerovei ir mikroklimatui darbovietėje.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir devynios medikus vienijančios profesinių sąjungų organizacijos pirmadienį pasirašė naują Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinę sutartį. Kaip praneša ministerija, dokumente numatyta kitąmet maždaug 10 proc. didinti darbo užmokestį gydymo įstaigų darbuotojams, skirti skatinamąsias priemones slaugytojų ir jų padėjėjų pritraukimui.

Krūties vėžio prevencijos mėnuo: chirurgės patarimai, kaip atpažinti ligą ir laiku ją gydyti Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga visame pasaulyje. Sergamumas ja sudaro maždaug ketvirtadalį visų moterų piktybinių navikų atvejų. Krūties vėžys išlieka ir pagrindine moterų mirčių nuo onkologinių ligų priežastimi – nuo šios ligos pasaulyje miršta viena iš šešių moterų. Mūsų šalyje kasmet ši liga diagnozuojama apie 1700 moterų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo nuo kitų metų vasario Lietuvoje įteisinti savanorišką sterilizaciją. Kaip rašoma SAM parengtame įsakymo projekte, to pageidaujantis žmogus turėtų kreiptis į sterilizaciją teikiančioje medicinos įstaigoje dirbantį gydytoją akušerį ginekologą arba gydytoją urologą. Pacientui būtų skiriamas trijų mėnesių laikotarpis galutiniam sprendimui dėl sterilizacijos priimti. Jeigu po trijų mėnesių paciento nuomonė nepakistų, būtų sudaroma sutartis.

Prieš trejus metus po atleidimo nusižudžiusios Respublikinės Šiaulių ligoninės medikės artimiesiems teismas priteisė 70 tūkst. eurų neturtinės žalos. Kaip pirmadienį pranešė Šiaulių apylinkės teismas, tokia suma priteista visiškai tenkinus dukrą ir seserį praradusių keturių ieškovų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė Respublikinė Šiaulių ligoninė ieškovams turės sumokėti 70 tūkst. eurų neturtinę žalą ir 5 proc.

Slaugos specialistų trūkumas ir jų darbo sąlygos Lietuvoje – neišgyvenamas skaudulys ir viena kritiškiausių problemų sveikatos sektoriuje. Be siūlymų didinti paslaugos įkainius, algas, reguliuoti darbo krūvius, keliama ir idėja iš trečiųjų šalių pritraukti jaunus žmones mokytis Lietuvoje ir įgalinti juos pasilikti čia dirbti slaugytojais.

Per keturis mėnesius pacientų pavežėjimo paslauga Lietuvoje suteikta daugiau nei 23 tūkst. kartų, tačiau dalis organizacijų ją kritikuoja dėl iškylančių nesklandumų. „(Iki spalio 30 dienos – BNS) karštoji linija 1808 sulaukė 39 067 skambučių, o visoje Lietuvoje pacientų pavėžėjimo paslauga suteikta 23 743 kartus“, – komentare rašė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas Julijanas Gališanskis. Ši paslauga pradėta teikti nuo liepos mėnesio po bandomojo projekto, vykdyto pernai.

Nors vėžys šiais laikais toli gražu nėra gyvenimo nuosprendis, dalis žmonių vis dar gėdijasi šios ligos, bando ją slėpti net nuo artimų žmonių. Kaip pasakoja patyręs onkologas Alvydas Česas, kiti gi į šią diagnozę reaguoja labai audringai, iš pradžių neigia ligą: „Būna tokių atvejų, kai ligoniai išeina į kiemą iš pastato ir šaukia – taip šaukia, lyg kas peiliu pjaustytų“. Klaipėdos universiteto ligoninės Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas, gydytojas onkologas chemoterapeutas pasakojo...

Raumenų skausmas – vienas nemaloniausių, tačiau dažniausiai pasitaikančių negalavimų, kuris gali kilti ne tik dėl raumenų skaidulų pažeidimo dėl per didelio fizinio krūvio ir (arba) fizinio darbo, bet ir dėl patirtų įvairaus sunkumo traumų, uždegiminių procesų, šalutinio vartojamų vaistų poveikio, infekcijų, kitų ligų.

Pieno produktai daugelio lietuvių mitybos racione užima nemažą vietą. Vis tik nesiliauja ginčai, kokius – riebius ar liesesnius – šiuos produktus reikėtų vartoti. Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas teigia, kad riebūs pieno produktai vis tik nepelnytai kaltinami dėl įvairių ligų rizikos. Žvelgiant į pasaulines – JAV ar Europos kardiologų asociacijų – rekomendacijas, išvysime kaip prioritetą siūlomus vartoti liesesnius pieno produktus.

Nors lietuviai skundžiasi, kad vaistai brangūs, juos perka maišais, o po to nesuvartoję išmeta. Vien į vaistines pernai žmonės atnešė per 30 tonų pasenusių vaistų. Kiek jų išmetė tiesiog į šiukšlių dėžę, nesuskaičiuosi. Kad nereikėtų laiko gaišti eilėje, kai kurios vaistinės pastatė specialias dėžes vaistams išmesti ir pamatė – žmonėms dar reikia mokytis juos rūšiuoti. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Tam, kad sustabdytumėte intensyvų kraujavimą, pirmosios pagalbos vaistinėlėje rasite visas pagalbai suteikti reikiamas priemones. Pirmiausia reikėtų užsimauti vienkartines pirštines, kad apsaugotumėte save ir nukentėjusįjį nuo aplinkos užkrato. Jei pirštinių neturite, o vaikas smarkiai kraujuoja, teikite pagalbą nedelsiant – pirštais užspaudžiant kraujuojančią žaizdą. Galima paprašyti nukentėjusiojo, kad esant galimybei, jis pats tai padarytų.

Gydytojams kelia nerimą augantys autizmo sutrikimą turinčių vaikų skaičiai. Konstatuojama, kad ši tendencija stebima ne tik Lietuvoje, bet visur pasaulyje, tačiau aiškių atsakymų, kodėl taip vyksta, medikai neturi. Be to, šiandien kalbama ir apie dar vieną gąsdinančiai skambantį sutrikimą, pavadintas ekranų autizmu. Gydytojai ir mokslininkai vieningai sutaria – vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, sparčiai daugėja. Vis tik kodėl taip vyksta, visi atsakymai iki galo nėra žinomi.

Išmatų transplantacija, iš pirmo karto išgirdus, gali pasirodyti, kaip išgalvotas gydymas. Iš tiesų tai yra labai efektyvus ligų gydymo būdas, kuris turi daug teigiamų savybių. Gydytojas atsakė plačiau, kaip vyksta ši transplantacija, kokia visgi slypi nauda ir kokiu mastu ji yra paplitusi Lietuvoje. Išmatų transplantacija yra procedūra, kurios specifiką paaiškino gydytojas profesorius, vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas.

Ar egzistuoja seksualinio gyvenimo sezoniškumas? Gydytojas urologas Titas Simaška patikina, kad taip, mat yra objektyvių veiksnių, kodėl būtent rudenį lytinių santykių turima dažniausiai. Kita vertus, medikas juokauja, kad priežasčių lytiškai suartėti galima rasti visais metų laikais. Pasak gydytojo, norint kalbėti apie seksualinio aktyvumo sezoniškumą reikėtų apsibrėžti, ką vertinsime.

Saulės aktyvumas pasiekė piką, todėl vis dažniau girdime ne tik apie vyraujančias geomagnetines audras ar net Lietuvoje išvystame Šiaurės pašvaistes – daug diskusijų kyla apie tai, ar magnetinės audros veikia sveikatą. Atsakymą į daugeliui ramybės neduodantį klausimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pateikė Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas.

Nors rudenį orai vėsūs, vis tik pasitaiko atvejų, kai besimėgaujant pirties malonumais ar karštomis voniomis susiduriama su perkaitimas – pavojinga sveikatai organizmo būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas, susikaupia šilumos perteklius organizme, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti, todėl pakyla kūno temperatūra. Yra išskiriami keli pagrindiniai perkaitimo požymiai. Tai aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 38–41°C), odos paraudimas ir karščiavimas.

80 proc. žmonių visuomenėje yra susidūrę su trauminėmis patirtimis – grėsmingais įvykiais, kuriuos patyrė patys ar jų artimieji. Apie 8 proc. žmonių gali išgyventi potrauminį stresą. Kaip atpažinti, kad žmogaus būklė yra rimtesnė nei kasdienių situacijų sukeltas stresas? Apie tai plačiau papasakojęs Vilniaus universiteto profesorius, Psichotraumatologijos centro vadovas, Tarptautinės trauminio streso tyrimų asociacijos valdybos narys prof. dr.

Nors sergant patariama skirti kuo daugiau dėmesio poilsiui, dažnas žmogus numoja į tai ranka ir renkasi darbą iš namų arba griebiasi drastiškų gydymosi metodų. Visgi „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė pabrėžia, kad jei sirgdami iškeisime poilsį į darbą, galime sau padaryti daugiau žalos nei naudos. Vaistininkas atskleidžia, kokia yra tikroji poilsio nauda sergant, bei dalinasi patarimais, kurie pagerins miego kokybę ligos metu.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pacientams bus kompensuojami dar trys brangieji genetiniai tyrimai, kurie padės tiksliau diagnozuoti onkologines ligas ir parinkti kiekvienam pacientui geriausiai jam tinkantį gydymą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas akcentuoja, kad augant valstybės galimybėms labai svarbu, kad jų nauda tiesiogiai pasiektų pacientus.

Ketvirtadienį, spalio 31 d., patvirtinta Nacionalinio vėžio instituto (NVI) klinikinės veiklos perdavimo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms (VUL Santaros klinikos) sutartis, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Apie krūties vėžį, ypač kasmet spalio mėnesį, kalbama iš ties daug ir ne be priežasties: tai moterų onkologinė liga Nr. 1 ir mūsų šalyje kasmet ši liga diagnozuojama apie 1700 moterų.

Nepaisant to, kad orgazmas yra natūralus žmogaus kūno atsakas, apie jį vis dar sklando daugybė mitų ir netikslių įsitikinimų. Kodėl vieniems žmonėms šį jausmą pasiekti lengviau nei kitiems? Ar orgazmo dažnumas turi įtakos sveikatai? Ar skiriasi vyrų ir moterų orgazmai? Gydytoja endobiogenikė Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė tikina: orgazmo patyrimas yra svarbus santykiams poroje ir apskritai gyvenimo kokybei.

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) išlieka pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. Gydytojų teigimu, jei gyventojai laiku pasitikrintų tam tikrus kraujo rodiklius, galėtų išvengti širdies ligų ir insulto, kurie užklumpa net ir jaunimą.  Šis tyrimas gali padėti išvengti dažnų ligų.

Kuomet kalba pasisuka apie vėžio diagnozę, ne vienas skeptiškai pagalvoja – žalingų įpročių reikia neturėti, tuomet ir nesirgsite. Nenuneigsime – gyvenimo būdas reikšmingos įtakos sveikatai ir savijautai tikrai turi, tačiau vėžio diagnozę išgirsti galime kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar turimo imuniteto.  Spalis – krūties vėžio sąmoningumo mėnuo, kuriuo siekiama atkreipti moterų dėmesį į šią ligą ir skatinti reguliarias krūtų patikras bei prevenciją.

Nuo šiol slaugytojai, įvertinę pacientų sveikatos būklę, galės savarankiškai pratęsti gydytojo paskirtą lėtinių ligų gydymą ir išrašyti receptą vaistams. Apie tai pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), plėsdama bendrosios praktikos slaugytojų profesines veiklos sritis.

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra viena dažniausių patologijų, su kuria kasdienėje praktikoje susiduria stacionaruose dirbantys ar ambulatorinį gydymą skiriantys gydytojai.

Praėjusią savaitę atsukome laikrodžius valanda atgal – įvestas žiemos laikas. Medikai pasakoja apie dažnėjančius sveikatos sutrikimus, laiko persukimo neigiamą poveikį tiek fizinei, tiek emocinei būklei. Tiesa, tokį pokytį dažniausiai pajunta tik jautriausieji, gyvenantys pagal griežtą rutiną, senyvo amžiaus žmonės ir vaikai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vaistai kompensuojami, tačiau reikiamą gydymą gauna ne visi. Tokia sergančiųjų sunkia autoimunine liga – žvyneline – realybė Lietuvoje. Medikai apgailestauja, kad viską itin blogina apsunkintas prieinamumas pas gydytojus bei apskritai nežinojimas, kad yra itin modernaus gydymo galimybės. Žvynelinė toli gražu nėra vien tik odą pažeidžianti liga. Daliai sergančiųjų būtina kuo greičiau taikyti kompleksinį gydymą, kad išvengtų sunkesnės būklės ateityje.

Peršalimo simptomai, gydantis namuose, dažniausiai praeina per kelias dienas ar savaitę. Tačiau vaistininkai pastebi, kad pacientai, norėdami greičiau pasveikti, neretai daro klaidas, kurios ligos eigą gali ne palengvinti, o atvirkščiai – apsunkinti. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė paaiškina, ko geriau nedaryti savarankiškai gydantis namuose. Vaistininkė J. Jankauskienė primena, kad peršalimo simptomai vystosi lėtai ir laikui bėgant stiprėja.

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) išlieka pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. Gydytojų teigimu, jei gyventojai laiku pasitikrintų tam tikrus kraujo rodiklius, galėtų išvengti širdies ligų ir insulto, kurie užklumpa net ir jaunimą.  Tyrimas naudingas ir vaikams Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė sako, kad vienas svarbių žymenų, rodančių padidėjusią ŠKL riziką, yra lipoproteinas A (Lp (a)) – mažo tankio cholesterolio forma.

Kai negaluojame, griebiamės vaistų, o dalis žmonių tam tikrus medikamentus vartoja nuolat. Atrodo, jog išgerti tabletę ar piliulę – elementarus veiksmas. Tačiau dažnas žmogus papasakos apie nemalonius pojūčius, kai tabletė ėmė veltis burnoje, prilipo prie gomurio, jai praryti prireikė didelių pastangų, o gal ir visai nepavyko. Kodėl taip nutinka, kaip sau padėti ir kodėl nereikėtų gerti kelių vaistų vienu ypu, atsako vaistininkė.

Profesinių ir aukštųjų mokyklų moksleiviai ir studentai, kurie studijuoja pagal nuolatinės studijų formos programas, yra draudžiami valstybės lėšomis. Taigi už jų gydymą sumoka ligonių kasos. Tačiau šeimos gydytojo paslaugos nemokamai teikiamos tik gydymo įstaigoje, kurioje žmogus yra prisirašęs. Todėl į kitą miestą mokytis išvykę jaunuoliai, nusprendę, kad šias paslaugas jiems patogiau gauti negrįžtant namo, turėtų pasirinkti gydymo įstaigą studijų mieste ir joje prisirašyti.

Lietuvos gydytojai vyksta į tas Ukrainos vietas, kur jokia kita medicinos pagalba nepasiekia. Šeimos gydytojas, rezervo karininkas, Blue/Yellow savanoris, medicininės veiklos koordinatorius Skirmantas Krunkaitis sako, kad net po kelių vizitų galima pamatyti didelį pokytį. Žmonės, atėję pagalbos pas gydytojus savanorius, pasakoja baisias savo istorijas: dalis jų matė, kaip žūsta artimieji, kiti patys patyrė kankinimų, smurto ar prievartos.

Lietuvoje spalio 21–27 d. (43-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis šiek tiek padidėjo lyginant su ankstesne savaite, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jis ir siekė 1263 atvejus 100 tūkst. gyventojų (prieš savaitę jis buvo 1252,2atvejo 100 tūkst.